Šiame straipsnyje apžvelgiamos psichologo Andriaus Kalugino teikiamos paslaugos, jų kainos ir formos, taip pat atsiliepimai apie jo veiklą bei kritika iš psichologų bendruomenės.
Konsultacijos pas psichologą A. Kaluginą
A. Kaluginas siūlo individualias konsultacijas gyvai arba internetu.
Konsultacijų kainos ir trukmė:
- Individuali konsultacija: 50-55 min. - 120 EUR.
- Poros arba prailginta individuali konsultacija: 80-85 min. - 180 EUR.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vizito gali tekti palaukti.
Darbo laikas: I-IV nuo 10:00 iki 18:30 val.
Konsultacijų dažnumas nustatomas pirmojo susitikimo metu, įvertinus esamą situaciją, poreikį ir galimybes. Priklausomai nuo aplinkybių, sesijos gali vykti dažnumu nuo dviejų kartų per savaitę iki vieno karto per mėnesį. A. Kaluginas pabrėžia, kad tinka ne visiems.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo vaidmuo anoreksijos atveju
Registracija konsultacijai:
- Variantas A: Laiškas. Skiltyje „kontaktai“ užpildykite registracijos laukelius apie save. Žinutėje trumpai apibūdinkite savo problemos esmę (rašykite ne „teisingai“, o kaip mokate ir jaučiate. Aš jus suprasiu) bei nurodykite savo mob. nr. Užpildę, siųskite.
- Variantas B: Skambutis. Registracijai būtinas trumpas pokalbis telefonu. Skambinkite jums patogiu laiku I-VII nuo 9:00 iki 20:00 val.
Šie kreipimosi variantai taip pat yra skirti įmonėms, dėl konferencijų ir renginių.
Psichologų bendruomenės kritika
Psichologų bendruomenė kritikuoja Vyriausybės sprendimą į spaudos konferenciją pasikviesti Andrių Kaluginą, prisistatantį psichoterapeutu. Bendruomenė abejoja A. Kalugino ekspertinėmis žiniomis, o tokios abejonės nuskamba nebe pirmą kartą - dar anksčiau psichologai stebėjosi A. Kalugino straipsniais apie vampyrizmą, kėlė klausimą dėl jo išsilavinimo.
Viena pirmųjų tokiu Vyriausybės sprendimu savo socialinėje paskyroje suabejojo psichologė psichoterapeutė dr. Agnė Matulaitė. „Kai nekalba profesionalai, psichinę būseną aptarinėja bet kas. Tai natūralu. Tačiau gal kartu galime padaryti kitaip? O visus kolegas kviečiu apsvarstyti, gal tokie „kvazi“ specialistai yra kviečiami ir todėl, kad jiems ypač rūpi eterio šlovė? Tuo tarpu kai mes patys itin užsikasę savo darbuose ir labiausiai susirūpinę kaip padėti išgyventi mūsų pačių klientams? Neužmirškime, kad turim skirti laiko ir visuomenei kaip visumai. Kiekvienas po truputį. Leiskite išgirsti savo šviesų balsą visiems“, - į kolegas kreipėsi A. Matulaitė.
Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap svarsto, kad tarp psichologų pasipiktinimas galėjo kilti dėl to, kad Vyriausybės spaudos konferencijos metu A. Kaluginas buvo pristatytas kaip ekspertas. Anot V. Šap, tikriausiai kyla klausimas, ar A. Kaluginas yra ekspertas. Jei pažiūrėtume į jo internetinį puslapį, tai ten nėra parašyta, kur jis įgijo ekspertinių žinių tos srities, kurios ekspertu prisistatė. Kilęs nepasitenkinimas yra ne apie žmogų ar apie jo kalbėjimą, o tikriausiai apie tai, kad jei rimtos valstybinės institucijos pristato žmogų ekspertu, jie turi būti patikrinę, kad jis tikrai turi tas ekspertines žinias ir patirtį. Būtent todėl žmogus, tik įgijęs tam tikrą išsilavinimą, negali būti vadinamas ekspertu. V. Šap primena, kad abejonių dėl A. Kalugino išsilavinimo buvo jau anksčiau.
V. Šap pabrėžia Vyriausybės atsakomybę visuomenei pristatyti patikimus specialistus. Anot A. Kalugino, Psichologų sąjunga kažkada matomai supyko arba jiems nepatinku, tačiau man niekada neteko išgirsti argumentų jokių, ką sakau ne taip. Man gaila, kad yra puolama į asmeniškumus. Kur kas protingiau būtų kalbėti apie konkrečius mano pasisakymus ir pagrįstai juos kritikuoti. Tada galime ginčytis konstruktyviai, aiškintis nuomones, tačiau niekada nebuvo to pasakyta, tarsi raganų medžioklė (…) Pagalvokit logiškai, pusė Lietuvos vadinasi ekspertais kažkokių sričių - pinigų valdymo, santykių ekspertai man žinomi kokie 15, sveikos gyvensenos ekspertai.
Taip pat skaitykite: Psichologinės pagalbos galimybės Lietuvoje
A. Kalugino požiūris į sunkias ligas ir transplantacijas
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos psichologo psichoterapeuto Andriaus Kalugino klausė, su kokiais jausmais susiduria ligos diagnozę išgirdęs ir transplantacijos laukiantis žmogus. Psichologas nurodo, kad svarbu suprasti, jog žmogus, kuris išgirdo žinią apie ligą, turi du pagrindinius pasirinkimus - abu jie reikalauja drąsos ir dvasinės stiprybės: „Pradėti norėčiau nuo to, kad sužinojus sunkios ligos diagnozę, psichologine prasme žmogus ir jo artimieji visada turi du pasirinkimus: priimti arba kovoti. Priimti - išmokti su tuo gyventi, oriai prisitaikyti, nuolat tinkamai stebėti savo būklę, pasikliauti medikais. Kovoti su liga - daryti viską, kas įmanoma ir neįmanoma, niekada nenuleisti rankų ir neprarasti geros vilties, tikėtis tik geriausio. Abu šie pasirinkimai yra garbingi. Abiem reikia stiprybės, ryžto ir atsakomybės“.
A. Kaluginas įvardija 5 pagrindines emocines stadijas, su kuriomis susiduria beveik visi žmonės, išgirdę sunkią diagnozę: šokas, pyktis (arba baimė, arba neigimas), derybos, depresija ir priėmimas. Anot jo, žmonės, kurie išgirsta sunkią diagnozę, dažniausiai išgyvena šias penkias stadijas. Žinoma, nėra taip, kad visi žmonės išgyvena visas stadijas būtent šia tvarka ar vienodai. Kiekvieno išgyvenimai yra individualūs. Dažnai skiriasi išgyvenamų stadijų eiliškumas, intensyvumas, išraiška ir trukmė.
Pacientui sužinojus apie sunkią diagnozę reikėtų nedelsiant pradėti bendrauti ir su psichologu - ne tik jam, bet ir artimiausiems žmonėms bei taikyti sisteminę terapiją. Pasak psichologo, labai svarbu suprasti, kuris palaikymo būdas bus tinkamiausias artimajam, nes jeigu pasirinksite netinkamai, jis jausis nesuprastas, vienišas.
Laukiant transplantacijos, pats sunkiausias laikas yra laukimas, nes jis atneša nežinią - ar pavyks sulaukti transplantacijos, ar ji bus sėkminga, kada ji įvyks. A. Kaluginas nurodo, kad laukimo stadijoje svarbiausia yra aplinka - šeima, draugai, socialinis ratas. Tai pirma ir pagrindinė pagalba.
A. Kalugino mintys apie santykius ir neištikimybę
„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Andrių Kaluginą. Žymus psichologas psichoterapeutas ir santykių ekspertas dažniausiai kalba apie iššūkius, su kuriais susiduria žmonės ar poros. Skyrybas patyręs psichologas pabrėžia, kad jis lygiai toks pats žmogus kaip ir visi - darantis klaidų, tačiau gebantis iš jų mokytis. Šiuo metu jis jaučiasi laimingas su žmona, dailininke Svetlana Ovinova-Kalugine, drauge augina jos sūnų ir sako, kad būti patėviu jam labai patinka. Svarbiausia, anot Andriaus, norėti užmegzti ryšį ir, jei tas noras nuoširdus, negali nepavykti.
Taip pat skaitykite: Organizacijos, teikiančios pagalbą Lietuvoje
Psichologas atviras - per karantiną porų santykiai tapo kaip niekada aktuali tema. Daug laiko kartu praleidžiant namuose, padaugėjo konfliktų, trinties, įtampos, o taip pat išaugo ir neištikimybių skaičius, ypač - virtualių. Pasak Andriaus, didžiausia problema tapo tos neištikimybės, už kurias reikia susimokėti įvairiose internetinėse svetainėse, pokalbių kambariuose.
A. Kaluginas teigia, kad atleisti neištikimybę galima, bet visada reikia paklausti savęs, ar tu gali tai pamiršti. Todėl jis laikosi principo, kad jeigu padarei vienkartinį nusižengimą, tikrai supratai savo klaidą ir daugiau to nebekartosi, labai gerai apsvarstyk, ar verta sakyti tiesą. Nes 50 procentų tikimybė, kad po tos tiesos teks skirtis.
A. Kalugino požiūris į pokyčius gyvenime
Daugiau nei 20 metų profesinės patirties sukaupęs psichoterapeutas, vesdamas mokymus, seminarus, bei konsultuodamas įmones, pastebėjo, kad problemoms spręsti ir išmokti toliau patiems tvarkytis su panašaus pobūdžio sunkumais ne vienam iš mūsų tenka daryti kardinalius pokyčius savo gyvenime.
Andrius Kaluginas teigia, kad savo gyvenime mažiausiai 4 kartus žengiau į visišką nežinią. Du iš tų kartų (maždaug kas 24 m.), tiesiog per vieną dieną, be ypatingo pasiruošimo iš esmės pakeičiau gyvenamąją šalį. Iš pagrindų teko keisti socialinę, kultūrinę aplinką. Pakito draugų, bičiulių ir kolegų ratas. Gyvenimo būdą teko keisti iš esmės, kaip ir požiūrį į save, į kitus ir mane supantį pasaulį. Kitus du kartus kardinaliai keičiau studijų ir profesinę veiklą: po 9 metų sėkmingos socialinės filosofijos mokslininko karjeros pasukau į verslą, kuriame sukausi 5 metus, o po to pakeičiau jį į praktinę psichologiją bei psichoterapiją ir šiuo keliu einu pastaruosius 20 metų.
Dažnai žmonės nori pokyčių, tačiau bijo, jiems nedrąsu keisti tai, kas yra nusistovėję. Yra daug priežasčių, kodėl žmonės nesiryžta žengti pirmojo žingsnio. Iš esmės pokyčius vienija esminis dalykas - jie atspindi dvasinę ir intelektinę evoliuciją, tačiau jiems pasiruošti reikia tinkamai. Kiekvienas žmogus, artėjant pokyčiams, turi išmokti paklausti savęs, ar to jam iš tikrųjų reikia.
Anot A. Kalugino, kad pribrendome pokyčiams, mes tikrai pastebime. Asmeniškai aš supratau iš labai ryškių gyvenimo ženklų. Jų suskaičiavau net 9 (9 iš 12, kuriuos esu aprašęs savo knygoje „Lengvumas. Gerų pokyčių vadovas“). Jeigu jaučiame aštrų psichologinį alkį (kažko stipriai norisi), jaučiamos deficitinės būsenos, tuomet suprantame, kad norime keisti esamą situaciją - esame pribrendę pokyčiams.
Siekdami valdyti vykstančias permainas, sutarti su savimi, plečiant sąmoningumą, atrama man buvo stipri valia, griežta disciplina, mąstymas ir intuicija. Pokyčiams mane įkvėpė nevaržoma pasirinkimų laisvė. Juk viskas, ką mes turime yra mūsų pasirinkimų pasekmė. Mūsų gyvenimas - mūsų valioje.
A. Kaluginas pataria rimtai įvertinti esamą situaciją, apgalvoti, ko realiai jums reikia, tokiu būdu įsivardinkite strateginę kryptį ir spontaniškai pradėkite. Jei pradžia sėkminga, tada imkitės detalaus (tarpinio) bei strateginio planavimo, o tuomet veiksmų. Jei pradžia nevykusi, pradėkite iš naujo, kitaip. Pokyčiai turėtų būti subrandinti. Jeigu žmogus bando keistis, bet jam nepavyksta, tuomet reiškia, kad dar ne metas. Jokia prievarta prieš save naudos neduos. Laisva valia ir lengvumu į pokyčius - tai tiesiausias kelias.
A. Kalugino požiūris į vyrų vienišumą
Psichologas A.Kaluginas teigia, kad vyrai vienišesniais yra dėl kelių priežasčių. Svarbiausias, anot jo, yra psichologinis aspektas, nes „vyrai apskritai labiau linkę savo emocijas ir mintis laikyti savyje. Jie yra uždaresni ir dar nėra taip laisvai rodantys savo vidinį pasaulį“. Dar viena priežastis, kodėl vyrams sunkiau kalbėti apie savo išgyvenimus, yra auklėjimo ir gajaus visuomenės stereotipo išraiška, kuomet dar vaikystėje berniukams diegiamas suvokimas, kad vyrai neverkia. Juk „stiprioji lytis“ negali pasirodyti „silpnais“, dėl to turi emocijas pasilaikyti tik sau, jų netransliuoti kitiems. Visgi šis įsitikinimas turi didesnį neigiamą poveikį nei teigiamą.
Anot psichologo, suaktyvėję vyrų kaip pedofilų, iškrypėlių ir smurtautojų skandalai paskatino jų baimes reikšti nuomonę, aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. Vienas iš pagrindinių būdų įveikti vienišumo jausmą, kuris dažnai paskatina dar didesnes psichologines problemas, tokias kaip priklausomybės ar net savižudybė, - buvimas kartu su kitais žmonėmis. Kitaip tariant, tampa svarbu atgaivinti tai, kas prieš porą šimtų metų buvo itin populiaru - vyrų bendruomenes. Tačiau čia susiduriama su iššūkiu. Pasak psichologo, vyrai nesiburia į bendruomenes dėl savo psichologinės būklės, anot jo, dabar „jie yra pasidarę labai baikštūs“.
A. Kalugino knyga "Lengvumas. Gerų pokyčių vadovas"
A. Kaluginas yra knygos „Lengvumas. Gerų pokyčių vadovas“ autorius. Pasak autoriaus, šią knygą parašyti įkvėpė jo asmeninė beveik 20 metų kaupta profesinė patirtis. Net keturis kartus savo gyvenimą iš pagrindų keitęs A. Kaluginas tvirtina, kad visus pokyčius vienija vienas dalykas - jie atspindi dvasinę ir intelektinę evoliuciją.
Autorius teigia, kad tikra išmintis yra ta, kurią kas dieną taikome savo gyvenime. A. Kaluginas ragina išmokti į pokyčius žiūrėti kritiškai. „Nusprendžiau atlikti kritinę pagrindinių pokyčių metodų analizę: nuo išėjimo iš komforto zonos, vizualizavimo, tikslų formavimo iki meditacijų. Negalima aklai taikyti viską, ką išgirstame iš įvairiausių „gyvenimo mokytojų“. Taip pat svarbu išdrįsti sau užduoti esminius klausimus, įvertinti savo galimybes, dėmesingai stebėti, kaip gyveni.
A. Kalugino požiūris į pinigus ir finansus
A. Kaluginas pastebi: „Finansinis pasitikėjimas ir saugumas - rimta tema šeimose, kaip ir finansinis smurtas. Yra žmonių, kurie visai negali pasitikėti savo antrąja puse.“
Mūsų šeimoje filosofija paprasta: pinigai nėra tikslas, o tik priemonė tikslams siekti. Tikslai būna didesni ir maži. Dideliems tikslams pasiekti nebūtinai reikia didelių pinigų. Abejoju, kad pinigai gali padėti tapti geriausiu savo srities specialistu. Bet pinigai suteikia galimybę. Kuo jų daugiau, tuo didesnės galimybės realizuoti savo planus, ambicijas, norus ir padėti kitiems. Taip pat pinigai suteikia ekonominio saugumo jausmą, bet nebūtinai užtikrina psichologinį saugumą.
A. Kaluginas teigia, kad vaikystė sovietmečiu turėjo didelę įtaką jo požiūriui į pinigus. Suaugus man, kaip psichologui, reikėjo visiškai keisti savo požiūrį, įsitikinimus, nuostatas. Kitaip tariant, keisti mąstymą apie pinigus. Dabar aš padedu tai daryti savo klientams.
Pinigai, ypač dideli, žmones keičia, bet nebūtinai gadina. O kas tikrai gadinasi, tai aplinkinių požiūris į juos. Jei turtingas, tai neva vagis, pasipūtęs ir panašiai. Žmones gali gadinti ne pinigai, o būdai, kuriais jie tuos pinigus gauna.
A. Kaluginas pabrėžia, kad laisvė sakyti, ką manai, mėgautis gamta, prižiūrėti sveikatą, rūpintis artimaisiais, tikėti, mylėti, kvėpuoti nepriklauso nuo pinigų. Žmogiškumo negalima matuoti pinigais ar sėkme.
tags: #kur #dirba #psichologas #a #kaluginas