Įvadas
Psichikos sveikata yra neatsiejama bendros gerovės dalis, o įvairūs psichikos sutrikimai gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptariami keli psichikos sutrikimai, įskaitant kuno sustingimą, epilepsiją, bipolinį sutrikimą ir išsėtinę sklerozę, siekiant suteikti išsamesnį supratimą apie jų simptomus, priežastis ir galimus gydymo būdus.
Epilepsija: Smegenų Funkcijos Sutrikimas
Epilepsija yra smegenų funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis pasikartojančiais priepuoliais, kai laikinai trūkčioja vienas ar daugiau raumenų, sutrinka sąmonė (bet ne visada), pojūčiai. Šia liga serga apie 1 proc. populiacijos, o apie 60 proc. atvejų priežastis dažniausiai nežinoma.
Epilepsijos Priežastys ir Tipai
Nors ne visi traukuliai yra epilepsija, svarbu atpažinti skirtingus priepuolių tipus:
- Absanai: Dažni vaikams, pasireiškiantys sąmonės „sustojimu“ kelioms sekundėms, užsitęsusiu žvilgsniu, nevalingais smulkiais judesiais ranka ar mirkčiojimu.
- Dalinis traukuliai: Žmogus gali atrodyti sutrikęs, trūkčioja viena kūno dalis ar pusė, gali pasireikšti pasikartojantis smulkus judesys - gnaibymas ir pan.
- Bendriniai traukuliai: Žmogus gali laisvai kristi ant žemės be jokių judesių (atonija); gali ritmiškai trūkčioti visi kūno raumenys.
Pagalba Priepuolio Metu
Priepuolio metu svarbu:
- Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą.
- Po galva padėkite minkštą daiktą.
- Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą.
Epilepsijos Gydymas
Epilepsijos gydymas apima:
Taip pat skaitykite: Aliejus masažui: sudėtis ir naudojimas
- Reguliarų gydytojo paskirtų vaistų vartojimą. Gydymas vaistais kartais trunka visą gyvenimą.
- Išmokimą atpažinti artėjantį priepuolį.
Bipolinis Sutrikimas: Nuotaikos Svyravimų Liga
Bipolinis sutrikimas yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos svyravimai tam tikru periodu - nuotaikos pablogėjimo epizodai (depresijos) ir pakilios nuotaikos periodai (manijos arba hipomanijos). Šie epizodai paprastai trunka ilgai, savaitėmis ar mėnesiais, tačiau dažniausiai depresija trunka kur kas ilgiau negu pakili nuotaika. Tarp nuotaikos sutrikimų įprastai būna normalios nuotaikos fazė, kai nėra jokių simptomų arba lieka nestiprūs simptomai.
Manija ir Hipomanija
- Manija: Jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos. Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus. Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas. Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis. Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti. Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti. Asmuo gali būti dirglus, piktas. Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti. Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.
- Hipomanija: Yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje. Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi. Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs. Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus. Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.
Depresija Sergant Bipoliniu Sutrikimu
Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas. Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris. Būdinga apatija, sumažėję interesai. Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.
Bipolinio Sutrikimo Tipai
- I tipas: Diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą.
- II tipas: Sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau. Kol išsiaiškinama, kad tai bipolinis sutrikimas, o ne pasikartojanti depresija, gali praeiti ilgas laiko tarpas.
Priežastys ir Gydymas
Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?
- Genetika: Jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
- Biologiniai pakitimai: Įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
- Aplinka: Traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią. Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos. Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba.
Išsėtinė Sklerozė: Lėtinė Nervų Sistemos Liga
Išsėtinė sklerozė yra lėtinė uždegiminė centrinės nervų sistemos liga. Pasaulyje šiuo metu yra apie 3 mln. gyventojų, kuriems yra diagnozuota ši liga. Lietuvoje taip pat atvejų skaičius auga, kasmet nustatoma apie 100 išsėtine skleroze susirgusių asmenų.
Išsėtinės Sklerozės Simptomai
- Regos sutrikimai: Matymas gali tapti miglotas ar neaiškus, o intensyvumas gali būti iki praeinančio (laikino) ir dažniausiai vienpusio aklumo (vienos akies regos praradimas). Kartais gali būti abipusis aklumas (abiejų akių aklumas).
- Nuovargis: Šiai ligai būdinga greitai prasidedančio nuovargio forma, kuri pasireiškia stipriu fiziniu ir psichologiniu pavargimu. Apie 70 proc. pacientų jaučia nuovargį.
- Sensoriniai sutrikimai.
- Galvos svaigimas: Galvos svaigimas susijęs su polinkiu į alpulį arba į nemalonų svirduliavimo arba sukimosi jutimą.
- Koordinacijos sutrikimai: Šie sutrikimai gali lemti sunkumus atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, keliant puodelį.
- Judėjimo sunkumai: Žmogui darosi vis sunkiau nevaržomai judinti galūnes, kai simptomai silpni, po ilgesnio vaikščiojimo kojos atrodo sunkios, judesiai lėtėja ir gali būti vis sunkiau padidinti greitį.
- Spastiškumas: Gali pasireikšti raumenų silpnumas ir sustingimas (spastiškumas).
- Šlapimo pūslės sutrikimai.
- Lytinės sferos problemos.
- Nuotaikos svyravimai.
Svarba Sergantiesiems
Labai svarbu žinoti visus galimus išsėtinės sklerozės simptomus ne tik todėl, kad galėtume ligą atpažinti ankstyvoje stadijoje, bet ir dėl to, kad suprastume su kiek sunkumų susiduria ja sergantys. Sergantiesiems itin svarbūs savitarpio ryšiai su kokybiška priežiūra ir empatija kiekvienam susirgusiąjam ir juo besirūpinančiam žmogui.
Taip pat skaitykite: Idealai ir šiuolaikinis požiūris į moters kūną
Kuno Sustingimas (Katatonija)
Nors vartotojo pateiktoje informacijoje apie kuno sustingimą (katatoniją) yra mažai, svarbu aptarti šį psichikos sutrikimą. Katatonija - tai psichomotorinis sindromas, kuris gali lydėti kelias skirtingas protines būkles.
Katatonijos Diagnostika ir Gydymas
Diagnozuojama išsiaiškinus paciento anamnezę, apžiūrėjus jį bei įvertinus jo fiziologinius pokyčius apčiuopos metu. Nėra aiškaus šio sutrikimo gydymo. Būtina užtikrinti tinkamą priežiūrą, kad išvengti kraujotakos komplikacijų. Svarbu, kad pacientas girdėtų, kas vyksta, net jei negali pats išgirsti ar pamatyti, kas vyksta.
Taip pat skaitykite: Motyvacija ir pasitenkinimas darbu