Kūrybiškos asmenybės bruožai: nuo teorijos iki praktikos

Įvadas

Kūrybiškumas - tai ne tik menininkų privilegija, bet ir vertinga savybė, padedanti prisitaikyti ir efektyviai veikti įvairiose gyvenimo srityse. Ši išskirtinai žmogiška savybė gali ir turi būti lavinama. Norint atskleisti kūrybinį potencialą, svarbu suprasti kūrybiškumo ir asmenybės bruožų ryšį. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kokie asmenybės bruožai būdingi kūrybingiems žmonėms, remiantis įvairiais tyrimais ir teorijomis.

Asmenybės sutrikimai ir jų bruožai

Prieš gilinantis į kūrybiškos asmenybės bruožus, verta aptarti ir asmenybės sutrikimus, kurie gali turėti įtakos žmogaus elgesiui ir mąstymui. Svarbu paminėti, kad asmenybės sutrikimas nėra tas pats, kas kūrybingumas, tačiau kai kurie bruožai gali persidengti arba turėti įtakos kūrybiniam procesui.

• Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Žmonės, turintys šį sutrikimą, yra perfekcionistai, užsispyrę, teisuoliški, reiklūs, rigidiški, nelankstūs ir nerimastingi. Jie linkę nelanksčiai laikytis taisyklių ir jomis vadovautis. Orientuojasi į darbą ir produktyvumą, tačiau dėl perfekcionizmo gali užstrigti ties nereikšmingomis detalėmis ir nespėti atlikti darbų laiku. Jie slopina jausmus, vengia intymumo ir patiria mažai malonumo iš gyvenimo, jiems sunku atsipalaiduoti ir būti spontaniškiems.
• Priklausomos asmenybės sutrikimas: Asmenys, kuriems būdingas priklausomos asmenybės sutrikimas, linkę būti pasyvūs, nuolankūs, paklusnūs, pavaldūs, pasiaukojantys, neužtikrinti savimi. Jie dažnai jaučiasi neadekvatūs, silpni, negebantys patys pasirūpinti savimi. Vengia prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jiems sunku priimti savarankiškus sprendimus. Sunkiai toleruoja vienatvę, patiria daug distreso būdami vieni ir nori, kad kažkas jais pasirūpintų, už juos priimtų sprendimus ir yra pasirengę padaryti beveik viską, kad gautų šį rūpestį. Yra linkę būti pernelyg priklausomi nuo vieno ar daugiau asmenų, kurie jais rūpinasi, jų interesus, poreikius ir norus iškelti aukščiau savųjų.
• Vengiančios asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys vengiančios asmenybės sutrikimą, linkę būti drovūs, itin jautrūs, baimingi, nerimastingi, menkai save vertinantys. Jie vengia nepažįstamų socialinių situacijų, žmonių dėl didžiulės baimės būti sukritikuotais, pažemintais, sugėdintais, nepriimtais ar atstumtais. Tačiau jie turi tarpasmeninių santykių interesą, gali ir yra linkę juos palaikyti, tačiau dažniausiai tik su keletu žmonių, kuriais labai pasitiki ir su kuriais jaučiasi labai saugūs ir priimti.
• Ribinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys ribinės asmenybės sutrikimą, paprastai stokoja stabilios savasties pojūčio, jie dažnai išgyvena tuštumos jausmą ir atstūmimo baimę. Jie pasižymi impulsyviu elgesiu, yra linkę patirti intensyvias emocijas ir pasižymi emociniu nestabilumu, jiems būdingi pykčio ir agresijos protrūkiai bei disforijos patyrimas. Apimti intensyvių emocijų yra linkę žaloti save, taip pat būdingi dažni bandymai nusižudyti. Jų tarpasmeniniai santykiai pasižymi nestabilumu, chaotiškumu. Santykiams dažnai keliami nerealistiniai lūkesčiai ir jais dažnai nusiviliama. Su amžiumi simptomų išreikštumas linkęs mažėti.
  • Kiti ypatumai: Artėjančio atsiskyrimo, atstūmimo ar išorinės struktūros praradimo suvokimas ribinei asmenybei gali sukelti savęs vaizdo, afekto ir elgesio pokyčius. Šie žmonės labai jautrūs išorinėms aplinkybėms.
• Antisocialios asmenybės sutrikimas: Dažnai antisocialios asmenybės sutrikimą turintiems asmenims jau nuo ankstyvos vaikystės pasireiškia elgesio sutrikimo simptomai, o ties paauglyste būdingas delinkventinis elgesys. Tarpasmeniniuose santykiuose juos labiausiai domina tai, kokią naudą jie gali gauti iš kitų. Taip pat jie nelinkę jausti empatijos, gailesčio ar kaltės dėl kitiems sukelto skausmo, padarytos žalos. Šiems asmenims dažnai būna sunku ilgesnį laiką išlaikyti darbą, jie yra linkę dažnai juos keisti. Jie yra linkę būti agresyvūs, impulsyvūs, hedonistiški, manipuliuoti, meluoti, apgaudinėti, išnaudoti, pažeidinėti įstatymus, užsiimti nelegalia veikla, elgtis nusikalstamai, piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis. Šis sutrikimas paplitęs tarp nusikaltėlių. Ties viduriniuoju amžiumi AAS simptomų išreikštumas linkęs mažėti.
  • Kiti asmenybės sutrikimo bruožai: Specifinės elgsenos kategorijos charakterizuojančios elgesio sutrikimą - agresija nukreipta į žmones ar gyvūnus, nuosavybės naikinimas, apgaulingumas, vogimas, taisyklių pažeidinėjimas.
• Histrioninis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys histrioninį asmenybės sutrikimą, įvairiais būdais siekia būti dėmesio centre. Dažnai santykiuose iš pradžių jie gali pasirodyti žavūs, simpatiški, energingi, tačiau gan greitai išryškėja jų nebrandumas, egocentriškumas ir emocinis nestabilumas. Jų santykiai ir emocijos pasižymi intensyvumu, bet kartu ir paviršutiniškumu. Šių žmonių interesams ir požiūriui lengvai daro įtaką tai, ką galvoja ir vertina kiti. Šis sutrikimas daug labiau būdingas moterims, bet gali būti sutinkamas ir tarp vyrų. Siekdamos atkreipti į save dėmesį moterys tam dažniausiai pasitelkia savo išvaizdą ir elgesį, kurie neretai įgauną karikatūriškai stereotipinę moteriškumo išraišką. Vyrai kiek dažniau naudoja gyrimąsi įvairiais pasiekimais karjeroje, sporte, santykių ar seksualinėje sferose.
• Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Šizotipinį asmenybės sutrikimą turintiems asmenims būdingi kai kurie šizoidinės asmenybės bruožai, taip pat jiems būdingas ekscentriškas elgesys ir savitas minčių turinys. Neretai jie teigia patiriantys keistus intrapsichinius išgyvenimus, mąsto neįprastu, keistu būdu, aplinkiniams neretai būna sudėtinga juos suprasti ir įsitraukti į santykį. Tačiau nė vienas iš šių ypatumų nepasiekia psichozinio lygmens.
  • Ypatumai pagal DSM-5: Šizotipiniam asmenybės sutrikimui būdingi stipriai išreikšti socialiniai ir tarpasmeniniai deficitai, kurie pasižymi ūmiu diskomfortu tarpasmeninių santykių srityje bei sumažėjusiu gebėjimu juos megzti.
• Šizoidinis asmenybės tipas ir sutrikimas: Asmenys, turintys šizoidinį asmenybės sutrikimą, linkę būti atsiskyrę ir turi mažai išreikštą tarpasmeninio bendravimo poreikį ir iš jo patiria labai mažai malonumo ar pasitenkinimo. Jiems būdingas susiaurėjęs afektas, emocinis atsiribojimas, polinkis į svajojimą, jie pasižymi prastu humoro suvokimu. Tačiau jie gali klestėti profesijose, kurios nereikalauja daug žmogiško kontakto.
• Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Labai nepasitikintis ir įtarus požiūris į kitus žmones, jų motyvus ir elgesį interpretuojant kaip priešišką, kenkėjišką. Asmenys, turintys paranoidinį asmenybės sutrikimą, yra atsitraukę, emociškai šalti, pasižymi nepagrįstu įtarumu, dideliu jautrumu, pavydumu ir intymumo baime. Taip pat jie dažnai būna rigidiški, linkę ginčytis ir mėgstantys bylinėtis. Dėl didelio jautrumo kritikai ir polinkio kaltinti kitus jie dažnai gyvena vieni ir yra nemėgstami kitų žmonių.

Kūrybingos asmenybės bruožai

Mokslininkai, nagrinėjantys kūrybiškos asmenybės profilį, nesutaria, kurie asmenybės bruožai atskleidžia kūrybiškumo esmę. Šie sunkumai yra sąlygojami kūrybiškumo konstrukto neapibrėžtumo: vieni autoriai analizuoja kūrybiškumą kaip procesą, kiti kaip pasiekimą. Priklausomai nuo šio skirstymo, skiriasi ir kūrybiškumo bei asmenybės bruožų sąsajos. Manoma, kad kūrybiškumo ir asmenybės bruožų sąsajos gali kisti priklausomai nuo kūrybiškumo tipo. Išskiriami menininis, intelektualinis ir kasdieninis kūrybiškumas, kurie būdingi skirtingų profesijų atstovams ir yra skirtingai asocijuojami su asmenybės bruožais. Kadangi, priklausomai nuo profesijos, įvairuoja kūrybiškumo aspektų ir asmenybės bruožų raiška, tai galima manyti, kad skirtingų profesijų grupėse skirsis ir kūrybiškumo bei asmenybės bruožų sąsajos.

Profesoriaus O. L. Martinseno vadovaujama grupė tyrė 481 žmogų, jie buvo padalinti į tris grupes - „pagrindinę“ - ją sudarė vadybininkai, lektoriai, ir dvi kūrybingais laikomų asmenų grupes - jas sudarė menų ir reklamos programų studentai. Buvo pastebėti žymūs skirtumai taps grupių. Taigi jei jūs ruošiatės mesti teisininko ar biržos maklerio darbą ir įkurti muzikinę grupę ar pradėti rašyti knygą, turėtumėte pasidomėti, ar jums būdingi šie bruožai.

• Asociatyvus mąstymas: Tai reiškia, kad jūs turite turtingą ir aktyvią vaizduotę. „Jūsų svajonės persipina su realybe“, - teigia švedų psichologas O. L. Martinsenas. Tačiau jūs gebate įsigilinti į darbą, pavyzdžiui, dirbate taip, kad pamirštate pavalgyti. Tyrimo metu nustatyta, kad su reklamos studijomis susiję studentai parodė geresnius rezultatus nei su menu susijusių specialybių studentai. Tačiau abi grupės pasirodė geriau nei pagrindinė grupė.
• Originalumas: Kūrybingi žmonės trokšta būti originalūs, išsiskirti. Rezultatai parodė, kad vadybininkų ir lektorių grupei originalumo trūko, o meną studijuojantys tiesiog tryško originaliomis idėjomis.
• Motyvacija: Visos trys grupės pasižymėjo aukšta motyvacija, tačiau meniškesnių specialybių studentai buvo pasiruošę greičiau imtis darbo.
• Ambicingumas: Meną studijuojantys studentai mažiau troško būti pripažinti nei reklamą studijuojantys. Tyrėjai teigia, kad taip yra dėl to, kad meniški žmonės yra labiau intravertiški.
• Lankstumas: Kūrybiškumu pasižymėję tyrimo dalyviai elgėsi kaip naujosios, prisitaikiusios prie pokyčių kartos atstovai. Jie optimistiškesni - labiau buvo linkę matyti pusiau pilną, o ne pusiau tuščią stiklinę.
• Emocinis nepastovumas: Kūrybingumu pasižymėjusios grupės parodė ir didesnį nervingumą, emocinį nestabilumą. Kūrybingos asmenybės jautriau į viską reaguoja, labiau rūpinasi.
• Sunkesnis bendravimas: Kalbant apie asmeninius santykius, kūrybingesnės grupės pasižymėjo šiek tiek didesniu kritiškumu, nedraugiškumu, rodė mažesnį rūpestį kitais. Martinseno teigimu, kūrybingoms asmenybėms reikia šiokios tokios distancijos, kad galėtų visapusiškai atsiskleisti. Juk, pavyzdžiui, Steave‘as Jobs‘as kūrė tobulus produktus, tačiau su juo nebuvo lengva dirbti.

Kūrybiškumo lavinimas

Tyrėjai teigia, kad asmenybė susiformuoja apie 25 -30-uosius mūsų gyvenimo metus, jei esate kūrybingas iš prigimties, iki to amžiaus tai turėtų išryškėti. Tačiau nenusivilkite, jei neturite įgimto kūrybingumo. Kūrybingumą jūs galite ugdyti. Kūrybingumo lavinimui labai didelę reikšmę turi aplinka. Jei aplinka skatina kūrybingą mąstymą, žmogus nėra varžomas taisyklių, ir nekūrybingi asmenys gali tapti kūrybingais. Specialistai teigia, kad neaišku, ar kūrybingos asmenybės gali tapti standartiškai mąstančiomis, jei jų aplinka pasikeičia, tačiau, galimas daiktas, jei sumažės kūrybiškumas, pagerės santykiai su aplinkiniais.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai kūrybingiems asmenims

Tyrimai apie kūrybiškumą ir asmenybės bruožus

Atliktame tyrime buvo lyginamas meninio ir socialinio profilio studentų divergentinio mąstymo, kūrybiškumo kaip savybių rinkinio ir Eysenck asmenybės bruožų išreikštumas. Nustatyta, kad meninio ir socialinio profilio studentai skiriasi ir kūrybiškumo, ir asmenybės bruožų išreikštumu. Meninio profilio studentai priskiria sau daugiau kūrybiškai asmenybei būdingų charakteristikų nei socialinių mokslų studentai, tačiau pastarieji kūrybiškesni pagal mąstymo sklandumą. Nors meninio ir socialinio profilio studentai mąstymo originalumu nesiskiria, skirtumas išryškėja studentus lyginant specialybių grupėse. Aktoriai pasižymi didesniu mąstymo originalumu ir sklandumu, palyginti su muzikais. Meninio profilio studentams būdingesni psichotiškumo ir neurotiškumo bruožai (statistiškai patikimo skirtumo tendencija) nei socialinių mokslų studentams.

Tyrime dalyvavo 117 studentų iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų. Tyriamųjų amžius 20-44 metai, amžiaus vidurkis 22,5±2,9 metai. Asmenybės bruožai matuoti lietuviškuoju H.ir S. Eysenck klausimyno variantu (1998), kūrybiškumas, kaip savybių rinkinys, matuotas Gough kūrybiškos asmenybės skale (1979), o kaip divergentinis mąstymas - Wallach ir Kogan divergentinio mąstymo metodika (1965). Atliktame tyrime nustatyta, kad pagal kūrybiškos asmenybės skalę kūrybiškesni studentai turi labiau išreikštus psichotiškumo ir ekstraversijos bruožus nei mažiau kūrybiški studentai.

Tyrimo rezultatai:

• Meninio profilio studentai statistiškai reikšmingai kūrybiškesni pagal kūrybiškumą kaip savybių rinkinį nei socialinių mokslų studentai.
• Meninio profilio studentai mažiau kūrybiški, kai vertinamas divergentinis mąstymas (mąstymo sklandumas).
• Aktoriai kūrybiškesni pagal kūrybiškumą kaip charakteristikų rinkinį nei psichologai.
• Aktoriai kūrybiškesni už muzikantus ir ekonomistus, kai vertinamas originalumas.
• Aktoriai ir psichologai kūrybiškesni už muzikantus pagal mąstymo sklandumą.
• Psichologai kūrybiškesni už ekonomistus, kai vertinamas originalumas (statistiškai patikima tendencija).
• Ekonomistai kūrybiškesni pagal mąstymo sklandumą nei muzikantai (statistiškai patikima tendencija).
• Meninio profilio studentai dažniau renkasi bruožus, susijusius su kūrybiška asmenybe, nei socialinių mokslų studentai, o socialinių mokslų studentai - neigiamai susijusius su kūrybiška asmenybe.
• Meninio profilio studentai dažniau priskiria sau tokius būdvardžius kaip originalus, išradingas ir netradicinis nei socialinių mokslų studentai.
• Socialinių mokslų studentai dažniau priskiria sau tokius būdvardžius kaip protingas, tradicinis ir mandagus.
• Meninio profilio studentai dažniau priskiria sau tokius būdvardžius kaip neformalus, o socialinių mokslų studentai - tokius būdvardžius kaip sąžiningas ir nuolankus.
• Psichotiškumo bruožas būdingesnis meninio profilio studentams nei socialinius mokslus studijuojantiems studentams.

Taip pat skaitykite: Emocijų molekulės: kūrybinis potencialas

Taip pat skaitykite: Įvairūs asmenybės formavimosi veiksniai

tags: #kurybiska #asmenybe #tai