Depresija yra rimta psichikos sveikatos būklė, paveikianti daugelį žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitur, svarbu žinoti, kur kreiptis pagalbos, jei jaučiate depresijos simptomus arba norite padėti artimajam, kenčiančiam nuo šios ligos. Šis straipsnis skirtas suteikti išsamią informaciją apie tai, kur ieškoti pagalbos, kokie specialistai gali padėti, ir kokie gydymo būdai yra prieinami.
Įžanga į Depresiją
Depresija nėra tiesiog laikinas liūdesys ar bloga nuotaika. Tai yra psichikos sutrikimas arba būsena, kuri pasižymi nuolatiniu liūdesiu ir (arba) prasta nuotaika, dirglumu, interesų, energijos ir motyvacijos sumažėjimu, trukdančiu kasdieniam funkcionavimui. Depresija gali paveikti žmogaus mintis, jausmus, elgesį ir net fizinę sveikatą. Svarbu atpažinti simptomus ir nedelsiant kreiptis pagalbos.
Depresijos Simptomai: Kaip Atpažinti?
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie skiriasi priklausomai nuo asmens ir depresijos sunkumo. Kai kurie iš dažniausiai pasitaikančių simptomų yra šie:
- Nuolatinis liūdesys arba prasta nuotaika: Tai yra vienas iš pagrindinių depresijos požymių. Žmogus jaučiasi liūdnas, tuščias ar beviltiškas didžiąją dienos dalį, beveik kiekvieną dieną.
- Interesų arba malonumo praradimas: Žmogus nustoja domėtis veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą. Tai gali apimti hobius, socialinius renginius ar net seksą.
- Energijos trūkumas ir nuovargis: Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, net ir po poilsio. Net paprastos užduotys gali atrodyti sunkios ir reikalaujančios didelių pastangų.
- Mieguistumo arba nemigos sutrikimai: Depresija gali sukelti miego problemas, įskaitant nemigą (sunku užmigti arba išmiegoti visą naktį) arba perdėtą mieguistumą (miegojimas per ilgai).
- Apetito arba svorio pokyčiai: Kai kurie žmonės, sergantys depresija, praranda apetitą ir svorį, o kiti, atvirkščiai, pradeda persivalgyti ir priauga svorio. Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Koncentracijos ir atminties problemos: Depresija gali paveikti žmogaus gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis ir prisiminti dalykus. Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Savivertės sumažėjimas ir kaltės jausmas: Žmogus jaučiasi bevertis, kaltas arba nepajėgus. Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi. Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Mintys apie mirtį arba savižudybę: Tai yra labai rimtas simptomas, kuris reikalauja nedelsiant kreiptis pagalbos. Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
- Fiziniai simptomai: Depresija gali sukelti fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, raumenų skausmai ir nuovargis. Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
- Bendravimo vengimas: Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Beprasmybės jausmas: Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
- Negalėjimas pasirūpinti savimi: Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis: Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.
Kur Kreiptis Pagalbos Dėl Depresijos Lietuvoje?
Jei jaučiate depresijos simptomus, svarbu kreiptis pagalbos. Lietuvoje yra keletas būdų, kaip gauti reikiamą pagalbą:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą
1. Šeimos Gydytojas
Pirmasis žingsnis gali būti kreipimasis į šeimos gydytoją. Jis gali įvertinti jūsų būklę, išrašyti siuntimą pas psichologą arba psichiatrą. Tokiu atveju pagalbos galima sulaukti nemokamai (tačiau yra ribotas susitikimų skaičius). Šeimos gydytojas gali diagnozuoti ir gydyti lengvos ir vidutinės depresijos, nerimo, nemigos sutrikimus bei įvertinti ir rekomenduoti pagalbą esant alkoholio vartojimo rizikai.
2. Psichikos Sveikatos Centrai (PSC)
Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse. Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas). Psichikos sveikatos centruose konsultacijos apdraustiems asmenims teikiamos nemokamai. Šiuose centruose dirba psichologai, psichoterapeutai ir psichiatrai, kurie gali suteikti kompleksinę pagalbą. Gydytojas psichiatras gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją. Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.
3. Visuomenės Sveikatos Biurai
Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla. Visuomenės sveikatos biure vykdomi: Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai, savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis), psichologinės konsultacijos grupėse, individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui), priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti. Biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Paslaugos skirtos visiems gyventojams. Galite kreiptis tiesiai į savo savivaldybės biurą ir užsiregistruoti, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už paslaugas mokėti nereikia.
4. Emocinės Paramos Linijos
Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu). Emocinės pagalbos tarnybos pagalbą teikia anonimiškai. Ne visos tarnybos gali suteikti pagalbą ne lietuvių kalba, tačiau visada galima paskambinti ir pasiteirauti. Ten dirba ukrainietiškai ir rusiškai kalbantys specialistai.
5. Privačios Institucijos
Taip pat galima kreiptis į privačias institucijas, kuriose dirba psichologas arba psichiatras. Ten pagalba dažniausiai būna mokama. Jeigu ieškosite privačios įstaigos, pasidomėkite ar ten atliekamas diagnostinis įvertinimas.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai Įveikiant Depresiją Vyrams
6. Psichologinių Krizių Pagalbos Centras ir Mobilios Komandos
Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai. Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku. Darbo laikas - pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 9 val.
7. Skubios Pagalbos Skyrius
Esant ūmiai būklei ar savižudybės grėsmei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, reikia skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba kreiptis į skubios pagalbos skyrių. Greitosios medicinos pagalbos specialistai arba budintis gydytojas įvertins situaciją, esant būtinosioms indikacijoms pristatys į skubios pagalbos skyrių, kur bus suteikta būtinoji pagalba ir suteiktas nukreipimas, kaip tęsti gydymą toliau. Skubią pagalbą 112 būtina kviesti, jeigu Jūs ar šalia esantis jaučia, kad netenka kontrolės, yra agresyvus, nori pakenkti sau, kenčia abstinencijos būklę (staiga nustojus vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar vaistus). Būtinoji pagalba teikiama nemokamai nepriklausomai, ar žmogus turi sveikatos draudimą ar ne.
Kaip Pasirinkti Specialistą?
Psichikos sveikatos paslaugas gali teikti šie specialistai:
- (Medicinos) psichologas: gali atlikti psichologinę diagnostiką, teikti konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais ir asmenines problemas, šeimyninio gyvenimo sunkumus, tarpasmeninius konfliktus, teikia psichologinę pagalbą asmenims, išgyvenusiems krizines situacijas ir (ar) patyrusiems psichologines traumas.
- Gydytojas psichiatras: gali diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą. Psichiatras taip pat gali išrašyti siuntimą į dienos stacionarą, ligoninę (stacionarą) ar psichosocialinę reabilitaciją.
- Psichoterapeutas: turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Psichoterapija gali būti gydomi visi psichikos sutrikimai bei kai kurie somatiniai susirgimai.
Jeigu nesate tikras, pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju.
Depresijos Gydymo Būdai
Depresijos gydymas yra individualus ir priklauso nuo simptomų sunkumo bei asmeninių poreikių. Dažniausiai naudojami gydymo būdai yra šie:
Taip pat skaitykite: Pagalba įveikiant nerimą ir depresiją
1. Psichoterapija
Psichoterapija, arba pokalbių terapija, yra veiksmingas būdas gydyti depresiją. Psichoterapijos metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, įskaitant kognityvinę elgesio terapiją (KET), tarpasmenų terapiją ir psichodinaminę terapiją. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
2. Medikamentinis Gydymas
Antidepresantai yra vaistai, kurie gali padėti palengvinti depresijos simptomus. Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir (arba) kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Svarbu pasitarti su gydytoju psichiatru dėl tinkamo vaisto ir dozės parinkimo. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje. Lengvos depresijos atveju antidepresantai nerekomenduojami, tačiau sergant vidutine ir sunkia depresija rekomenduojama gydyti antidepresantais ir psichoterapija. Savaime suprantama, kad gydytojo pareiga išsakyti galiojančias rekomendacijas, bet sprendimą - gerti rekomenduotus vaistus ar ne - priimsite jūs.
3. Elektroimpulsinė Terapija (EIT)
Elektroimpulsinė terapija (EIT) yra gydymo būdas, kuris kartais naudojamas sunkios depresijos atvejais, kai kiti gydymo būdai nepadeda. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
4. Transkranijinė Magnetinė Stimuliacija (TMS)
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinis gydymo būdas, kuris naudoja magnetinius impulsus smegenų veiklai stimuliuoti.
5. Dienos Stacionaras
Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas). Medicininė reabilitacija. Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
Gydymui Atspari Depresija
Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Tai sunki būklė. Liga išvargina tiek pacientą, tiek jo artimuosius, kelia pavojų santykiams, didina paciento savižudybės riziką, veda link nepasitikėjimo gydytojais, o tai apsunkina tolimesnes pastangas jam padėti.
Jei kalbame apie gydymui atsparią depresiją, žmogus jau bus susidūręs su psichiatrais. Dažnu atveju bus ne tik susidūręs, o gal net daugiau ar mažiau nusivylęs, nes tai reikš, kad jau bent du gydymo kursai maksimaliomis dozėmis bent po keturias savaites buvo be patenkinamo efekto. Tad čia reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija Artimam Žmogui?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir (arba) pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.
Svarbiausia pagalba, kurią galite suteikti - padėti artimajam kreiptis profesionalios pagalbos. Svarbu suprasti, kad nesulaukiant pagalbos būsena linkusi sunkėti, o sveikimas tuo greitesnis ir lengvesnis, kuo anksčiau pradedamas gydymas. Jūs galite būti labai svarbia atrama savo artimiesiems, tačiau susuduriant su depresija profesionali pagalba yra būtina. Jei Jūsų artimasis dvejoja, ar nori susitikti su psichinės sveikatos specialistu, galite pasiūlyti už jį paskambinti ir sutarti tinkamą jam laiką. Jei pirmą kartą kreipiantis į gydytoją / psichologą Jūsų artimasis nesijautė saugus, paskatinkite jį ieškoti kito specialisto. Bloga konsultavimosi patirtis, gali dar labiau išmušti iš vėžių. Nepamirškite, kad gydytojai ir psichologai yra skirtingi, kartais gali prireikti nueiti pas kelis, kad rastumėte tą, su kuriuo saugiai jaučiatės ir galite pasitikėti. Ir Jums, ir artimajam prireiks nemažai kantrybės. Gydymo poveikis yra palaipsnis, o kartais ir banguojantis. Priklausomai nuo pasirinkto gydymo, gali tekti palaukti ir kelis mėnesius kol pastebėsite gerėjimą. Tad nepraraskite vilties, jog gydymas bus veiksmingas.
Ar Depresija Pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir (arba) nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites. Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.
Kaip Galiu Padėti Sau Įveikti Depresiją?
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti. Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.
Informacinės Platformos ir Organizacijos
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius. Pogimdyminės depresijos srityje veikiame nuo 2022 m. ir aktyviai prisidedame prie sisteminio pokyčio, kad mamos ir šeimos, besilaukiančios ir auginančios kūdikius Lietuvoje, sulauktų pakankamai paramos bei pagalbos patiriant psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Centras specializuojasi motinystės ir tėvystės srityje. Per 2024 m. suteikėme 572 asmenines nemokamas psichologo konsultacijas ir psichoterapijos susitikimus mamoms bei tėčiams, suorganizavome 5 grupes mamoms. Per pirmą 2025 m. Centras leidžia aktualius leidinius, skirtus visuomenei: tėvams, artimiesiems, specialistams. depresijos simptomus sumažino beveik 43 procentais.
tags: #kur #kreiptis #del #depresijos