Psichikos sveikata yra kompleksinė būsena, kurią veikia daugybė faktorių. Genetika, biologiniai veiksniai, aplinkos sąlygos ir psichologiniai aspektai daro įtaką mūsų psichinei gerovei. Šeimos istorijoje pasitaikę psichikos sutrikimai gali turėti įtakos asmens polinkiui į tokias būkles kaip depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas ar šizofrenija. Visuomenėje vis labiau pripažįstama psichikos sveikatos svarba. Diskusijos apie stigmas, susijusias su psichikos sutrikimais, skatina atvirumą ir supratimą. Šiame straipsnyje nagrinėjamas meno terapijos vaidmuo sprendžiant psichikos sveikatos problemas, pabrėžiant kūrybinės raiškos naudą emocinei gerovei ir psichologinei sveikatai, ypač sergant šizofrenija.
Meno terapijos esmė ir formos
Meno terapija yra komunikacijos priemonė per dailę, fotografiją, skulptūrą ir įvairias dailės priemones. Ši terapija skiriasi nuo dailės užsiėmimų. Terapijos užsiėmimai nėra skirti išmokti piešti ar sukurti estetinį meno kūrinį, jie nereikalauja specialių meninių gebėjimų. Svarbiausias dailės terapijos tikslas yra procesas. Pats kūrinys gali būti padėtas taškelis ar potėpis. Meno terapija apima įvairias formas:
- Dailės terapija
- Muzikos terapija
- Teatro terapija
- Šokio terapija
Šios formos ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir sukuria saugią aplinką, kurioje galima išreikšti jausmus.
Meno terapijos nauda psichikos sveikatai
Meninės išraiškos poveikis psichikai yra itin plati ir įdomi tema. Menas turi galios prisidėti prie emocinės gerovės, psichinės sveikatos gerinimo ir netgi terapinių procesų. Jis leidžia žmonėms išreikšti jausmus, mintis ir patirtis, kurių žodžiais dažnai sunku perteikti.
- Emocijų išreiškimas: Menas, muzika, šokis, rašymas - visos šios veiklos gali tapti puikiu būdu apdoroti emocijas ir spręsti sudėtingas situacijas. Kūrybos procesas skatina saviraišką ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, piešimas ar tapyba leidžia atskleisti vidinį pasaulį, net kai žodžiai nepakankami. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi sunkumų bendraujant ar išreiškiant jausmus.
- Įtampos mažinimas ir atsipalaidavimas: Kūrybiniai procesai, tokie kaip tapyba, piešimas, rašymas, muzika ar šokiai, padeda sumažinti įtampą ir suteikia galimybę atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad meninė veikla gali skatinti endorfinų, natūralių „laimės hormonų“, išsiskyrimą, kas padeda pagerinti nuotaiką.
- Komunikacijos priemonė: Menas taip pat gali tapti komunikacijos priemone tiems, kurie sunkiai randa žodžių savo jausmams išreikšti. Tai ypač aktualu vaikams ir paaugliams, kurie gali nesugebėti pasakyti, ką jaučia.
- Savireguliacija: Galiausiai, meninė išraiška gali tapti savireguliacijos priemone kasdieniame gyvenime. Daugelis žmonių randa džiaugsmą ir ramybę užsiimdami menine veikla kaip hobiu. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos, išlieti emocijas ar tiesiog pasinerti į kūrybos pasaulį.
Meno terapija kaip specializuota sritis
Meno terapija, kaip specializuota sritis, dažnai taikoma psichologinėse konsultacijose. Terapeutai padeda pacientams pasirinkti tinkamą kūrybos formą, atitinkančią jų poreikius. Tačiau meno terapija neapsiriboja vizualiniu menu. Muzikos terapija apima tiek muzikos klausymą, tiek instrumentų grojimą, kas padeda atpalaiduoti ir sumažinti įtampą. Rašymas taip pat turi didelį potencialą. Dienoraščio rašymas ar poezijos kūrimas leidžia apmąstyti gyvenimo situacijas, išgryninti mintis ir jausmus. Kūrybinis rašymas gali būti ypač naudingas tiems, kurie nori išreikšti sudėtingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar pyktis.
Taip pat skaitykite: Atsipalaidavimas nuo streso rankomis
Kūryba ir asmenybės augimas
Kūryba ne tik sprendžia psichologines problemas, bet ir skatina asmenybės augimą. Pasitelkdami meną, žmonės atranda naujas galimybes, gerina savivertę ir randa naują gyvenimo prasmę.
Kūryba kaip savireguliacijos priemonė menininkams
Pirmiausia, kūryba veikia kaip savireguliacijos priemonė. Menininkai gali išreikšti jausmus, kuriuos kartais sunku apibūdinti žodžiais. Piešimas, tapyba, muzika ar šokis gali tapti terapiniu procesu, padedančiu susidoroti su stresu, nerimu ar net depresija. Be to, meninė veikla gali didinti savivertę ir pasitikėjimą savimi. Kai menininkai mato, kaip jų idėjos virsta kūriniais, jie stiprina savo tikėjimą, kad gali pasiekti tikslus ir sukurti kažką vertingo. Dalyvavimas parodose, koncertuose ar kūrybinėse dirbtuvėse taip pat padeda menininkams užmegzti ryšius su kitais. Tokios bendruomenės leidžia dalintis patirtimi ir jausmais.
Socialinė sąveika ir meno terapija
Socialinė sąveika taip pat yra svarbus aspektas, kalbant apie meno poveikį. Grupinės meno terapijos sesijos skatina bendradarbiavimą ir palaikymą, kas padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti socialinius įgūdžius.
Stigma ir psichikos sveikata menininkų bendruomenėje
Tačiau menininkai dažnai susiduria su stigma, susijusia su psichikos sveikata. Jų kūriniai vertinami, o tai gali sukelti didelį spaudimą. Vis dėlto vis dažniau pripažįstama, kad psichikos sveikatos problemos yra normalios ir gali paliesti bet ką, įskaitant talentingus menininkus. Kūryba gali būti ne tik asmeninė terapija, bet ir platforma, leidžianti menininkams kalbėti apie psichikos sveikatos problemas.
Pandemijos įtaka psichikos sveikatai ir meno terapijos vaidmuo
COVID-19 pandemija turėjo didelį poveikį žmonių psichikos sveikatai. Karantinas, socialinė izoliacija ir netikrumas dėl ateities sukėlė nerimą, depresiją ir kitus psichikos sveikatos sunkumus. Kultūros įstaigų uždarymas ir galimybių dalyvauti socialiniuose renginiuose praradimas taip pat prisidėjo prie emocinės savijautos pablogėjimo. Ankstyvieji tyrimai rodo, kad depresija išaugo iki 50 procentų, nerimo sutrikimai - iki 45 procentų, nemiga - iki 34 procentų. Pastebėta, kad meno terapija - plačiąja prasme - padeda. Tą sako ir Pasaulio sveikatos organizacija.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija
Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija
„Švietimo, tyrimų ir konsultacijų centras“ kartu su partneriais iš Kipro, Turkijos, Danijos, Ispanijos ir Lenkijos įgyvendino „Erasmus+“ partnerysčių projektą „Sąmoningumo praktika, paremta meno terapija, kaip veiksminga priemonė senjorų psichikos sveikatai gerinti COVID-19 pandemijos kontekste“. Vienas iš projekto uždavinių - sukurti sąmoningumo ir meno terapijos mokymų paketą suaugusiųjų švietėjams ir senjorams, prieinamą e. mokymosi platformoje ir „Android“ mobiliojoje programėlėje. Svarbu paminėti, kad sąmoningumo praktiką, paremtą meno terapija (angl. Mindfulness-based art therapy (MBAT)) pirmą kartą 2009 metais oficialiai pristatė JAV psichologė ir rašytoja Laury Rappaport. Tyrimas buvo atliekamas visose projekto partnerių šalyse (nuo 2022 vasaros iki 2022 metų pabaigos). Tyrimo tikslas - išsiaiškinti, su kokiomis psichikos sveikatos problemomis dažniausiai buvo susidūrę senjorai COVID-19 pandemijos kontekste. Tyrimo instrumentas buvo formuojamas bendradarbiaujant su visais projekto partneriais. Klausimai orientuoti į psichinės sveikatos problemų atskleidimą, jų priežasčių nustatymą. Taip pat siekta nustatyti, kiek suaugusiųjų švietėjai ir senjorai susipažinę su sąmoningumo ugdymo teorija ir praktika bei dailės terapijos specifika, kokias technikas naudoja savo darbe. Tyrime dalyvavo įvairių sričių specialistai: socialiniai darbuotojai, medicinos darbuotojai, užimtumo specialistai, psichologai, dailės terapeutai ir kt. Iš viso 6 projektų partnerių šalyse (Lietuva, Kipras, Danija, Ispanija, Turkija, Lenkija) buvo apklausti 33 specialistai. Duomenys buvo analizuojami grupėmis pagal užduotus klausimus. Atskleidžiama, kad senjorai dažniausiai susidurdavo su tokiomis psichikos sveikatos problemomis kaip nerimas, agresija, pyktis, susierzinimas, vienatvė, liūdesys, baimė, nesaugumo jausmas.
Iššūkiai ir poreikiai
Vienas iš neatsiejamų tyrimo tikslų buvo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius būsimai „Android“ mobiliajai programėlei. Pagrindiniai dalykai, kurie buvo akcentuojami visų tyrimo dalyvių - ypač paprasta navigacija (valdymas), spalvų balansas, įskaitomas raidžių dydis, audio ir video instrukcijos, didelis technikų pasirinkimas. Apibendrinant galime teigti, kad tyrimas padėjo nustatyti pagrindinius senjorų ir suaugusiųjų švietėjų poreikius kuriant sąmoningumo ugdymo per meno terapiją mokymo paketą, būtent e. mokymosi platformą ir „Android“ mobiliąją programėlę.
Meno terapijos taikymas Lietuvoje
Lietuvoje susidomėjimas meno terapija prasidėjo XX amžiaus 9 dešimtmetyje, kai psichologai ieškojo alternatyvių ar papildančių terapinių kontaktų su asmenų grupėmis, kurioms tradicinė, kalbėjimu paremta terapija netiko ar buvo nepakankama. Tai apėmė vaikus, neįgaliuosius, psichinėmis bei priklausomybių ligomis sergančius asmenis. Keičiantis požiūriui į specialiųjų poreikių žmones, reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos.
Asociacijos ir studijos
1993 m. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos klinikoje psichiatrės D. Survilaitės iniciatyva įkurta meno terapijos studija. 1997 m. įvyko pirmasis respublikinis mokslinis-praktinis seminaras „Neįgalusis meninis ugdymas“. Jo iniciatyva 1997 m. įsteigta Lietuvos Ugdomosios Muzikos Terapijos Asociacija (LUMTA) bei Lietuvos Dailės Terapijos Taikymo Asociacija (LDTTA). 2010 m. Šiaulių universiteto magistrantų iniciatyva įsteigta Lietuvos Meno terapijos asociacija.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vienas iš pagrindinių šių asociacijų siekių yra sudaryti sąlygas, kad Lietuvoje atsirastų specialaus meno pedagogo bei meno terapeuto profesija. Lietuvoje kol kas vis dar nesukurta universitetinės meno terapijos studijų programa, kuri juos rengtų. Anot V. Lesauskaitės, svarbu įteisinti meninę raišką kaip priemonę terapijoje. Nepaisant to, Lietuvoje atsiranda vis daugiau dailininkų profesionalų, pedagogų, menotyrininkų, specialiųjų pedagogų, socialinių darbuotojų, psichologų, psichiatrų, psichoterapeutų ir kt., kurie domisi meno terapijos taikymu.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė
Meno terapijos apibrėžimas
Apibrėžti meno terapijos sampratą nėra paprasta, kadangi nėra vieningo požiūrio į šią veiklą. Lietuvių kalbos žodyne terapija apibūdinama kaip slaugymas, gydymas nechirurginiais būdais po ligos diagnozavimo. Menas - meistriškumo ir vaizduotės panaudojimas kuriant estetinius objektus, aplinką ar patirtį, kuria galima būtų dalintis su kitais žmonėmis.
Tarptautiniai apibrėžimai
Pagal Tarptautinės raiškos meno terapijos asociacijos (IEATA) apibrėžimą, raiškos menas vienija kūrybinius procesus gilaus asmeninio augimo ir bendruomenės vystymosi skatinimui. Anot Latvijos meno terapijos asociacijos (LMTA), meno terapijos esmė yra neverbalinė komunikacija, vaizdinys, simbolizmas, metaforos naudojimas, kūrybiškumo išlaisvinimas ir spontaniškumo skatinimas terapijos kontekste.
Dailės terapijos taikymas sergant šizofrenija
Dailės terapeutė Vaida Adomaitienė teigia, kad dailės terapija priimtina sergantiems šizofrenija, nes tai yra kūrybinis procesas, per kurį jie gali išsipasakoti. Kai kuriems sunku kalbėti, o per piešinį gali pasakyti, kaip šiuo metu jaučiasi. Seansas paprastai prasideda nuo pasidalijimo, su kokia būsena žmogus atėjo. Po to apsibrėžiama dienos tema ir einama prie kūrybinio proceso. Po kūrybos grįžtama į ratą ir išsakoma, kokios mintys, jausmai, vaizdiniai kilo proceso metu.
Ar galima diagnozuoti ligą pagal piešinius?
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Danguolė Survilaitė teigia, kad aprašyta daug požymių, kuriais pacientų kūryba skiriasi nuo tikrų menininkų, kokie piešimo ypatumai būdingi sergančiajam šizofrenija ar epilepsija, senatvine silpnaprotyste, Alzheimerio liga, priklausomybe nuo alkoholio, narkotikų ir pan. Svarbiausia ypatybė - kad menininkas valdo savo kūrybą, talentą, gali pasirinkti įvairias išraiškos priemones, o pacientą valdo jo keisti išgyvenimai, kurie lemia individualius, tik jam vienam suprantamus simbolius. Menininkas taip kuria todėl, kad taip nori, o psichikos ligonis - todėl, kad kitaip negali. Tačiau niekada nesiimu bandyti nustatyti dailininko diagnozės iš jo kūrinio.
tags: #kuzdesiu #sala #sizofrenijos #gydymas