Įvadas
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame nuolat susiduriame su iššūkiais ir sunkumais, laimė tapo geidžiamu tikslu. Tačiau, kaip teigia Lietuvos statistikos departamentas, 2018 m. 16,5 iš 1000 Lietuvos gyventojų sirgo kokia nors nuotaikos sutrikimo forma, tokia kaip depresija ar nerimas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, depresija serga apie 264 milijonai žmonių visame pasaulyje. Šie skaičiai rodo, kad turime ieškoti būdų, kaip padėti sergantiems žmonėms ir sau patiems. Pozityvioji psichologija, kuri remiasi humanistų Abrahamo Maslow, Carlo Rogerso ir Ericho Frommo idėjomis, siūlo perspektyvų požiūrį į laimės siekį, akcentuodama ne tik problemų sprendimą, bet ir stipriųjų pusių ugdymą.
Laimės Industrija: Ar Gerovė Tapo Preke?
Britų sociologas Williamas Daviesas knygoje „Laimės industrija: kaip valdžios ir dideli verslai pardavė mums gerovę“ (2015 m.) teigia, kad susidomėjimas psichologiniais sutrikimais kapitalistinėje visuomenėje nėra nekaltas. Jis atneša naudos tiems, kurie nori, kad darbuotojai būtų laimingi, produktyvūs ir atneštų daugiau pelno. Taip bandoma spręsti darbuotojų motyvacijos ir depresijos problemą. Daugelis jų nemėgsta savo darbo, tačiau aplink sklandančios idėjos teigia, kad laimę teikia darbas ir produktyvumas.
W. Daviesas kritikuoja kapitalizmą ir teigia, kad didelės korporacijos ir vyriausybės bando mus pajungti didesniam produktyvumui, įteigdamos tam tikrą laimės sampratą. Nepaisant to, jo knyga kelia svarbius klausimus apie mūsų susidomėjimą savo gera savijauta ir kodėl mums to reikia. Kodėl pastaruoju metu taip dažnai „skaičiuojame“ laimės kiekį visuomenėje? Kokią laimės sampratą daugelis mūsų nešiojasi savo galvose? Kodėl būtent tokią? Ar ji tikrai tokia, kokia galėtų būti?
Laimės Matavimas: Subjektyvumo Iššūkiai
Anot W. Davieso, dar nuo britų filosofo Jeremy Bethamo laikų pasaulis yra įsitikinęs, kad pagrindiniai žmogų motyvuojantys dalykai yra jo jaučiamas skausmas ir malonumas. Šiuos dalykus galima išoriškai matuoti, o matuojant apskaičiuoti patį didžiausią kiekį malonumo didžiausiam skaičiui valstybėje gyvenančių žmonių. Tačiau tokio mąstymo pagrindinė prielaida yra ta, kad jeigu galėtumėte matyti išoriškai, kas žmogui kelia malonumą, o kas skausmą, tuomet galėtumėte kaip politikos formuotojai piliečius kreipti tomis kryptimis, kuriomis turėtų judėti geros valstybės gyventojai.
Taip pat skaitykite: Karščiavimas ir Xanax vartojimas
Ši J. Benthamo vizija galėtų atrodyti kiek distopiška, tačiau, anot W. Davieso, yra paplitusi šiuolaikiniame pasaulyje: daugelis elgsenos psichologijos ir pozityviosios psichologijos atstovų kalba apie tai, jog žmogų galima kaip nors pajudinti, savotiškai „niuktelėti“ (angl. nudge).
Pozityvioji psichologija „dirba“ su individualiu žmogumi: pavyzdžiui, sako jam, kad kiekvieną rytą pasiklojus lovą gyvenimas šiek tiek pagerės, kad jis pats yra savo gyvenimo šeimininkas. Tiesa, kartais tokios pozityviosios psichologijos mantros atrodo kiek kvailos, kai susiduria su realiomis žmonių skurdo problemomis: pavyzdžiui, kai nėra net lovos, kurią būtų galima pasikloti. Vadinasi, nė kiek nesprendžia įsisenėjusių, sudėtingų struktūrinių problemų, o kartais lieka tik kaip jas dangstantis rūkas. O štai elgsenos psichologija mąsto apie įvairius struktūrinius pokyčius valstybėje, įmonėje ar kokiame nors žmonių bendrabūvio mechanizme, kad tie pokyčiai galėtų padėti mechanizmui (rečiau žmogui) veikti geriau, sėkmingiau, produktyviau.
Eksperimentuodama su laimės industrijos ir kasdienės laimės individualiam žmogui ir visai visuomenei apskaičiavimo tema, neseniai į mobilųjį telefoną įsidiegiau programėlę „Happiness“ (liet. laimė). Skirtingai nei vienas „Cambridge Analytica“ skandalo veikėjų feisbukas, „Happiness“ programėlė duomenis apie psichologinę sveikatą renka programėlės turėtojui žinant. Jūs pats „atsiduodate“ mokslui. Maždaug keturis kartus per dieną programėlė paklausia: „Kaip jaučiatės?“ Tam, kad mokslininkams būtų patogiau ir lengviau tyrinėti bendrai skaičiuojamą žmonių savijautą ir daryti kokias nors išvadas, atsakymas yra įvedamas: skalėje nuo blogai iki puikiai jūs pasirenkate, kaip jaučiatės, papasakojate, ką veikiate, kur esate, ar su kuo nors bendraujate, ar manote, kad dabar jūsų atliekama veikla yra prasminga ir apskritai vertinga atlikti. Neįmanoma į klausimą atsakyti daugiau nei anketoje užsibrėžti žodžiai: „atvirų“ klausimų nėra.
Šie įvardyti būdai ir ištisi mokslo konglomeratai, matyt, tam tikra prasme veikia ir gali suteikti kuo didesnį kiekį laimės kuo didesniam skaičiui žmonių, tačiau juose pamirštamas vienas labai svarbus dalykas: žmogaus individuali, tik jam vienam būdinga, įvietinta ir įterpta į laiką perspektyva. Žmogaus vidinė būsena ir jo kaip unikalaus asmens jausenos. Atrodo, kad, norint išmatuoti individualaus žmogaus ar visos visuomenės laimę, perkeliame ją į kažkur kitur, nei yra pats žmogus, t. y. jo laimė tampa ne integralia asmens būsena, o veikiau kokio nors kito žmogaus sukurto aparato ar matavimo vieneto dalimi. Žmogaus sugebėjimas, teisė nuspręsti, kaip iš tiesų atrodo jo laimė ir kokia ji turėtų būti, persikelia kažkur kitur. Tokiu atveju kur kas lengviau tampa laimę paversti jos pakaitalu arba kokiu nors kitu dalyku: produktyvumu, finansine sėkme, daiktais, sėkme darbe. Kitaip tariant, ne laimė kaip tokia tampa pagrindiniu mūsų siekiu, o veikiau kas nors kitas. Jei esame laimingi, patenkinti, vadinasi, esame kur kas produktyvesni, mums lengviau būti sėkmingiems. Ypač jei laimę siejame su sėkme. Norime susitvarkyti savo vidinę būseną. Taip galbūt atsitinka dėl to, kad dažnai negalvojame apie tai, kodėl esame ar galime būti laimingi. Nusprendžia kažkas kitas, o ne mes patys. Ir mes toliau ieškome atsakymų kažkur kitur, už savęs.
Pozityvioji Psichologija: Trys Laimingo Gyvenimo Kokybės
Pozityvioji psichologija nagrinėja laimingus žmones ir teigia, kad laimingo žmogaus gyvenimas turi pasiekti tris kokybes - būti malonus, įtraukiantis ir prasmingas.
Taip pat skaitykite: Kada rinktis psichoterapiją ar vaistus?
Malonus Gyvenimas: Pozityvios Emocijos ir Darnūs Santykiai
Malonaus gyvenimo pagrindas - patiriamos malonios emocijos (linksmybės, kelionės, pramogos) ir darnūs santykiai (su šeima, draugais, kolegomis). Pinigai, turtas, materialinė gerovė suteikia lengvesnį pagrindą patirti daugiau primityvaus pasitenkinimo, malonumo. Tačiau svarbu atskirti pagrindinius poreikius ir turtą. Pagrindiniai poreikiai: šiltas stogas virš galvos, maistas, apranga, būtiniausi pirkiniai sau ar savo artimiesiems, turi būti patenkinti. Apie kokią laimę žmogus gali galvoti, kai vos suduria galą su galu?
Patyrus pozityvių emocijų, mėgaujantis pramogų pasauliu, keliaujant į egzotiškus kraštus, džiaugiantis prabangiu automobiliu, didesniu butu ir t. t., neužtenka vien pozityvių emocijų, kad būtum laimingas. Būtini ir darnūs santykiai (jų už pinigus jau taip lengvai nenupirksi) bei įtraukiantis ir prasmingas gyvenimas. Teigiami santykiai aplink žmogų priklauso tik nuo jo paties pasirinkimo ir pastangų.
Šeima arba vaikai nėra būtina laimingo gyvenimo sąlyga. Tačiau šeima ir vaikai labai svarbūs maloniajam gyvenimui. Sveika, draugiška, didelė šeima suteikia daug džiaugsmo ir, žinoma, patenkina teigiamų santykių poreikį. Vaikai taip pat iš dalies suteikia gyvenimui prasmės. Neretas tėvas žiūri į savo vaikus, gerą jų išauklėjimą kaip į savo prasmingą palikimą šiai žemei ir žmonijai. Tyrimai rodo, kad šeimas sukūrę žmonės teigia esą laimingesni. Tačiau malonų gyvenimą kuria ne pati šeima, o geri santykiai. Jeigu gyvenant šeimoje nuolatos patiriamos neigiamos emocijos ir jaučiama įtampa, laimės tai greičiausiai neprideda. Na, o šeimos nesukūrusiems žmonėms arba vaikų neturinčioms šeimoms taip pat yra kur pasisemti malonumų.
Įtraukiantis Gyvenimas: Aistra ir Stiprybės
Daug kam pažįstamas jausmas, kai kokia nors mėgstama veikla mus taip užvaldo, kad laikas, rodos, sustoja, aplinkiniai ištirpsta - mes maksimaliai įsitraukę į gyvenimo vyksmą. Tai vadinama įtraukiančiu gyvenimu. Kiekvienas turime savo aistrą: sportą, meną, verslą, savo profesiją, pomėgius, rūpinimąsi artimuoju, o gal namų ruošą. Norint būti laimingam, neužtenka vien malonaus gyvenimo, užpildyto pozityviomis emocijomis. Reikia turėti visiškai įtraukiančią veiklą.
Laimė vien malonumais ir pozityviomis emocijomis paremtame gyvenime išblės kaip itališkų ledų skonis - pirmieji kąsniai bus dieviški, o vėliau viskas taps vienoda ir nuobodu. Įtraukiantis gyvenimas pagrįstas veikla, kurioje atsiskleidžia žmogaus asmeninės stiprybės. Gal tai guvus ir greitas protas, mokėjimas bendrauti, laki vaizduotė, nuolatinis noras tobulėti, atkaklumas, drąsa ir energija, o gal tiesiog atvira širdis, draugiškumas, užuojauta ir meilė kitiems. Geriausia, kai žmogaus darbas paremtas jo pomėgiais, aistromis ir asmeninėmis stiprybėmis. Kai jo iššūkiai atitinka jo gebėjimus, kad per lengvi nekeltų nuobodulio, o per sunkūs - streso.
Taip pat skaitykite: Efektyvi komunikacija su skirtingomis kartomis
Prasmingas Gyvenimas: Didesnis Tikslas ir Palikimas
Paprastai žmogus paeiliui pereina visus šiuos etapus: malonų gyvenimą papildo įtraukiančiu, įtraukiantį papildo prasmingu. Anksčiau ar vėliau pilnatvei pasiekti pradeda reikėti ko nors daugiau. Tai gali būti noras ką nors palikti po savęs, padėti kitiems, bet svarbiausia - gyventi dėl ko nors didingesnio, būti reikšmingesnio dalyko dalimi, t. y. gyventi prasmingai. Vieni atranda gyvenimo prasmę religiniuose potyriuose, tačiau tai tinka ne visiems. Tyrimų duomenimis, laimingas žmogus gali būti ir tikintis, ir netikintis, tačiau pagal statistiką tikintys žmonės sakosi esą laimingesni.
Optimizmas ir Laimė: Ar Galime Išmokti Būti Laimingesni?
Vieni esame labiau optimistai, kiti - pesimistai. Optimistai kasdien patiria daugiau teigiamų emocijų, o pesimistai priešingai. Manoma, kad net 50 proc. šio labiau optimistinio ar labiau pesimistinio emocinio lygio yra įgimta. Kita didelė dalis susiformavusi vaikystėje. Žmogus gali išmokti būti optimistiškesnis, tačiau pasikeisti jis gali tik 5-15 procentų. Tai nėra daug, tačiau mes galime keisti savo įsitraukimą į veiklą, rasti gyvenimo prasmę, sukurti teigiamus santykius. Čia ribų nėra, todėl papildomų laimės, džiaugsmo šaltinių reikia ieškoti šiuose gyvenimo aspektuose.
Praktiniai Patarimai: Kaip Tapti Laimingesniu
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti jums tapti laimingesniems:
- Aktyviai dalyvaukite socialiniame gyvenime.
- Užsiimkite veikla, kuri atitinka jūsų galimybes, vertybes ir gyvenimo būdą.
- Būkite dėkingi gyvenimui už suteiktas progas.
- Žvelkite į pasaulį optimistiškai.
- Darykite gerus darbus.
- Rūpinkitės savo sveikata.
- Turėkite užsibrėžę konkretų tikslą.
- Pabudę ryte susiplanuokite dieną ir pagalvokite apie tai, kokie poelgiai, darbai, veiksmai padarytų jus laimingą. Vakare apmąstykite dieną ir savo poelgius. Paskatinkite, pasidžiaukite poelgiais, kurie jus pradžiugino ir prisidėjo prie ilgalaikio laimės jausmo, pakritikuokite tuos poelgius, kurie nuliūdino ar atitolino nuo ilgalaikio laimės jausmo.
- Jeigu jaučiatės laimingi ir šiandien jums puikiai sekasi, nesigadinkite nuotaikos dėl to, kad šeimos nariams, draugams ar aplinkiniams nesiseka darbe. Jie gali būti suirzę, nelaimingi, pikti, bet tai nereiškia, kad privalote jaustis taip pat. Visi turime teisę būti laimingi, ir tai nėra savanaudiškas elgesys.
- Būkite gryname ore, vaikščiokite miške, parke ar kur nors gamtoje. Tyrimais ne kartą nustatytas gydomasis miško terapijos poveikis.
- Kontroliuokite savo miego režimą, laiku gultis ir keltis. Suaugusiam žmogui visiškai užtenka 7-8 valandų miego, kad prabudęs jis jaustųsi gerai išsimiegojęs ir laimingas.
- Ribokite laiką, praleidžiamą virtualioje erdvėje. Naršydami ir „skrolindami“ patiriame tik trumpą malonumą, bet su laime tai visiškai nesusiję.
- Numatykite laiką sau - savo pomėgiams, dalykams, kuriuos mėgstate, ar tiesiog pasimėgavimui vienumoje.
- Kurkite jaukumą savo namuose ir kitose vietose, kur leidžiate laiką su mylimais žmonėmis.
Trečiojo Tūkstantmečio Psichologija: Dvasingumo Paieškos
Šiuolaikinė psichologija turi daug krypčių: psichosintezė, psichoanalizė, geštaltterapija, kognityvinė terapija, NLP ir t.t.. Tačiau, kaip keistai tai beskambėtų, bendros psichologijos teorijos nėra, ji tiesiog nesukurta. Iš to seka, kad yra tam tikra sumaištis, ir pritaikomos kryptys gali būti neefektingos, su nenumatytais šalutiniais efektais. Trūksta grandies, kuri suvienytų visas kryptis.
Psichologai, turintys ilgesnę praktiką, pabrėžia, kad psichologinis stabilumas pasiekiamas ne įvairių technikų pritaikymu, o žmogaus dvasinių savybių vystymu. Žinias apie žmogaus dvasines savybes suteikia senieji mokslai, pripažįstantys ne tik kūną ir protą, bet ir dvasinį žmogaus potencialą. Žodis “psichologija“ tiesiogiai reiškia “mokslas apie sielą“, tiriantis psichikos reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, elgesį, sąmonę. Siekiant giliau suprasti žmogaus prigimtį, būtina pasitelkti senuosius mokymus - Vedas, Upanišadas,.. visus mokymus, kurie atskleidžia žmogaus dvasinę prigimtį. Tokia sintezė - tarsi trūkstama grandis šiuolaikinėje psichologijoje.
Šios veiklos pradžia - humanistinės psichologijos kūrimas po antrojo pasaulinio karo. Mūsų laikais šia kryptimi dirba pažangūs specialistai: psichologai, psichoterapeutai, filosofai. Tai D.Chopra, D.Grėjus, L.Burbo. L.Hey, R.Blekt, O.Torsunov, O.Gadeckij, V.Sinelnikov ir kiti, pažangių žmonių tikrai daug. Labai natūraliai gimsta naujoji psichologija, kuri apjungia žinias apie proto struktūrą ir emocijų poveikį, dvasios potencialą ir energetinių struktūrų poveikį fiziniam kūnui. Jungiami du pasaulio suvokimai: imanentiškas (materialus, besikeičiantis, pavaldus laikui) ir transcendentiškas (amžinas, belaikis, pranokstąs materialumą).
Pagrindinis naujosios psichologijos principas yra supratime, kad žmogus gyvenime siekia dviejų tikslų: sėkmės ir laimės. Sėkmė reikštų savirealizaciją išoriniame pasaulyje ir dvasinio potencialo atskleidimą, o laimė - harmoniją su pačiu savimi ir aplinkiniu pasauliu. Nauja yra tai, kad prioritetas skiriamas harmonijai su savimi - žmogaus dvasinio potencialo vystymą, ir poveikį per tai išoriniam pasauliui. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir geras prioritetas - išorinė sėkmė. Bet.. jei jis atitrūkęs nuo harmonijos su savimi, tai siekdamas tik išorinės sėkmės, žmogus griauna pats save ir santykius su jį supančiais žmonėmis. Tokiu būdu gimsta vidiniai prieštaravimai, neurozės, stresai, depresijos, problemos bendravime ir šeimoje. Kam reikalinga tokia sėkmė, kuri daro žmonės nelaimingais? Žmogus, kuris yra laimingas ir tuo pačiu sėkmingai realizuoja savo dvasinį potencialą išoriniame pasaulyje - tai trečiojo tūkstantmečio žmogus. Tokiu tapti jam gali padėti naujoji psichologija.
Ši psichologija turi ir naują sąvoką - “sėkmės ekologija“. Tai natūrali mūsų gyvenimo programa: būti harmonijoje su savimi ir mus supančiu pasauliu. Psichologinė pusiausvyra galima, kai gyvename pagal savo prigimtį ir gabumus. Jei žmogus psichologiškai nestabilus, reiškia, jis elgiasi prieš savo prigimtį, todėl jį viskas erzina, jis pyksta, pavargsta, yra įsitempęs, serga.. Jei žmogus nerealizuoja savo dvasinio potencialo, jis tarsi nusileidžia į “žemesnes“ emocijas - pyktį, baimes, pavydą, godumą, nepasitikėjimą. Tai panašu į imuniteto nusilpimą, kai pradedame sirgti įvairiomis ligomis. Tas pats liečia ir dvasinį “imunitetą“: kai esame stiprūs dvasiškai, jokie gyvenimo iššūkiai mums nebaisūs. Savo vidine būsena mes kuriame savo aplinką.
ACT: Priėmimo ir Įsipareigojimo Terapija
Priėmimo ir įsipareigojimo (arba pasiryžimo) terapija (angl. ACT - acceptance and commitment therapy) yra nauja, veiksminga, pasaulyje sparčiai populiarėjanti ir moksliškai pagrįsta šiuolaikinė psichoterapija. PĮT yra labai aktyvi terapija (angl. ACT - „veikti”) - tai tikrai nėra pasyvi pokalbių terapija, kuomet vien tik kalbama apie kliento problemas. PĮT sesijos metu klientas ir terapeutas aktyviai veikia kartu kaip komanda (PĮT yra ypač pabrėžiama kliento ir terapeuto lygybė) ir klientai išmoksta daug vertingų praktinių įgūdžių, kaip pagerinti savo gyvenimo kokybę bei išmokti atsiriboti nuo sunkių neigiamų minčių, emocijų įtakos.
Labai svarbus PĮT elementas yra dėmesingumo ugdymo (angl. mindfulness) praktikos, kurios yra kraštutinai išgrynintos ir pritaikytos kasdieniam praktiniam naudojimui, kuomet lavinant dėmesio lankstumą, atvirą stebėtojo protą, smalsumą ir geranoriškumą siekiama įgauti psichologinius įgūdžius gyventi efektyvesnį gyvenimą, grįstą vidinėmis vertybėmis.
Evoliuciškai mūsų protas tapo tobula problemų sprendimo mašina - susidūrus su išorinio pasaulio problemomis (ar tai būtų grobio tykantis plėšrūnas, ar šalta žiema), mūsų protas rado sprendimus, kaip panaikinti šias problemas ir mus apsaugoti. Iš tiesų, mūsų protas, kurį paveldėjome iš savo protėvių, nuolat generuoja išmanius problemų sprendimų būdus ir nuolat mus įspėja apie galimas grėsmes, kuria taisykles, atranda priežastis bei lygina vienus su kitais. Bėda ta, kad tokie protavimo sprendimai netinka tvarkantis su mūsų vidiniu pasauliu - nemaloniomis mintimis, jausmais, emocijomis, atsiminimais, pojūčiais ir kt.
PĮT metu labai plačiai naudojamos įvairios greitai perprantamos ir įsimintinos metaforos, atliekami dėmesingumo lavinimo pratimai ir įvairūs eksperimentai skiriamos (dažnai keistos ir žaismingos) užduotys savarankiškam praktikavimui tarp sesijų - visa tai skirta išmokti efektyviai atsiriboti nuo lipnių mąstymo procesų. Taip pat, sesijų metu mes padėsime jums išgryninti savo tikrąsias vertybes - kaip jūs norėtumėte praleisti savo (trumpą) buvimo laiką šioje Žemėje. Be to, ACT terapiją rekomenduoja Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO). Taigi PĮT yra transdiagnostinė - t.y. Taikant paprastas PĮT technikas (kurių yra tūkstančiai), galima atrasti sau veiksmingiausią būdą (arba sukurti savo versiją), kuris padėtų pastebėti mintis bei emocijas tuo, kuo jos iš tikrųjų yra - žodžių kratiniai, vaizdai, istorijos, ir sugebėti neįsipainioti į jų pinkles.
Kai užklumpa didelė audra, uoste esantys laivai išmeta inkarus, nes jei to nepadarytų, būtų nublokšti į atvirą jūrą. Panašiai ir mes visi patiriame didesnes ar mažesnes vidines „emocines audras”: nenaudingas mintis besisukančias mūsų galvose, skausmingus pojūčius mūsų kūne.
A. Ramiai ir taikiai pripažinkite bei priimkite bet ką, kas atsiranda jūsų viduje: mintis, emocijas, jausmus, atsiminimus, pojūčius, potraukius ir impulsus.
B. C. Inkaro išmetimas (“inkaravimas”) yra labai naudingas įgūdis.