Mėgavimasis tuo, kas suteikia malonumą, ir galimybių tą pakartoti paieška yra normalus ir žmogaus prigimčiai būdingas dalykas. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys yra integruotos į visų gyvų organizmų smegenis. Tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ima veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Tačiau priklausomybės gali išsivystyti ir asmenims, kurie nepasižymi tam tikromis savybėmis.
Dažniausiai priklausomybės terminas vartojamas kalbant apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau priklausomybių spektras yra kur kas platesnis ir apima įvairias veiklas bei medžiagas. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines priklausomybių rūšis, jų priežastis ir galimus gydymo būdus.
Priklausomybės samprata ir rūšys
Mokslinėje literatūroje nėra vieningos nuomonės dėl tikslaus priklausomybės apibrėžimo. Priklausomybė gali būti apibrėžiama plačiai, kaip žalingas įprotis, turintis keturias raidos stadijas: prisirišimą, priklausomybę, reguliarumą ir destruktyvumą, bei siejamas su pasidavimo aktu. Tačiau dažniausiai vartojama siauresnė samprata, orientuota į priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų: alkoholio, narkotikų ir nikotino.
Pasaulio sveikatos organizacija priklausomybę apibrėžia kaip periodišką ar chronišką centrinės nervų sistemos apnuodijimo vaistais būseną, kuri sukelia psichinę ar fizinę priklausomybę ir taip žaloja individą, o per jį ir visuomenę.
Praktikoje priklausomybei nustatyti dažniausiai taikoma schema, vadinama "TTK":
Taip pat skaitykite: Ar bėgimas nuo realybės veda į priklausomybes?
- Troškimas
- Tęsimas, neatsižvelgiant į neigiamas socialines, psichologines, medicinines pasekmes
- Kontrolės praradimas
Remiantis šiuo modeliu, yra sudaryti priklausomybės sindromo aprašai, pateikiami tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10).
Šalia įprastų priklausomybių nuo psichotropinių medžiagų, aprašoma ir daugelis kitų, pavyzdžiui, priklausomybės nuo azartinių žaidimų, interneto, televizijos, maisto, darbo, pirkimo ir kt. Visos šios priklausomybės riboja žmogaus pasirinkimą, jo laisvę ir neigiamai veikia žmogaus fizinę, psichologinę bei socialinę būklę - jo sveikatą.
Priklausomybės gali būti skirstomos į dvi pagrindines kategorijas:
- Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu. Tai fiziologinis narkotikų poreikis, kai pakinta viso organizmo funkcinė veikla.
- Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Psichologinė priklausomybė apibūdinama kaip psichologinis poreikis arba liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas malonumo būsenai pasiekti ar neigiamoms emocijoms silpninti.
Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas)
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos.
Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių ir delinkventinio elgesio priežastys
Vienareikšmiškai apibrėžti alkoholizmo sąvoką yra sudėtinga. Vienose teorijose alkoholizmas priskiriamas asmenybės sutrikimams, kuriems būdinga fizinė ir psichologinė priklausomybė. Ši liga sukelia sunkius žmogaus sveikatos sutrikimus, susijusius tiek su fiziologiniais padariniais, tiek su psichikos problemomis.
Žmogus, priklausomas nuo alkoholio, neigia savo ir kitų jausmus, vengia pripažinti savo problemas. Jį nuolat lydi kaltės ir baimės jausmai. Taip pat sutrinka ir priklausomo asmens socialiniai santykiai: jis tampa uždaru, vengia bendrauti ir atskleisti tikruosius savo jausmus, neretai užsiima nusikalstama veikla. H.Dilingas ir C.Reimeris dar išskiria tokius poveikio bruožus, kaip: interesų skurdumą, visuomeninių ryšių praradimą, pavydumą, sunykusią etiką, klaidingą savo būklės vertinimą.
Mildos istorija
Milda, augusi šeimoje, kurioje tėvas buvo alkoholikas, anksti patyrė atsakomybę ir rūpestį. Ji prisimena, kaip reikėdavo rūpintis tėvu, kai jis užgerdavo, ir netgi veždavo jį pas gydytojus. Paauglystėje ji greitai suaugo ir užspaudė savo jausmus.
Vėliau, pradėjusi dirbti, Milda romantizavo alkoholio vartojimą vakarais ir greitai įprato vartoti alkoholį dideliais kiekiais. Persikėlusi gyventi viena, ji nebegalėjo atsispirti priklausomybei ir kas vakarą gerdavo po butelį vyno.
Po tėvo mirties Milda pradėjo vartoti alkoholį dar didesniais kiekiais, kad atsikratytų baimės ir vienatvės. Nors ji bandė gydytis, tačiau po trumpo laikotarpio vėl atkrito ir pradėjo gerti dar daugiau. Galiausiai, Milda prisigėrė darbe ir buvo atleista.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata sergant alkoholizmu
Supratusi, kad gresia būti išmestai iš namų, Milda nusprendė dar kartą bandyti pasveikti. Antras bandymas gydytis buvo sėkmingesnis, ir ji dabar dalinasi savo istorija, kad padėtų kitiems, susidūrusiems su priklausomybe.
Priklausomybė nuo tabako (nikotino)
Vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams.
Svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga yra nikotinas, sutrikdantis neurohormoninę apykaitą ir sąlygojantis priklausomybės atsiradimą. Tabako dūmuose yra ir kitų nuodingų medžiagų, tokių kaip aldehidai, fenolis, CO, ciano rūgštis. Šios medžiagos sukelia įvairius fizinius sutrikimus ir ligas.
Nors egzistuoja daug priklausomybės rūšių, labiausiai paplitusios yra priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų - alkoholio, narkotikų ir nikotino. Išskiriamas fizinis ir psichologinis priklausomybės pobūdis, susijęs su psichotropinių medžiagų poveikiu žmogaus organizmui ir psichikai. Kiekviena priklausomybė ja sergantį asmenį veikia visapusiškai žalingai - tiek fiziologiniu, tiek psichologiniu bei socialiniu aspektais, sukeldama įvairias ligas, sutrikimus bei problemas.
Kaip mesti rūkyti?
- Nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- Pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- Venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- Kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė nuo narkotikų (narkomanija)
Narkomanija įvardijama kaip liga, kurią sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas. Šia liga sergantis žmogus yra fiziškai ir psichiškai priklausomas nuo narkotinės medžiagos. Ilgą laiką vartojant narkotikus, jie tampa būtini organizmo biocheminei pusiausvyrai palaikyti. Organizmo tolerancija narkotinėms medžiagoms didėja, todėl apsvaigimui sukelti reikia vis didesnės narkotikų dozės.
Narkotinių medžiagų poveikį lemia jų sudėtis, suvartota dozė, vartojimo būdas, narkomano asmenybė, nusiteikimas, vartojimo aplinka ir kiti veiksniai. Skirtingų narkotikų vartojimas gali turėti šiek tiek skirtingą žalingą poveikį ir pasekmes.
Narkotikai gali sukelti įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip nerimo protrūkius, depresiją, polinkį į savižudybę, dėmesio koncentracijos problemas.
Narkotikų rūšys
Narkotinių medžiagų sąrašas pateikiamas Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK-10). Bendriausias narkotikų skirstymas yra į:
- Medikamentus
- Nelegalaus vartojimo medžiagas
- Legalus vartojamas medžiagas
Kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas vadinamas polivalentiniu piktnaudžiavimu. Šios medžiagos vartojamos tam tikrais būdais: kramtant, geriant, uostant, rūkant, leidžiant į veną ar raumenis. Jų vartojimas itin žalingai veikia žmogaus organizmą, jo psichiką bei kognityvinius sugebėjimus, sukeldamas fiziologinius, psichikos ir elgesio sutrikimus.
Narkomanijos paplitimas
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metų ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų.
Lietuvoje narkotikų bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesių. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Populiariausi narkotikai Lietuvoje yra kanapės, amfetaminas ir ekstazis.
Priklausomybės pataisos įstaigose
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys pataisos įstaigose. Kalėjimų departamento duomenimis, 2006 metais laisvės atėmimo vietose buvo daugiau asmenų, priklausomų nuo narkotinių medžiagų, negu 2005 metais ir žymiai daugiau negu 1999 metais.
Pagrindinės narkotinės medžiagos, vartojamos laisvės atėmimo vietose, - opioidai. Pastebėta, kad įkalinimo vietose, kaip ir likusioje visuomenės dalyje, narkotikai vis labiau plinta jaunesnių žmonių tarpe.
Priklausomybė nuo azartinių žaidimų (patologinis lošimas)
Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
Priklausomybių priežastys
Priklausomybės yra kompleksinė - psichologinė, socialinė bei biologinė problema. Jos priežastys siejamos su psichologiniais, socialiniais ir fiziologiniais individo aspektais.
Paprastai išskiriami trys aspektai, įtakojantys priklausomybės nuo narkotinių medžiagų priežastis, jų kilmę ir raidą: biologinis, socialinis ir psichologinis. Šie veiksniai veikia kartu, o jų poveikio stiprumas priklauso nuo konkretaus asmens.
Biologinės priežastys
Nors teigiama, kad priklausomybė nėra genetiškai paveldima liga, tačiau genetiniai veiksniai gali turėti įtakos polinkiui į priklausomybę. Taip pat svarbūs fiziologiniai asmens organizmo ypatumai, tokie kaip medžiagų apykaitos ypatumai, įtakojantys skirtingą kiekvieno asmens organizmo reakciją į chemines medžiagas. Minėti faktoriai silpnina organizmo atsparumą ir sudaro palankią terpę priklausomybės vystymuisi.
Socialinės priežastys
Socialinės teorijos labiau akcentuoja išorinius - šeimos ir visuomenės poveikio faktorius, įtakojančius psichologinį asmens pažeidžiamumą. Traumuojantis tėvų elgesys, dėmesio stoka, pagarba, pasitikėjimu, meile grįstų santykių šeimoje nebuvimas bei paremtas įvairaus pobūdžio prievarta, agresyvus elgesys. Taip pat svarbūs socialiniai veiksniai, tokie kaip migracija, politinis nestabilumas bei netinkamos socialinės sąlygos (skurdas, diskriminuojanti aplinka, bedarbystė arba darbo sąlygos).
Psichologinės priežastys
Psichologinės priežastys apima asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumus, psichologinį nebrandumą, greitą pasidavimą kitų įtakai, t. y. nuostatas į narkotinių medžiagų vartojimą. Kadangi socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį, tiksli reakcija, kaip skirtingos visuomenės reaguos į narkotikų prieinamumą, skirsis.
Priklausomybės ligų terapijos būdai
Priklausomybės ligų terapija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus. Svarbu paminėti psichoterapiją, kuri apibūdinama kaip metodika, kai pacientui, žodžių pagalba, padedama atsikratyti emocinių, asmeninių, socialinių problemų ir kitų problemų.
Paciento norą mesti gerti galima būtinai derinti su kokybiniu vėlesnio gyvenimo tobulinimu. Labiausiai pasiteisina individualios psichoterapijos kursas, tačiau tik patyręs specialistas gali atlikti išsamią jūsų patirties ir jausmų analizę. Baigęs gydymo kursą, jis palaiko pokyčius nustatytu dažniu. Laiku atlikta psichoterapeuto konsultacija padės tinkamai elgtis ir nesugrįžti prie senų įpročių.
Atsižvelgiant į gydyme dalyvaujančių žmonių skaičių, išskiriamos šios psichoterapinio kodavimo rūšys:
- Individuali psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - klientas)
- Grupinė psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - klientų grupė, kurios vienija viena problema)
- Šeimos psichoterapija - kodavimas (psichoterapeutas - šeimos nariai)
Kada reikalinga psichoterapija?
- Priklausomybės: alkoholizmas, narkomanija, priklausomybė nuo kompiuterio, priklausomybė nuo lošimų, rūkymas ir kt.
- Psichologiniai sutrikimai: baimės, fobijos, nerimas, prasta nuotaika, nervingumas, dirglumas, miego sutrikimai, padidėjęs nuovargis, skausmas be priežasties ir pan.
- Valgymo sutrikimai: anoreksija, bulimija
- Psichosomatinės ligos: alergijos, cukrinis diabetas, bronchinė astma, opinis kolitas ir kt.
- Įvairios gyvenimo metu kylančios problemos: problemos šeimoje, darbe, santykių, viešojo kalbėjimo, elgesio sutrikimai ir kt.
Dailės terapija
Šiuo metu priklausomybės ligų gydymui vis dažniau taikoma dailės terapija. Šis metodas padeda klientams sukurti saugų tarpusavio kontaktą, įveikti gynybines sienas, išreikšti save, savo išgyvenimus tiek netiesiogiai - meninės metaforos, simbolių pavidalu, tiek verbaliai. Socialiniai darbuotojai ir psichologai taiko specifinius dailės terapijos metodus, tokiu būdu pagelbėdami besigydantiems žmonėms giliau įsisąmoninti savo problemas, atrasti jų priežastis ir analizuoti galimus jų sprendimo būdus.
tags: #narkomanija #alkoholizmas #ir #kitos #priklausomybes