Depresija - tai ne laikinas liūdesys, o rimta liga, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, depresija yra vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, todėl svarbu suprasti, kas tai yra, kaip ji pasireiškia ir kokia pagalba prieinama. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos esmę, gydymo būdus ir konkrečias pagalbos galimybes Lietuvoje.
Kas yra Depresija?
Depresija yra liga, vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nuo šio nuotaikos sutrikimo kenčia daugiau kaip 300 milijonų įvairaus amžiaus žmonių visame pasaulyje, o sergamumas šia liga labai sparčiai didėja. Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą.
Depresijos Simptomai
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Depresijos Priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Tikime, kad biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai lemia ligos atsiradimą. Depresija išsivysto sąveikaujant: nuotaikos pablogėjimui; užsitęsusiam negatyviam galvojimui; susidūrimo su diskomfortą keliančia patirtimi (mintimis, emocijomis ir kūno pojūčiais) vengimui; fiziniam sunkumo bei nuovargio jausmui.
Taip pat skaitykite: Pagalba Depresijos Atveju
- Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti.
- Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
- Psichologinės traumos ir patirtys: Tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos.
- Aplinkos faktoriai: Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Vaistai: Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
- Egzogeninė depresija: Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių.
- Depresija, pasireiškianti kaip bipolinio sutrikimo ar šizofrenijos dalis.
Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą.
Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome. Pogimdyminės depresijos srityje veikiame nuo 2022 m. ir aktyviai prisidedame prie sisteminio pokyčio, kad mamos ir šeimos, besilaukiančios ir auginančios kūdikius Lietuvoje, sulauktų pakankamai paramos bei pagalbos patiriant psichikos sveikatos sunkumų ar sutrikimų. Centras specializuojasi motinystės ir tėvystės srityje.
Kaip Depresija Veikia Žmogų?
Pasireiškus klinikinei depresijai pasikeičia žmogaus gebėjimas racionaliai reaguoti į stresorius. Jį ima varginti gilios ir ilgai besitęsiančios negatyvios mintys, atsiranda iškreiptas pasaulio suvokimas, jaučiamas nuolatinis nuovargis ar net mintis apgaubęs rūkas. Anksčiau lengvai išsprendžiami maži dalykai tampa per sudėtingi ir atrodo neįveikiami.
Pradžioje yra jaučiamas liūdesys, nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas, prarandamas nuolatinis veiklos susidomėjimas, išsivysto apetito sutrikimai (jo stoka arba persivalgymas), atsiranda skausmai be priežasties, neigiami miego režimo pokyčiai (per mažas arba per didelis miegojimas), darosi vis sunkiau susikaupti.
Galiausiai tai perauga į saviizoliaciją ir savęs žalojimą. Šį nerimo sutrikimą patiriantis asmuo atsiskiria nuo draugų ir artimųjų, vienatvės akivaizdoje ima prarasti savivertę, pradeda galvoti apie savižudybę, o beviltiškumą skandina savęs žalojime. Visi šie pokyčiai kelia sunkumų mokykloje arba darbe, suprastėja santykiai su šeima, kas dar labiau prisideda prie depresijos gilėjimo.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Šie ženklai rodo, kad vaikas ar paauglys susidūrė su sunkumais ir jam reikalinga suaugusiųjų pagalba. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.
Depresijos Gydymas
Depresiją būtina gydyti. Depresija daugeliu atveju yra išgydoma. Tačiau, tai liga, nuo kurios savaime nepasveikstama. Nesprendžiant problemos sunkėja ligos forma, tai įtakoja ir fiziologinių ligų ar priklausomybių atsiradimą. Būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos. Verta, kad vėl pajustumėte gyvenimo džiaugsmą, buvimo sveiku džiaugsmą. Ši liga nėra asmenybės silpnumo požymis. Kaip ir nėra didvyriškumas su ja gyventi ir “tvarkytis pačiam”. Nėra silpnumas kreiptis pagalbos. Nereikia gyventi su liga, jeigu gali rinktis.
Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Dažnai efektyvus gydymas susideda iš psichologinio ir medikamentinio gydymo kombinacijos. Esant lengvai ar vidutinei depresijos formai, galima apskritai išsiversti be gydymo vaistais.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
Šiuolaikinės Psichologijos Požiūris į Depresijos Prevenciją ir Įveikos Būdus
Man priimtinas šiuolaikinės psichologijos mokslo požiūris, kad depresijos priežastis yra mūsų mintys. Svarbu keisti mintis, norint keisti jauseną. Būtent to ir moko kognityvinė ir elgesio terapija, kartu pasitelkdama naujausius įrankius - įsisąmoninimu (angl. Mindfulness) grįstas intervencijas.
Du pagrindiniai kognityviniai ir elgesio mechanizmai padedantys išsivystyti depresijos epizodui provokuojant stresui ar mažam liūdesiui:
- Įkyrus negatyvus galvojimas (ruminavimas) - tai tam tikras savikritiškas, susikoncentravusio į save, pasikartojantis, negatyvus ir užsitęsęs mąstymo procesas.
- Patirties vengimas - tai pastangos vengti diskomfortą keliančių minčių, emocijų ir kūno pojūčių.
Kognityvinė ir elgesio terapija depresijai gydyti jau taikoma beveik keturis dešimtmečius. Šiai dienai atlikta begalė mokslinių tyrimų, patvirtinančių metodų veiksmingumą ir ilgalaikiškumą. Efektyvumas yra įspūdingas. Sukurtos specialios programos, kurios ne tik taikomos depresyvumo prevencijai, padeda sveikti depresija sergantiems, bet turi daug pridėtinių naudų norint būti sveikesniais, ramesniais, sąmoningesniais, išmintingesniais ir gyventi labiau pilnavertį gyvenimą harmonjoje su savimi bei aplinka.
„Mindfulness“ (įsisąmoninimu) grįsta kognityvinė terapija (MBCT) - galimas sprendimas sergant depresija. Ji remiasi sąmoningumo/ dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) principais sujungiant juos su kognityvine ir elgesio terapija. Šis terapijos metodas pasirodė labai veiksmingas depresijos pasikartojimo prevencijai, o šiuo metu yra daug duomenų apie jos principais besiremiančių intervencijų efektyvumą gydant nerimo sutrikimus, piktnaudžiavimą cheminėmis medžiagomis, elgesio problemas ir kitus psichikos sutrikimus.
„Mindfulness“ praktikos padeda, nes jų metu kuriami šie svarbiausi kliento galios išvengti depresijos atkryčio įgūdžiai, padedantys ir sveikiems žmonėms:
- Mokėjimas pasitraukti/nusišalinti iš įkyraus negatyvaus mąstymo proceso.
- Gebėjimas atpažinti ir įsisąmoninti potencialų atkrytį skatinančius proto ir kūno funkcionavimo fenomenus.
- Naujų santykio su bet kokiomis patirtimis (maloniomis, nemaloniomis) būdų atradimas.
- Galėjimas „atsisukti“ į sunkias ir diskomfortą keliančias patirtis, jas pripažinti ir priimti.
Hipnozė ir Kognityvinė Elgesio Terapija
Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Pasitelkus hipno kognityvinę elgesio terapiją, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.
Pradėjus tyrinėti hipnozės istoriją, atsiskleidžia įdomus pasakojimas, išaustas iš naujovių ir atradimų gijų. Hipnoterapijos ištakos apima laikotarpį nuo mįslingų Franzo Mesmerio hipnotizavimo metodų iki tokių pionierių kaip Džeimsas Braidas ir Zigmundas Froidas revoliucinių įžvalgų. Visa tai buvo apipinta svarbiausiais momentais ir įtakingomis asmenybėmis.
Pagalba Lietuvoje Sergant Depresija
Deja, lengviausiai prieinama pagalba sergantiems depresija mūsų šalyje yra medikamentinis gydymas. Daugybė naujausių mokslinių tyrimų pagrindžia faktą, kad tai nėra efektyviausias gydymo būdas. Ypač kalbant apie lengvas ir vidutines depresijos formas. Sunkios depresijos formos gali būti efektyviai gydomos medikamentais, šiuo metu yra daug naujos kartos vaistų, kuriuos skiria gydytojai psichoterapeutai bei kompleksiškai derina juos su psichoterapija ar psichologo konsultacijomis.
Paprastai biologiniai veiksniai yra itin sureikšminami, todėl Lietuvoje itin dažnas ir lengviausiai prieinamas yra medikamentinis gydymas. Deja, įsitikinimas, kad depresiją galima gydyti tik vaistais yra labai siauras ir neatitinkantis realių žmogaus poreikių, įvairialypių sunkių būsenų priežasčių bei Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų.
Yra trys pagrindiniai pagalbos būdai, kai susiduriate su depresija: savipagalba, psichologinė ir medikamentinė pagalba. Tačiau vieno iš šių įveikos būdų gali nepakakti norint grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Medicininė Pagalba
Įprastai depresijos identifikavimo kelionė prasideda psichologo, psichoterapeuto arba hipnoterapeuto kabinete. Jei anksčiau išvardinti simptomai neišnyksta 2 savaites ir ilgiau, specialistas gali įtarti depresijos atsiradimo tikimybę ir rekomenduoti apsilankyti pas psichiatrą. Jis konsultacijos metu nustato psichologinius sutrikimus ir jų lygį bei paskiria medikamentinį gydymą. Tačiau norint efektyviai vaduotis iš depresijos vien vaistų nepakanka.
- Medicininis gydymas
- Psichiatras: Psichiatras gali oficialiai diagnozuoti visus psichikos ir elgesio sutrikimus bei skirti reikiamą gydymą vaistais ir (ar) psichologo konsultacijas ar psichoterapinį gydymą.
- Dienos stacionaras: Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas).
- Medicininė reabilitacija: Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).
Psichologinė Pagalba
- Psichologinis/psichoterapinis gydymas
- Psichoterapeutas: Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
Lietuvoje, asmenys, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gauti valstybės finansuojamą psichologinę ir psichoterapinę pagalbą, kaip nustatyta teisės aktuose. Jei simptomai yra gana lengvi, šeimos gydytojas išrašo siuntimą klinikinio ir sveikatos psichologo ar psichoterapeuto konsultacijai. Jei simptomai sunkesni, šeimos gydytojas išrašo siuntimą psichiatro konsultacijai. Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Labai svarbu suprasti, kad kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas).
- Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Psichoedukacinės Priemonės ir Savipagalba
Visų pirma, tai geresnis sunkių būsenų, su kuriomis susiduriate, supratimas. Kitaip sakant - tinkamos ir Jums suprantamos žinios apie depresiją ir jos įveikos būdus. Antra, tinkamas gyvenimo būdas, kuris savijautą gali reguliuoti gerokai labiau nei dažnas įsivaizduoja.
- Psichoedukacinės priemonės
- PROGRAMĖLĖ „ATSIPŪSK“ - dėmesingumo praktikų ir meditacijų rinkinys, kuris tau padės įveikti stresą, sušvelnins nemalonius emocinius išgyvenimus ar net fizinį diskomfortą bei skausmą. Tuo pačiu tai ir kasdienis pagalbinikas mokantis nurimti, atsipalaiduoti.
- PROGRAMĖLĖ „PAGALBA SAU“ - emocinės savipagalbos programėlė, kuri ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje. Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Puikiai žinome, kad susidurdamas su depresija galite jaustis visiškai išsekęs, nuolat pavargęs, bejėgis ir netikėti, kad kas nors apskritai gali Jums padėti. Kai taip jaučiatės, tikrai sunku įsivaizduoti tinkamo gydymo paieškas, kelti klausimus, kaip rūpinimąsi savimi ir specialistų pagalbą suderinti su darbu ar mokslu, kaip pasakyti šeimai ir t.t. Nuolat sutinkame žmones, kurie jau išbandė daug neproduktyvių kelių bandydami spręsti savo sunkumus. Daug būdų, kurie nepadėjo arba pablogino situaciją. Ir tai tikrai išsekina paskutinius vilties lašus, kurie dar liko sunkioje būsenoje. Bet šiandien siūlome galvoti mažais žingsneliais. Tai padės. Tikrai galite paimti į rankas telefoną, tuomet galite surinkti telefono numerį ir palaukti, kol atsiliepsime. Arba tikrai galite užsiregistruoti konsultacijai internetu. O toliau viskas vėl bus po žingsnelį: ateisite į susitikimą (galite prašyti, kad kas nors Jus palydėtų), papasakosite, kaip jaučiatės ir kartu sutarsime, kokius pagalbis kelius renkamės toliau. Kai jaučiatės išsekęs, neeikvokite jėgų bandydamas aprėpti visą visumą.
Kontaktai ir Pagalbos Linijos
- 112 SKUBIOS PAGALBOS NUMERIS - kreipkitės esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, jei vykdomas smurtas (galima pranešti anonimiškai).
- PAGALBA SAU - Sveikatos apsaugos ministerijos svetainė apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą / www.pagalbasau.lt
- PSICHIKOS SVEIKATOS CENTRAI - Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- 1815 - Higienos institutas (I-V 8-20 val. +370 603 57912 / www.krizinionestumocentras.lt)
- NAMŲ MAMA - Nemokama mamų bendruomenė visoje Lietuvoje.
- 116 123 - Vilties linija (visą parą / www.viltieslinija.lt)
- JAUNIMO LINIJA - Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI - informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- SPECIALIZUOTOS KOMPLEKSINĖS PAGALBOS CENTRAI (SKPC) - Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.vmotnam.lt, www.specializuotospagalboscentras.lt
- CARITAS MOTINOS IR VAIKO GLOBOS NAMAI - paslaugos besilaukiančioms ir moterims su vaikais iki 7m.: konsultavimas, savitarpio pagalbos grupės, ilgalaikis prieglobstis mamoms iš visos Lietuvos / Odminų g.
- MAMA MUMS RŪPI - pogimdyminės depresijos prevencija. Informacija, nemokamos paskaitos tėvams, terapinės savipagalbos grupės.
Visuomenės Sveikatos Biurai
Visuomenės sveikatos biure vykdomi:
- Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai
- Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis)
- Psichologinės konsultacijos grupėse
- Individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui)
- Priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti
Biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Tikslų sąrašą su teikiamomis paslaugomis rasite čia. Paslaugos skirtos visiems gyventojams. Galite kreiptis tiesiai į savo savivaldybės biurą ir užsiregistruoti, gydytojo siuntimas nereikalingas. Už paslaugas mokėti nereikia.
Mobilioji Psichologinių Krizių Įveikimo Komanda
Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui), paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai.
Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku. Darbo laikas - pirmadieniais - penktadieniais nuo 9 val. iki 19 val. ir šeštadieniais nuo 9 val.