Kaip Valdyti Neigiamas Emocijas: Praktiniai Patarimai Ir Technikos

Emocijos yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Jos lydi mus kasdien, įtakodamos mūsų elgesį, sprendimus ir savijautą. Tačiau ne visos emocijos yra malonios. Neigiamos emocijos, tokios kaip pyktis, liūdesys, baimė ar nerimas, gali apsunkinti kasdienybę, paveikti santykius su aplinkiniais ir netgi pakenkti sveikatai. Todėl labai svarbu išmokti atpažinti, suprasti ir valdyti šias emocijas, kad jos nevaldytų mūsų gyvenimo.

Emocijų Slopinimo Pavojai

Užspaustos emocijos turi didelę galią nepastebimai mus kontroliuoti. Polinkis slopinti jausmus ir neišreikšti jų sveiku būdu dažniausiai kyla iš ankstyvųjų patirčių. Pavyzdžiui, kai augančiam vaikui nuolatos sakoma: „neverk“, „patylėk“, „nusiramink“. Žinoma, emocijų slopinimas yra neišvengiamas, ir kiekvienas žmogus įvairiose situacijose su tuo susiduria. Tačiau emocijos yra energija, kuri turi išsiveržti. Užspaustos emocijos išsunkia jėgas, išderina, silpnina imuniteto funkcijas, didina nerimo, streso, depresijos lygį. Jos gali neigiamai paveikti savęs matymą ir vertinimą, santykius su aplinkiniais, inspiruoti perdėtą reaktyvumą ar destruktyvų elgesį stresinėse situacijose. Klinikinė psichologė Beth Jacobs pabrėžia, kad laikas neišgydo užspaustų, neišgyventų emocijų. Užspaustos emocijos gimsta tada, kai, užuot leidę sau išgyventi skaudžią patirtį, bandome nuvyti nemalonius jausmus darbu, valgymu, žalingais įpročiais ar bet kokia kita veikla, kuri nukreiptų dėmesį nuo nuoskaudų, kompensuotų emocinę naštą. Anot S. Salow, kaskart, kai pasirenkame nuslopinti savo emocijas ir nusisukame nuo jų, atveriame kelią savo protui projektuoti patirtas nuoskaudas į dabartį ir ateitį. Trumpalaikis emocijų slopinimas nėra kenksmingas, jei po kurio laiko sugrįžtame jas išgyventi, priimti ir paleisti. Dažnai taip ir įvyksta. Pavyzdžiui, kai pajutę liūdesį leidžiame sau išsiverkti, o susipykę su artimu žmogumi vienas kitam nuoširdžiai atleidžiame, atsiprašome. Deja, neretai susidūrę su negatyviomis, intensyviomis emocijomis, jų tinkamai neišreiškiame ir nepaleidžiame. Dėl to, net ir praėjus mus sukrėtusiai situacijai, jaučiamės išsiderinę, tarsi nesavi.

Natūralūs Emocijų Paleidimo Mechanizmai

Gamta mus apdovanojo natūraliais emocijų paleidimo mechanizmais - gebėjimu juoktis, verkti, rėkti, kalbėti, judėti ar miegoti. Leiskite sau naudotis šiais mechanizmais, kai jaučiate, kad emocijos ima viršų.

Kaip Išlaisvinti Negatyvias Emocijas?

Geriausias būdas išlaisvinti negatyvias emocijas - leisti sau visiškai jas išjausti, išbūti su jomis neužsiimant pašaline veikla. Šios technikos gali padėti sumažinti patiriamą emocinį krūvį, išlaisvinti užspaustus jausmus. Praktikuodami jas galime nurimti, atsipalaiduoti, daug aiškiau suprasti save ir geriau valdyti savo elgesį.

Kvėpavimo Pratimai

Kvėpavimas yra glaudžiai susijęs su patiriamomis emocijomis. Kai jaučiame stresą, įtampą ar nerimą, dažniausiai pradedame kvėpuoti greitai ir negiliai, sulaikome kvėpavimą. Kvėpavimo pratimai gali padėti paleisti savyje užgniaužtas emocijas. Norėdami išlaisvinti emocijas, galite naudoti įvairias kvėpavimo technikas. Svarbiausia pasirinkti sau malonią praktiką ir ją atlikti reguliariai. Vienas paprasčiausių būdų: atsisėskite taip, kad jūsų nugara būtų tiesi, užsimerkite. Pradėkite lėtai, giliai kvėpuoti per nosį, įkvėpdami į pilvo sritį. Įprastai negatyvias emocijas (pyktį, liūdesį, pavydą ir kt.) galime pajusti tam tikrose kūno srityse kaip skausmą, spaudimą ar tempimą. Pabandykite atrasti, kurioje vietoje jaučiate emocinį krūvį. Įsivaizduokite, kad su kiekvienu įkvėpimu ir iškvėpimu vis labiau atpalaiduojate tą vietą, pašalinate įtampą iš savo kūno.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti stresą keičiant darbą

Rašymo Terapija

Rašymo terapija - daugumai lengvai prieinamas metodas. Tam nereikia įvaldyti plunksnos ar turėti puikius rašymo gebėjimus. E. Sullivan teigimu, terapinis rašymas taip pat padeda atkurti proto, kūno ir dvasios ryšį. Išrašydami ranka tai, kas yra mūsų mintyse, įkūnijame vidinę patirtį. Vienas populiariausių terapinio rašymo metodų emocijoms paleisti yra vadinamasis laisvas rašymas arba „ryto puslapiai“. Jo esmė - į tuščią popieriaus lapą rašikliu išrašyti viską, apie ką galvojame, kaip jaučiamės. Tai gali būti tiek abstrakčios mintys, tiek detalus įvykių, emocijų, jausmų aprašymas. Rašant nereikėtų galvoti apie sakinių struktūrą, gramatiką, minčių logiką ar stilių. Svarbu tai daryti visiškai necenzūruojant, neribojant savęs, leidžiant natūraliai lietis mintims. Dažniausiai rekomenduojama šiai terapijai skirti 15-20 minučių arba rašyti tol, kol mintys ištuštėja. E. Sullivan priduria, kad nereikėtų nerimauti, jei išrašome itin nepriimtinas, gąsdinančias mintis - daug naudingiau jas pripažinti, negu visai apie jas negalvoti, išstumti iš savęs. Taip pat galite parašyti nuoširdų laišką praeities sau - ankstesnei savo versijai, kuri liūdėjo, pyko, buvo įskaudinta ar įžeista. Rašykite taip, lyg būtumėte geriausias savo paties draugas. Parodykite kitą medalio pusę, pagirkite, paskatinkite. Pasak mokslininkų Jameso W. Pennebakero ir Cindy K. Chung, kai žmonės savo emocines patirtis išreiškia jas išrašydami, jiems nebereikia jų slopinti, o jutiminės patirties įžodinimas paveikia suvokimą apie patirtus įvykius.

Sąmoningas Judėjimas

Bet kokia fizinė veikla skatina laimės jausmą keliančių hormonų endorfinų išsiskyrimą smegenyse, o judėjimo metu pakilusi kūno temperatūra sumažina fizinį emocinio krūvio pojūtį. Ugdomojo vadovavimo trenerė S. Salow tikina, kad užspaustos emocijos yra mūsų kūnuose įstrigusi energija, kurią galime išlaisvinti sąmoningai judėdami. Sąmoningu judėjimu galime užsiimti tiek vaikščiodami, tiek atlikdami tempimo pratimus. Pavyzdžiui, galite išbandyti intuityvaus judėjimo šokį. Raskite vietą, kur būsite netrukdomi, užsimerkite ir pradėkite judėti pagal muzikos ritmus ar širdies balsą. Judėkite be jokios struktūros, natūraliai ir laisvai, leisdami savo kūnui jus vesti į judesio kelionę. Galite suktis, šokinėti, kratytis, su kiekvienu iškvėpimu išleisti garsus, dūsauti ar rėkti. Judesiais įkūnykite patiriamas negatyvias emocijas ir įsivaizduokite, kaip jas paleidžiate. Negalvokite apie tai, kaip atrodote, kad ir kaip iš pradžių jaustumėtės keistai, nepatogiai ar kvailai. K. Vincent tikina, kad sąmoningai judėdami savo kūne sukuriame saugią erdvę susikaupusioms emocijoms paleisti.

Meditacija

Meditacija ugdo gebėjimą išbūti jaučiant diskomfortą, nesusitapatinant su juo. Meditacijos praktikų metu, būdami visiškoje ramybėje ir tyloje, koncentruodamiesi į kvėpavimą ar tiesiog stebėdami mintis, kūno pojūčius, mokomės atpažinti ir transformuoti negatyvias emocijas. Anot emocinio įgalinimo trenerio Danielio Dzikowskio, nebūtina turėti meditavimo patirties, kad pavyktų šia praktika išsilaisvinti iš emocijų. Tereikia susikurti tylią ir atpalaiduojančią erdvę, patogiai, tiesiai atsisėsti, užsimerkti ir leisti mintims tekėti natūralia vaga.

Emocijų Paleidimo Technika Meditacijos Metu

Emocinio įgalinimo treneris D. Dzikowskis siūlo keturių žingsnių techniką, kuri padeda paleisti emocijas meditacijos metu:

• 1 žingsnis. Susitelkite į savo būseną ir atsakykite į klausimą: kokia situacija, žmogus ar kitas stresą keliantis veiksnys sužadino jumyse negatyvias emocijas? Kaip tai nutiko? Kas už tai atsakingas? Prisiminkite, kad visi nemalonūs pojūčiai, emocijos ar jausmai kyla iš jūsų pačių.
• 2 žingsnis. Priimkite visus šiuo metu patiriamus jausmus, emocijas ir jų sukeliamus kūno pojūčius. Nenuvertinkite, nenuneikite jų. Priimkite juos kaip vienodai svarbius, kaip jūsų dabartinės būsenos dalį.
• 3 žingsnis. Ramiai sėdėdami ir stebėdami tai, kas vyksta jumyse, leidžiate pasireikšti visoms emocijoms ir jausmams, kurie yra jūsų patirtyje. Leiskite savo emocijoms stiprėti arba silpnėti ir stebėkite jas tarsi iš kito žmogaus perspektyvos. Stebėtojo pozicija leidžia neprisirišti prie istorijos, kurią priskyrėte tam tikrai emocijai, ir padeda žvelgti į patiriamas emocijas objektyviai.
• 4 žingsnis. Paskutinio žingsnio etape emocinis paleidimas įvyksta automatiškai - jums nereikia nieko daugiau daryti. Sąmoningumas emocijų atžvilgiu, jų priėmimas ir leidimas sau jas išgyventi padeda natūraliai paleisti emocijas.

Rytų Išmintis Ir Harmonija

Tūkstantmetėse tradicijose slypinti Rytų išmintis skatina kitaip pažvelgti į savo gyvenimą ir siekti harmonijos, kurios taip trūksta šiuolaikiniam žmogui. Laimė - tai ne materialūs dalykai, tai mūsų proto būsena, už kurią esame atsakingi tik mes patys, - teigia gyvenimo guru Šri Šri Ravi Šankaras.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti priklausomybę nuo technologijų

Šri Šri Ravi Šankaro Patarimai, Kaip Pažvelgti Į Supančią Aplinką Ir Save Pačius:

• Praeities nepakeisite. Ateities nenuspėsite. Džiaukitės dabartimi.
• Laimė priklauso tik nuo mūsų proto būsenos. Ją sunku patirti, kai gailimės to, ką padarėm vakar ar nerimaujame dėl to, kas bus rytoj. Kiekviena diena kažkuo graži bei ypatinga, tik mąstydami apie praeities klaidas ir ateities perspektyvas, nustojame tai pastebėti. Išmokite atsipalaiduoti tam, kad galėtumėte džiaugtis tuo, ką jau turite.
• Pataikaudami kitiems, laimingesniais netapsite. Gyvendami svetimame kailyje, laimingesni nesijausite. O žmonės kaip kalbėjo, taip ir kalbės, nesvarbu kuo būsite, ar ką darysite.
• Nesėkmės išmoko vertinti tai, ką turime. Patyrę nesėkmę, galvokite ne apie tai, ką praradote, o apie tai, kas jums liko, ir ką galite atrasti iš naujo.
• Didžiausia gyvenimo baimė - bijoti. Baimė mus stabdo nuo permainų, tačiau tai tėra iliuzija, kurią susikuriame patys.
• Laimingesnis tas, kuris duoda, o ne tas, kuris gauna. Norite iš tikrųjų jaustis laimingi? Tuomet suteikite laimės kitiems.

Emocijos Ir Ligos

Žmogui, pasiduodant teigiamoms ar neigiamoms emocijoms, sustiprėja širdies darbas, padidėja arterijų tonusas, pakyla kraujospūdis. Ilgesniam laikui kraujospūdis pakyla nuo neigiamų emocijų (baimė, sielvartas). Padažnėja kvėpavimas, širdies veikimas, gali sutrikti virškinimo organų veikla (pranyksta apetitas, gali sustoti skrandžio sulčių išsiskyrimas, prasidėti viduriavimas ir kt.). Nuo emocijų sutrinka ir nervų sistemos veikla. Daugelis žmonių dėl stiprių pergyvenimų pradeda blogai miegoti, nepailsi, blogėja apetitas, sutrinka vidaus organų veikla. Nuo stiprių neigiamų emocijų žmogus gali susirgti, netekti darbingumo. Neigiamos emocijos taip pat gali pabloginti kitų ligų gijimą. Mūsų arterijos reaguoja į baimę, pyktį, liūdesį ar džiaugsmą, nuo tokių emocijų gali įvykti arterijų spazmai, ypač širdies (vainikinių arterijų) ir smegenų (pvz., kai kuriems susijaudinus pradeda skaudėti galvą ir kt.), nes mažiau paduodama kraujo. Žinoma atsitikimų, kai stipriai susijaudinus, įvyksta stenokardijos priepuolis arba net širdies infarktas.

Kaip Išlaikyti Darbingumą?

Be emocijų žmogus negali gyventi. Nors patariama vengti didelio emocinio įtempimo, saikingas įtempimas yra būtinas, reikalingas sveikatai ir darbingumui išlaikyti. Pavargus ar labai susijaudinus, reikia stengtis kuo greičiau nusiraminti, atsipalaiduoti.

Patarimai:

• Venkite neigiamų emocijų.
• Pastoviai derinkite darbą ir poilsį.
• Jei dirbate protinį darbą, nevenkite fizinio darbo.
• Sportuokite (labiausiai vargina nejudrumas, nes sulėtėja kraujo apytaka, susilpnėja širdies ir kitų organų funkcijos, sumažėja atsparumas virusams, kitiems kenksmingiems veiksniams), tai skatina teigiamas emocijas.

Emocijų Valdymo Technikos

Svarbiausia išmokti valdyti savo jausmus bei poelgius. Neretai labai padeda geras žodis, nuraminimas, išaiškinimas (psichoterapija) arba gydymas įtaiga. Žmogus ir pats gali pasinaudoti tokiu paprastu gydymosi būdu, kaip psichoterapija. Čia turima minty, saviįtaiga ir autogeninė treniruotė, kai žmogus pats stengiasi atsipalaiduoti nuo įtempimo tam tikrais pratimais.

Minčių Valdymo Technikos

• Minčių valdymo technika „STOP!“: Minčių sustabdymo technika padės „išmesti“ iš galvos neigiamas mintis, kurios ir sukelia neigiamus jausmus. Svarbiausia - veikti iškart, kai tik atpažįstate neigiamą mintį. Valdingai ir garsiai pasakykite „STOP!“.
• Vieta ir laikas negatyvioms mintims: Tai technikos, kurios leis Jums išlieti ir išreikšti neigiamas mintis, bet tuo pačiu leis kontroliuoti šiuos procesus. Suraskite vietą, skirtą negatyviam galvojimui. Tai gali būti kambarys, krėslas arba kuris nors langas. Bet tai turi būti vienintelė vieta, kurioje Jūs leisite sau galvoti apie liūdnus dalykus! Galite pasirinkti bet kokią vietą, tačiau tai jokiu būdu negali būti Jūsų lova arba vieta, kur valgote. Pastarosios vietos būtinai turi likti Jūsų „saugumo zonomis“.
• Minčių nukreipimas: Neįmanoma vienu metu galvoti apie du dalykus. Kai tik negatyvios mintys ima plūsti, „perjunkite“ savo smegenis kitai veiklai. Galite užsimerkti ir pabandyti įsivaizduoti Jūsų mėgstamiausią vietą. Tegul tai užims nors keletą minučių, svarbiausia, kad pavyktų atsipalaiduoti ir pasimėgauti vaizdiniais. Galite pagalvoti apie tai, ko Jūs siekiate, apie ką svajojate.
• Ginčas su savimi: Pasiginčykite su savimi. Šios užduoties tikslas - pažiūrėti į situaciją iš įvairių pusių ir panaikinti nelogiškus argumentus, kurie dažniausiai ir yra nerimo bei baimės priežastys.
• Atsipalaidavimas: Kvėpavimo pratimai - tai veiksmingas metodas, padedantis sumažinti nerimą ir atgauti vidinę pusiausvyrą.

Sąmoningumo Praktikos

Išsivalymas nuo stiprių emocijų - nerimo, nuoskaudos, depresijos ar kitų - prasideda nuo mokymosi tas emocines būsenas pastebėti savyje, išjausti ir tik tuomet jas paleisti. Tačiau kaip tai įgyvendinti praktiškai, tai yra išjausti, įsisąmoninti mumyse esančias ir mus užvaldančias stiprias emocijas, nėra visada aišku. Mindfulness yra savęs pajautimo metodika, susidedanti iš kelių praktikų, kurių tikslas yra išmokti save įsisąmoninti, pastebėti savyje kylančias ir užvaldančias emocijas, taip pat išmokti suvaldyti mus „užsukančias“ ir nuolat besikartojančias įkyrias mintis. Sąmoningumo praktika labai efektyvi gydant mitybos sutrikimus, priklausomybę nuo maisto, saldumynų. Ne paslaptis, kad nuo neišspręstų emocijų žmonės kenčia ir fizinius sutrikimus: širdies-kraujagyslių, onkologinės ligos, diabetas dažnai siejami su konkrečiomis neišjaustomis, ir todėl darančiomis žalingą poveikį žmogaus organizmui, emocijomis.

Savireguliacija: Emocijų Valdymo Įgūdis

Savireguliacija - tai gebėjimas valdyti savo elgesį, mintis, emocijas, pasirinkimus ir impulsus. Ji padeda tramdyti neigiamas emocijas ir reaguoti ne impulsyviai, o apgalvotai. Iš esmės tai yra savikontrolė arba emocijų reguliavimas. Neigiamos emocijos gali trukdyti laimei, darbui ir santykiams. Nors jų išvengti neįmanoma, mes galime išmokti valdyti savo reakcijas.

Taip pat skaitykite: Kūno temperatūros pokyčiai depresijos metu

Savireguliacija Remiasi:

• Emociniu stabilumu
• Savidisciplina
• Gebėjimu prisitaikyti prie skirtingų situacijų
• Atkaklumu įveikiant sunkumus
• Stipriomis asmeninėmis vertybėmis, kurios lemia mūsų sprendimus

Žmonės, turintys gerus savireguliacijos įgūdžius, taip pat jaučia stresą ar liūdesį, bet moka su tuo tvarkytis geriau nei kiti.

Kodėl Savireguliacija Svarbi?

Susidūrus su iššūkiais ar stresu, gebantys savireguliuotis žmonės reaguoja ramiai, brandžiai ir apgalvotai. Šie žmonės dažnai laikosi sveikesnių įpročių: būna fiziškai aktyvūs, sveikai maitinasi, nerūko. Tuo tarpu prastas emocijų reguliavimas dažnai susijęs su:

• Padidėjusiu stresu ir nerimu
• Pasyvesniu gyvenimo būdu
• Antsvoriu
• Aukštu kraujospūdžiu ir kitomis streso sukeltomis problemomis

Be to, tėvams svarbu turėti gerus savireguliacijos įgūdžius - tai padeda mokyti šių gebėjimų ir savo vaikų.

Kaip Pagerinti Savireguliacijos Įgūdžius?

Pirmas žingsnis - pažinti save: savo emocijas, reakcijas ir impulsus. Ar tam tikri žmonės ar situacijos jus lengvai suerzina? Gal reaguojate į praeities patirtį, o ne į dabartinę situaciją? Pastebėjus tai, galite sąmoningai pasirinkti labiau apgalvotas reakcijas. Du naudingi būdai tai lavinti - dėmesingas sąmoningumas (angl. mindfulness) ir kognityvinės elgesio strategijos.

Dėmesingas Sąmoningumas (Mindfulness) Ir Savireguliacija

Dėmesingumas - tai gebėjimas sąmoningai sutelkti dėmesį į dabarties akimirką, dažnai kvėpavimo pagalba, pastebint mintis be vertinimo ir mokantis jas paleisti. Ši praktika padeda:

• Vertinti paprastus gyvenimo malonumus
• Susidūrus su stresu - išlikti ramiam
• Ugdyti emocinį atsparumą

Nuosekliai praktikuojant dėmesingumą, stiprėja vidinis ramybės jausmas, kuris tampa pagrindu sveikesnėms reakcijoms į iššūkius.

Kognityvinės Elgesio Strategijos

Šios strategijos padeda atpažinti neigiamas mintis ir elgesio modelius bei pakeisti juos pozityvesniais. Dažnai tai daroma su terapeuto pagalba, bet įmanoma taikyti ir savarankiškai. Pagrindiniai žingsniai:

• Atpažinti ir įvardyti savo emocijas
• Suprasti emocijų kilmę (pvz., iškreiptas mąstymas ar katastrofizavimas)
• Mokytis paleisti skausmingus jausmus
• Apgalvoti ankstesnes reakcijas į stresą ir pakeisti jas tinkamesnėmis

Kasdieniai Patarimai Savireguliacijai Gerinti

Savireguliacijos gebėjimai gali būti išmokstami ir stiprinami. Vienas praktiškas būdas - taikyti keturių žingsnių metodą „Sustabdyk - Įkvėpk - Apmąstyk - Pasirink“:

1. Sustabdyk - pastebėjęs nemalonią emociją, pasakyk sau: „Nurimk.“
2. Įkvėpk - giliai ir lėtai kvėpuok, suskaičiuok iki 10 ar išeik pasivaikščioti.
3. Apmąstyk - neskubėk reaguoti. Palauk, kol nusiraminsi.
4. Pasirink - sąmoningai rinkis, kaip nori elgtis, o ne reaguok impulsyviai.

Savireguliacija - tai ne tobulumo siekis, o gebėjimas sąmoningai reaguoti į gyvenimo iššūkius. Kuo geriau save pažįstate ir ugdote šiuos įgūdžius, tuo daugiau turite laisvės rinktis, kaip gyventi ir bendrauti su kitais.

Kaip Supykti, Bet Neįžeisti Kito Žmogaus?

Pyktis yra normali emocija. Tai tokia pat emocija, kaip ir visos kitos. Pyktis kalba mums apie tai, kad tam tikros mūsų ribos buvo peržengtos, tam tikros mūsų taisyklės buvo sulaužytos. Net jei mes ir nesame taip labai pajėgūs reguliuoti pykčio, vis dėlto galime veikti savo elgesį. Svarbu pyktį išreikšti konstruktyviai. Pats pykčio įvardinimas, pasakymas sau, kad mes pykstame, jau nuima dalį emocijos intensyvumo. Tiesiog apie tai kalbėti. Kalbėti pirmuoju asmeniu. „Aš jaučiu pyktį“ arba „tavo elgesys man kelia pyktį, susierzinimą“, šiek tiek atskleidžiant, kaip jaučiamės ir dėl ko. Nes jei apie tai nekalbate, kolega ar artimas žmogus gali net nesuprasti, kad jo kažkoks elgesys ar žodžiai jums kelia diskomfortą. Kalbant apie pyktį, svarbu įsivertinti jo intensyvumą. Palyginimui pykčio skalę būtų galima įsivaizduoti kaip šviesoforą - raudona, geltona, žalia. Jei esu raudonoje zonoje, galbūt verta šiek tiek nutylėti, pralaukti, imtis kitų technikų, bet nespręsti problemų. Kai yra geltona, jau galiu pradėti galvoti, kaip galiu veikti ir ką daryti.

Patarimai, Kaip Elgtis Apėmus Pykčiui:

• Skaičiuokite: Tada, kai labai stipriai aktyvuojasi emocijos, išsijungia tam tikra smegenų dalis, kuri atsakinga už loginį mąstymą.
• Kvėpuokite: Kvėpuoti rekomenduojama lėtai: per keturias sekundes įkvepiant, padarant šešių sekundžių pauzę ir per šešias-septynias sekundes iškvepiant, normalizuojant kvėpavimą.
• Sportuokite: Apėmus pykčio emocijai galima pasitelkti ir sportą, nes jis suaktyvina mūsų kūną. Jei pykstate susirinkimo metu, galbūt yra atsikartojančių situacijų. Galbūt tuomet verta tarp susirinkimų pasižiūrėti, kokios situacijos jus labiausiai išveda iš pusiausvyros - tam tikros temos, svarstomi dalykai, vadovo tonas. Atkreipkite dėmesį, kas jus erzina ir aktyvuoja pyktį.
• Nukreipkite dėmesį: Kai esate raudonoje zonoje, o pasitraukti iš situacijos negalite, nukreipkite dėmesį nuo savo pykčio - paskaičiuokite, pakvėpuokite, atkreipkite dėmesį į save. Visais būdais stenkitės nukreipti savo dėmesį nuo tos pykčio emocijos, kuri jus užvaldo čia ir dabar.

Teigiamas Požiūris Ir Kūno Kalba

Viskas priklauso nuo mūsų pačių požiūrio. Kelias į laimę yra labai paprastas - nukreipkite savo dėmesį vien tik į teigiamus dalykus. Kartais tą padaryti yra labai sunku, tačiau tikrai įmanoma. Nesigraužkite, jei kitiems sekasi geriau nei jums. Atkreipkite dėmesį į mažus dalykus: puodelį rytinės kavos, saulės spindulį, draugo šypseną. Kūno ir proto ryšys yra labai stiprus, todėl pajutę neigiamų emocijų bangą, išbandykite jogą. Tai padės jums atsikratyti neigiamų minčių ir susitelkti į teigiamus dalykus. Reguliari jogos praktika ne tik sumažina stresą, bet ir pagerina koncentraciją, padeda miegoti ir skatina bendrą savijautos pagerėjimą. Kūno kalba - tai tarsi stebuklingas įrankis, kuriuo galime koreguoti savo savijautą.

Kūno Kalbos Patarimai:

• „Jėgos poza“: Kai kūnas yra didelis ir atviras, pakyla testosterono lygis, kuris verčia žmones jaustis stipresniais ir padeda įgyti daugiau pasitikėjimo savimi.
• Patogi sėdima ir stovima padėtis: Jei jaučiatės nesaugiai, greičiausiai jūs tiesiog sėdite ar stovite nepatogioje padėtyje.
• Sklandūs ir atpalaiduoti judesiai: Stenkitės, kad jūsų judesiai būtų pakankamai lėti ir koordinuoti.

Ar žinojote, kad mankšta taip pat gali pagerinti jūsų nuotaiką? Mankštos metu žmogaus organizmas išskiria endorfinus, kurie padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Net lengva vaikščiojimo programa ar keli trumpi pratimai namuose gali sumažinti įtampą ir pagerinti savijautą. Mūsų kūnas nuolatos siunčia signalus apie poreikį pailsėti, todėl nereikėtų to ignoruoti. Kokybiškas miegas yra vienas stipriausių įrankių, padedančių susidoroti su neigiamomis emocijomis.

Emocinis Valgymas Ir Kaip Jo Išvengti

‍Mes ne visada valgome vien tam, kad numalšintume fizinį alkį. Daugelis iš mūsų taip pat renkasi maistą norėdami numalšinti stresą, liūdesį ar siekdami apdovanoti save įveikus tam tikrą užduotį. Emocinis valgymas - tai sutrikimas, kai maistu bandoma patenkinti emocinius poreikius, o ne skrandį. Deja, emocinis valgymas neišsprendžia emocinių problemų. Tiesą sakant, tai dažniausiai pablogina savijautą - persivalgęs žmogus gali jausti ne tik priminę emociją, kuri sukėlė emocinį valgymą, bet ir kaltę dėl didelio maisto kiekio suvartojimo.

Emocinio Valgymo Priežastys:

• Stresas: Stresą gali sukelti labai daug veiksnių - darbas, mokslai, dideli pokyčiai gyvenime, dietos, viešasis kalbėjimas ir pan.
• Depresija: Tai rimta medicininė liga, kuri neigiamai veikia žmogaus savijautą, mąstymą ir elgesį.
• Nerimas: Nerimas yra dar viena svarbi emocinio valgymo priežastis.
• Potrauminio streso sindromas (angl. PTSD): Traumuojantys įvykiai sukelia didesnį nei įprastą streso kiekį ir ypatingai neigiamas emocijas, kurios sukelia emocinį valgymą.
• Nuobodulys: Nors nuobodulys yra svarbi emocinio valgymo priežastis, tačiau dėl to, kad tai ne tokia intensyvi emocija, nei anksčiau minėtos, jam buvo skiriama palyginti mažai dėmesio.

#

tags: #kyla #neigiamos #emocijos