Priklausomybės ligos - tai kompleksinė problema, apimanti įvairias formas ir reikalaujanti individualizuoto gydymo. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, priklausomybės yra apipintos mitais, baimėmis ir diskusijomis, o sergantieji neretai ieško greitų ir stebuklingų sprendimų. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias priklausomybių rūšis, jų priežastis, pasekmes ir šiuolaikinius gydymo metodus, remiantis specialistų įžvalgomis ir moksliniais tyrimais.
Priklausomybės Samprata ir Formos
Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas arba daryti tam pačią veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Malonumo ir pasitenkinimo jungtys yra „parengtos“ visų gyvų organizmų smegenyse, tereikia tik surasti malonumą teikiančią medžiagą arba kitą dirgiklį, ir smegenyse užprogramuotas noras tai kartoti ims veikti individo elgesį taip, kad atsirastų tam reikalingos sąlygos. Tačiau reikia žinoti, kad priklausomais gali tapti ir nepasižymintis šiomis savybėmis asmenys.
Dažniausiai priklausomybės terminą vartojame kalbėdami apie alkoholizmą, intensyvų ilgalaikį rūkymą arba narkomaniją. Tačiau priklausomybė gali būti ne tik nuo psichoaktyviųjų medžiagų, bet ir nuo tam tikrų veiklų, tokių kaip azartiniai lošimai, seksas, maistas ar net internetas.
Psichologinė ir Fizinė Priklausomybė
Priklausomybės skirstomos į psichologines ir fizines.
- Psichologinė priklausomybė - stiprus psichologinis pripratimas, galintis išsivystyti bet kokiai malonumą teikiančiai veiklai. Įprasta psichologinės priklausomybės sąvoką vartoti tik toms priklausomybės formoms, kurios nesusijusios su fizinių medžiagų vartojimu, fiziologiniu organizmo pripratimu prie tos medžiagos bei su tuo susijusiu abstinencijos sindromu. Atrodytų, kad psichologinę priklausomybę įveikti pakanka vien valios pastangų. Tačiau dažniausia vienam pačiam išspręsti šios problemos nesiseka.
- Fizinė priklausomybė - organizmo pripratimas prie tam tikrų (psichoaktyviųjų) medžiagų vartojimo ir dėl tų medžiagų negavimo išgyvenamu abstinencijos sindromu.
Pagrindinės Priklausomybių Rūšys
- Priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Mokslininkai nustatė, kad priklausomais nuo alkoholio tampa kas dešimtas alkoholinius gėrimus vartojantis žmogus. Daugiausia įtakos turi asmens savybės, paveldimumas, socialinė aplinka ir joje vyraujančios alkoholio vartojimo tradicijos. Vykdant alkoholio vartojimo prevenciją būtina akcentuoti, kad labai pavojinga alkoholį vartoti kaip stresą mažinančią priemonę ar vaistą, susinervinus, susipykus, pavargus, kai nepasisekė, kai norisi užsimiršti ir pan.
- Priklausomybė nuo tabako (nikotino). Vieniems atrodo, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - grynai fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė. Ypač greit fizinė nikotino priklausomybė atsiranda vaikams.
- Priklausomybė azartiniams žaidimams (patologinis lošimas). Patologinis lošimas aptinkamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai fiksuojamas tarp 21 ir 55 metų amžiaus vyrų. Polinkį į priklausomybę labiausiai nulemia psichologinės ir socialinės problemos.
- Priklausomybė nuo narkotikų (narkomanija). Opioidai, kokainas, nikotinas - tai medžiagos, nuo kurių greičiausiai tampama priklausomais. Pasak jos, priklausomybė tam tikrai cheminei medžiagai išsivysto, kai negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla ir dėl to parandama elgesio kontrolė, o pati priklausomybė diagnozuojama tada, kai pasireiškia bent trys iš keliolikos simptomų.
Priklausomybės Priežastys ir Mechanizmai
Priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų jau daugiau kaip 25 metus tyrinėjanti prof. V. teigia, kad evoliuciškai susiformavo, kad dėl tam tikrų požievinių smegenų sričių aktyvavimo mes automatiškai reaguojame į aplinkos dirgiklius, kurie arba yra būtini (pvz., maistas), arba kelia pavojų mūsų išlikimui (pvz., plėšrūnai). „Automatiškai reaguojame į tokius vidinius dirgiklius kaip alkis, troškulys ir tokius išorinius dirgiklius kaip šaltis, karštis, priešas, pavojus. Į visas šias grėsmes gyvybei mes reaguojame automatiškai ir nevaldomai. Smegenys sukuria ryšius (t. y. asociacijas) tarp mums naudingo (ar žalingo) stimulo ir su juo susijusių „užuominų“, pavyzdžiui, vaizdų, garsų ar kvapo, kurie mums primena atlygį (ar bausmę). Tam tikrose visų gyvų organizmų smegenų srityse yra atlygio sistema, susijusi su malonumo suvokimu. Kai darome dalykus, kurie padeda mums išlikti sveikiems ir gyviems, nervinės ląstelės išskiria specialias chemines medžiagas - neuromediatorius. Jų yra daug ir skirtingai veikiančių, bet kai kurie (pvz., endogeniniai opioidai) veikia atlygio sistemą, ir kai jų koncentracijos kiekis tam tikrose smegenų atlygio sistemos srityse padidėja, mes jaučiame malonumą. Kai pamatome su maistu susijusias „užuominas“, atlygio neuroniniai keliai yra sužadinami. Vienas iš neuromediatorių, dalyvaujančių šiame procese, yra dopaminas. Dopamino išsiskyrimas paskatina mokymosi procesą.
Taip pat skaitykite: Argumentai už knygų naudą
Profesorė pasakoja, kad panašiai yra su psichoaktyviosiomis medžiagomis - jos yra tie aplinkos stimulai, kurie mus kontroliuoja. Esama teigiamų ir neigiamų stimulų. „Neigiami stimulai mums liepia saugotis (pvz., bėgti, vengti, kai atsiranda pavojus, skausmas), o teigiami mums sako: patenkink savo svarbiausius išlikimo poreikius (vartok, valgyk, santykiauk, bendrauk). Psichoaktyviosios medžiagos imituoja natūralų smegenų atlygio sistemos aktyvavimą, susijusį su malonumo jausmu, ir skatina mokymosi procesą, užtikrinantį, kad su jų vartojimu susiję veiksmai bus kartojami. „Dėl to, kad natūralūs atlygiai kontroliuoja mus, o ne mes juos, mums yra labai sunku laikytis dietų. Dėl tos pačios priežasties žmogui, turinčiam genetinį polinkį tapti priklausomam, labai sunku atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų, nes tos pačios smegenų sritys yra aktyvuojamos kelis kartus stipriau, nei tai daro natūralūs atlygiai. Taurė gėrimo ar dozė tampa vieninteliu „tikro“ malonumo šaltiniu, tuo tarpu smegenų dalys, įprastai įspėjančios mus apie pavojus, tarsi išsijungia. Taip netenkame natūralios savisaugos instinktų - mums pasidaro nesvarbus pavojus sveikatai, finansinė padėtis ar net šeima.
Ar asmuo taps priklausomas pavartojęs vienos ar kitos psichoaktyviosios medžiagos, apie 50 proc. priklauso nuo genetinio polinkio ir 50 proc. nuo aplinkos. Tačiau mokslininkė sako, kad ir nepabandę galime išsiaiškinti, ar turime polinkį į priklausomybę. Be to, kai kurie aplinkos veiksniai taip pat gali padidinti priklausomybės atsiradimo tikimybę. Prof. V. pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo tokioje aplinkoje, kur dauguma artimųjų vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, jam atrodo, kad tai yra visiškai normalu ir jis pradeda jas vartoti labai anksti. Tokiu atveju jo neuroniniai tinklai susiformuoja visai kitaip nei žmogaus, kuris nėra jų nei matęs, nei vartojęs. Neuroniniai tinklai gali būti paveikti dar net žmogui negimus, mamos įsčiose. Tačiau neurobiologė sako, kad nėra tokios medžiagos, kurios pavartoję visi 100 proc. tampa priklausomi. Vienos psichoaktyviosios medžiagos veikia stipriau ir greičiau, kitos - silpniau. Dažniausiai pabandę psichoaktyviųjų medžiagų priklausomi nuo jų tampa apie 10-15 proc.
Paklausta, kokių medžiagų reikėtų ypač pasisaugoti, mokslininkė sako, kad kai kurios priklausomybę gali sukelti labai greitai: „Kokainas, visi opioidai, nikotinas ir visos tos medžiagos, kurios priklauso psichikos stimuliantų grupei, veikia stipriai ir priklausomybę gali sukelti labai greitai. Tačiau pavojingiausia, mokslininkės teigimu, yra medžiagų maišymas. Didelė problema, anot jos, yra elektroninės cigaretės, nes kartais niekas nežino, ko ten yra primaišyta. „Kelių psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, ir ne tik elektroninėse cigaretėse, yra labai pavojingas, nes jos paveikia skirtingus neuronus, o joms suardyti reikalingi tie patys kepenų fermentai. Kai jie yra užsiėmę vienos medžiagos skaidymu, negali tuo pačiu metu skaidyti ir kitos organizmui pavojingos medžiagos. Organizmas nesusitvarko su tokiu krūviu ir įvyksta apsinuodijimas, perdozavimas“, - paaiškina prof. V.
Priklausomybės požymiai
Kad žmogus yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų, visų pirma išduoda medžiagos vartojimo kontrolės sutrikimas. Tai reiškia, kad žmogus taip stipriai nori ją vartoti, kad negali susilaikyti ir vartoja per daug - pavyzdžiui, pradeda gerti ir nebegali sustoti. Kitas dalykas, būdingas nuo tam tikrų medžiagų priklausomiems žmonėms - nesugebėjimas atidėti vartojimo vėlesniam laikui. Trečias žmogaus priklausymo nuo psichoaktyviųjų medžiagų požymis yra socialinių įsipareigojimų nevykdymas arba alternatyvių interesų neturėjimas.
Ilgalaikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas sukelia smegenų struktūros pokyčius (pvz., žūsta neuronai), ypač tose srityse, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, mokymąsi, atmintį ir elgesio kontrolę. „Priklausomam žmogui yra kelis kartus sunkiau atsisakyti, pavyzdžiui, alkoholio, negu sveikiems žmonėms laikytis dietų. Tokiam žmogui pasakyti „nebegerk“ - tas pats kaip, pavyzdžiui, kariaujančioje šalyje gyvenančiam žmogui, kurį už kampo bet kada gali nušauti, pasakyti „nebijok“. Tai yra neįmanoma, jis vis tiek bijos, nes tai yra natūralios grėsmės kontrolė. Todėl ji žmones, kurie turi genetinį polinkį ir sugeba nustoti vartoti alkoholį ar kitus svaigalus, vadina didvyriais, kuriems reikia ypač daug pagalbos iš jų aplinkos. „Socialinis bendravimas mums, žmonėms, yra natūralus atlygis, nes mes esame socialinėse grupėse gyvenanti gyvūnų rūšis, ir tai yra galbūt vienintelis natūralus atlygis, kuris turi šansą nugalėti psichoaktyviųjų medžiagų atlygį. Bet žmogus, norėdamas pasveikti, turi kardinaliai pakeisti savo gyvenimo rutiną. Jis negali likti gyventi toje pačioje vietoje, daryti tuos pačius veiksmus, tik nebevartoti psichoaktyviųjų medžiagų. Nes dėl tokios gyvenimo rutinos - „gauti medžiagos, pavartoti ir vėl jos ieškoti“ - žmogaus smegenys yra gerokai pasikeitusios: dalis neuronų yra žuvę, smegenų neuroplastiškumas - gebėjimas keistis - labai smarkiai sumažėjęs, o medžiagos ieškojimas yra tapęs kasdieniu įpročiu, susijusiu su struktūriniais neuroninių tinklų pokyčiais. Pakeisti savo pakitusius neuroninius tinklus ir atitinkamai pakeisti elgesį gyvenant lygiai tokiomis pačiomis sąlygomis turėtų būti neįtikėtinai sunku, o gal ir neįmanoma“, - įsitikinusi prof. V.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Priklausomybių Gydymo Metodai
Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiuolaikiniai priklausomybės gydymo modeliai apima holistinį požiūrį, kuris jungia psichologinę terapiją, socialinę paramą ir medicininį gydymą.
Istoriniai Gydymo Būdai
Alkoholio nesaikingas vartojimas Lietuvoje buvo įprastas ir prieš 200 metų. Galima pastebėti, kad ir prieš 200 metų priklausomybė gydyta vaistais. J. Šimkevičius savo knygoje priklausomybei nuo alkoholio gydyti rekomendavo iš Pietų Amerikos atvežto augalo ipekakuanos sutrintos šaknies miltelius. Šio augalo kilmė Brazilija, Nikaragva, Kosta Rika. Ipekakuanos šaknis buvo žinoma, kaip vaistinė medžiaga, kuri sukelia pykinimą ir vėmimą. Gydytojas rekomendavo paciento artimiesiems ištirpinti šaknies miltelius degtinėje ir duoti išgerti kelis kartus per dieną, tol kol pacientui atsiras pasibjaurėjimas degtinei. Tačiau pats panašus „gydymo“ principas egzistavo dar visai neseniai, prieš kiek daugiau nei 30 metų, sovietmečio Lietuvoje. Tuomet medicinoje plačiai praktikuotas priverstinis priklausomybės nuo alkoholio gydymas, kai, siekiant panašaus į J. Šimkevičiaus aprašomo poveikio, pacientams buvo sušvirkščiama apomorfino, kuris sukeldavo vėmimą. Po 8 seansų, pacientai vėmė net ir tuomet, kuomet vietoje apomorfino slaugytoja sušvirkšdavo sterilaus vandens. Taigi, pacientai buvo gydomi it šuniukai, vadovaujantis paplitusia Rusijoje I. Pavlovo sąlyginių refleksų teorija, o pasibjaurėjimo refleksas laikinai atsirasdavo ne tik degtinei, bet ir baltiems chalatams ir ligoninėms.
Šiuolaikiniai Gydymo Metodai
Šiais laikais gydymas yra nukreiptas į psichologinius priklausomybės aspektus, siūlomos tęstinės gydymo paslaugos, kurių metu pacientui suteikiama informacija apie priklausomybės ligą, jos priežastis, su specialistų pagalba asmuo sprendžia psichologines ir socialines problemas, mokosi iš esmės keisti gyvenimo būdą. Tačiau ir dabar yra galimybė sveikimo procesą sustiprinti vaistais. Šiuolaikinius vaistus gydytojai pasiūlo pacientams, kurie nori suvaldyti savo potraukį alkoholiui, išvengti neigiamų jo vartojimo pasekmių.
Vienas iš seniausių medikamentų, daugiau nei 60 metų naudojamas klinikinėje praktikoje priklausomybei nuo alkoholio gydyti, įjautrina organizmą alkoholiui, todėl, išgėrus svaigiųjų gėrimų, atsiranda veido paraudimas, pykinimas, greitesnis širdies plakimas ir kiti nemalonūs simptomai. Pacientas, išgėręs tabletę ryte taip apsisprendžia artimiausiomis dienomis nevartoti alkoholio, nes vaisto poveikis gali išsilaikyti keletą dienų. Vaistą pacientas privalo kasdien gerti sąmoningai, geriausiai kai yra šeimos narių palaikymas. Tačiau dabar yra ir kitokiu veikimo principų grįstų medikamentų - vieno iš populiariausio Europoje vaisto poveikis apibūdinamas kaip daugiau ar mažiau neutralizuojantis alkoholio sukeltus pojūčius, pacientui atkritus. Tai reiškia, kad vartodamas alkoholį, žmogus tiesiog nieko nejaučia, nes neaktyvuojami malonumo centrai. Tokiu būdu žmogui kaip ir nėra motyvacijos toliau vartoti alkoholį. JAV nuo 2010 m. valstybės institucijų patvirtinta depo vaisto forma, kurią, siekiant užtikrinti stabilią vaisto koncentraciją, reikia švirkšti kartą per mėnesį. Yra ir ar viena vaistų rūšis, kurį gydytojai pastaruoju metu vis dažniau pasiūlo pacientams. Šis vaistas silpnina potraukį alkoholiui, mažina abstinencijos reiškinius, raumenų ir psichologinę įtampą, gerina miegą, padeda pacientui sutelkti jėgas keisti gyvenimo būdą.
Respublikiniame priklausomybės ligų centre siekiame vis labiau informuoti ir šviesti tiek pas mus dirbančius, tiek išorės specialistus apie mokslo, taip pat ir medikamentų, naujoves priklausomybės gydymo srityje. Šį rudenį įgyvendinsime mokymo programą, kurios tikslas - suteikti platesniam gydytojų ratui daugiau kompetencijos taikant trumpas psichologines intervencijas ir skirti vaistus pagal individualius pacientų poreikius.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Priklausomybė yra smegenų veiklos sutrikimas. Tai nėra disciplinos trūkumas ar moralinė problema. Smegenų treniruotės padeda normalizuoti tai, kas neveikia. Toks darbas sukuria tvirtą sveikimo ir atkryčių prevencijos pagrindą. Smegenyse atlygio tinklas arba malonumo tinklas yra toks pat kaip priklausomybės tinklas. (Tai apima migdolą ir hipokampą). Priklausomybę sukeliantys narkotikai (metamfetaminas, kokainas, alkoholis ir kt.) keičia tinklo dinamiką, įvesdami neurofiziologinį disbalansą. Vis daugėja žinių, kad neuroterapija ir ypač neurostimuliacija yra veiksmingi priklausomybės gydymo būdai. Yra keletas priklausomybės profilių, kuriuos galima atskleisti atliekant elektroencefalografiją. Vienas iš įprastų benzodiazapino toksiškumo simptomų yra visuotinė beta bangų supresija. Dažnas alkoholikų skundas energijos trūkumas. Tai gali būti smegenų slopinimo pasekmė dėl alkoholio toksiškumo. Tai taip pat gali kilti dėl to, kad žmonių EEG visa supresuota.
Hipnoterapija kaip Alternatyvus Gydymo Metodas
Hipnoterapinis kodavimas nuo alkoholizmo - priklausomybės šaknys slypi jūsų pasąmonėje. Hipnoterapinis kodavimas nusitaiko būtent giluminius smegenyse atsiradusius ryšius tarp nerimo, alkoholio, saugumo ir pasitenkinimo.
Kaip vyksta hipnoterapijos seansas? Pirmiausia, žmogus įvedamas į lengvo transo būseną. Transas nėra būsena, kai žmogus yra bevalis, bejėgis ar nieko neatsimena - tai yra būsena, kai žmogus šiek tiek „išeina“ iš įprastinio kasdienio gyvenimo ritmo, nusiramina ir yra imlesnis pokyčiams bei informacijai. Daugelis mūsų nuostatų yra užfiksuojamos ne sąmonėje, o pasąmonėje. Paprastas pokalbis psichoterapeuto kabinete gali pakeisti sąmoningas nuostatas, tačiau pasąmonės neveikia. Sąmoningai, žmogus gali pripažinti, kad nėra ko bijoti voro arba tamsos, bet išvydęs vorą arba patekęs į tamsų kambarį, vis vien krūptelės iš baimės - būtent todėl nuostatos keičiamos pasąmonės lygmenyje.
Transo būsenoje, performuojamos esminės žmogaus nuostatos ir požiūris į baimę, nerimą, alkoholį, saugumą ir pasitenkinimą. Galima sakyti taip - atšaukiamas klaidingas ryšys tarp alkoholio bei pasitenkinimo ir sufomuojamos naujos sąsajos - alkoholis susiejamas su bejėgiškumu, gėda, kontrolės praradimu, o pasitenkinimas, ramybė ir saugumas - su blaivia būsena, savikontrole ir galia.
Būtent hipnoterapija yra tas metodas, kuris padeda įveikti alkoholizmą greitai, anonimiškai, neatsitraukiant nuo verslo, nuo socialinio gyvenimo, be didelių atviravimų ir savitarpio pagalbos bendruomenių. Faktiškai, užtenka vieno seanso, kad žmogus nebenorėtų gerti. metais, kol formuojasi nauji įgūdžiai ir nauja asmenybės struktūra, 3 ar 4 kartus per metus specialistai suteikia nemokamas konsultacijas ir palaikymą. Paprastai, ilgalaikėje perspektyvoje, žmogus toliau geba savarankiškai kontroliuoti potraukį alkoholiui, ir įpranta kitais metodais išreikšti bei išgyventi savo jausmus.
Prevencija
- nuspręskite nuo kurios dienos nustosite rūkyti.
- pinigus, kuriuos išleisdavote cigaretėms, dėkite į taupyklę.
- venkite vietų, susibūrimų, kurių metu dažniausiai rūkydavote.
- kilus norui užsirūkyti, išgerkite stiklinę sulčių, kramtykite kramtomąją gumą ar čiulpkite ledinukus. Jų nešiokitės su savimi.
Priklausomybė ir Smurtas Artimoje Aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje yra sudėtinga socialinė problema, kuri dažnai susijusi su priklausomybėmis nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ar kitų psichoaktyvių substancijų. Tyrimai rodo, kad priklausomybės gali būti tiek smurto artimoje aplinkoje priežastis, tiek jo pasekmė, sukuriant užburtą ratą, iš kurio ištrūkti tampa sudėtinga.
Priklausomybė dažnai kyla iš emocinių ir psichologinių poreikių, kuriuos žmogus bando patenkinti vartodamas tam tikras medžiagas ar užsiimdamas tam tikra veikla. Lošimo priklausomybė yra viena iš mažiau pastebimų, tačiau itin destruktyvių priklausomybių, galinčių sukelti ne tik finansinius sunkumus, bet ir smurtą artimoje aplinkoje.
Ryšys tarp priklausomybės ir smurto artimoje aplinkoje:
- Finansinis spaudimas - didelės sumos gali būti reikalingos vartojant psichotropines medžiagas ir lošiant. Tai sukelia konfliktus šeimoje.
- Priklausomybės nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų dažnai siejamos su padidėjusia agresija ir impulsyvumu. Statistikos duomenys rodo, kad 58,5 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų smurto akto metu.
- Priklausomybės ne tik naikina finansinį stabilumą, bet ir silpnina šeimos ryšius, sukelia depresiją, nerimą ir net savižudybės riziką.
- Smurtą patyrę asmenys dažnai patiria ilgalaikį psichologinį poveikį, kuris gali paskatinti ir pačių priklausomybių vystymąsi. Tyrimai rodo, kad asmenys, patyrę smurtą artimoje aplinkoje, dažniau linkę vartoti alkoholį ar narkotines medžiagas kaip būdą susidoroti su emociniu skausmu.
Teisinės priemonės - griežtesnė priklausomybių kontrolė ir smurto prevencijos įstatymai.
tags: #kurinys #apie #priklausomybes