Psichologo profesija Lietuvoje yra reglamentuojama siekiant užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę, pacientų saugumą ir psichologų profesinę atsakomybę. Psichologas (diplomuotas specialistas ar psichologijos studentas) dirba su žmonėmis, gilinasi į jų vidinį pasaulį, gebėjimus ir trūkumus, todėl savo darbe turi griežtai laikytis atitinkamų profesinės etikos normų.
Psichologo Profesinės Etikos Svarba
Psichologo gyvenimo būdas neturi kliudyti jam atlikti savo profesinių priedermių, kenkti psichologijos ir psichologų prestižui. Psichologai turi gerbti visuomenės gyvenimo normas ir suprasti, kad jų nesilaikymas gali atsiliepti jų pačių profesiniam kompetentingumui bei kolegų autoritetui. Psichologui privalu išlaikyti aukštą profesinę kompetenciją, suprasti būtinumą nuolat mokytis, tobulintis, perimti ir pritaikyti tai, kas nauja ir perspektyvu jo profesijoje, bei prireikus tartis su kolegomis.
Profesiniu bendravimu vadinama bet kuri formali situacija, kai psichologas, bendraudamas su asmeniu (S*), atlieka profesinę veiklą. Svarbu pabrėžti, kad psichologas dirbdamas užmezga ir palaiko profesinius santykius su S, naudodamas psichologinius metodus ir instrumentus tik tada, kai pradėtas profesinis bendravimas su S. Individualiai konsultuoja S tiktai tiesiogiai bendraudamas su juo, o ne viešose paskaitose, per laikraščius, žurnalus, radiją, TV, paštą ar panašiai. Psichologas neturi piktnaudžiauti savo psichologinėmis žiniomis privačioje draugijoje, vengia informuoti apie savo asmeninį gyvenimą S, išskyrus tuos atvejus, kai tai atitinka sąmoningą tikslą, naudinga S.
Psichologas neturi piktnaudžiauti S pasitikėjimu ir galima priklausomybe ir nenaudoja to savo interesų, asmenines naudos tikslais. Jei paaiškėja, kad psichologo santykiai su S negali išlaikyti profesinio pobūdžio, jis siunčia S pas kitą kompetentingą specialistą.
Informavimas Apie Darbo Galimybes
Pradėjęs profesinį bendravimą, psichologas siekia, kad S suprastu jo tikslą, pobūdį, priemones ir numatomą bendravimo trukmę, išskyrus tuos atvejus, kai tokia informacija trukdo darbui. Psichologas informuoja S apie galimybę išlaikyti profesinę paslaptį ir neleidžia S tikėtis kitokios pagalbos, negu ta, kuria jis numato galįs pasiūlyti.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Subjekto Asmenybės Gerbimas
Psichologas turi gerbti S asmenybę, tyrimo metu stengiasi sudaryti tokią situaciją, kad S jaustų, jog bendravimas atitinka jo interesus. Pagrindinis principas - kad S bendrautų savo noru. Savo profesinėje veikloje psichologas yra nešališkas, t. y. jis neturi leisti, kad rasiniai, kalbiniai, religiniai arba kiti panašus veiksniai darytų įtaką jo ir S santykiams; neprimeta S savo etinių, vertybinių ir panašiu normų arba pažiūrų.
Žalos Išvengimas
Psichologas turi stengtis, kad profesinis bendravimas nepadarytų žalos S ir nesuteiktų jam nereikalingų kančių. Jis nesudaro S tokios situacijos, kuri griautų jo psichinę pusiausvyrą, kol nėra pasiruošta šią pusiausvyrą atkurti, nenaudoja savo profesinių žinių arba S pažinimo taip, kad pakenktų arba suteiktų jam nereikalingų kančių.
Konfidencialumo Laikymasis
Psichologas turi išlaikyti profesinę paslaptį, saugo profesinę paslaptį ir ypač tai, ką sužino apie S asmeninį gyvenimą ar ligą. Gali suteikti jo saugomą informaciją jos prašantiems asmenims ar institucijoms tik sutikus S arba jam atstovaujančiam asmeniui ar įstaigai. Žmonių kolektyve (gamykloje, mokykloje, ligoninėje ir pan.) dirbantis psichologas paprastai suteikia, jo nuomone, būtiną informaciją asmenims, dalyvaujantiems taikant S tam tikras poveikio priemones ir šie asmenys taip pat privalo saugoti profesinę paslaptį (kaip ir psichologas).
Psichologas siekia, kad tyrimo rezultatai etc. būtų patikimai saugomi, nebūtų prieinami pašaliniams asmenims. Su S susijusi medžiaga priklauso įstaigai, kurioje psichologas dirba. Įstaiga privalo pavesti saugoti medžiagą arba psichologui, arba kitam kvalifikuotam, galinčiam paslaptį išsaugoti asmeniui. Psichologas vengia ir netiesioginio galimo klinikinių pavyzdžių ar kitos medžiagos, liečiančios konkretų asmenį, atskleidimo. Jei psichologas nėra tikras, kad jo pateikiama informacija pakankamai užmaskuota, jis turi pateikti tik atskirus, sunkiai identifikuojamus faktus arba supažindinti S su medžiaga ir gauti jo sutikimą. Psichologas gali daryti konsultacijos ar terapinio seanso garso ir vaizdo įrašą ar ekspertinį stebėjimą, tik S sutikus.
Metodų ir Asmeninių Trūkumų Įvertinimas
Psichologas atsižvelgia į taikomų metodų ir savo paties trūkumus. Psichologas savo praktiniame darbe laikosi Lietuvos psichologų sąjungos priimto „Standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamento“. Jis nustato metodų ir savo asmenybės trūkumus, besisiejančius su sprendžiamais uždaviniais, ir stengiasi kontroliuoti tuos trūkumus, kurie yra jo dispozicijoje. Netaiko metodų, kurie yra tik rengiami arba neatitinka pagrindinių metodologinių reikalavimų, tačiau jei tokių metodų vis dėlto imasi, tai privalo itin atsižvelgti į eksperimentinį jų pobūdį ir nedaryti tokių išvadų, kurių minėti metodai neužtikrina.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Psichologas netaiko metodų, kurie netinka sprendžiamam klausimui; psichologas privalo visada apgalvoti sprendžiamų problemų ir jam žinomų metodų santykį ir parinkti tokius metodus, kurie yra labiausiai adekvatūs. Jis atsisako pradėti profesinį bendravimą arba taikyti psichologinius metodus, kai nėra būtinų tyrimo ar konsultavimo sąlygų. Netaiko metodų, kurių nėra pakankamai teoriškai ir praktiškai įvaldęs.
Psichologas nepradeda profesinio bendravimo arba nenaudoja psichologinių metodų, jei paties psichologo emociniai veiksniai gali kliudyti profesionaliai ir etiškai dirbti su S. Psichologas nepradeda profesinio bendravimo, kai:
- Su S susijęs giminystės ryšiais;
- Jaučia antipatiją arba labai stiprų potraukį S;
- Neišspręsti psichologo emociniai konfliktai gali turėti įtakos S.
Atsakingas Pareiškimų Pateikimas
Psichologas turi būti atsakingas ir įžvalgus ką nors pareikšdamas, pranešdamas tam tikrą informaciją kitiems numato to padarinius S ir, atsižvelgdamas į tai, turi būti nuovokus ir atsakingas. Neinterpretuoja savo duomenų sąvokomis tos koncepcijos, kuri yra neadekvati jo taikytiems metodams. Surinkęs psichologinio tyrimo medžiagą prireikus pateikia ją ir leidžia vertinti bei daryti išvadas asmenims, kuriuos laiko pakankamai kvalifikuotais.
Psichologas stengiasi, kad asmeniniai veiksniai, pavyzdžiui, prestižas, savitos ekspektacijos etc., nepaveiktų jo tendencingai S atžvilgiu. Neduoda aprašytų tyrimo duomenų nei pačiam S, nei jo artimiesiems, taip pat asmenims, kurių profesija arba užimama oficiali padėtis neturi nieko bendra su S problemos sprendimu. Neduoda S patarimų pagal medžiagą, kurią gavo ne savo tyrimais; jei tai būtina, pavyzdžiui, mokant ar atsakant raštu į gautus klausimus ir panašiai, psichologo atsakymai turi būti santūrus. Informaciją visuomenei apie psichologiją, jos metodus, profesinę psichologinę veiklą pateikia taip, kad ji būtų teisingai suprasta ir nedarytų žalos psichologijai.
Psichologinės Medžiagos Tvarkymas
Psichologas turi siekti, kad psichologinė medžiaga ir technika būtų sutvarkyta, paskirstyta ir saugoma taip, kad būtų naudinga psichologams profesionalams. Pateikdamas savo sukurtą tyrimo metodiką, prideda ir tikslų bei aiškų jos aprašymą. Sudaro kolegoms galimybių susipažinti su jo turima medžiaga, jei tik tam neprieštarauja profesinės, etinės aplinkybės ar autorinės teisės. Rūpinasi, kad psichologinė pagalbinė tyrimo medžiaga būtų prieinama tik profesionalams. Populiarindamas viešai psichologines metodikas ir techniką, nepateikia informacijos, kuri mažintų šių priemonių efektyvumą profesiniame psichologo darbe. Būtina psichologo pareiga garantuoti, kad medžiaga tokių psichologinių tyrimų, kuriais remiantis bus daromos išvados apie S intelektinę raidą ir psichinę sveikatą, nebūtų prieinama pašaliniams asmenims.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Kolegų Gerbimas
Psichologas turi gerbti savo kolegas, jei kyla polemika, kritika turi būti dalykiška ir grindžiama faktais. Pageidautina, kad dalykiška kritika būtų spausdinama profesiniuose leidiniuose.
Atsakomybė
Psichologas atsako už savo darbo su S rezultatus, atliekamų tyrimų rezultatus ir išvadas. Kilus abejonių ar nesutarimų darbovietėje (ar kitose instancijose) dėl psichologo profesines veiklos, ją vertina Lietuvos psichologu sąjungos profesinės etikos komisija. Psichologinių paslaugų reklama grindžiama psichologo etikos keliamais reikalavimais.
Psichologo Kvalifikacijos Reikalavimai ir Registracija
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Siekiant užtikrinti psichologinių paslaugų kokybę, buvo patvirtintas Psichologijos studijų krypties aprašas, reglamentuojantis psichologų rengimo kokybę. Šiame apraše nurodoma, kad užsiimti nepriklausoma profesine psichologo veikla gali tik asmenys, baigę ir psichologijos bakalauro, ir psichologijos magistro studijas, kurios yra specializuotos pagal konkrečią psichologijos sritį.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Vieningo įstatyminio reglamentavimo stoka yra nepalanki tiek patiems psichologams, tiek ir psichologų paslaugų gavėjams: nėra nustatytos vieningos psichologų kvalifikacijos įgijimo ir praktinės veiklos sąlygos, registracijos Psichologų registre reikalavimai ir tvarka, psichologų teisės ir pareigos, psichologų praktinės veiklos priežiūros ir atsakomybės pagrindai.
Siūlomas reglamentavimas užtikrins vienodai aukštą psichologais įvairiose srityse dirbančių asmenų kvalifikaciją ir jų teikiamų paslaugų kokybę. Atviras Psichologų registras leis teismams, antstoliams, valstybinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų atstovams bei fiziniams asmenims lengvai rasti tinkamai kvalifikuotą reikiamos srities psichologą, užkirs kelią klaidinančiam psichologo vardo naudojimui.
Etikos Kodeksas ir Atsakomybė už Pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso. Šiuo atžvilgiu jų veiklą vertintų Lietuvos psichologų etikos komitetas, jį tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.
Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Psichologo Profesinės Etikos Principai
Lietuvos psichologų sąjunga, didžiausia psichologus vienijanti asociacija Lietuvoje, priklausanti Europos psichologinių asociacijų federacijai, turi profesinės etikos kodeksą, kurio turi laikytis visi nariai. Tačiau ne sąjungos nariai nėra įpareigoti laikytis profesinės etikos kodekso. Jei psichologas nepriklauso LPS ir dirba pagal darbo sutartį, jo veikla yra apibrėžta pareiginėmis instrukcijomis, kuriose profesinės etikos klausimas neminimas arba nėra detalizuotas. Na, o privačiai dirbančio ir profesinei asociacijai nepriklausančio psichologo veikla niekur nėra apibrėžta, todėl jis gali visiškai nejausti būtinybės savo veikloje vadovautis profesine etika.
Kodekse yra išskiriami ir aprašomi keturi pagrindiniai psichologo profesinės veiklos etikos principai: pagarba žmogaus teisėms ir orumui, profesinė kompetencija, atsakomybė ir profesinis garbingumas. Psichologo veikloje svarbi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui, kuris gali būti susijęs su asmens lytimi, orientacija, tapatybe, amžiumi, religija, socialine padėtimi, asmens funkcionavimo lygmeniu. Kodekse nurodoma, jog psichologas turi suprasti savo socialinę atsakomybę, numatyti galimas savo veiklos pasekmes, siekti apsaugoti klientą nuo galimos žalos ir suprasti, kad savo pasisakymais ir veikla formuoja požiūrį į psichologus ir psichologiją apskritai.
Psichologų Praktinės Veiklos Įstatymo Projektas
Šį pavasarį Seimą pasiekė naujojo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas. Įstatymo projekte numatyta, jog psichologų praktinė veikla atliekama vadovaujantis Psichologų profesinės etikos kodeksu. Galimus profesinės etikos pažeidimus vertintų Etikos komitetas, kurio išvados būtų teikiamos Licencijavimo komitetui.
Jeigu licencijavimas bus įtvirtintas kaip psichologų praktinės veiklos reglamentavimo forma, visi psichologines paslaugas teikiantys asmenys turės turėti licenciją. Dabartiniame Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekte licencijavimas yra atiduodamas savivaldai, tai yra pačiai psichologų bendruomenei. Kaip licencijuojanti institucija yra numatyta Lietuvos psichologų sąjunga (LPS). Svarstyti ir kiti savivaldos variantai, pvz., Psichologų rūmai (kaip Advokatų rūmai, Antstolių rūmai, Architektų rūmai ir pan.).
Priėmus šį Psichologų praktinės veiklos įstatymą psichologines paslaugas galės teikti tik tie specialistai, kurie turės licenciją. Šis įstatymas nėra skirtas, kaip kartais teigiama, apriboti šarlatanus ar būrėjus. Jie ir toliau galės daryti tai, ką daro, tik tai negalės būti vadinama psichologo paslaugomis.
Vieši Psichologų Pasisakymai ir Etikos Kodeksas
Kalbant apie viešus pasisakymus, naudojantis psichologo vardu, reikėtų paminėti, jog psichologų etikos kodeksuose pirmiausia nurodoma, kad psichologo profesija remiasi pagarba žmogaus teisėms, orumui, individualumui ir kt. Todėl nepagarbūs pasisakymai, kai prisistatoma ne privačiu asmeniu, o profesijos atstovu, yra nepriimtini profesinės etikos požiūriu. Be abejo, psichologų bendruomenė turėtų į tokio pobūdžio pasisakymus reaguoti. Reagavimo būdai turės būti apibrėžti poįstatyminiuose aktuose, bet paprastai griežčiausios priemonės, tokios kaip licencijos stabdymas, yra skiriamos tik po to, kai nepadeda švelnesnės priemonės. Priemonės turėtų būti skiriamos individualiai, atsižvelgus į etikos kodekso pažeidimo prigimtį, žalos, kylančios dėl neetiško elgesio, lygį ir į informaciją, galinčią sušvelninti nusižengimą.
Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.
Specialūs Reikalavimai
Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Veiklos Kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo Turinys ir Funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Teisės ir Pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.
Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
- LR Archyvo įstatymas
- Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
Taip pat įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymai, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
tags: #laikykites #psichologinio #tyrimo #etikos #reikalavimu