Gyvename vaizdų kultūroje, kurioje informacija perduodama greitai ir efektyviai. Tačiau nuolatinis vaizdų srautas gali sukelti psichologinį ir informacinį nuovargį. Šiame kontekste skaitymas tampa svarbiu įrankiu, padedančiu atsipalaiduoti, sumažinti stresą ir netgi gydyti sielą.
Skaitymas kaip atsipalaidavimo ir streso mažinimo priemonė
Moksliniai tyrimai rodo, kad skaitymas, ypač nuoseklus skaitymas bent 6-8 minutes, gali normalizuoti streso lygį organizme. Skaitymas netgi veiksmingesnis už pasivaikščiojimą, kai reikia sumažinti stresą. Įdomi knyga gali padėti trumpam pamiršti realų pasaulį ir atsipalaiduoti.
Skaitymas kaip kūrybinis procesas
Vaikų literatūros ir skaitymo specialistė Inga Mitunevičiūtė atkreipia dėmesį, kad skaitymas yra aktyvus procesas, kuriame skaitytojas tampa kūrėju. Skaitant reikia įsivaizduoti herojus, aplinką ir veiksmą. Tai skatina vaizduotę ir kūrybiškumą. Skaitydamas esi aktyvus to veiksmo dalyvis. Kaip sakė Kęstutis Kasparavičius - skaitymas yra tam tikra kūryba. Esame to įsivaizduojamo pasaulio, kurį kuria autorius su dailininku, dalyviai. Mes ten irgi aktyviai veikiame. Tai tokia skaitymo jėga, kurios kuo toliau, tuo labiau trūksta.
Skaitymas kaip savęs pažinimo ir atradimo priemonė
Skaitymas gali padėti susitapatinti su veikėju, išgyventi patirtis ir atpažinti savo jausmus. Knygos padeda susitapatinti su veikėju ir atpažinti jausmus. Pavyzdžiui, veikėjas geba išspręsti situaciją, tai ir vaikas gali pagalvoti: „Jis gali, tai ir aš galiu“. Atpažinimas, savęs atradimas literatūroje - labai galinga jėga, kuri naudojama vis populiarėjančioje biblioterapijoje.
Skaitymo funkcijos įvairiems amžiams
Skaitymas veikia įvairiopai, o jo poveikis priklauso nuo skaitančiojo amžiaus. Vaikams skaitymas turi edukacinę, kognityvinę (pažintinę), emocinę ir terapinę funkcijas. Jis padeda plėsti žodyną, lavinti gramatikos pajautimą ir ugdyti empatiją. Paaugliams skaitymas gali būti pabėgimo (eskapistinė) funkcija, padedanti atsiriboti nuo problemų. Suaugusiesiems skaitymas taip pat gali būti atsipalaidavimo, savęs pažinimo ir pasaulio pažinimo priemonė.
Taip pat skaitykite: Žaidimų terapijos nauda
Skaitymo kultūros formavimas
Skaitymo kultūra formuojama šeimoje. Vaikai, matydami skaitančius tėvus, augdami apsupti knygų, labiau linkę pamėgti skaitymą. Tačiau net ir skaitančioje šeimoje ne visi vaikai užauga su knygomis. Kiekvienas gyvenimą dėliojasi savaip ir kartais nieko negali padaryti. Lengviau išlipti iš skaitymo duobių tiems vaikams, kurių įpročiai iki tol jau buvo susiformavę. Net jei įkris į duobę ir tėvų (mokytojų) pastangos atrodys nevertingos, prireikus jam bus lengviau grįžti. Būna, kad skaitymą atranda studijuodami. Sugrįžimų būna įvairaus amžiaus žmonėms, kiekvienam skirtingai.
Biblioterapija: gydymas skaitymu
Biblioterapija - tai literatūros panaudojimas sveikatinimo tikslais. Tai procesas, kuriame dalyvauja asmuo - klientas, literatūros kūrinys ir terapeutas. Biblioterapija gali būti taikoma individualiai arba grupėse. Yra kelios biblioterapijos kryptys. Viena jų - kai knygas siūloma skaityti pačiam beveik kaip pagal receptą. Kartu gali būti pateikiamos ir rašymo užduotys. Parinkdamas knygas, diskutuodamas apie jas, biblioterapiją gali taikyti specialiai pasirengęs psichologas, neretai tuo užsiima bibliotekininkai ar mokytojai, be to, knygos daugeliui žmonių yra būdas gydytis patiems.
Kas gali būti laikoma biblioterapine knyga?
Tai turi būti knyga ne siauram literatų cechui, o visuomenei. Tai gali būti mokslinių žinių populiarinimo knyga, skirta asmenų, sergančių ilgalaikėmis lėtinėmis ligomis, mokymui, kaip pažinti ligą ir kaip su ja gyventi. Tai gali būti eilėraščių knyga arba esė, arba romanas, ar kito žanro kūrinys. Jis turi būti suprantamas ir atsakantis į daugelį egzistencijos klausimų, suteikiantis vilties. Meniškumas taip pat svarbus, nes meniškesnė kalba labiau paveikia skaitantįjį. Gera terapinė knyga leidžia atrasti dvasines jungtis tarp vidinio ir išorinio pasaulio, žmogaus ir gamtos, didina toleranciją, skatina būti atsakingam už savo paties gyvenimą, savo aplinką, skatina mokytis gyventi.
Biblioterapijos kryptys
Biblioterapija skirstoma į kelias kryptis: klinikinę (skirta turintiesiems psichikos sutrikimų, praktikuojama tik sveikatos srities specialistų) ir edukacinę (galima taikyti visiems). Būtent pastaroji imta labiau sieti su viešosiomis bibliotekomis, argumentuočiau atsakant į ilgai diskutuotą klausimą, kad šios krypties paslaugas gali teikti ir (specialių žinių įgiję) bibliotekininkai.
Biblioterapijos tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje atliekama mažai skaitymo tyrimų, tačiau neseniai atliktas ankstyvojo skaitymo tyrimas parodė, kad skaitymo pikas yra pradinėse klasėse. Didžiausios bėdos prasideda paauglystėje, tuomet atsiranda skaitymo duobių. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad daugumoje Lietuvos viešųjų bibliotekų yra teikiama bent viena biblioterapijos paslauga. Iš jų kiek daugiau nei dvigubai - ir kokybiniu, ir kiekybiniu aspektu - paslaugų, priskirtinų šioms įstaigoms tradiciškai būdingesnei tik intraasmeninį komunikacijos lygmenį apimančiai skaitytinų knygų rekomendacijomis paremtai pasyviajai biblioterapijai, nei sietinų su aktyviąja jos atmaina, apimančia skaitytos knygos inspiruotą individualią skaitytojo sąveiką su bibliotekininku arba grupinę - su jo vedamo knygų klubo nariais, integruojančią ir tarpasmeninį komunikacijos lygmenį. Tačiau, kaip parodė šio, 2022 m., ir 2011 m. to paties objekto taip pat kiekybinio tyrimo rezultatų lyginamoji analizė, skaitytojų sąveiką skatinanti aktyvioji biblioterapija, plečiantis bibliotekų funkcijoms socializacijos kryptimi, Lietuvoje taip pat populiarėja.
Taip pat skaitykite: Psichologijos įžvalgos ir tyrimai
Kaip skaityti, kad tai veiktų?
Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad optimaliausias saviugdos knygų skaitymas yra kartu besikonsultuojant ir su psichologinės pagalbos profesionalu: „Bet kurioje srityje vedlys yra vertingas: jis padeda sutaupyti laiko, pinigų ir išvengti klaidų. Kaip Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ keliaudamas po pragarus turėjo vedlį Vergilijų, taip ir kiekvienas žmogus, leisdamasis į savo vidinę tamsą, yra saugesnis turėdamas gyvą vedlį.“ Specialistas atkreipia dėmesį, kad psichologinę literatūrą parekomenduoti geriausiai galėtų būtent psichologas, dirbantis su žmogaus problemomis - taip galime būti užtikrinti, kad literatūra padės.
Skaitymas XXI amžiuje
XXI amžiuje, gyvenant IT amžiuje, jauni žmonės vis rečiau skaito knygas. Tačiau radus tinkamą knygą, atsiranda begalės laiko ir troškulio skaitymui. Skaitymas skatina smegenų ląsteles veikti - galvoti. Nesvarbu, kokią knygą žmogus skaito, tai darydamas lavina vaizduotę, gerina gramatinius įgūdžius, praturtina savo žodyną. Skaitymas prisideda prie komunikacijos lavinimo įgūdžių, neretai skaitymas netgi suteikia ramybės ir pilnatvės jausmą.
Taip pat skaitykite: Charakterio bruožų įtaka
tags: #psichologai #kalba #apie #literatura