Įvadas
Kūrybiškumas yra esminė žmogaus savybė, kurią būtina ugdyti nuo pat mažens. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip emocijų molekulės veikia kūrybiškumą ir kaip ugdymo įstaigos gali prisidėti prie jo skatinimo. Straipsnyje remiamasi įvairių Lietuvos mokyklų ir darželių patirtimi, dalijantis gerąja praktika ir įgyvendinant įvairius projektus.
Mokytojų patirties sklaida ir metodinės dienos
Mokytojų metodinės dienos ir patirties sklaida yra puiki platforma dalintis gerąja praktika ir atrasti naujus ugdymo metodus. 2025 m. birželio 10 d. mokykloje vyko klasių vadovų metodinė diena „Darbas su klase: iššūkiai, atradimai, augimas“. Renginio metu klasių vadovai aktyviai dalijosi sukaupta pedagogine patirtimi, aptarė sėkmingiausias ugdomosios veiklos akimirkas, kurios prisidėjo prie mokinių asmeninio augimo, klasės bendruomenės stiprinimo bei pozityvios emocinės aplinkos kūrimo. Diskusijų metu buvo pristatytos ne tik džiuginančios patirtys, bet ir iššūkiai, su kuriais tenka susidurti dirbant su auklėtiniais, bei veiksmingi problemų sprendimo būdai. Klasių vadovai dalijosi metodais, padedančiais stiprinti mokinių tarpusavio santykius, motyvaciją bei bendruomeniškumą.
2024-06-20 vyko Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos klasių vadovų metodinės grupės posėdis „Klasės valandėlių organizavimo ir vedimo įvairovė. Dalijimasis gerąja patirtimi“. Klasių vadovai pristatė savo sėkmingiausias klasės valandėles. 2024-06-19 Vilkyškių Joneso Bobrovskio gimnazijos pedagogų metodinė diena „Mokomės vieni iš kitų“ vyko netradicinėje aplinkoje, Rambyno regioninio parko lankytojų centre. Pedagogai susipažino su atnaujinta ekspozicija ,,Rambynas. Kalnas.
2022-11-25 gimnazijos pedagogai dalinosi gerąja darbo patirtimi metodinėje dienoje „Gerosios patirties sklaida įgyvendinant kokybės krepšelį”. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Ieva Čerkauskienė, ikimokyklinio ugdymo pedagogė Asta Gečienė, fizinio ugdymo - dailės vyresnysis pedagogas Eligijus Kriaučiūnas supažindino su patyriminio ugdymo nauda ugdymo procese. Metodų įvairove klasės vadovo darbe dalinosi bibliotekininkė - klasės vadovė Laura Grodeckienė. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Rima Navickienė ir lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Asta Dapšienė pristatė mokinių bendradarbiavimo - tobulėjimo galimybes pamokoje. Vokiečių kalbos mokytoja Janina Kovalenkienė supažindino su tikslingu projektų ir metodų taikymu mokant užsienio kalbos. Pranešime Lina Masedunskienė vyresnioji spec. pedagogė - logopedė akcentavo girdimojo suvokimo reikšmę vaiko kalbos raidai. SMART lentos panaudojimo galimybes siekiant geresnių ugdymosi rezultatų pristatė matematikos vyresnioji mokytoja Liuba Verpečinskienė ir fizikos - matematikos mokytojas Vaidas Verpečinskas. Ačiū kolegoms už pasidalijimą darbo patirtimi. Tai padės kurti palankesnę vaikų ugdymuisi bei mokinių mokymuisi ir bendradarbiavimui aplinką.
2022-06-10 gimnazijos pedagogai gilino žinias metodinėje dienoje „Įprasminantis ugdymas“. Šiuolaikinėje pamokoje ypač svarbus teorinių žinių siejimas su gyvenimo praktika, kritinio mąstymo ugdymas, STEAM metodikos taikymas. Pradinio ugdymo mokytojos Egidija Jurkšaitienė ir Jūratė Lalaitė, anglų kalbos mokytoja Vaida Aukštkalnienė, chemijos mokytoja Virginija Motėkaitienė, geografijos ir technologijų mokytoja Vidutė Stankuvienė pasidalijo įprasminančio ugdymo patirtimi. Parengtuose pranešimuose pristatė vykdytas projektines veiklas, analizavo patyriminio ugdymo naudą ir sunkumus, aptarė pamokų STEAM centre įspūdžius.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Balandžio 21 d. gimnazijos pedagogai dalyvavo metodinėje dienoje „Integralus, įprasminantis ugdymas“. Mokytojai dalijosi integralaus mokymo 5-8 klasėse patirtimi, pradinių klasių pedagogės pristatė STEAM - mokymąsi per patyrimą. Iš viso išklausyti 5 pranešimai, kuriuose pristatyti pasiteisinę ugdymo metodai, projektinės veiklos privalumai, iškilę sunkumai.
2021-02-17 Gimnazijos pedagogai, išgyvenantys antrąjį nuotolinio ugdymo etapą, metodinėje dienoje „Gerosios nuotolinio mokymo patirties sklaida“ dalijosi savo įžvalgomis.
2020-02-18 Vilkyškiuose buvo karšta! Per 150 mokytojų iš visos Lietuvos sugužėjo į mūsų organizuotą respublikinę konferenciją “Mokymo(si) sėkmė pamokoje”.
2019-10-17 Pagėgių sav. lietuvių kalbos metodinio būrelio ir Tauragės "Versmės" gimnazijos lietuvių kalbos mokytojų susitikimas įvyko mūsų gimnazijoje. Pristatėme netradicines ugdymosi aplinkas: "Amžinąjį sodą", etnografijos muziejų. Apsilankėme Pagėgių krašto TIC, Johaneso Bobrovskio muziejuje. Prie kavos puodelio netilo diskusijos apie lituanistų kasdienybės aktualijas. Pritrūko laiko viską aptarti, užsimezgė šiltas bendravimas, tad jau planuojamas kitas susitikimas - šįkart Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje.
2019 vasario 19 dieną organizavome respublikinę mokytojų konferenciją "Aukštesnės ugdymo kokybės link". Sulaukėme mokytojų iš 60% Lietuvos apskričių: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio bei Tauragės. Džiaugiamės galimybe semtis patirties iš Lietuvos geriausiųjų ir skleisti savąją.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
2018 spalio 24 dieną gimnazijoje viešėjo Klaipėdos rajono švietimo skyriaus darbuotojai ir pedagogai. Apsilankymo tikslas - geros patirties sklaida: gimnazijos ugdymosi erdvių stebėjimas ir etnokultūros integravimo galimybės ugdymo(si) procese. Lydimi gimnazijos direktorės R. Auštrienės, pavaduotojos ugdymui A. Šimkaitienės ir mokytojos E. Jurkšaitienės, svečiai susipažino su Johaneso Bobrovskio asmenybe , gimnazijos ugdymosi erdvių įvairove bei jų panaudojimo galimybėmis. Vėliau vyr.mokytoja E. Jurkšaitienė skaitė išsamų pranešimą „Etnokultūra Johaneso Bobrovskio gimnazijoje“. Paskui svečiai skubėjo į gimnazijos muziejų, kur jų laukė mokytojos metodininkės R. Valiukienė ir J. Kriaučiūnienė. Klaipėdiečius pasveikino tarmiškai sekama pasaka, pašokdino ir tarmiškų žodžių pamokė. Galiausiai visus sušildė žolelių „tija“ ir pasotino mokinių keptais „piernikais“. Gimnazijos direktorė ir pavaduotoja atsakė į kilusius svečių klausimus, dalinosi sukaupta darbo patirtimi. Užsimezgęs nuoširdus bendravimas visus sušildė šią vėjuotą rudens popietę…Klaipėdos švietimo skyriaus darbuotojai pakvietė mūsų gimnazijos pedagogus atsakomojo vizito į Klaipėdos krašto mokyklas.
2017 birželio 15 d. pas mus svečiavosi Šiaulių r. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos pedagogų kolektyvas. Mus aplankė Pagėgių savivaldybės Mokyklų metodinės tarybos nariai ir Pagėgių savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. specialistė Vitalija Ivanauskienė. Gimnazijos direktorė Rima Auštrienė sukvietė gimnazijos savivaldas bendrai diskusijai „Kas yra gera mokykla?“. Mokytoja metodininkė Irena Taliatienė pateikė „geros mokyklos“ požymius, kuriais vadovaujantis bendruomenės nariai išrinko 9 stipriausius. Gimnazijos tarybos pirmininkė Rasa Šlajienė džiaugėsi kiekvieno bendruomenės nario išsakyta savo tvirta nuomone apie gimnazijos esamą situaciją.
Šiemet metodinis darbas mūsų mokykloje vyksta mažose mokytojų mokymosi grupėse.
Šios metodinės dienos ir konferencijos suteikia galimybę mokytojams dalintis savo patirtimi, įgyti naujų žinių ir tobulinti savo ugdymo metodus. Tai svarbu siekiant užtikrinti aukštą ugdymo kokybę ir skatinti mokinių kūrybiškumą.
Projektinė veikla ir kūrybiškumo ugdymas
Projektinė veikla yra puikus būdas ugdyti mokinių kūrybiškumą, kritinį mąstymą ir bendradarbiavimo įgūdžius. 2025-05-22 įvyko Pagėgių savivaldybės mokinių projektinių darbų konferencija „Mokomės kūrybiška“. Konferencijoje dalyvavo Pagėgių lopšelio-darželio, Pagėgių Algimanto Mackaus ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos dalyviai. Konferencijoje ne tik pasidalinome patirtimi, bet ir įkvėpėme vieni kitus ieškoti naujų kelių ugdymo procese - kelių, kuriuose svarbiausia ne vien žinių perteikimas, bet ir kūrybiškumas, kritinis mąstymas, smalsumo ugdymas. Projektinių darbų pranešimai mus ne tik praturtino žiniomis, bet uždegė norą dar drąsiau kurti, keisti, ieškoti.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
2024 m. gegužės 22 d. vyko mokinių konferencija „Mokomės kūrybiškai“. 1 - 4, 7, I g, III g ir IV g klasių mokiniai pristatė savo bendraamžiams ir vertinimo komisijai metinius projektinius darbus. Dėkojame moksleiviams ir jų projektinių darbų vadovėms: Sigitai Vijlens, Egidijai Jurkšaitienei, Jūratei Lalaitei, Jūratei Kriaučiūnienei, Sigitai Juškevičienei, Vaidai Aukštkalnienei, Marytei Gečienei, Sonatai Jončienei, Laurai Grodeckienei.„Tūkstančio mylių kelionė prasideda mažu žingsneliu”.
„Tyrinėjimo menas: Mokomės bendruomenėje“ mokytojų klubo įgyvendinto projekto pristatymas Rodos visai neseniai pradėjome vykdyti projektą, o štai jau įvyko „Tyrinėjimo menas: Mokomės bendruomenėje“ mokytojų klubo įgyvendinto projekto pristatymas. Nuo spalio mėnesio ieškojome, tyrinėjome, kritiškai mąstėme, kūrėme kūrybiškas užduotis, jas taikėme praktiškai pamokose, reflektavome. Su šiuo projekto pristatymu pakvietėme susipažinti savivaldybės mokyklų mokytojus. Pravedėme penkias edukacines veiklas, kurių metu kūrėme muziką, susipažinome su kvapų pasauliu ir istorija, piešėme piešinius, tyrinėjome nuotraukas, spėliojome skambančius garsus. Netrūko kūrybiškumo ir gerų emocijų.
Šie projektai skatina mokinius domėtis aplinka, ieškoti naujų idėjų ir jas įgyvendinti. Tai padeda jiems tapti kūrybingais ir iniciatyviais piliečiais.
Emocijų vaidmuo kūrybiškume
Emocijos yra neatsiejama kūrybinio proceso dalis. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, smalsumas ir įkvėpimas, skatina kūrybiškumą, o neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, nerimas ir nusivylimas, gali jį slopinti.
Filosofai ir poetai visais laikais tvirtino, kad širdis yra mūsų gyvenimo centras. Net nesusimąstydami naudojame posakius “širdimi jaučiu“, “įsiklausyk, ką tau sako širdis“, “širdis liepia“ ir pan. Net mūsų gestai nurodo širdies svarbą - rodydamas į save, žmogus paprastai parodo į širdies plotą. Biologiniu požiūriu širdis yra neįtikėtinas fenomenas. Ji gali pulsuoti be jokio ryšio su smegenimis ir atlieka apie 10 000 dūžių per dieną ir maždaug 40 milijonų dūžių per metus. Kūdikio vaisiaus užuomazgoje širdis pradeda formuotis anksčiau už smegenis. Mokslininkai iki šiol neturi vieningo paaiškinimo, kas paskatina pradėti kūdikio širdelės plakimą. Dėl unikalių savybių širdies veikla yra nuolat tiriama. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kalifornijos valstijoje yra Širdies Matematikos Institutas (Institute of HeartMath - IHM). Šie mokslininkai įrodė, kad kiekvienas širdies dūžis skleidžia sudėtingą informaciją, kuri veikia žmogaus emocijas, fizinę sveikatą ir mūsų gyvenimo kokybę. Jie padarė drąsią išvadą, kad širdis nėra primityvus kraujo siurblys, kad ji turi savo “smegenis“, kurioms paklūsta galvos smegenys. Tai padėjo atsekti širdies ir emocijų ryšys. Kai mes patiriame tokias emocines reakcijas kaip pyktis, pavojus, nepasitikėjimas, nusivylimas, tuomet širdies ritmas pasidaro netolygus, o ryšys tarp širdies ir galvos smegenų nutrūksta. Ilgalaikis tokio pobūdžio poveikis suardo pusiausvyrą kūne, o širdis ir kiti organai pradeda dirbti perkrovos režimu. Dėl to gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Iš to padarytos išvados, kad negatyvios emocinės reakcijos neigiamai veikia širdį, o per ją ir visą organizmą. Pozityvios emocijos skatina veikti širdį harmoningu ritmu, suteikiančiu optimalias sąlygas efektyviai dirbti širdies kraujagyslių ir nervų sistemoms. Toks ritmas teigiamai veikia hormonų balansą, imuninę sistemą ir visą organizmą. Galvos smegenų gebėjimas apdoroti informaciją ir priimti adekvačius sprendimus įtakoja tai, kokiomis emocijomis mes reaguojame į kiekvieną konkrečią situaciją. Mokslininkai atrado labai paprastą paaiškinimą, kodėl žmonės negali pasiekti emocinės pusiausvyros. Vienas iš stipriausių šiuolaikinio žmogaus stresų, o tuo pačiu ir neigiamų emocijų šaltinių yra skubėjimas ir laiko stygius.
Svarbu sukurti tokią aplinką, kurioje mokiniai jaustųsi saugūs reikšti savo emocijas ir idėjas. Tai galima pasiekti per įvairias veiklas, tokias kaip:
- Diskusijos apie jausmus ir emocijas.
- Kūrybinės užduotys, tokios kaip piešimas, rašymas ir vaidinimas.
- Žaidimai, skatinantys bendradarbiavimą ir empatiją.
Šilelis, Pašilės progimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriaus ,,Boružėlės‘‘ ir ,,Bitutės‘‘ grupių vaikams sveikatos priežiūros specialistė Virgilija vedė emocinio raštingumo užsiėmimus. Vaikai diskutavo apie jausmų atpažinimą bei jų raiškos būdus, mokėsi skleisti gerą nuotaiką ir dalintis ja. Psichikos sveikata - tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Ar žinojote, kad mandalų spalvinimas suteikia dvasinės ramybės? Žaidimus „Pakalbėkime apie jausmus“, „Mokomės išvengti patyčių“ , bei spalvinimo knygeles “Mandalos” .
9 kl. Spalio 11 d. Gimnaziją pasiekė visos nupirktos priemonės, kurios buvo perkamos, siekiant stiprinti vaikų psichinę sveikatą. Gavus naują priemonę, mokytojai buvo informuojami per TAMO dienyną. Visi mandagiai padėkodavo už informaciją, kartais kažką paimdavo, kartais tekdavo įsiūlyti. Tad, minėdami šią dieną, l/d ,,Žiogelis‘ ,,Bitučių‘ gr. vaikai su sveikatos specialiste kalbėjo apie sveikatą, emocijas, bendravimą, draugiškumą . Mokėsi atpažinti emocijas, įvardinti kas darosi su jų kūnu, kai užvaldo viena ar kita emocija, kaip nugalėti pyktį, baimę, kas padeda nusiraminti susierzinus. Projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai‘ su žaidimu ,,Pakalbėkime apie jausmus‘ atpažino emocijas. Paklausti pagal ką jie sprendžia, kokia tai emociją, vaikai žinojo, kad veidas, kaip knyga, gali skaityti žmogaus nuotaiką ir suprasti iš akių, lūpų, antakių. Pasiskirstę komandomis dėliojo korteles, taip prisimindami ir įtvirtindami įgytas žinias pamokėlės metu. Patogiai susėdę ant sėdmaišių , kurie yra gauti iš projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ mokiniai atliko užduotis savo emocijoms įsivertinti, pasakojo kaip jie jaučiasi ir kodėl būtent tokia nuotaika juos lydi visą dieną. Panaudodama projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ priemones - mandalų knygas ir spalvotus pieštukus - sveikatos specialistė pakvietė mokinius ir mokytojus smagiai ir atpalaiduojančiai praleisti laiką į mandalų spalvinimo pamokas. Dar vienas mėgiamas mokinių užsiėmimas - dėlionės - tai atsipalaidavimo ir draugiškumo ir komandinio darbo ugdymo priemonė.
Spalio mėnuo skirtas psichikos sveikatai. L/d ,,Vaikystė“ ,,Žiniuko“ grupės vaikai kartu su sveikatos priežiūras specialiste aptarė kokios yra emocijos, panaudodami projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ žaidimą ,,Žaidžiu jausmus“, įvardijo , kaip jaučiasi patirdami vieną ar kitą emociją.
Vidiškių pagrindinės mokyklos pradinukai siekia ne tik fizinės sveikatos gerinimo, bet ir psichosocialinės aplinkos sudarymo. Vaikams buvo išdalinti veidrodėliai, išvydę demonstruojamą emociją, bandė ją atkartoti. Vaikai prisiminė visas emocijas, bei patys bandė pavaizduoti įvairius jausmus veidrodėlyje. Atpažinti - įvardinti - mokėti išreikšti, tokia seka vyksta savo emocijų atpažinimas. Nors pats gebėjimas jausti mums yra įgimtas, tačiau atpažinti ir įvardinti tai, ką jaučiame, vaikai mokosi augdami, bendraudami su tėvais ir artimaisiais. L/d ,,Vaikystė“ priešmokyklinukai - ,, ,,Strakaliuko“ gr. Nuotraukų pagalba atpažino jausmus, dėliojo jausmų korteles pagal žmonių veido išraišką juos įvardydami. Projektas „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ Želvos gimnazijoje- dėlionės „Žmogaus skeletas ir „Žmogaus kūnas“.
Siesikų pagrindinės mokyklos „Gerviukų” grupės mažieji išbandė „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai”, interaktyvių grindų įrenginį „Funtronic”.
Antano Smetonos gimnazijos psichologė Nomeda Dabužinskienė vykdo projektą ,,Ukmergė be streso“. Birželio 13 d. kartu su mokinėmis atvyko į l/d ,,Vaikystė“, kur puikiai praleido dieną panaudodamos projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ priemones.
Pašilės progimnazijos 2 klasės mokiniai turėjo pamoką apie emocinės sveikatos svarbą mokyklos kieme. Mokiniai kartu su visuomenės sveikatos priežiūros specialiste Karolina diskutavo, kuo svarbi mūsų emocinė sveikata. Mokiniai aiškinosi, kokie būdai jiems priimtini nusiraminti, atliko užduotėles apie emocijas bei naudojo „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ projekto priemones - piešimo knygeles MANDALAS.
Šios veiklos padeda mokiniams geriau suprasti savo emocijas ir jas valdyti, o tai yra svarbu ne tik kūrybiškumui, bet ir bendrai psichikos sveikatai.
Įvairių priemonių panaudojimas kūrybiškumo ugdymui
Ugdymo procese svarbu naudoti įvairias priemones, kurios skatina mokinių kūrybiškumą ir domėjimąsi mokymusi. Tai gali būti interaktyvios grindys, smėlio dėžės, magnetinės lentos, dėlionės ir kitos priemonės.
L/d ,,Vaikystė“ sveikatos specialistė mokė ,,Strakaliuko“ gr. Ši smėlio dėžė skirta įvairaus amžiaus vartotojams, ji leidžia projektuoti vaizdus ant smėlio, lavinant taktilinę stimuliaciją.
Projekto „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ nauja priemonė - sėdmaišiai atkeliavo į Želvos gimnaziją ir džiugina mokinius. Pertraukų metu jie visada užimti.
Rugpjūčio mėn. 22 d. Mokiniai rinkosi į salę, kur mokymus pravedė sveikatos specialistė Vida Peldžienė ir ugdymo centre dirbanti slaugytoja Violeta Jačėnienė . Mokiniams buvo paaiškinta, ką daryti atsidūrus tokioje situacijoje.
,,Veidrodėli, veidrodėli, kas pasaulyje gražiausia?”- taip pradėjo veiklą ,,Žiniuko” gr. vaikai, žiūrėdami į veidrodėlius iš projekto ,,Socialinio emocinio ugdymo sprendimai”. Pasigrožėję savo atvaizdu, pastebėjo, kad veidrodėlis dvipusis ir abi pusės rodo skirtingą vaizdą - veidas mažesnis arba didesnis. tai suteikė daug teigiamų emocijų, juoko, norėjo visi pažiūrėti, kaip atrodo ,,padidinti” draugų veidukai.
Pašilės progimnazija dalyvauja projekte „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“. Pradinių klasių mokiniai išbandė interaktyvių grindų įrenginį „Funtronic“ su sensorinių ir judriųjų žaidimų programa. Projekto tikslas: stiprinti vaikų psichinę sveikatą, emocinę gerovę, sudaryti sąlygas kokybiškam emociniam ugdymui. Vaikai su dideliu džiaugsmu jas išbandė ir noriai žaidė. Šios grindys ypač padėjo mažiesiems sunkiu adaptaciniu laikotarpiu, suteikdamos daug džiugių emocijų: vaikai ieškojo lobio, sprogdino balionus, gaudė kamuolius, net medaus ąsočius rinko.
Senamiesčio progimnazijos 7 kl. Dėlionės tai lavinantis užsiėmimas, treniruoja žmogaus smegenis, mažina stresą, padeda lengviau išspręsti problemas, padeda analizuoti.
Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro 1 klasės mokiniai valgykloje aptarė Sveiko maisto piramidę.
L/d ,,Vaikystė“ mokytoja Rita Užuraistienė, dirbanti su spec. poreikių turinčiais vaikais ,siekia paįvairinti kasdieninę veiklą. Stalo skleidžiama šviesa sukuria ypatingą įspūdį, paryškina vaizdą. Labiausiai jiems patinka žaisti su smėliu, liesti, stebėti, kaip byra, gėrėtis stebuklais, kurie vyksta supylus kalną ar atradus lobį.
A. Smetonos gimnazijos mokytoja Jelena Piragienė, siekdama tobulinti anglų kalbos mokymo kokybę, naudoja įvairius būdus. Užupio pagrindinės mokyklos mokytoja Daiva Butkienė su 4a klasės mokiniais išbandė „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai” priemonę Zometool.
Panaudodami SAM rekomendacinę priemonę ,,Rinkitės sveikus produktus. Vaikų l/d „Nykštukas“ džiaugiasi nauja projekto „Socialinio emocinio ugdymo sprendimai“ priemone - Sveiko maisto magnetiniu rinkiniu. Vaikai mokėsi rinktis sveikus maisto produktus, serviruoti pusryčių, pietų arb…
Šios priemonės padeda mokiniams mokytis per patirtį, eksperimentuoti ir atrasti naujas idėjas. Tai skatina jų kūrybiškumą ir domėjimąsi mokymusi.
Kūrybiškumas ir ateities kompetencijos
Šiuolaikiniame pasaulyje kūrybiškumas yra viena iš svarbiausių kompetencijų, reikalingų sėkmingai veiklai. Automatizuotos darbo vietos, dirbtinis intelektas ir kitos pažangios technologijos keičia mūsų asmeninį ir profesinį gyvenimą. Todėl svarbu ugdyti kūrybiškumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimo įgūdžius ir kitas kompetencijas, kurios leis mums prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Ateities kompetencijų sąraše, šis gebėjimas yra pačioje viršūnėje. Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje kompleksinis problemų sprendimas apibūdinamas kaip „naujų, sunkiai apibrėžiamų problemų sprendimas realiomis aplinkybėmis“. Tai bene labiausiai aptarinėjamas ateities darbams atlikti reikalingas įgūdis. Kas skiria mus nuo robotų? Alexa Gray, Pasaulio ekonomikos forumo vyresnioji rašytoja pastebi, kad atsirandant naujiems produktams, vystantis technologijoms, keičiasi ir darbo pobūdis, tad darbuotojams teks būti kūrybiškesniems siekiant iš šių pokyčių gauti naudos. Klaidingai manoma, kad kūrybiškumas yra išskirtinai į menus linkusių žmonių bruožas. Ši savybė ypatingai svarbi vadovams ir lyderiams, tačiau aktuali visiems. Emocinis intelektas mums padeda bendrauti su kitais, prisitaikyti prie kitų žmonių nuotaikos, emocijų. „Emocinis intelektas apima savęs pažinimą, gebėjimą valdyti emocijas, motyvaciją, socialinį sąmoningumą ir socialinius įgūdžius. Darbuotojai, turintys šią kompetenciją, turi ilgalaikę ir aukštą motyvaciją dirbti, geba įkvėpti kitus, tapti skirtingų komandų dalimi, yra pozityvūs ir nuolat tobulėja“, - sako L. Paprastai kalbant, kognityvinis lankstumas gali būti apibūdinamas kaip smegenų gebėjimas apdoroti keletą skirtingų procesų vienu metu. Kuo smegenys lankstesnės - tuo lengviau atrasti naujus sprendimus, sąsajas tarp skirtingų idėjų. Gera žinia ta, kad šį gebėjimą galima nuolat lavinti. Iš esmės kognityvinio lankstumą treniravimas - tai mokymasis naujų dalykų, interesų lauko plėtimas. Iš esmės kritinis mąstymas - tai logika ir argumentacija. Nepriklausomai nuo to, kiek darbo vietų bus automatizuota ar kaip vystysis dirbtinis intelektas, žmonės visuomet bus pagrindinė kompanijos vertybė. Žmonės yra kūrybiški, sugeba suprasti ir padėti vieni kitiems. Orientacija į paslaugas apibūdinama kaip „nuolatinis naujų būdų ieškojimas padėti žmonėms“. Iš esmės tai pastovus dėmesys vartotojams ir jų ateities poreikių numatymas iš anksto. Tai reiškia, kad verslas turi numatyti naujus vartotojų poreikius ir juos paversti produktų pasiūlymais. Automatizuojant darbo vietas ir robotams vis labiau įsiliejant į darbo rinką, socialiniai įgūdžiai taps svarbesni nei bet kada anksčiau. Pasak KTU darbuotojų atrankos projektų vadovės, visos Pasaulio ekonomikos forumo ataskaitoje minioms kompetencijos yra aktualios jau ir dabar. „Didelis gyvenimo ir pokyčių tempas lemia būtinybę mokytis nuolat, todėl ši kompetencija itin svarbi. Kūrybiškumas pritaikant turimas žinias bei priimant sprendimus taip pat labai aktualus“, - sako L. Jai pritaria ir „Theca Furniture“ personalo vadovė. M. „Kiekvienas potencialus ar esamas darbuotojas yra unikalus su unikaliu kompetencijų rinkiniu, tačiau renkantis būsimą darbuotoją atrankų specialistai kompetencijų ar asmeninių savybių įvertinimą turi atlikti per apibrėžtą, ir dažnai trumpą laiko tarpą. Įvertinimui įtaką daro ir įvairūs subjektyvūs dalykai, aplinkybės ar tiesiog sėkmė.