Įvadas
Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama alkoholio vartojimo problemai. Valstybės duomenų agentūra kartu su Higienos institutu ir Sveikatos apsaugos ministerija nuolat teikia detalią alkoholio ir tabako vartojimo statistiką, leidžiančią įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius duomenis, aptarsime alkoholio vartojimo tendencijas, jo poveikį visuomenės sveikatai ir ekonomikai, bei iššūkius, su kuriais susiduriama kovojant su alkoholio priklausomybe.
Bendras Alkoholio Suvartojimas ir Jo Dinamika
Nors alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, situacija išlieka rimta. Anot statistinių duomenų, 2024 metais alkoholio vartojimas sumažėjo ir vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro alkoholio. Tai rodo, kad per dešimtmetį alkoholio suvartojimas kasmet mažėja. Valstybės duomenų agentūros teigimu, pernai alkoholio suvartota mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Statistikos duomenimis, pernai vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 200 gramų absoliutaus alkoholio mažiau nei užpernai. Tačiau, nepaisant šių teigiamų pokyčių, sergamumo rodikliai išlieka aukšti.
2023 metais kiekvienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui teko 11 litrų absoliutaus alkoholio, tai yra 0,2 l mažiau nei 2022 metais. Mažmeninės prekybos apimtys 2023 metais, palyginti su 2022 metais, parodė, kad spiritiniai gėrimai ir vynas sumažėjo atitinkamai 0,8 % ir 4,2 %, o alus sumažėjo 6 %. Kainos taip pat augo - 2023 metais vidutiniškai +10,6 %. Labiausiai pabrango vietinis alus (+14,7 %), importinis alus (+13,7 %) ir vermutas (+13,2 %).
Alkoholio suvartojimo struktūra taip pat keitėsi, bet nežymiai. Daugiausiai lietuviai išgeria 42 proc. ir stipresnių spiritinių alkoholinių gėrimų, alus ir kiti silpnieji gėrimai sudarė 39,6 proc., palyginti su praėjusiais metais jie padidėjo 0,5 procentinio punkto. Taip pat pastebima, kad žmonės pradėjo šiek tiek daugiau vartoti vyno ir kitų fermentuotų gėrimų. Manoma, kad tam įtakos turėjo ir pakitusios alkoholio kainos. Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis 6,3 proc., vaisių vynas - 5,7 proc., Lietuvoje pagamintas alus - 5,2 proc., vermutas - 5 proc., likeris - 4,9 proc.
Alkoholio Poveikis Sveikatai: Ligotumas ir Mirtingumas
Nepaisant mažėjančio suvartojimo, alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka reikšmingu veiksniu, lemiančiu sergamumą ir mirtingumą. Higienos instituto duomenimis, nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau susirgimų rodikliai - ne. Pernai bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 2 tūkst. daugiau asmenų nei 2022 metais.
Taip pat skaitykite: Kraujo judėjimo iššūkiai
2023 metais 27 000 žmonių diagnozuota bent viena liga, tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu, tai yra 2 tūkst. daugiau nei 2022 metais. Dažniausios diagnozės yra alkoholinė priklausomybė (688,1 atvejo 100 000 gyventojų), toksinis alkoholio poveikis (150,9 atvejo), alkoholinė kepenų liga (125,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (82,3 atvejo 100 000 gyventojų).
Deja, šalyje išaugo mirtingumas nuo dėl tiesiogiai susijusių ligų su alkoholiu. 2024 metais mirė 677 žmonės, tai 52 asmenimis daugiau nei 2023 metais. 2023 metais dėl alkoholio sukeltų ligų mirė 625 žmonės, tai yra 21 žmogumi mažiau nei 2022 metais. Pagrindinės mirties priežastys buvo kepenų ligos (48,6 %), apsinuodijimas (25,4 %) ir kardiomiopatija (9,4 %).
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27,7 tūkst. asmenų, nežymiai daugiau negu 2023 m. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (703,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (157,5 atvejo), alkoholinė kepenų liga (132,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 2024 m., palyginti su 2023 m., alkoholio sukeltų polineuropatijų padaugėjo 12,7 proc., ypatingų epileptinių sindromų - 11,1 proc., alkoholinės kepenų ligos atvejų - 5,8 proc., nežymiai sumažėjo tik nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, atvejų - 1,9 proc.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. 677 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 52 asmenimis daugiau negu 2023 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.).
Demografiniai Skirtumai
Statistika atskleidžia reikšmingus demografinius skirtumus, susijusius su alkoholio vartojimu ir jo pasekmėmis. Vyrų mirtingumas dėl alkoholio sukeltų ligų 2,3 karto viršija moterų mirtingumą. Taip pat pastebima, kad kaimo gyventojų mirčių rodiklis (25,5/100 000) viršija miestiečių (20/100 000).
Taip pat skaitykite: Pacientų agresijos tyrimai
Vyrai dėl alkoholio sukeltų padarinių serga 3 kartus dažniau nei moterys. Didžiausias vyrų ligotumas buvo 50-54 m. amžiaus grupėje, moterų - 45-49 m. amžiaus grupėje. Kaimo gyventojai, lyginant su miestiečiais, ir serga, ir miršta dažniau. Jų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,3 karto viršija miesto gyventojų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra 45-49 m. amžiaus grupėje, miesto gyventojų - 50-54 m. amžiaus grupėje.
Tabako Vartojimas: Trumpa Apžvalga
Nors straipsnio pagrindinis dėmesys skiriamas alkoholio vartojimui, svarbu paminėti ir tabako vartojimo tendencijas Lietuvoje. 2023 metais vienam gyventojui (15+ metų) teko 1 223 cigaretės, tai yra 2,2 % mažiau nei 2022 metais. Cigarečių gamyba sumažėjo 8 %, eksportas - 11 %, o importas - 5,7 %. Tabako kainos pakilo 6,3 % dėl akcizo didinimo nuo 2023 m. sausio 1 d.
Deja, nedžiugina mirtingumas nuo rūkymo sukeltų navikų. 2023 metais nuo rūkymo sukeltų navikų mirė 1 497 asmenys, tai yra 68 mažiau nei 2022 metais, daugiausia vyrų (78,7 %).
Galima pasidžiaugti, kad 2024 metais paprastų cigarečių vartojimas sumažėjo 6 proc. 15 metų ir vyresniam gyventojui tenka 1151 cigaretė, arba 3,2 cigaretės per dieną. Deja, kitų tabako gaminių vartojimas išaugo. Nedžiugina ir mirtingumas nuo dėl su rūkymu susijusių ligų. 2024 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 577 asmenys, arba 80 asmenų daugiau nei 2023 m. Dauguma (77,3 proc.) mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo vyrai. 2024 m. duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 54,6 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (tarp miesto gyventojų - 47,7, kaimo gyventojų - 69,5).
Prevencinės Priemonės ir Pagalba Priklausomiems Asmenims
Lietuvoje vykdomos įvairios prevencinės priemonės, skirtos mažinti alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą. Tai apima švietimą apie alkoholio žalą, alkoholio prieinamumo ribojimą, alkoholio reklamos draudimą ir kainų didinimą. Tačiau, kaip rodo statistika, vien tik šių priemonių nepakanka.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo laiko
Svarbu užtikrinti prieinamą ir kokybišką pagalbą priklausomiems nuo alkoholio asmenims. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, ieškantieji bendruomeniškos pagalbos - įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją.
Alkoholio Vartojimas Europoje: Lyginamasis Kontekstas
Lietuvos situacija alkoholio vartojimo kontekste atrodo geriau, kai lyginama su kitomis Europos šalimis. Duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas Europoje mažėja. Bendras alkoholio suvartojimas apibrėžiamas kaip metinis grynojo alkoholio pardavimas litrais vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui. ES per pastaruosius keturis dešimtmečius bendras alkoholio suvartojimas vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui sumažėjo 2,9 litro: nuo 12,7 litro 1980 m. iki 9,8 litro 2020 m., t. y. 23 proc. mažiau.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos regione, kuris apima 53 šalis, įskaitant Rusiją ir aplinkines šalis, alkoholio suvartojimas sumažėjo nuo 12 litrų (2000 m.) iki 9,5 litro (2020 m.) Nepaisant šio sumažėjimo, PSO Europos regione vis dar suvartojama daugiausiai alkoholio vienam žmogui pasaulyje. Kasmet kiekvienas 15 metų ir vyresnis gyventojas išgeria vidutiniškai 9,5 litro grynojo alkoholio.
Vertinant pokyčius šalių lygmeniu 2010 m. - 2020 m., alkoholio suvartojimas sumažėjo 25 šalyse, o 11 šalių padidėjo. Didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas šiuo laikotarpiu užfiksuotas Airijoje ir Lietuvoje. Apskritai, visoje ES nuo 2010 m. iki 2020 m. alkoholio suvartojimas sumažėjo 0,6 litro. Labiausiai suvartojimas padidėjo Latvijoje, kur jis išaugo 2,3 litro.
Lyčių ir Išsilavinimo Įtaka Alkoholio Vartojimui
Alkoholio vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo lyties ir išsilavinimo. Visose šalyse vyrai dažniau nei moterys nurodė epizodiškai vartojantys daug alkoholio. 2019 m. ES šalyse vidutiniškai 26,6 proc. vyrų nurodė, kad bent kartą per mėnesį vartojo alkoholį, o moterų - 11,4 proc.
Išsilavinimo lygis taip pat turi reikšmės alkoholio vartojimui. ES šalyse, išskyrus Latviją, žemesnio išsilavinimo žmonės dažniau alkoholio be saiko nevartoja. Vidutiniškai 12,5 proc. žmonių, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad epizodiškai vartoja alkoholį, palyginti su žmonėmis, turinčius bent vidurinį (22,3 proc.) arba aukštąjį (20,2 proc.) išsilavinimą.
Ar Yra Saugus Alkoholio Vartojimo Lygis?
PSO teigia, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio. Nesvarbu, kiek išgeriate - rizika geriančiojo sveikatai prasideda nuo pirmojo bet kokio alkoholinio gėrimo lašo. Vienintelis dalykas, kurį galime tvirtai pasakyti, yra tai, kad kuo daugiau geriate, tuo jis žalingesnis, arba, kitaip tariant, kuo mažiau geriate, tuo saugiau.
Nusikaltimų Statistika
Anot statistikos, neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo, eismo įvykių - šiek tiek išaugo. 2024 m. kas dvyliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 8 ir buvo sužeisti 276 žmonės. Neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių skaičius 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 4,9 proc., neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių - 0,6 proc.
tags: #priklausomybe #nuo #alkoholio #statistika