Kūrybiška asmenybė yra geriau prisitaikanti ir efektyvesnė įvairiose gyvenimo srityse, todėl ši išskirtinai žmogiška savybė turi būti lavinama ir ugdoma. Straipsnyje per kūrybiškos asmenybės prizmę nagrinėjamos kūrybiškumo ir asmenybės bruožų sąsajos bei su tuo susiję klausimai. Analizuojami pasaulyje atlikti tyrimai, kuriais buvo siekiama paaiškinti kūrybiškos asmenybės konstruktą, bei išskiriami asmenybės bruožai labiausiai siejami su kūrybiškumu, ypatingą dėmesį kreipiant į H. Eysenck išskirtus asmenybė bruožus - psichotiškumą, neurotiškumą ir ekstraversiją.
Kūrybiškumo Sampratos Neapibrėžtumas
Tačiau mokslininkai, nagrinėjantys kūrybiškos asmenybės profilį, nesutaria, kurie asmenybės bruožai atskleidžia kūrybiškumo esmę. Pirmiausiai šie sunkumai yra sąlygojami kūrybiškumo konstrukto neapibrėžtumo: vieni autoriai analizuoja kūrybiškumą kaip procesą, kiti kaip pasiekimą. Priklausomai nuo šio skirstymo, skiriasi ir kūrybiškumo bei asmenybės bruožų sąsajos. Antra, manoma, kad kūrybiškumo ir asmenybės bruožų sąsajos gali kisti priklausomai nuo kūrybiškumo tipo. Išskiriami meninis, intelektualinis ir kasdieninis kūrybiškumas, kurie būdingi skirtingų profesijų atstovams ir yra skirtingai asocijuojami su asmenybės bruožais. Kadangi, priklausomai nuo profesijos, įvairuoja kūrybiškumo aspektų ir asmenybės bruožų raiška, tai galima manyti, kad skirtingų profesijų grupėse skirsis ir kūrybiškumo bei asmenybės bruožų sąsajos.
Kūrybiškumas yra beveik begalybė. Į jį įeina visi jausmai: uoslė, regėjimas, klausa, jutimas, skonis ir netgi, ko gero, ekstrasensorika. Didelė dalis viso šito yra nepastebima ir neįmanoma ištirti. Bet visgi yra šiokie tokie apibrėžimai kūrybiškumo. Juos pateikė daugelis autorių ir dažniausiai jie turi savyje kažką bendro.
Kai aš pradėjau savo studijas apie kūrybiškumą Minesotos universitete 1958 metais, aš supratau, kad aš turiu tai tiksliai apibrėžti. Thurstone pabrėžia, kad kūrybiškumas padeda pasiekti naują rezultatą, įnešti naujovių, išspręsti problemą ir pasiekti naują kokybinį lygį, nesvarbu kokioj srity ar kultūrinėj terpėj - artistiškumo, mechanikos, teoretikos.
Daug tyrinėtojų apibrėžė kūrybiškumą lygindami jį su konformiškumu kitaip ssusitapatinimu. Aplamai, kūrybiškumas matomas kaip sritis siūlanti naujas idėjas, naujus požiūrio taškus, ir naują požiūrį sprendžiant problemas. Bet visgi Starkweather mato kūrybišką asmenį kaip nei konformistišką, nei nekonformistišką, bet būnant llaisvą renkantis būti konformišku arba ne, priklausomai nuo to, kas tiesa, gera ar gražu.
Taip pat skaitykite: Kūrybinės asmenybės
Wallas indentifikuoja 4 laiptelius kūrybiškumo procese: pasirengimas, inkubacija, aiškumas ir persvarstymas. Pirma, atsiranda jausmas noro išspręsti problemą. Tada prasideda ilgesnis periodas pasirengimo problemos išsprendimui: skaitymas, diskutavimas, naršymas ir formulavimas daugybės galimų sprendimų, ir tada kritiškas šių sprendimų analizavimas, jų teigiamų ir neigiamų aspektų suradimas. Perėjus per visą šitą gaunamas naujas rezultatas - nauja idėja. Tokiu būdu gali būti surandamas sprendimas disaine, mokslinėse teorijose, muzikos kompozicijose, piešime ir skulptūroje.
Keletas tyrinėtojų nutarė, kad yra būtina sudaryti kūrybiškumo lygius. Taylor pastebi, kad daugumas žmonių supranta kūrybiškumą kaip 5 lygį. Man patinka šis apibrėžimas, nes jis apibūdina natūralius procesus. Stipriam žmogui reikia pabuvoti kiekvienoje stadijoje. Iliustravimui proceso, aš kartais duodu auditorijai vieną iš savo testų, kuriuos mes sukūrėme aptikti kritiško mąstymo galimybes, kaip kad Neužbaigtų figūrų testas. Po kiek laiko aš patikrinu, kas tuo metu darosi. Daugelis jų pritaria, kad kai kurios figūros privertė juos jaustis nepatogiai. Dažniausiai kaikurie iš jų užbaigė figūras savu būdu, kaip kad nubrėždami linijas ar vaizduotės pagalba užbaigdami figūras. Tada aš paprašau juos užbaigti figūras kitu būdu kuris būtų neįtikėtinas. Tada auditorijoje pasigirsta atsidūsimai, šypsenos ir juokas. Jeigu aš noriu kalbėti apie kokybę kūribiškos produkcijos, aš paprašau auditorijos diskutuoti apie kokybę produkcijos kurią jie ką tik naudojo.
Suprasti svarbumą spaudos ir aplinkos, aš turiu keletą atveju surinktų Cuningtono ir manęs (1962, 1965) pavadintų „Garsai ir paveikslai“. Kogero dar labiau naudingas negu tyrinėjimas yra mano „piešimo“ apibrėžimas. Jis buvo labai naudingas apibrėžiant hypotezes, siūlant idėjas, teorizuojant, organizuojant mąstymą. Jis buvo man duotas 1964 Karlo Andersono studento mano Californijos universiteto. Jis susidaro iš paprastų linijų ir paprastų sakinių. Aš senai jau pamečiau orginalą, bet keletas dailininkų interpretavo šiuos piešinius ir nupiešė kitokių. Man patinka Matt‘o Daly‘o iliustracija jo analogijai (Goetzmann, 1979). Ji vaizduoja keletą negilių duobių, kurios buvo paliktos, ir kasėjas, kasdamas giliau, dabar pasiekia deimantus. Ši analogija taip pat turi ir priešingą reikšmę, kurią panaudojo Edward de Bono (1967) bandydamas paaiškinti savo sąvoką „horizontalusis mąstymas“ (aš apibrėžiu ją kaip „kūrybinis mąstymas“). Jis aiškina, kad vertikalus (loginis) mąstymas kasa tą pačią duobę giliau, tuo metu horizontalusis mąstymas siejasi su duobių skirtingose vietose kasimu.
Kūrybingumas - tai: kaprizinga harmonija, laukta nuostaba, įprastas atskleidimas, įprastas siurprizas, dosnus savanaudiškumas, nelauktas tikrumas, disciplinuota laisvė, sunkus džiaugsmas, nuspėjama rizika, vieningi skirtumai, laikinas vientisumas ir t.t. Šie apibrėžimai yra per daug sudėtingi ir ssunkiai suprantami, kad padėtų atrasti įžvalgas. Mokant yra naudinga duoti užduotį studentams kiekvienai analogijai sugalvoti pavyzdžius iš savo gyvenimo ar pastebėjimų.
Mano trumpiausias ir kai kuriais atvejais tinkamiausiais kūrybingumo apibrėžimas yra tai, ką aš vadinu išgyvenimo apibrėžimu: kai asmuo nėra išmokęs ar praktikavęsis spręsti problemas, yra reikalingas tam tikras kūrybingumo laipsnis. Aš praleidau 7 metus vadovaudamas tyrimo programai, kurią rėmė JAV Oro Pajėgų treniravimas (1951-1957). Oro pajėgos treniravo lėktuvo įgulą išgyventi avarijas ir ekstremalias sąlygas (šaltis, karštis, maisto ir/ar vandens trūkumas, pastogės nebuvimas, pasiklydimas jūroje ar džiunglėse, buvimas priešo teritorijoje ir t.t.). Jiems buvo suteikiama informacija apie tai, kaip jie galėtų išgyventi šiomis sąlygomis. Kaip kitiems pavyko pabėgti iš karo belaisvių stovyklų ir išvengti priešo. Išgyvenimo treniruotėse įgula taip pat treniravosi suvaidintose situacijose. Vis dėlto tikrų avarijų ir ekstremalių sąlygų metu įgulos nariai kiekvieną kartą susidurdavo vis su nauja situacija, kurios sprendimų jie nebuvo išmokę ar praktikavęsi.
Taip pat skaitykite: Emocijų molekulės: kūrybinis potencialas
Tikras kūrybiškumas niekada negali būti išmoktas. Taip pat jis negali būti ir įgimtas. išgyveno sudužus laivui, kaip lakūnai I ir II pasaulinio karo metu pabėgo ir išvengė priešo ir t.t.) į naują formą. Kūrybingo sprendimo elementus galima išmokti, bet pats kūrybiškumas turi būti savęs paties atrastas ir valdomas. Mokantis apie kūrybiškumo prigimtį, pagrindinis mano būdas tai daryti buvo testavimas ir kūrybingo mąstymo mokymas. Tikiu, kad šie būdai yra tinkami ir turi analogus realaus gyvenimo kūrybiškuose sprendimuose.
Didžiausias santykio tarp elgesio testavimo metu ir realaus gyvenimo kūrybingų sprendimų įrodymas yra ilgalaikiai tyrimai: vienas tyrė vidurinės mokyklos moksleivius, testuotus 1959 m.
- Kūrybiškų pasiekimų kokybė.
- Kūrybiškų sprendimų, įtakotų ateities karjeros įsivaizdavimo, kokybė.
Trys teisėjai visų pirma vertino juos remdamiesi atsakymais į šiuos klausimus: 1) kokios yra tavo karjeros ambicijos? Pavyzdžiui, kokias pareigas, atsakomybę ar atlyginimą norėtum gauti?
- Vidurinės mokyklos kūrybingų pasiekimų kiekis (naudotų tik pradinėje mokykloje).
- Viešai nepripažintų kūrybingo gyvenimo stiliaus pasiekimų kiekis (tokių kaip namo ar sodo projektavimas, viešai nepublikuotų piešinių ar muzikos kūrinių sukūrimas ir kt.).
Vidurinės mokyklos grupės testų rezultatai rodo, kad kūrybiškumo testų kūrėjai sėkmingai parinko kūrybiškumo kriterijus.
- Vyrams bendras testo tinkamumo koeficientas buvo 62; moterims - 57. Tačiau aukštesnis spėjamas patikimumas nėra įprastas intelekto ir pasiekimų testams. Dabartinių tyrimų metu buvo atrasta, kad papildomas neatitikimas gali būti paaiškintas tokiais dalukais kaip mokytojų, skatinančių kūrybiškumą, turėjimas, korepetitoriaus turėjimas, ateities karjeros vizijos turėjimas pradinėje mokykloje ir studijų bei gyvenimo užsienyje patirties įgijimas.
Nors buvo atlikta keletas tyrimų pagal Torrance‘o Kūrybiško Mąstymo Testą (TTCT), visi jie truko pakankamai trumpą laiką (paprastai apie 5 metus), išskyrus du Howieson tyrimus (1981, 1984). Howieson aprašė 10 metų (1965-1975) trukusį tyrimą Australijoje. Jos tiriamieji buvo 400 septintokų. Palyginus su Torranc‘o testu, spėjimai buvo tikslesni vyrams nei moterims. Howieson (1984) tyrimas truko 23 metus.
Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai
Garsai ir vaizdai (Khatena ir Torrance, 1973) - kitas TTCT - irgi buvo naudojamas „spėjikas“ pradinės mokyklos mokiniams. Šiuo testu buvo tiriama 1961-1980 m. Rezultatai parodė, kad beveik visi spėjami ryšiai buvo statistiškai matomi. Jaunų suaugusiųjų kūrybinius pasiekimus galėjo atspindėti originalūs, keisti, neįprasti, sensoriniai paveikslėliai, spalvoti paveikslėliai ir paveiklėliai, kuriuose vaizduojamas judėjimas ir veiksmas. Tik 2 koreliacijos koeficientai: judėjimo ir veiksmo paveikslėliai (ateities karjeros įsivaizdavimas ir kūrybiško gyvenimo stiliaus pasiekimai) neatitiko statistinių duomenų kriterijų. Kai kurie paveikslėliai turėjo neigiamą koreliaciją su kriterijumi.
Nors keli šimtai tyrimų susidūrė su kūrybiškumo testų patikimumo problema, šie ilgalaikiai tyrimai su tikro gyvenimo kriterijais atrodo turi stipriausią ryšį ssu elgesiu atliekant kūrybiškumo testus. Manau, kad tirdamas skirtingas sąlygas, kuriomis atliekamas testas (įgūdžiai, kurie yra įtraukiami į kūrybinį mąstymą, kūrybingo žmogaus charakteristika ir kiti faktoriai, kurie įtakoja kūrybiškumą), išmokau kai kurių naudingų dalykų apie kūrybiškumo prigimtį.
Iš TTCT testo mes sužinojome daug dalykų apie tai, kaip procedūros didina, lengvina ar trukdo kūrybiškumui apskritai. Aišku yra viena: tai, kaip yra valdomas kūrybiškumo testas ir kokiomis sąlygomis jis atliekamas, veikia testo rezultatus. Taip pat šie eksperimentai parodė, kad testų atlikimo instrukcijos, pridėtos prie testo užduočių, padeda gauti patikimesnius ir efektyvesnius rezultatus. Dar prieš išspausdinant TTCT, aš atlikau daugybę eksperimentų , kur buvo pateiktos instrukcijos skirtingomis sąlygomis. Pvz., mes atradome, kad žodžių „pagalvok apie ką nors, apie ką niekas kitas nepagalvotų“ struktūra sumažino nusirašinėjimo ir padidinimo originalių atsakymų kiekį. Aš ištyriau, kad tvankiuose, karštuose kabinetuose dirbę vaikai, turėjo mažą motyvacijų ir jų atsakymai nebuvo tokie geri kaip vaikų, dirbusių geruose, gerai vėdinamuose kabinetuose. Išspausdinus testą 1962 m., aš turėjau galimybę peržvelgti 16 eksperimentų, kurie buvo atspausdinti ir išleisti 1968-1972 m. Į šiuos testus buvo įtrauktos testų sąlygų variacijos. Detali šių testų analizė parodo, kad 70% šių testų įtakos turėjo jų atlikimo sąlygos. Užduotys iš atskirų blokų, skirtumas pastebimas 6m. vaikams, o 2 - 5m. Pastebėta, kad psichologinis “apšilimas” yra statistiškai reikšmingas gaunamiems rezultatams, nes jis sudaro vadinamąsias standartines sąlygas: taip jis padeda įsijungti į procesą. Be abejo, pernelyg smulkmeniškas užduoties aiškinimas gali būti žalingas. Kita problema yra tai, kad tai, kas vienam tiriamajam padeda, kitam gali užkirsti kelią pasiekti aukštų rezultatų. Testo rezultatus gali padidinti abi - stresinė ir atpalaiduojanti - situacijos. Sužadinimas labai svarbus kūrybiškumui, bet per didelis stresas dažnai būna žalingas. Tas pats gali atsitikti, kai tyrimo aplinka per daug žaisminga. Svarbu - paaiškinti, kas bus tiriama. Kai kurie kūrybiškumo testai to nedaro, kad būtų galima užtikrinti didesnį validumą. Eksperimentai turtingoje ir skurdžioje aplinkoje taip pat rezultatyvūs. Mohan (1971) pastebėjo, kad vaikų kūrybiškumo testų rezultatai aukštesni, jei jie augo aplinkoje, kurioje daug detalių arba buvo gražus ir spalvingas vaizdas pro langą. Aplinkos pakeitimas tyrimo metu akivaizdžių rezultatų nedavė. Matyt, vaikai, kurie gyveno skurdžioje aplinkoje, nėra pratę apžvelgti aplinkos. Tačiau Freidman, Raymond ir Feldhusen (1978) įrodė, kad tokiems vaikams kas 5 min. pasiūlius apsižvalgyti aplinkui, testo rezultatai pagerėja.
Edward de Bono (1975) mąstymą laikė įgūdžiais, tokiais kaip skaitymas, rašymas, važiavimas dviračiu, plaukimas ir t.t. To įrodymas yra tai, kad įgūdis reikalauja praktikos ir gali būti atliekamas tik tam tikroje aplinkoje. TTCT testu (Torrance, 1979, 1984) numatė įgūdžių įvairovę, kuri svarbi kūrybiškumo gerinimui. Taigi, verbaliniai ir erdviniai, gariniai ir vaizdiniai testai rodo, kad kūrybiškumas gali būti išmatuotas (Torrance, 1981, 1984; Wechsler, 1982).
- Testų įverčiai gaunami longitudiniais tyrimais ir nepriklausomais skaičiavimais (Torrance Ball, 1984) ir susiejami su dviem kriterijais: kūrybinių sprendimų kokybe ir kiekybe. Visą esmę apie kūrybišką asmenybę aš sudėjau į straipsnį “The Blazing Drive”.
Teresa Amabile (1986) rašė, kad: “neįprastas talentas, asmenybė ir pažintiniai sugebėjimai nėra pakankami kūrybiškumui apibrėžti, tam dar reikalinga meilė”. Ši išvada išplaukia iš dešimčių iškojimų, kaip išmatuoti kūrybiškumą. Pirmieji mano tyrimai buvo atlikti 1958m. (jie trunka jau 22m). kiekvieno pradinės klasės mokinio klausiau, kuo norėtų buti užaugę, kad mylėtų savo darbą. Vieni jų paprasčiausiai atsakė nežinantys, kiti savo atsakymus keisdavo kasmet, treti pateikdavo tokius atsakymus, kokių iš jų buvo tikimasi šeimoje. Pvz.: kad taps chirurgu ar teisininku, kaip jų tėvai. Įdomu tai, kad daugumos šių vaikų muzikiniai gabumai buvo labai stipriai išreikšti. Suorganizavus vasaros stovyklą kai kurie vaikai įgavo drąsos stsisakyti jiems primetamos veiklos ir pradėjo rimtai galvoti apie muzikinę karjerą. Nuostabu tai, kad beveik pusė mano tiriamųjų turėjo atkaklumo siekti savo vaikystės svajonės. Tai irgi yra reikšmingas jų kūrybiškumo įrodymas. Šis indikatorius (ateities vizijos turėjimas arba neturėjimas) parodė, kad tokių žmonių intelekto koficientas aukštesnis. Nesenai padariau išvadą, kad kūrybingos asmenybės esmė - meilė tam, ką jis daro. Šis jausmas “įdarbina” tokius kūrybingos asmenybės bruožus kaip drąsa, nepriklausomybė, nebijojimą rizikuoti ir t.t. Pavyzdžiui, Roger Tory Peterson (Beebe, 1986) būdamas ažas labai domėjosi gamta, ypač paukščiais, dėl to jis buvo bendraamžių nesuprastas, turėjo daug pravardžių. Tokią ptirtį turėjo dauguma žymių išradėjų, mokslininkų, dailininkų, muzikantų ir t.t. Pabrėžtinai ką nors mėgstantis žmogus patiria spaudimą, todėl turi vystyti savo drąsą ir nepriklausomybę.
Grupių tyrimuose akcentuojamas sprendimų priėmimas, kaip tai veikia kūrybiškumą. Pirmieji tokie eksperimentai buvo atlikti JAV “Oro pajėgų pagerinimo ir išgyvenimo” mokykla apimantys ir ir laboratorinius eksperimentus ir suvaidintas situacijas. Po septynerių tyrimo metų ir dešimčių ieškojimų buvo padaryta išvada, kad kritikos toleravimas užtikrina geresnius sprendimus, aukštesnį kūrybiškumo laipsnį ir geresnę sėkmės išraišką. Tyrimas taip pat apima lyderiavimo studijas (Torrance, 1975b).
Antroji tyrimų sritis apima pradininių mokyklų 3-6 klasių mokinius. Ji parodo, kad jau trečioje klasėje, vaikai yra perėmę daugybę kūrybinių strategijų, kurias savo veikloje naudoja suaugusieji (Torrance, 1963, 1965).
Taip yra grupėse, kurios yra mišrios (yra ir berniukų ir mergaičių). Vienos lyties grupėse vyrauja kooperacija ir pozityvi atmosfera, tačiau tokios grupės mažiau aktyvios. O mišriose grupėse dažniausiai idėjų generatoriumi būna vienas asmuo, kuris patiria grupės spaudimą. Kiti asmenys jaučiasi sumišę dėl to, kad negalėjo patenkinti grupės lūkesčių.
Trečioji tyrimų sritis apima bakalauro studijų studentus, suskirstytus į penkių asmenų grupes, kurias apibrėžia specifinės dinaminės teorijos dalys (lauko, T grupės, psichoanalitinė, sociodramatinė, kūrybinių problemų sprendimo ir sinetinių grupių teorijos).
Po darbo sprendžiant problemą grupėse, jis paaiškėja po 5 dienų -32, vos tik palikus klasę - 4, antrą, trečią ar ketvirtą dieną - 56, kai jiems buvo norodyt…
Tyrimas Lietuvoje: Meninio ir Socialinio Profilio Studentų Kūrybiškumas
Straipsnyje pateikiamas autorių atliktas tyrimas, ieškojęs sąsajų tarp H. Eysencko išskirtų asmenybės bruožų ir kūrybiškumo meninio profilio ir socialinių mokslų studentų grupėse. Tyrimo tikslas buvo nustatyti meninio ir socialinio profilio studentų kūrybiškumo bei asmenybės bruožų sąsajas. Tyrime buvo palygintas meninio ir socialinio profilio studentų divergentinio mąstymo, kūrybiškumo kaip savybių rinkinio ir Eysenck asmenybės bruožų išreikštumas.
Nustatyta, kad meninio ir socialinio profilio studentai skiriasi ir kūrybiškumo, ir asmenybės bruožų išreikštumu. Meninio profilio studentai priskiria sau daugiau kūrybiškai asmenybei būdingų charakteristikų nei socialinių mokslų studentai, tačiau pastarieji kūrybiškesni pagal mąstymo sklandumą. Nors meninio ir socialinio profilio studentai mąstymo originalumu nesiskiria, skirtumas išryškėja studentus lyginant specialybių grupėse. Aktoriai pasižymi didesniu mąstymo originalumu ir sklandumu, palyginti su muzikais. Meninio profilio studentams būdingesni psichotiškumo ir neurotiškumo bruožai (statistiškai patikimo skirtumo tendencija) nei socialinių mokslų studentams.
Previous studies identified personality traits, which depend on artistic and intellectual creativity. There is a lack of such studies in Lithuania. Therefore, the purpose of this study is to compare the aspects of the expression of creativity and personality traits in students of artistic and social profile. 117 students of artistic and social profile from various universities of Lithuania participated in this study. 88 female and 29 male students, aged from 20 to 44 years (mean 22.53±2.908), were interviewed. Participants answered three different questionnaires: the Lithuanian version of H. and S. Eysenck questionnaire (1991), which measured personality traits, H.G. Gough Creative Personality Scale (1979) and Wallach and Kogan Divergent Thinking Battery (1965), both of which assessed creativity.
Students of artistic profile are statistically significantly more creative according to creativity as set as characteristics than social science students; students of artistic profile, however, are less creative when divergent thinking (fluency) is assessed. Actors are more creative by creativity as set of characteristics than psychologists. They are more creative than musicians and economists when originality is evaluated. Actors and psychologists are more creative than musicians according to fluency of thinking. Moreover, there are tendencies of statistically significant differences that psychologists are more creative than economists when originality is assessed, and economists are more creative according to fluency than musicians.
Students of artistic profile choose features associated with creative personality more often than social science students, and social science students - negatively associated with creative personality. Students of artistic profile attribute to themselves adjectives such as original, inventive and unconventional more often than social science students. Social Science students attribute to themselves such adjectives as intelligent, conventional and mannerly more often. Students of artistic profile attribute to themselves adjectives such as informal and social science students - adjectives such as honest and submissive more often. The psychoticism trait is more typical to students of artistic profile than students studying social sciences.