Įvadas
Psichologinės traumos ir krizinės situacijos yra neišvengiama gyvenimo dalis. Kiekvienas žmogus bent kartą gyvenime susiduria su sunkumais, kurie sukelia stiprius emocinius išgyvenimus. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinių traumų ir krizių prigimtį, jų poveikį žmogui, įveikimo būdus ir galimybes gauti pagalbą Lietuvoje. Nuo psichozės simptomų iki krizės įveikimo etapų, apžvelgsime įvairius aspektus, siekdami suteikti kuo daugiau informacijos ir praktinių patarimų.
Psichozė: Sutrikęs Santykis su Realybe
Psichozė yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis ryškiai išreikštu sutrikusiu santykiu su realybe. Tai yra rimtų psichikos sutrikimų simptomas, kuris gali pasireikšti įvairiais būdais.
Psichozės Simptomai ir Poveikis
Asmenys psichozės būsenoje patiria haliucinacijas, kliedesius, sutrinka jų mąstymo nuoseklumas ir padidėja nerimo lygis. Taip pat gali stipriai pasikeisti žmogaus vaizduotė, pasireikšti baimės dėl neegzistuojančių grėsmių ar atsirasti keistų, su realybe prasilenkiančių įsitikinimų, kurie prieštarauja turimiems faktams ar gamtos dėsniams. Lėtinių, užsitęsusių psichozių atvejais neretai prarandama motyvacija veiklai, sergantysis atsitraukia nuo socialinio gyvenimo ir užsidaro savo pasaulyje.
Psichozės Tipai
Trumpalaikė psichozė: Tai psichozės epizodas, pasireiškiantis po patirto stipraus streso, pavyzdžiui, artimojo mirties. Dažniausiai asmuo, patyręs trumpalaikę psichozę, atsistato po kelių dienų ar savaičių.
Svaiginančių medžiagų sukelta psichozė: Psichozė gali būti sukelta narkotinių medžiagų ar alkoholio. Asmenys, turintys priklausomybę nuo svaiginančių medžiagų, gali patirti psichozę, jeigu staiga nutraukia svaigalų vartojimą. Kai kuriems asmenims pats pavartojimas gali sukelti psichozę, tokį poveikį gali turėti kanapių preparatai, amfetamino grupės narkotinės medžiagos.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Organinė psichozė: Psichozės simptomus gali sukelti galvos trauma ar smegenų veiklos sutrikimai.
Su šizofrenija ir bipoliniu sutrikimu susijusi psichozė: Trunka ilgiau, mėnesiais ar metais, turi banguojančią (sunkesniais atvejais - nepertraukiamą) eigą.
Depresinė psichozė: Atsirandanti kai kuriais sunkiais depresinio sutrikimo atvejais. Dažniausiai išsakomi kliedesiai irgi atspindi depresinę nuotaiką.
Psichozės Gydymas
Kadangi psichozę sukelia įvairių veiksnių sąveika, todėl ir gydymas yra kompleksinis. Jis apima:
- Medikamentinį gydymą: Palengvinantį simptomus.
- Socialines ir psichologines priemones: Padedančias sugrįžti prie įprastinio gyvenimo bei išvengti socialinės negalios.
Tiktai visapusis gydymas leidžia tikėtis maksimalaus atsistatymo, apsisaugojimo nuo atkryčių bei papildomų problemų (depresijos, nerimo, piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis).
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Psichologinės Krizės: Bendri Dėsningumai
Psichologinės krizės yra neišvengiama gyvenimo dalis, kurią bent kartą patiria kiekvienas žmogus. Krizių psichologija yra sąlyginai jauna psichologijos teorijos ir praktikos sritis.
Krizių Psichologijos Raida
Į krizines, traumines situacijas ir jų poveikį žmogui dėmesys buvo atkreiptas po Pirmojo pasaulinio karo. Gydytojai ėmė pastebėti ir aprašinėti nervinius sutrikimus karo sąlygomis, t.y. panikos būsenas, kai šoko ištikti žmonės imdavo šaukti, rėkti, neadekvačiai elgtis arba atvirkščiai - tapdavo apatiški, prislėgti, nuslopdavo savisaugos instinktas ir mirties baimė.
Krizių įveikimo pradininku yra laikomas Lindeman. Po Bostono klube 1942 m. įvykusio gaisro su tragiškomis pasekmėmis jis bendravo su nukentėjusiais, aiškinosi artimųjų netekusių žmonių reakcijas. Pagrindinė išvada buvo, jog ūmus, netikėtas stresas, sielvartas yra lydimas įvairių somatinių ir psichologinių simptomų (kaltės, priešiškumo). Tai gali pasireikšti nebūtinai iš karto, o gali būti lyg ir “atidėta”, žmogus gali sureaguoti žymiai vėliau, pradiniam šokui praėjus. Taip pat jis pastebėjo, kad tinkama ir savalaikė pagalba gali padėti transformuoti itin sunkias reakcijas į normalų gedulą, kuris baigiasi “susitaikymu”, psichologinės situacijos išsprendimu ir nepalieka sunkių, ilgalaikių pasekmių.
Vėliau Caplan aprašė bendrą psichologinių traumų, krizių modelį. Bet kokia krizė kelia didžiulę įtampą, todėl joje ilgai būti negalima. Yra dvi išeitys - arba ji išsisprendžia, baigiasi teigiamai, arba neigiamai, t.y. sukelia nepageidaujamas pasekmes, patologiją (įvairios priklausomybės, savižudybės, somatizacija, fizinių simptomų atsiradimas, depresija).
Krizės Išgyvenimo Fazės
Išskiriamos 4 krizės išgyvenimo fazės:
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Šokas: Būdingas sustingimas (turbūt visi esame girdėję apie tokią reakciją gaisro metu, kai žmogus užuot gelbėjęsis, tiesiog stovi sustingęs arba atlieka kokį nors beprasmišką, stereotipišką veiksmą), arba atvirkščiai - chaotiškas aktyvumas, neprognozuojami veiksmai, neadekvatus realybės suvokimas.
Reakcijos: Atsiranda įvairios reakcijos, emocijos, žmogus pradeda suvokti, kas įvyko. Nereta reakcija - neigimas, kai žmogus “ginasi” nuo skausmo, stengdamasis nuneigti, nureikšminti įvykusią traumuojančią situaciją, atitolinti prisiminimus. Pasekmė - emocijų somatizacija, įvairių fizinių ar/ir psichologinių simptomų atsiradimas. Gali pasireikšti ir taip vadinamas “maginis”, iracionalus mąstymas, kai žmogus tarytum “perkuria” realybę, suteikia įvykiams nebūtas prasmes, prisiima sau įsivaizduojamas kaltes ir pan.
Perdirbimas: Mėginama ką nors daryti, siekiant sumažinti emocinį krūvį. Tai esminė fazė, kurioje pasireiškia individualūs skirtumai, priklausomai nuo žmogaus savybių, sugebėjimo “tvarkytis” su įtampa ir nerimu, ankstesnės patirties. Žinoma, jog traumas lengviau įveikia žmonės, praeityje jau įveikę krizes, “užgrūdinti” (pasakymas “po to, ką dabar patyriau - man jau niekas nebaisu…”). Šioje fazėje labai svarbus momentas - parama ir pagalba iš aplinkinių. Tačiau yra dalykų, kurių ir stipriausias žmogus negali “įveikti”. Ypač pavojinga, kai krizę sukėlęs įvykis atskleidžia anksčiau neįveiktas, neišspręstas traumas ir krizes, kai tarytum “atsinaujina”. Tokiais atvejais galima fiksacija, sutrikimas gali tapti chroniškas (psichosomatinės ligos, asmenybės vystymosi sutrikimai, depresija…). Tokiais atvejais būtina specialistų pagalba, terapija.
Užbaigimas: Grįžta pusiausvyra, sugebėjimas planuoti ateitį, savo vertės pajautimas (labai dažnai krizės išgyvenimas yra susijęs su savęs vertinimo sumažėjimu, savęs kaltinimu), atsistato santykiai su aplinka. Įgyta patirtis integruojama į žmogaus asmenybės struktūrą, žmogus supranta gavęs vertingą “gyvenimo pamoką”, kuria sugebės pasinaudoti ateityje išvengdamas arba lengviau spręsdamas krizes.
Žinoma, krizės ir traumos išgyvenimas - labai individualus dalykas. Svarbu suprasti, kad gyvendami mes praktiškai negalime išvengti krizinių situacijų. Jos išgyvenimas - normali reakcija į nenormalią, bet neišvengiamą situaciją. Beje, šis aprašytas modelis ir tėra modelis, nėra tyrimų, pilnai patvirtinančių jo universalumą. Tai dar kartą įrodo, kokie mes skirtingi ir koks sudėtingas dalykas - žmogaus psichika, kokių neišsenkamų, neprognozuojamų resursų kiekvienas mūsų turime savyje.
Emocinės Reakcijos į Krizę
Kiekviena krizinė situacija sukelia daugybę psichologinių bei fiziologinių reakcijų. Jausmų intensyvumas gali skirtis, bet kiekviena krizė yra lydima pykčio, beviltiškumo, bejėgiškumo, pasimetimo, kaltės, baimės, nerimo, įtampos, abejonių dėl ateities, gėdos, liūdesio, nusivylimo, neapykantos, nemalonių pojūčių kūne, savęs vertinimo ir energetinio potencialo kritimo.
Tai, ką išvardijau, yra ir pagrindiniai depresijos požymiai. Neretai netgi patyrusiam specialistui būna sunku “atpažinti” tą ribą, kur baigiasi normali reakcija į krizinę situaciją, ir kur prasideda klinikinė depresija - kaip neišspręstos ar užsitęsusios reakcijos pasekmė.
Bet kuriuo atveju bendravimo ir pagalbos, paramos vengimas, užsidarymas, atsiribojimas (kaip neretai būna) yra pats blogiausias ir pavojingiausias reagavimo būdas, galintis sukelti drastiškas pasekmes - iki suicido grėsmės. Paradoksalu, tačiau neretai patys artimiausi žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių tampa tais, prieš kuriuos krizinėje situacijoje “užsidedame “ kaukę, reiškiančią “viskas gerai” ar netgi imame jausti jiems priešiškumą ar/ir kaltę. Sutrikę emociniai santykiai su artimiausiais žmonėmis dar labiau didina įtampą ir kartu mažėja saugumo jausmas, taip būtinas sudėtingą situaciją išgyvenančiam žmogui. Santykiai su artimaisiais tampa sudedamąja krizinės situacijos dalimi.
Pagalbos Svarba
Savalaikė, tinkama psichikos sveikatos specialisto pagalba (individuali arba grupinė, kai suburiama panašias problemas išgyvenančių ar išgyvenusių žmonių grupelė) gali padėti veiksmingiau “susitvarkyti” su kilusiais stipriais jausmais, traumos ar krizės pasekmėmis, integruoti įgytą patirtį į asmenybės struktūrą, rasti santarvę su savimi ir kitais.
Traumuojančių Situacijų Skalė
Pateikiame Holmes ir Rahe (JAV) sudarytos traumuojančių situacijų skalės dalį pagal tai, kokie gyvenimo įvykiai turi didžiausią poveikį mūsų savijautai, yra sunkiausiai išgyvenami (silpnėjančia tvarka; be abejo, skalė nėra universali, nes skirtingi žmonės skirtingus įvykius gali išgyventi nevienodai intensyviai):
- Sutuoktinio mirtis 100 balų
- Skyrybos 73
- Sprendimas gyventi atskirai 65
- Įkalinimas 63
- Artimo šeimos nario mirtis 63
- Pačio asmens susižalojimas arba liga 53
- Vedybos 50
- Darbo netekimas 47
- Vedybiniai nesklandumai 45
- Išėjimas į pensiją 45
- Šeimos nario liga 44
- Nėštumas 40
- Nesklandumai seksualiniam gyvenime 39
- Naujo šeimos nario atsiradimas 39
- Pasikeitimai, pertvarka darbe 39
- Finansinės padėties pasikeitimas 38
- Artimo draugo mirtis 37
- Darbo pobūdžio pasikeitimas 36
- Ginčų su sutuoktiniu pagausėjimas 35
- Finansiniai įsipareigojimai 31
- Teisės gauti paskolą netekimas 30
- Atsakomybės darbe padidėjimas 29
- Vaiko išėjimas iš namų 29
- Kalėdos 12
- Smulkūs įstatymų pažeidimai 11
Atsparumo Stresui Didinimas
Pabaigai norėčiau pateikti keletą Woolfolk ir Richardson suformuluotų minčių, nuorodų, galinčių didinti atsparumą stresui:
Daugumą stresinių situacijų sukuria ne tai, kas mums atsitinka, bet mūsų įsitikinimai, manymai, įsivaizdavimai, interpretacijos, požiūriai. Neretai mes patys esame savo tragedijų ir dramų autoriai, nedideles problemas vertindami kaip katastrofą. Ar ne per dažnai savo emocijoms nusakyti vartojame žodžius “siaubinga”, “klaiku”, “beviltiška”, “gėdinga”, “pasibaisėtina” ir pan.
Laimė negali būti pasiekta lyg koks tikslas, ji visuomet yra to, ką mes veikiame, pasekmė. Išsireiškimas “laimės ieškojimas” yra netikslus, prieštaringas, verčiantis nuolat galvoti ir nerimauti - “ar aš laimingas”. Susirūpinę žmonės retai būna laimingi.
Susiraskite veiklą, kuri jums teiktų tikrą malonumą, darykite tai, kas jums leidžia džiaugtis pačiu veikimo procesu, o ne pasiektu rezultatu ar nauda.
Turėkite artimą žmogų, kuriam būtumėte svarbus ir kuriuo pasitikėtumėte. Prasmės ir tikslingumo jausmas labai priklauso nuo emocinių santykių su kitais, jie gali būti lyg kompasas, padedantis orientuotis gyvenimo audrose.
Supraskite ir priimkite tai, kad ne viskas priklauso nuo jūsu, kad yra dalykų, kurių jūs paprasčiausiai negalite kontroliuoti ir suvaldyti.
Vystykite savo jumoro jausmą, o kartu - ir gebėjimą pažvelgti ironiškai į save. Tai gali pagelbėti daugelyje situacijų. Juokas visuomet mažina įtampą.
Mokinkitės tolerancijos ir sugebėjimo atleisti sau ir kitiems. Savo silpnybių netoleravimas sukelia įtampą ir mažina savigarbą, o netolerancija kitiems - pyktį ir kaltinimus. Neturime teisės reikalauti, kad kiti priimtų mūsų vertybes. Gyvenkime ir leiskime gyventi kitiems.
Mokinkitės pamatyti pasaulį ir save kitų žmonių akimis. Mūsų tarpusavio santykiai būna geresni, kai mes sugebame suprasti ir vertinti kitų žmonių požiūrį. Tai leidžia atsikratyti pykčio ir kaltinimų.
Žinoma, visi mes kažko tikimės iš aplinkinių. Bet niekas kitas nėra atsakingas už mūsų laimės pojūtį, negali padaryti mūsų laimingais, tik mes patys.
Nesitikėkite, kad ateis diena, kai „aš atsipūsiu“ ir kai „visos problemos išsispręs“. Tokia diena neateis. Visi geri dalykai gyvenime yra procesas. Džiaukitės tuo, vertinkite, ką turite dabar. Neeikvokite laiko ir jėgų, laukdami „geros pabaigos“
Kiekvieno mūsų praeityje gyvena įvairūs „vaiduokliai“, kurie tarytum leidžia mums kaltinti save ar kitus arba ilgėtis „senų gerų laikų“.
Kaip Atpažinti Krizę ir Kada Kreiptis Pagalbos?
Jūs blogai jaučiatės. Prastai miegate. Jūsų viduje spengia tuštuma, o pasaulis aplinkui atrodo beviltiškas. Kas tai? Tiesiog bloga nuotaika, nes lyja ir tamsu? Galbūt gedulas po svarbios netekties? Išdavystės skausmas? Ar tai kada nors praeis savaime? Psichologinė krizė gali išsivystyti į psichinę ligą, privesti prie savižudybės… arba būti įveikta. Tačiau kaip žinoti, ar tai, ką patiriate, jau ir yra krizė ir jums reikia pagalbos?
Svarbu atskirti laikiną nuotaikos smuktelėjimą nuo psichologinės krizės. Krizė - tai tokia būsena, kai mūsų įprasti būdai pasijusti geriau nebepadeda, mes nuolat jaučiame psichologinę kančią ir tai trunka jau du mėnesius ar ilgiau. Nors yra įvykių, kurie gali ją sukelti - netektis, skyrybos, gyvenimas su nepagydomai sergančiu žmogumi ir kita, ne vien jie nusako, kad patekote į krizę. Nes krizė nėra atskiras įvykis, o mūsų individuali, savita reakcija į emociškai reikšmingą įvykį. Jei susidoroti su psichologine krize nepavyksta, žmogaus darbingumas gali smarkiai sumažėti, dažnai sutrinka miegas ir smunka gyvenimo kokybė. Mėgindamas pasijausti geriau, jis gali įnikti į priklausomybes, griebtis alkoholio ar narkotinių medžiagų, arba mėginti užsimiršti sekindamas save nuolatiniu sėdėjimu darbe iki išnaktų.
Tai - apmaudi tiesa. Nesusidoroję su krize, tikėję teiginiais „kaip nors praeis“ arba „aš pats susitvarkysiu“, galime prarasti darbingumą, susigadinti santykius. Tačiau jei laiku kreipiamės profesionalios pagalbos, pripažįstame sau, kad nesame ir neturime būti visagaliai ir kad šios kančios mums savo būdais jau nepavyko įveikti, galime iš to išeiti ne tik į pradinę prieškrizinę būseną, bet ir į daug geresnę gyvenimo kokybę.
Naujų būdų, kaip susidoroti su psichologine krize, paieška paprastai užtrunka. Tuo laikotarpiu žmogus gali patirti diskomfortą. Jį lydi bejėgiškumas, nusivylimas, bevertiškumas, nerimas, įtampa. Anot S. Glodenienės, galima susirgti ir depresija. Štai čia galimos dvi išeitys: žmogus atranda būdų, kaip įveikti krizę, arba neradęs sprendimo tarsi „užstringa“ sunkioje būsenoje. Dažnai geriausius sprendimus sau žmonės atranda patys. Sunkiu laikotarpiu įtampą ir vienišumą gali sumažinti artimųjų palaikymas, jis būna netgi įveikimo būdų šaltinis. Tačiau kartais to neužtenka ir reikia kreiptis į profesionalų psichologą.
Tyrimai rodo, kad dažniausiai po dviejų mėnesių krizę patyrusio žmogaus savijauta ima gerėti, jis atranda būdų, kaip tvarkytis esamoje situacijoje. Po artimojo netekties toks laikotarpis gali prasitęsti ir iki vienerių ar dvejų metų, tačiau po pirmųjų mėnesių turi pasijusti bent menkas pagerėjimas. Jei taip nenutinka, o patiriami išgyvenimai labai stiprūs, trukdo kasdieniam gyvenimui, kyla minčių apie savižudybę - neatidėliokite ir kreipkitės profesionalios pagalbos.
Ko Tikėtis Iš Psichologų?
Patiriant krizę gali padėti psichologas arba psichoterapeutas, o kai reikalinga medikamentinė pagalba - psichiatras. Krizių įveikimo centras jau 10 metų dirba su žmonėmis ir organizacijomis, patiriančiais krizę. Kad žmonės pagalbą galėtų gauti neatidėliotinai, psichologai ir psichoterapeutai centre konsultuoja darbo dienomis vakarinėmis valandomis bei šeštadieniais. Ši organizacija veikia it greitosios pagalbos priėmimo skyrius: žmogus gali tiesiog ateiti į jos būstinę Antakalnyje ir laisvas psichologas jį pakonsultuos. Anot jos, pirmojo pokalbio metu žmogus paprastai papasakoja apie savo sunkumus ir kaip jis jaučiasi. Tuomet su specialistu aptariama, ar ir kokia pagalba yra reikalinga bei sudaromas individualus pagalbos planas. Per kitus susitikimus psichologas kartu su išgyvenančiuoju krizę gilinasi į jo problemas ir bendradarbiauja jas įveikiant.
Psichologinės Pagalbos Formos ir Metodai
Psichologinė pagalba gali būti teikiama įvairiomis formomis, priklausomai nuo žmogaus poreikių ir situacijos. Tai gali būti individualios konsultacijos, grupinės terapijos, šeimos terapijos, krizių įveikimo intervencijos ir kt.
Individualios Konsultacijos
Individualios konsultacijos yra vienas iš populiariausių psichologinės pagalbos būdų. Jų metu žmogus gali atvirai kalbėtis su specialistu apie savo problemas, jausmus ir išgyvenimus. Konsultacijos padeda geriau suprasti save, įveikti sunkumus ir rasti sprendimus.
Grupinės Terapijos
Grupinės terapijos yra naudingos tiems, kurie nori pasidalinti savo patirtimi su kitais žmonėmis, susiduriančiais su panašiais sunkumais. Grupėje galima gauti palaikymą, patarimų ir naujų įžvalgų.
Šeimos Terapijos
Šeimos terapijos yra skirtos padėti šeimoms, kurios susiduria su problemomis, turinčiomis įtakos visai šeimai. Terapijos metu siekiama pagerinti komunikaciją, išspręsti konfliktus ir sustiprinti šeimos ryšius.
Krizių Įveikimo Intervencijos
Krizių įveikimo intervencijos yra skirtos žmonėms, kurie patiria staigius ir stiprius emocinius sunkumus, pavyzdžiui, po netekties, traumos ar kitos krizinės situacijos. Intervencijos padeda stabilizuoti emocinę būklę, įveikti krizę ir rasti būdus toliau gyventi.
Psichologinės Pagalbos Prieinamumas Lietuvoje
Svarbu užtikrinti, kad psichologinė pagalba būtų prieinama visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties, gyvenamosios vietos ar kitų faktorių. Tai apima nemokamos arba subsidijuojamos psichologinės pagalbos paslaugų teikimą, informacijos apie psichologinę pagalbą sklaidą ir psichologinės pagalbos specialistų rengimą.
Pagalba Išgyvenantiems Benamystę
Benamystė yra ypač sunki gyvenimo situacija, kuri dažnai reikalauja ne tik materialinės, bet ir psichologinės pagalbos. Lietuvoje veikia organizacijos, kurios teikia pagalbą benamiams:
- Laikinieji namai: Šv. Stepono g.
- Benamystę išgyvenančiųjų dienos centras: Partizanų g.
Šios įstaigos siūlo įvairias paslaugas, įskaitant konsultacijas ir psichologinę pagalbą.
tags: #psichologines #traumos #ir #krizines #situacijos