Vaikų Emocijos Darželyje: Tyrimai ir Ugdymo Strategijos

Kad suprastume, kaip padėti vaikams geriau atpažinti savo emocijas, turime atsakyti į klausimą - ar manome, kad ta pagalba vaikui reikalinga? Jeigu manote, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra daug svarbiau už tai, kaip jis jaučiasi, tada šis straipsnis skirtas ne jums. Jeigu manote kitaip, tada kviečiu paskaityti. Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Šiame straipsnyje aptarsime vaikų emocijų atpažinimo svarbą darželyje, tyrimus, kurie atskleidžia emocinio intelekto ugdymo naudą, ir praktinius metodus, kuriuos gali taikyti tėvai ir pedagogai.

Emocinio Intelekto Svarba Vaikų Raidoje

Emocinis intelektas (EQ) - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo bei kitų žmonių emocijas. Tyrimai rodo, kad vaikai, kurie anksti išmoksta atpažinti savo jausmus, vėliau lengviau susidoroja su gyvenimo iššūkiais, geriau mokosi ir užmezga kokybiškesnius santykius. Emocijas mus lydi nuo pat gimimo. Jau kūdikystėje vaikai labai jaučia tėvų emocijas, tad jeigu suaugusieji sunkiai tvarkosi su savosiomis, nelengva bus ir vaikui. Emocinis intelektas išpopuliarėjo tik XX amžiaus pabaigoje, o šiandien jo svarba mokslo bendruomenė neabejoja. Paprastai kalbant, emocinis intelektas - tai gebėjimas suvokti savo ir kitų emocijas, jas įvardinti ir pagal tai atitinkamai valdyti savo poelgius. Aukštu emociniu intelektu pasižymintys žmonės geba greitai reaguoti ir spręsti problemas, prisitaikyti prie pokyčių, bendradarbiauti, yra empatiški.

Emocijų Atpažinimas: Pirmas Žingsnis Į Savęs Pažinimą

Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.

Empatija ir Socialiniai Įgūdžiai

Emocinis intelektas glaudžiai susijęs su empatija - gebėjimu suprasti ir jausti kitų žmonių emocijas. Vaikai, turintys aukštą EQ, lengviau užmezga draugystę, sprendžia konfliktus ir bendradarbiauja. Empatija yra visuomeninių įgūdžių pamatas ir susideda iš 2 dalių: emocinės reakcijos į kitus, kurios atsiranda iki 6 metų amžiaus; pažintinės reakcijos, kai vyresni vaikai gali suvokti kieno nors kito požiūrį.

Tyrimai apie Vaikų Emocijas Darželyje

Vilniaus darželiuose pastaraisiais metais pastebimas teigiamas poslinkis - pedagogai vis dažniau įtraukia emocinio intelekto ugdymo elementus į kasdienę veiklą. Darželis „Pažinimo Medis” tapo vienu iš emocinio intelekto ugdymo pionierių. Čia įgyvendinama programa „Jausmų laboratorija”, kurios metu vaikai kasdien skiria 15 minučių emocijų atpažinimui ir aptarimui. Auklėtoja Jurgita Petrauskienė pasakoja: „Pradėjome nuo paprastų dalykų - emocijų veidukų, kuriuos vaikai renkasi ryte atėję į grupę. Darželyje „Vaivorykštė” Pilaitėje įdiegta „Kimochi” programa, kurioje naudojami specialūs žaislai-personažai su keičiamomis emocijomis. Privatus darželis „Mažieji genijai” Užupyje taiko mindfulness praktikas, pritaikytas ikimokyklinio amžiaus vaikams.

Taip pat skaitykite: Klausimynas tėvams apie vaikų emocijas

Spalio 9 ir 16 dienomis Prienų lopšelyje- darželyje „Pasaka“ „Ežiukų“ ir Kiškučių grupės vaikučiams buvo pravesta sveikatingumo pamokėlė - diskusija „Emocijų šalyje“. Pamokėlių metu vaikai išmoksta atpažinti ir valdyti emocijas, rūpintis ir padėti kitiems, kurti pozityvius santykius, priimti atsakingus sprendimus ir suvaldyti sudėtingas situacijas konstruktyviai. Visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos priežiūrą mokykloje veiklos metu kūrybiškai su specialiomis emocijų kortelėmis, kuriose pavaizduoti nuotaikas atitinkantys personažai padėjo vaikams išmokti atpažinti, gebėti įvardyti tai, ką jaučia, ir valdyti savo jausmus ir emocijas. Kartu su vaikais aptarinėjome, kokią emociją patiria vienas ar kitas kortelės personažas, kas ją galėjo sukelti, ką galima padaryti (jei reikia), kad ši emocija pasikeistų į gera. Darėme emocijų medelį ir kiekvienas norintis galėjo įklijuoti savo nuotaikos veido paveikslėlį.

Gegužės 5 dieną Vilniaus r. Rudausių daugiafunkciame centre vyko edukacinė pamokėlė “Emocijos“, kurią vedė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro atstovė Neli,. Jos metu „Meškučių“ ir „Kiškučių“ grupės auklėtiniai buvo supažindinti su pagrindinėmis šešiomis emocijomis: laime, liūdesiu, baime, pykčiu, pasibjaurėjimu ir nuostaba ir bandė jas suvaidinti. Pamokėlės metu buvo kalbama apie tai, kuo skiriasi emocijos ir jausmai, ką jaučiame, kai išgyvename vieną ar kitą emociją. Pasirodo, nėra gerų ir blogų emocijų. Specialistė teigė, kad visos emocijos yra geros ir reikalingos, tik kartais jas netinkamais būdais ištransliuojame į išorę, ypač, kai supykstame.

Šie pavyzdžiai rodo, kad Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama vaikų emociniam ugdymui, ieškoma inovatyvių metodų, kaip padėti vaikams geriau pažinti ir valdyti savo emocijas.

Praktiniai Metodai Emocijoms Atpažinti ir Reikšti

Aptarsime konkrečius būdus, kaip padėti vaikams atpažinti emocijas: nuo emocinių dienoraščių rašymo iki vaidybinių žaidimų ir pasakų aptarimo.

Pokalbiai apie Emocijas

1. Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
2. Plėskite žodyną. Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Tam tinka ir mūsų sukurtas bei ištestuotas emocijų kortelių žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
3. Skatinkite tinkamas emocijų išraiškas. Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
4. Asmeninis pavyzdys. Parodykite asmeninį pavyzdį reiškiant emocijas tinkamais veiksmais ir žodžiais. Vaikai mokosi stebėdami aplinką, todėl suaugusiųjų elgesys yra labai svarbu. Parodykite, kad ir jūs patiriate įvairių emocijų bei mokate jas valdyti, o kartais ir netinkamai išreiškiate, bet tada yra proga atsiprašyti už netinkamus veiksmus ir žodžius.
5. Saugumo jausmas. Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti. Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais.

Žaidimai ir Kūrybinės Priemonės

1. Emocijų kortelės ir žaidimai: Žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas“ sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“.
2. Emocijų šarados: Vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti.
3. Pasakų aptarimas: Aptarkite pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susiekite su savo gyvenimiškomis situacijomis.
4. Dienoraščio rašymas: Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas.

Tėvų ir Pedagogų Rolė

Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui. Asociacija „Sėkmės link“ 2024 metais, įgyvendindama visuomenės sveikatos stiprinimo priemonę „Pozityvi tėvystė - atspari vaikystė“, parengė šį visuomenės švietėjišką straipsnį, kuris skirtas tėvams, mokytojams ir kitiems ugdytojams. Priemonė finansuojama iš Vilniaus rajono savivaldybės 2024 metų visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšų.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?

Svarbu prisiminti, kad emocinio intelekto ugdymas - tai nuolatinis procesas, ne vienkartinė pamoka. Tėvai dažnai klausia, ką jie gali daryti namuose, kad sustiprintų darželyje pradėtą emocinio intelekto ugdymą.

Iššūkiai ir Sprendimai

Nepaisant augančio susidomėjimo, emocinio intelekto ugdymas Vilniaus darželiuose susiduria su nemažai iššūkių. Vienas didžiausių - didelis vaikų skaičius grupėse. Kita problema - kai kurių tėvų ir net pedagogų įsitikinimas, kad emocijų valdymas „ateina savaime” arba kad berniukai „neturėtų verkti”. Darželio „Šaltinėlis” direktorė Daiva Rimkienė pastebi dar vieną iššūkį: „Dažnai tėvai nori, kad vaikai kuo greičiau išmoktų skaityti ar skaičiuoti, bet mažiau dėmesio skiria emociniam intelektui. Dar vienas iššūkis - metodinių priemonių lietuvių kalba trūkumas.

Vilnius - daugiakultūris miestas, kuriame auga vaikai iš įvairių šeimų. Skirtingose kultūrose emocijos gali būti reiškiamos ir vertinamos skirtingai. Darželyje „Saulutė”, kuriame mokosi vaikai iš mišrių šeimų, auklėtoja Ingrida Valaitienė pastebi: „Pastebime, kad vaikai iš skirtingų kultūrų skirtingai reaguoja į tas pačias situacijas. Šiame kontekste ypač svarbu bendradarbiauti su tėvais ir suprasti, kokios vertybės puoselėjamos šeimoje.

Adaptacija darželyje

Lapkritis, o vaikas darželyje dar nepriprato? Lapkričio mėnuo, tačiau vaiko adaptacijos darželyje procesas dar vyksta? Tai normalu, gali būti ir taip, tėvus ramina psichoterapijos ir psichoanalizės centro „Asmens sveikatos klinika“ Medicinos psichologė Karolina Kančiauskytė-Beigė. Pirmoji mažamečio vaiko adaptacija darželyje ar lopšelyje tobulu atveju trunka kelias savaites, dažniausiai - 1-3 mėnesio, tačiau kai kuriais atvejais gali trukti ir iki pusės metų. Ašaros atsisveikinant yra visiškai normalu ir „legalu“. Kaip ir faktas, kad adaptacija - tiek rutinos kaitos prasme, tiek ir emociniu lygmeniu - vyksta tiek vaikams, tiek ir jų tėvams. Kiekvienas vaikas, tėvai, situacija yra be galo skirtinga, tad nei universalių laiko rėmų, nei taisyklių, deja, nėra.

Sėkminga vaiko adaptacija darželyje prasideda dar vaikui nežengus kojos į ugdymo įstaigą. Suvienodinti namų ir darželio rutiną. Pavyzdžiui, jeigu vaikas vis dar miega dienos miegą du kartus, o darželyje tik vieną - naudinga jau namuose pereiti prie miegojimo vieną kartą per dieną (ir, idealu, panašiu metu, kaip ir darželyje). Taip pat galima pradėti pratintis keltis tuo metu, kai teks keltis į darželį, valgyti panašiu metu, eiti į lauką. Apie darželį kalbėtis iš anksto. Su vyresniais vaikais (apie 3 m.) pokalbių apie būsimą ėjimą į darželį gali būti daugiau nei su mažaisiais, nes jiems jau patiems gali kilti įvairių klausimų, baimių ar pan. Labai svarbu į visus tuos klausimus pasistengti atsakyti, jų nenuvertinti. Net jeigu vaikas to paties klausia daugybę kartų, svarbu ramiai atsakyti. Tai gali rodyti, kad vaiką ši mintis neramina ir jis taip bando nusiraminti, užtikrinti, kad viskas yra gerai. Galima iš anksto darželį apžiūrėti iš lauko, kelis kartus pro jį praeiti, galbūt per atstumą pasižiūrėti, kaip lauke žaidžia vaikai, papasakoti vaikui, kas vyksta ar pan. Kartais su vyresnėliais yra braižomas žaismingas kalendorius, kuriame braukiamos dienos iki darželio pradžios, tad vaikas vizualiai mato, kiek dar liko dienų, tarsi sukuriamas laukimo jausmas. Su mažesniais vaikais (ypač dar nekalbančiais) tokie pokalbiai gali būti minimalūs, tačiau vis tiek vartokite tokius žodžius, kaip „darželis“, „auklėtoja“, „auklytė“ ar pan. Tiesa, svarbu apie darželį pradėti kalbėti, kai jau žinote konkrečią vietą, pradžios datą ir pan. Susidėlioti adaptacijos planą. Paprastai vaiko adaptacijos planą pateikia pati ugdymo įstaiga ir kiekvienoje įstaigoje šis planas gali būti skirtingas. Svarbu, kad tėvai žinotų, koks tas planas: kiek trunka, ar jie bus įleidžiami į klasę, kaip vis ilginamas vaiko pasilikimo laikas darželyje ir pan. Svarbu, kad tėvams jis tiktų ir jie jaustųsi kiek įmanoma ramesni tuo laikotarpiu. Taip pat labai svarbu, kad adaptacijos metu nebūtų planuojama ilgesnių patraukų ar atostogų, nes tai gali apsunkinti adaptacijos procesą. Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija. Tėvams taip pat reikės adaptuotis prie to, kad jų vaiką visą ar pusę dienos prižiūrės kiti suaugusieji, kad jie bus atskirai nuo vaiko, kad į dabartinę dienotvarkę įsitraukia kelionės į ir iš darželio, galimos vaiko ligos ir kiti niuansai.

Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai

Ką daryti, kad adaptacija vyktų sklandžiai?

1. Trumpas ir struktūruotas atsisveikinimas. Pavyzdžiui, mama arba tėtis nupiešia širdutę vaiko delne, spusteli apsikabindamas, palinki geros dienos ir nusišypso atsisveikindamas. Svarbu, kad po šio „ritualo“ vaikas ir vaiką atvedęs suaugęs atsiskiria, išeina, o vaikas lieka su jį pasitikusia auklėtoja. Natūralu ir suprantama, kad be galo skaudu palikti vaiką verkiantį, tačiau struktūra vaikui suteikia saugumo, o saugumas ramina.
2. Tas pats žmogus atveda vaiką. Kai atsisveikinimai emocionalūs, rekomenduojama, kad vaiką atvestų tas žmogus, su kuriuo vaikas įprastai lengviau gali atsiskirti, ir kuriam suaugusiajam pačiam yra kiek ramiau. Kartais girdžiu, kad atsisveikinant ir patys tėvai ašaroja arba vos sulaiko ašaras, tad vaikui lengviau būtų atsiskirti su tuo, kuris rodo, jog darželyje saugu ir viskas yra gerai.
3. Atsisveikinkite panašiu metu ir ne piko metu. Kartais būna, kad vaiką trikdo kitų atsisveikinimai prie durų, ima graudintis dar prieš atsiskiriant, gali jautriai reaguoti į kitų vaikų verksmą ar bendrą triukšmą ir pan.
4. Komunikuokite su auklėtoja. Jeigu neramu, kaip laikosi vaikas darželyje, rekomenduojama apie tai kalbėtis su auklėtoja. Įstaigos turi savų būdų, kaip komunikuoja su tėveliais. Dažnai būna taip, kad vaikas nustoja verkti vos tik tėvai išeina ir jis lieka su auklėtoja bei kitais vaikais, tuomet įsitraukia į žaidimus ir t .t. Nepasiteiravęs tėvas to nežino ir jaudinasi, ar vaikas nustojo verkti. Natūralu, kad dienos eigoje vaikui vis kyla „liūdesėlių“, kad jis pasidalina su auklėtoja, jog nori mamos ar tėčio šalia. Tai yra neatsiejama adaptacijos dalis. Paprastai auklėtojos sugeba į tai reaguoti tinkamai ir empatiškai.
5. Laiką darželyje ilginkite palaipsniui. Tarkim, iš pradžių vaikas tik pabūna su vaikais ir mokytoja lauke, vėliau jau eina ir valandėlei į vidų. Dar vėliau buvimo laikas ilginamas iki kelių valandų, tada pridedamas pavalgymas, o tada miegojimas. Šis procesas skirtingose įstaigose gali būti skirtingas. Paprastai, jeigu nėra itin stiprių emocinių reakcijų, šis procesas gali užtrukti 1-2 sav., kartais trumpiau. Tai labai priklauso nuo vaiko ir aplinkybių. Proceso neverta užtęsti pernelyg ilgai, nes jeigu tikslas yra, kad vaikas būtų darželyje nuo ryto iki vakaro, bet pirmiausia pripratiname būti tik iki pietų miego, vėliau pridėjus pietų miegą gali kilti antrinė adaptacija (iš esmės, tai emociškai silpnesnė adaptacija).
6. Kaskart vaiką informuokite, kada pasiimsite jį. Darželinukai dar negeba suprasti laiko, tad atvykimo laiką jiems nurodome pagal veiklą, pavyzdžiui, kai visi vaikai eis miegoti, kai pavalgysi vakarienę, po pasakos laiko ir t. t. Galite priminti vaikui ir praėjusią dieną, kad atvykote, tuo metu, kaip tarėtės. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate. Jeigu sutarta, kad atvyksite pasiimti, kai vaikai eis iš lauko į klasę - tada ir pasiimkite. Jeigu yra vėluojama pasiimti vaiko, tai kelia vaikui nesaugumą.

Pilnai įvykusi adaptacija laikoma tokia, kai vaikas jau gali ramiai atsiskirti nuo mamos ar tėčio, yra užmezgęs ryšį su bent vienu suaugusiuoju darželio grupėje, gali ramiai dalyvauti veiklose (nebekyla liūdesys, tėvų ilgesys), yra perpratęs ir priėmęs dienos rutiną, žino, kokios taisyklės ir lūkesčiai yra darželyje. Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega. Specialistės teigimu, kai kuriais atvejais gali prireikti ir specialisto konsultacijų. Tai labai rekomenduojama, kai vaiko elgesys ir emocijos itin suintensyvėjusios, kai atsirado vaikui visiškai nebūdingas elgesys ar nuotaikos, ir tai nesikoreguoja jau keletą savaičių. Kartais rūpestį dėl tam tikrų raidos, elgesio, emocijų ar ugdymo aspektų išreiškia ir auklėtojos. Pasikalbėti su specialistu geriau ir tuomet, kai tėvams neramu, trūksta informacijos.

Emocinis intelektas ir technologijos

Šiame technologijų amžiuje taip pat EQ žemesnis, nes jau nuo mažų dienų vaikai daug laiko praleidžia prie IT įrenginių, bendraudami virtualiai. EQ- tai įgūdis, kurį galima išsiugdyti. Kuo daugiau praktikos, tuo stipresnį EQ išsiugdysite. Reikia mėginti keisti šias savybes. Kiekvieną dieną įtraukite į savo planus, kuo daugiau veiksmų, kurie padėtų norimas savybes išsiugdyti. Gebėjimas save reguliuoti yra stiprios asmenybės požymis. Naujosios kartos vaikai turi ypač stiprų empatijos lygį, norą padėti kitam. Nemokėdami įvardinti savo ir kito asmens būsenų, galime paskęsti emocijų sukūryje. Taigi - emocinio intelekto lavinimas yra kritiškai svarbus nūdienos mažiesiems.

Emocijos ir smegenys

Aiškindamiesi, kodėl evoliucija jausmui skyrė svarbiausią vietą žmogaus sieloje, sociobiologai spėja, kad pirmenybė širdžiai galėjo atitekti todėl, kad lemiamomis akimirkomis sprendžia ne galva, o širdis. Emocijos nėra kažkas abstraktaus, jos yra labai tikros. Emocijos įgyja tam tikrų biocheminių medžiagų, kurias gamina smegenys, pavidalą, o po to į jas „reaguoja“ kūnas. Galvos smegenų žievė, laikoma mąstančiąja smegenų dalimi, ji svarbi siekiant suprasti emocinį intelektą. Taigi, žievė - mąstančioji smegenų dalis; ji padeda valdyti emocijas problemų sprendimu, įsivaizdavimu ir kitais pažintiniais procesais. Limbinė sistema laikoma emocine smegenų dalimi, ir jai priklauso gumburas, siunčiantis žinias žievei. Serotoninas - viena iš cheminių medžiagų, vadinamų neurotransmiteriais, kuriuos sukelia organizme emocines reakcijas, nukreipdamos emocines žinias iš smegenų į įvairias kūno dalis. Serotonino reikšmės vaiko emociniam gyvenimui neįmanoma pervertinti, nes jis daro įtaką kūno sistemų. Jis gali padėti vaikui susidoroti su stresu, slopindamas smegenyse informacijos perkrovą. Didesnis serotonino kiekis yra susijęs su agresijos ir impulsyvumo mažėjimu. O serotonino gamybai gali pakakti šypsenos. Šypsantis veido raumenys susitraukia, mažindami kraujo pritekėjimą į gretimas kraujagysles. Taip atvėsintas kraujas mažina smegenų kamieno temperatūrą ir skatina serotonino gamybą. Maži dalykai kartais labai daug reiškia.

Žaidimo svarba

Žaidimas yra vaikų darbas. Tai labai geras būdas mokyti vaikus EQ įgūdžių, nes vaikai mėgsta nuolat žaisti. Žaidimo metu galima suteikti vaikui galimybę išmokti ir išbandyti naujų galvojimų, jausenų ir elgsenos būsenų. Laisvo žaidimo metu vaikas laisvai tyrinėja turimus objektus, reiškinius, ir, kas įdomiausia, kad vaiko sugalvoti būdai tyrinėti daiktus, yra daug kūrybiškesni nei mūsų. Mokosi savarankiškumo, kūrybiškumo ir verslumo. Tai savo sumanymų realizavimas. Turi progą pabūti su savimi, ramiai. Yra vaikų, kurie nemoka žaisti vieni. Greičiausiai jie to niekada nedarė b vieni ir suaugusieji visada stengėsi organizuoti jų laisvalaikį. Niekada nepasiduokite provokacijai: neįdomu, nenoriu, nemoku, nežinau… Apsimeskite, kad esate labai užsiėmęs, vaikas bus priverstas pats ieškoti užsiėmimo ir išeities. Palikite vaiko aplinkoje vieną ugdomąjį žaidimą, apie kurį buvote kalbėję anksčiau (visi kiti žaislai - iškeliavo į svečius ir grįš vėliau). Stebėkite ir pamatysite, ko vaikui labiausiai trūksta ar reikia, kas dominuoja jo žaidime.

Pasakų galia

Pasakos galia. SKAITYMAS EQ. Pasakų, istorijų skaitymas ir pasakojimas turi didžiulę įtaką mūsų elgesiui ir net kultūros formavimui. Biblija moko religijos pagrindų ir elgesio taisyklių. Pasakėčios ir alegorijos moko atskleisti žmogaus vertybes. Pasakos turi didelį poveikį vaikų mąstymo ir elgesio būdui, nes jie mėgsta jas skaityti arba klausyti ir ne vieną kartą. Pasakojimo pakartojimas drauge su vaiku daro didžiulę įtaką vaiko mąstymo, vaizduotės tobulėjimui ir buvimo kartu su artimiausiu suaugusiuoju vertybe. Pasirinkite knygas pagal vaikų amžių, pasidomėkite knygos turiniu, paveikslėliais. Taip pat galima kartu su vaiku kurti knygą, iliustracijas. Sukurkite istoriją, kurios veikėjo problema labai panaši į Jūsų vaiko esamą problemą ir patrakite su vaiku perskaitę tą istorija. Teigiamų pavyzdžių istorijų kūrimas ar skaitymas vaikams - vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių būdų juos išmokyti tikroviško mąstymo svarbos. Šis būdas dažniausiai taikomas nuo 3 iki 10 m.

tags: #vaiku #emocijos #darzelyje