Depresija: Kas Tai, Simptomai, Tipai, Diagnostika ir Gydymo Būdai

Depresija - tai psichikos sutrikimas, kuris paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebimas nerimą keliantis depresijos simptomų augimas, ypač po pandemijos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra depresija, kokie jos simptomai, tipai, diagnostikos metodai ir gydymo galimybės.

Įvadas į Depresiją

Spaudoje ir internete gausu straipsnių apie depresiją, tačiau dažnai trūksta aiškaus apibrėžimo. Medicininiu psichiatriniu požiūriu, depresija - tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys (sindromas). Pagrindiniai simptomai yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas ir aktyvumo sumažėjimas. Šis simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, depresija nėra tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikis nuotaikos pablogėjimas po nemalonių įvykių. Taip pat, depresija negali būti painiojama su nerimo sutrikimais ar panikos atakomis, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus.

Lietuvoje atlikta gydytojų psichiatrų apklausa parodė, jog pandemijos metu žmonių skaičius, jaučiančių nerimo ar depresijos simptomus, kelis kartus išaugo. Pastebima, kad pacientai atvyksta sunkesnių būklių, nes ilgai delsė kreiptis į specialistus.

Depresijos Simptomai

Kaip minėta, skiriami trys pagrindiniai depresijos simptomai:

1. Prislėgta nuotaika: Liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais šis jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija, pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“ išgyvenimas.
2. Malonumo jausmo praradimas: Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri anksčiau būdavo maloni.
3. Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas: Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Kiti depresijos simptomai:

Taip pat skaitykite: Ryšys tarp vilkligės ir depresijos

• Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus.
• Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
• Vengimas bendrauti.
• Fizinio ir (ar) psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba, priešingai, nerimo epizodai.
• Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas.
• Sunku susikaupti veiklai.
• Pesimistinis ateities įsivaizdavimas.
• Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
• Apetito netekimas, svorio kritimas.
• Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“.
• Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Depresijos Tipai ir Priežastys

Psichikos sveikatos specialistai klasifikuoja depresijas pagal stebimus vyraujančius simptomus, simptomų sunkumą, pasikartojimų dažnumą ir kitaip. Klasifikacija pagal vyraujančias depresijos priežastis yra svarbi parenkant gydymo metodą.

1. Depresija, sąlygota daugiau vidinių, biologinių priežasčių (endogeninė depresija): Šiai depresijai būdinga tai, kad depresija sergančiųjų yra tarp paciento giminių, depresija prasideda jaunystėje (iki 25 metų). Sutrikimui būdingas judesių bei mąstymo sulėtėjimas, apetito sumažėjimas. Neretai pasitaiko, kad praeityje yra buvę ir priešingų depresijai nuotaikos epizodų, pasireiškusių liguistai pakilia nuotaika, perdėtu aktyvumu.
2. Depresija, sąlygota daugiau išorinių, psichologinių bei socialinių priežasčių (egzogeninė depresija): Šio tipo depresija rutuliojasi žmogui patiriant stresą, kuris gali būti stiprus, staigus ir netikėtas arba ne toks stiprus ir ne toks netikėtas, tačiau ilgalaikis, sekinantis. Pasitaiko, kad žmogus tiesiog nueina „ne savo gyvenimo keliu“ ir nuolat išgyvena stresą keliančias situacijas. Prieš išsivystant aiškiai egzogeninio tipo depresijai pacientą dažnai vargina ilgalaikis nerimas.
3. Depresija sergant kitomis psichikos ligomis: Šiais atvejais depresija yra kito psichikos sutrikimo simptomų visumos dalis. Depresijos simptomai gali pasireikšti po ilgalaikio piktnaudžiavimo alkoholiu ir kvaišalais, sergant šizofrenijos grupės sutrikimais ir kt.

Depresijos simptomai rutuliojasi pamažu - mėnesiais, metais. Šia liga retai susergama ūmiai. Sergant depresija, sąlygota daugiau vidinių priežasčių, ypač svarbūs yra predisponuojantys veiksniai. O esant išorinių veiksnių sąlygotai depresijai - provokuojantys bei palaikantys veiksniai. Antrojo ir trečiojo tipo depresija yra žymiai dažnesnė.

Sezoninė Depresija

Sezonine depresija vadinamas nuotaikos pablogėjimas ir darbingumo sumažėjimas, susijęs su tam tikru metų laiku. Skiriamos rudeninė, žieminė ir pavasarinė depresijos.

• Rudeninė ir žieminė depresija: Rudenį ir žiemą pati gamta sąlygoja prastą nuotaiką: apniukęs oras, šaltis, šviesos trūkumas.
• Pavasarinė depresija: Pavasarinė depresija - tai pokyčių (klimato, gamtos, aprangos ir pan.) sukelto streso pasekmė. Atrodo, kad ištisą žiemą laukiame pavasario, po to vasaros, tarsi psichologiškai tam ruošiamės. Tačiau tai tik iliuzija, nes tikrovėje mes priprantame prie žiemos, šiltų ir sunkių rūbų, apsnigtų gatvių, šaltų ir ilgų naktų. Ir kai tik mes imame susigyventi su žiemos šalčiais, ateina pavasaris!

Kaip kovoti su pavasarine depresija?

1. Dirbtinis stresas: Visais laikais geriausias ginklas kovoje su stresu buvo dirbtinis stresas, t.y. sąmoningai žmogaus sukurta nauja, nestandartinė situacija, kurioje būnant jaučiamas jaudulys. Susiraskite veiklą, kuri būtų iššūkis ir keltų jaudulį.
2. Pozityvus mąstymas: Paimkite lapą popieriaus ir rašiklį. Kairėje pusėje surašykite tuos dalykus, kurie Jums kelia teigiamas emocijas, o dešinėje - tuos, kurie sukelia neigiamas emocijas. Kiekvienam negatyviam dalykui sugalvokite po tris teiginius, kurių pirmoje dalyje būtų negatyvios emocijos priežastis, o antroje dalyje - kontrargumentas, prasidedantis žodeliu „užtat“. Prie kiekvieno pozityvaus dalyko parašykite po tris teiginius, kurie dar labiau paryškintų pozityvaus dalyko privalumus.
3. Būkite gryname ore: JAV mokslininkai ištyrė buvimo gryname ore įtaką nuotaikai ir protiniams gebėjimams. Tie, kurie kasdien lauke praleisdavo bent 45 min., pasižymėjo geresne nuotaika ir greičiau įsisavindavo naują informaciją negu tie, kurie visą dieną būdavo patalpoje.
4. Mėgaukitės sezoniniais produktais: Pavasaris mums dovanoja ne tik avitaminozę, bet ir šviežius sezoninius produktus - nuo ridikėlių iki špinatų.
5. Gėlės: Pradžiuginkite save gėlėmis ir nesvarbu ar prisiskinsite jų patys, ar nusipirksite parduotuvėje.
6. Aksesuarai ir šypsena: Peržiūrėkite savo garderobą: išsirinkite aksesuarus, kurie, Jūsų manymu, būtini pavasario palydovai. Ir nepamirškite pagrindinio dalyko - šypsenos!

Diagnostika

Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist).

Gydymas

Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti į tris grupes:

Taip pat skaitykite: Ekonominė krizė

1. Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai).
2. Gydymas psichoterapija.
3. Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.

Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.

Kauno klinikose esančiame Gydymui atsparių nuotaikos (afektinių) sutrikimų centre taikoma tranksranialinė magnetinė stimuliacija. Procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką, kuris stimuliuoja specifinį smegenų regioną, atsakingą už nuotaiką. Kartojant šią procedūrą, galima išgydyti sudėtingą depresijos formą.

Gydymui Atspari Depresija

Vieno gydymui atsparios, arba rezistentiškos, depresijos apibrėžimo nėra, tačiau vyrauja sutarimas ją vadinti būkle, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites.

Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija.

Pagalba Artimiesiems

Įtarus artimojo savižudybės pavojų, nepalikite jo vieno, kol nesusitiksite su specialistu (psichiatru). Palaikykite viltį, būkite šalia. Sergant gydymui atsparia depresija reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.

Taip pat skaitykite: Depresijos priežastys ir rizikos faktoriai

Bendri Psichikos Sveikatos Principai

Psichikos sveikatos principai yra labai panašūs kaip ir bendri sveikatos principai: reguliarus fizinis aktyvumas, saikinga ir sveika mityba, poilsis, savo hobių bei pomėgių realizavimas. Nemažiau svarbus bendravimas su artimaisiais, draugais. Svarbiausia - rūpintis savimi ir savo aplinka, nes ji mus kuria.

Depresija ir Karjera

Gydymui atspari depresija, deja, veikiausiai sutrikdys ar jau sutrikdė jūsų funkcionavimą, tad tai, kad tenka ar teks turėti ilgą, gal ir ne vieną, nedarbingumo pažymėjimą, o jūsų efektyvumas darbe sumažėjo, gali lemti nepalankias karjeros išeitis. Nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne tik už gydymosi laikotarpį ligoninėje, tačiau ir gydantis dienos stacionare ar tiesiog poliklinikoje. Depresijos diagnozė nėra pagrindas atleisti iš darbo.

Gydymo Būdai ir Naujovės

• Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
• Medikamentinis gydymas: SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) yra dažniausiai skiriami antidepresantai.
• Gyvensenos pokyčiai: Tinkamas miego režimas, saulės šviesa, reguliarus fizinis aktyvumas (net 30 min. pasivaikščiojimas 5 dienas per savaitę gali sumažinti depresijos simptomus tiek pat, kiek mažos dozės antidepresantas).
• CBD (kanabidiolis): CBD veikia organizmo endokanabinoidinę sistemą - natūralų reguliavimo tinklą, atsakingą už nuotaiką, stresą, miegą ir net imuninę pusiausvyrą.

Pagalba Vaikams ir Paaugliams

Atkreipkite dėmesį, jei vaikas ar paauglys nustoja domėtis anksčiau patikusiomis veiklomis, sumažėja motyvacija mokytis, jam sunku susikaupti, vengia bendrauti su draugais, dažnai skundžiasi galvos ir pilvo skausmais, pradeda agresyviai elgtis. Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.

tags: #depresija #tai #liga