Psichologiniai sutrikimai - tai plati sritis, apimanti įvairias būkles, kurios veikia žmogaus emocinę gerovę, mąstymą, elgesį ir bendrą gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime kelis dažnus psichologinius sutrikimus, įskaitant perdegimo sindromą, potrauminio streso sindromą (PTSS) ir depresiją, taip pat aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) bei nerimo sutrikimus.
Perdegimo Sindromas: Kai Darbas Virsta Našta
Perdegimo sindromas - tai būklė, kuri dažniausiai pasitaiko žmonėms, dirbantiems stresinį ir įtemptą darbą. Nors žmogus darbe gali būti blogos nuotaikos, o ne darbe - malonus, patiriamos neigiamos emocijos veikia visą jo gyvenimą. Rizika susirgti perdegimo sindromu yra didesnė tiems, kurie turi priimti svarbius sprendimus, prisiimdami atsakomybę, kuriuos slegia poreikis kelti darbo lygį, kurie daro daug ir bando visur suspėti laiku.
Perdegimo Etapai ir Simptomai
Pirmasis perdegimo sindromo simptomas - išsekimas. Išsekęs žmogus jaučiasi fiziškai ir emociškai išsekęs. Darbu perkrauti žmonės gali svajoti apie atostogas ir pabėgimą. Perdegimo sindromu sergantys žmonės gali būti nepajėgūs išlaikyti savitvardą bendraudami su draugais ir šeimos nariais bei lengvai supykti. Jiems tampa sunku susidoroti su stresą keliančiais veiksniais kasdieniame gyvenime. Perdegimo sindromas taip pat gali tapti pagrindu tokioms sveikatos problemoms kaip nerimas ir depresija.
Yra keletas perdegimo sindromo stadijų:
- Pirmoji stadija (idealistinė): Žmogus prisiima per daug atsakomybės, gali save išsekinti tiek psichologiškai, tiek fiziškai, kad įvykdytų savo pareigas. Šioje stadijoje žmonės yra labai optimistiškai nusiteikę, jie deda daug pastangų vykdydami savo pareigas. Tačiau šioje stadijoje žmogus pradeda jausti energijos sumažėjimą ir nuovargį.
- Antroji stadija: Žmogus nėra patenkintas savo veiksmų rezultatais. Veiksmai, kuriuos jis atlieka įdėdamas daug jėgų ir laiko, neatitinka jo lūkesčių. Žmonės, esantys šioje sindromo stadijoje, gali patekti į emocinę depresiją.
- Trečioji stadija: Žmogus mano, kad neigiamos situacijos, patirtos kitose stadijose, tęsis amžinai, ir negali ištrūkti iš iki tol susikaupusių nelaimės, beviltiškumo ir išsekimo jausmų. Uždari šios stadijos žmonės jaučiasi labai beviltiškai ir stengiasi atsiriboti nuo visko.
- Ketvirtoji stadija (apatijos): Paskutinėje stadijoje esantis žmogus nereaguoja į aplinkos įvykius. Praeities įvykiais tikėjimą praradęs žmogus nepuoselėja vilčių dėl ateities. Šioje stadijoje žmogus patiria problemų darbiniame gyvenime ir socialiniuose santykiuose. Jis mano, kad viskas klostosi blogai ir niekada nepagerės.
Emocinis Perdegimas ir Depersonalizacija
Emocinis perdegimas pasireiškia tada, kai žmogus jaučiasi išsekęs net ir nedirbdamas. Įprastai, kai žmogus yra perkrautas darbu, jis gali jaustis gerai leisdamas laiką su draugais ir šeima arba išvykdamas į trumpas atostogas, tačiau emocinį perdegimą patiriantys žmonės negali pasiekti tokio paties efektyvumo iš šių veiklų. Tai gali sukelti tokius simptomus kaip irzlumas, prislėgta nuotaika ir tuštumo jausmas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Depersonalizacija pasireiškia tada, kai žmogus bendraudamas su kitais (pacientais, klientais, draugais ir kt.) rodo mažiau emocijų ir tampa šaltesnis. Laisvalaikio leidimas ir socialinių ryšių palaikymas tampa beprasmis, žmogus praranda savo vertę, gali nukentėti jo darbas ir draugystės. Perdegimą išgyvenantys žmonės jaučia kaltę dėl savo neigiamų minčių.
Žemas Produktyvumas ir Neadekvatumo Jausmas
Perdegimo sindromas taip pat sukelia darbo našumo mažėjimą. Kai perdegimą išgyvenantys žmonės tai suvokia, jie bijo, kad negalės atlikti savo kasdienių ir profesinių pareigų.
Potrauminio Streso Sindromas (PTSS): Kai Praeitis Persekioja
Apie 70 procentų suaugusiųjų patiria bent vieną trauminį įvykį savo gyvenime. Natūralu, kad po sukrečiančių patyrimų psichologinė būklė gali susvyruoti: jaučiama baimė, liūdesys, gedulas. Potrauminio streso sindromas (PTSS) - psichikos sveikatos būklė, atsirandanti po traumuojančių išgyvenimų, tokių kaip smurtas, avarijos, karas ar netikėta netektis.
Trauminės Patirtys ir Jų Poveikis
Psichotraumatologijoje trauminė patirtis suprantama kaip itin gąsdinantis, sukrečiantis įvykis, kuris dažniausiai susijęs su grėsme žmogaus gyvybei, sveikatai, kūnui. Tokių patirčių pavyzdžiai būtų gamtinės nelaimės, avarijos, nelaimingi atsitikimai, seksualinis ar fizinis smurtas, karai. Tokios patirtys gali būti nutikusios vieną kartą, bet taip pat gali tęstis ar kartotis, kai žmonės vieno įvykio išskirti net negali ir kalba, kad išgyventa patirtis buvo lyg užsitęsęs, gal net labai ilgas epizodas.
Nemažai daliai žmonių sunkias patirtis pavyksta apdoroti ir lyg padėti į prisiminimų lentyną - galbūt nėra malonu prisiminti, bet tai nesukelia kažkokio ypač didelio streso kasdienybėje. Tačiau kitiems žmonėms trauminės patirtys sukelia ilgalaikius psichologinius sunkumus.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
PTSS Simptomai
Vienas iš ryškiausių PTSS požymių yra traumuojančios patirties pasikartojantis išgyvenimas dabartyje: ryškiais prisiminimais, vaizdais, kvapais, kitais pojūčiais, kūno reakcijomis, pavyzdžiui, labai didele įtampa kurioje nors kūno vietoje. Objektyviai saugioje aplinkoje esantis žmogus tokiais momentais jaučiasi, tarsi patirtis vyktų iš naujo čia ir dabar. Kadangi traumuojanti patirtis lyg veržiasi į išorę, nevalingai, prieš mūsų norą primena apie save ir sukuria nesaugumą, labai norisi vengti dalykų, kurie yra su tuo susiję: minčių, jausmų, galbūt konkrečių vietų, situacijų ar žmonių. Būna, kad žmonės jokiu būdu nebegali grįžti į tą vietą, kurioje įvyko trauma, arba nebežiūri televizijos, kad rodomi reportažai ar filmai neprimintų traumos.
Kiti ryškūs požymiai yra nuolatinis grėsmės jausmas - žmogus nebesijaučia gyvenime saugus, būna sunku atsipalaiduoti. Jį gali stipriai gąsdinti įvairūs netikėtumai aplinkoje, pavyzdžiui, netikėti garsai. Gali būti sunkiau valdyti emocijas: neįprastai greitai ir stipriai nusimenama, pasireiškia anksčiau nebūdingi pykčio protrūkiai. Galime pastebėti ir mūsų bazinių įsitikinimų apie pasaulį pokyčius. Įprastai žmogus gerai jaučiasi tikėdamas, kad pasaulis yra saugus, o kiti žmonės, kartu ir jis pats, yra geri.
Stimulai, Sukeliantys PTSS Simptomus
Potrauminio streso simptomai gali būti sukelti įvairių stimulų, kurie primena patirtą trauminį įvykį. Žmogaus smegenys su trauma gali susieti labai įvairius dalykus. Tai gali būti įvairus spektras su trauma besisiejančių stimulų, kurie veikia per įvairius pojūčius: vaizdai, garsai, kvapai, skonis, fiziniai pojūčiai. Tai gali būti dalykai, kurie su trauma susiję tiesiogiai, pavyzdžiui, eismo įvykį primena važiuojantys automobiliai, automobilio stabdymo garsas. Patirtą prievartą - skaitymas apie tai arba matymas per televiziją, kitų žmonių prisilietimai. O gali būti, kad asociacija su trauma ir nebus tokia tiesioginė.
Kitos Psichologinės Problemos Po Traumos
Po trauminių patirčių žmogus gali patirti ir kitokių psichologinių sunkumų, ne tik potrauminį stresą, bet ir depresiją, nerimą, gedulą. Dažnai kyla klausimas - ar psichologinis smurtas gali būti priskiriamas prie trauminių patirčių? Vėlgi reikėtų į tai žiūrėti individualiai, bet mes pastebime, kad tai gali sukelti potrauminį stresą. Su potrauminio streso sutrikimu dažniausiai yra susijusios tos patirtys, kurios yra grėsmingos mūsų sveikatai ar gyvybei, bet žmogaus psichologinę sveikatą neabejotinai gali veikti ir kitos stresinės patirtys.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Iš karto po įvykio žmogui gali kilti įvairių reakcijų, jos tokioje situacijoje yra labai normalios: ryškūs traumos prisiminimai, stiprios emocijos, vengimas ką nors daryti, didelis grėsmės jausmas, sutrikimas. Nemažai daliai žmonių pavyksta trauminę patirtį apdoroti, ir šios reakcijos po truputį nurimsta, nebetrukdo kasdienybėje. Psichotraumatologijoje esame apsibrėžę, kad, jei po įvykio praėjo tik kelios dienos ar savaitės, potrauminio streso nevertiname, kadangi tai yra natūrali būsena. Tai nereiškia, kad žmogus negali kreiptis į specialistą, jeigu jaučia tokį poreikį, tačiau praėjus kelioms dienoms po traumos patyrimo potrauminio streso sutrikimas nustatytas dar nebus.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Trajektorijos, kada simptomai gali žmogaus gyvenime pasireikšti, gali būti įvairios. Žinoma, dažniausiai potrauminį stresą matome pasireiškiantį gan greitai po trauminės patirties. Tačiau jis gali išryškėti ir daug vėliau. Tarkim, vaikystėje įvykusios traumos pasekmės ima smarkiai reikštis suaugus, kai žmogus susiduria su stipriu traumą primenančiu stresoriumi.
Tais atvejais, kai praėjus kelioms savaitėms po trauminės patirties žmogus tai vis dar stipriai išgyvena, svarbu, kad jis kreiptųsi į specialistą ir pasikonsultuotų dėl potrauminio streso. Kreiptis pagalbos dėl to niekada nėra vėlu. Vis dėlto kuo ilgiau delsiama - tuo gali būti sunkiau po to tai išspręsti.
Rizikos ir Apsauginiai Veiksniai
Labai geras klausimas, ir mano atsakymas - tiksliai nežinau, nes niekas to nežino. Apie rizikos ir apsauginius veiksnius psichotraumatologijoje kalbama, ir nemažai, bet iš tikrųjų jų sąrašas yra labai ilgas ir nebaigtinis. Potrauminio streso veiksnius tyrinėjantys mokslininkai mato, kad prie rizikos ir apsauginių veiksnių gali būti priskirta labai daug dalykų. Žinome, kad labai svarbu socialinė aplinka ir palaikymas. Prie to, kaip reaguojame į sunkias patirtis, prisideda ir pačių patirčių ypatybės, žmogaus asmeninės savybės, ir genetika, tai, kaip jis reaguoja į stresą, pati situacija, stresoriai ir kiti psichikos sveikatos sunkumai.
PTSS Poveikis Gyvenimo Kokybei
Kalbant apie bet kokį psichikos sveikatos sutrikimą, vienas svarbiausių dalykų, leidžiančių sakyti, ar tai sutrikimas, ar ne - kiek žmogui ir (arba) jo aplinkiniams tai trukdo visavertiškai gyventi. Pats potrauminis stresas gali trukdyti svarbiose gyvenimo srityse: darbinėje aplinkoje, moksluose, kituose užsiėmimuose. Darbinėje srityje gali būti sunku atlikti užduotis ir gebėti susikaupti. Būna, kad žmogus išvis nebegali eiti į darbą, ima nedarbingumą, nebegali dirbti visu pajėgumu. Gali būti paveiktas ir žmogaus laisvalaikis. Sunku užsiimti veiklomis, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmą. Labai dažnai yra paveikiami ir santykiai su žmonėmis.
Pagalba Sergantiesiems PTSS
Tikrai turime veiksmingų pagalbos būdų, kaip sumažinti potrauminio streso sunkumus, ir nemažai daliai žmonių jie gali stipriai susilpnėti arba iš viso išnykti. Pagalbos būdų yra tiek tais atvejais, kai žmogus patiria mažiau psichologinių problemų, tiek tada, kai pasekmės yra kompleksinės ir sudėtingos. Žinoma, kartais gali kiek ilgiau užtrukti konkrečiam žmogui tinkančio pagalbos būdo paieškos. Bet labai gerai, kad pasaulyje tų veiksmingų pagalbos metodų turime ne vieną ir yra iš ko rinktis. Mokslininkai toliau intensyviai kuria naujus pagalbos būdus ir juos tikrina, kad būtų galima padėti kuo daugiau nuo potrauminio streso kenčiančių žmonių. Žinoma, norime naudotis mokslu grįstais būdais, kurie moksliniuose tyrimuose padėjo žmonėms, patiriantiems potrauminį stresą.
Depresija: Kai Liūdesys Užvaldo Gyvenimą
Depresija - tai puikiai visame pasaulyje žinoma psichologinė būklė, veikianti žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Ji yra daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga. Depresija gali turėti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Pirmasis žingsnis yra suprasti kaip ją atpažinti, o antrasis, suprasti kokie yra veiksmingi ir laiko patikrinti būdai ją nugalėti.
Depresijos Simptomai ir Priežastys
Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra tai, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad depresiją sukelia cheminių medžiagų, kurios perduoda informaciją tarp smegenų ląstelių , disbalansas. Tai pirmiausia serotonino, dažnai vadinamo „laimės hormonu“, trūkumas bei kitų medžiagų - noradrenalino, dopamino - tarpusavio pusiausvyros pakitimai. Šį sutrikimą gali sukelti ir kitos ligos, vartojami vaistai, stresas, hormonų pokyčiai, narkotikų bei alkoholio vartojimas. Jei kas nors šeimoje sirgo šia liga, tikimybė ja susirgti didesnė.
Depresijos Formos
Egzistuoja įvairios depresijos formos:
- Didžioji depresija (klinikinė depresija): Viena iš sunkesnių depresijos formų, kurią žmonės patiria rečiau nei lengvesnes šios ligos formas. Ši depresijos rūšis pasižymi ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
- Atipinė depresija: Viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais.
- Pogimdyminė depresija: Psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Šis sutrikimas gali atsirasti bet kada po gimdymo, dažniausiai prasidedantis per pirmąsias savaites po vaiko gimimo. Pogimdyminė depresija reikalauja gydymo, kad pagerėtų būklė.
- Distimija: Ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką - bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija.
- Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS): Specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus. Šviesos terapija ir antidepresantų vartojimas yra efektyvios SAS gydymo priemonės.
- Bipolinis sutrikimas (maniakinė depresija): Psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei. Tačiau tinkamai ir nuosekliai gydydamasis, asmuo gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
Depresija Senyvame Amžiuje
Depresija nėra normali senėjimo dalis ir niekada neturėtų būti vertinama lengvabūdiškai. Deja, bet dažnai vyresnio amžiaus žmonėms depresija nebūna diagnozuojama ir nesiimama gydymo, nes dauguma jų mano, jog pablogėjus nuotaika, energijos trūkumas, įvairūs nepaaiškinami skausmai ir kiti simptomai yra susiję su amžiumi, todėl jie įprastai net negalvoja kreiptis pagalbos.
Depresijos ir Sielvarto Skirtumai
Kartais gali būti sunku atskirti sielvartą nuo depresijos. Jiems būdinga daug tų pačių požymių, tačiau yra ir svarbių skirtumų. Sielvartas yra visiškai natūrali reakcija į netektį, o depresija yra liga. Sielvartaujantiems žmonėms gali pasireikšti depresijos simptomai, tačiau jie paprastai laikui bėgant pagerėja. Kai kuriems žmonėms netektis gali sukelti depresiją. Jei sielvartaujate, normalu jausti liūdesį.
Veiksniai, Galintys Paūmėti Depresiją
Yra keletas veiksnių, dėl kurių depresija gali paūmėti, todėl svarbu žinoti, kaip juos atpažinti, valdyti ir kada kreiptis pagalbos.
- Neigiamas situacijų interpretavimas (pesimizmas): Labai svarbu įvertinti ar esate linkę gyvenimiškas situacijas vertinti pernelyg neigiamai - atmetant bet kokį teigiamą požiūrį.
- Žema savivertė: Gali tiesiogiai paveikti jūsų nuotaiką ir elgesį.
- Savęs izoliavimas nuo išorinio pasaulio: Nuolatinis vengimas bendrauti su žmonėmis gali būti dar vienas depresijos požymis.
- Asmeninių santykių problemos: Gali sustiprinti depresijos simptomus.
- Stresas: Gali padidinti depresijos sunkumą.
- Miego sutrikimai: Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus.
- Alkoholis: Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą.
Kaip Kovoti Su Depresija?
- Priimkite save ir savo iššūkius: Atvirumas ir meilė sau ir tam, ką išgyvenate, gali padėti įveikti depresiją.
- Prisiminkite, kad rytoj išauš nauja diena: Vidinės emocijos ir mintys keičiasi kiekvieną dieną.
- Susitelkite į detales, o ne į visumą: Sumažėję interesai bei pasitenkinimas anksčiau patikusiais dalykais („nebėra gyvenimo džiaugsmo“).
Depresijos Gydymas
Depresijos gydymas apima:
- Medikamentinį gydymą: Antidepresantai, nerimą slopinantys, miegą gerinantys ir kt. vaistai.
- Psichoterapinį gydymą: Psichoanalitinė, psichodinaminė, elgesio ir kitos rūšys.
- Instrumentinį gydymą: Šviesos terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinis magnetinis stimuliavimas ir kt.
Aktyvumo Ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD): Ne Tik Vaikų Liga
Įprasta manyti, kad ADHD (angl. - aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - tai vaikų ir paauglių liga. Kadangi labai dažnai suaugusiame amžiuje šis sutrikimas nediagnozuojamas, nuo jo kenčiantys pacientai nesulaukia tinkamo gydymo ir negali gyventi pilnaverčio gyvenimo.
ADHD Simptomai Ir Rizikos Veiksniai
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į galimus rizikos veiksnius - ar turite artimų giminaičių (pvz., tėvų ar brolių ir seserų) su ADHD ( nepalankus genetinis paveldėjimas 80 proc.); ar mama nėštumo metu rūkė, vartojo alkoholį ar narkotikus; ar mama nėštumo metu neturėjo sąlyčio su nuodingomis medžiagomis, pvz. PCB; ar ankstyvam gyvenimo laikotarpyje Jūs neturėjote sąlyčio su švinu; ar negimėte anksčiau laiko ir mažesnės kūno masės. Labai pravartu prisiminti ar pasiklausti vyresnių artimųjų apie vaikystės ir paauglystės ypatumus. Svarbu atkreipti dėmesį į tokius faktus - lėtesnis vystymasis , užsitęsęs šlapinimasis į lovą, elgesio problemos, dažnos drausminės nuobaudos, prastesnis pažangumas, antramečiavimas. Visos šios aplinkybės turėtų paskatinti atkreipti dėmesį į galimus ADHD klinikinius požymius.
ADHD Tipai
Išskiriami trys pagrindiniai ADHD tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas - dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Manoma, kad vaikams, o suaugusiame amžiuje - vyrams būdingas hiperaktyvusis tipas, o moterims - nedėmesingumo tipas.
- Nedėmesingumas: Nesugebėjimas išlaikyti dėmesio, baigti pradėtą darbą, pastoviai daromos klaidos, išsiblaškymas, neatidumas, užmaršumas.
- Hiperaktyvumas: Bėgiojimas, per dažnas ir greitas judėjimas, sunkumas išbūti vienoje vietoje, per greitas ir per didelis šnekumas, triukšmavimas, įkyrus elgesys.
- Impulsyvumas: Negebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo, atsakymas į klausimus, nesulaukus jo pabaigos, pokalbio temos keitimas; lengvas su(si)erzinimas; emociniai protrūkiai.
ADHD Poveikis Suaugusiųjų Gyvenimui
Esant minėtiems požymiams , atsiranda problemos įvairiose suaugusio žmogaus gyvenimo srityse- prasidėjus darbiniams santykiams pastebimi prastesni profesiniai pasiekimai ir menkesnės galimybės siekti karjeros, dažnesni darboviečių keitimai. Kasdieninis darbas tampa iššūkiu - sunku atlikti darbą laiku, užmirštami terminai, susitikimai, svarbios datos. Šeimyniniuose santykiuose - dažnesnės skyrybos, santykių problemos. Nesugebėjimas kontroliuoti impulsų gali svyruoti nuo nekantrumo, nuotaikos svyravimų iki pykčio proveržių. Kitose gyvenimo srityse - žemesnė socialinė ir ekonominė padėtis, dažnesnės finansinės krizės, dažnesnis piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiomis medžiagomis, nepaisymas kelių eismo taisyklių ir nelaimingi atsitikimai, pastovios baudos už greičio viršijimą ir t.t.
ADHD Diagnostika
ADHD vaikams diagnozuojamas, kai yra sutrikęs dėmesys ir per didelis aktyvumas. Abu šie požymiai yra būtini diagnozei nustatyti ir turi pasireikšti daugiau nei vienos rūšies situacijose (pvz., namuose, klasėje, klinikoje).
ADHD požymiai suaugusiems yra tokie patys, tik būdinga, kad hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai būna ne tokie ryškūs kaip nedėmesingumo.
ADHD diagnozavimą apsunkina dažnai kartu sutinkami ir kiti psichikos sutrikimai: nuotaikos sutrikimai - depresija, bipolinis sutrikimas; nerimo spektro sutrikimai; asmenybės sutrikimai - dažniausiai ribinio ir asocialaus tipo; priklausomybės sutrikimai.
ADHD Gydymas
Pripažinta, kad suaugusiųjų ADHD sėkmingiausiai gydomas derinant medikamentinį ir psichoterapinį metodus. Dažniausiai ADHD gydymui skiriami psichostimuliatoriai - medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino koncentraciją. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.
Nerimas: Kai Baimė Užvaldo Gyvenimą
Nerimas - normaliai kiekvieno žmogaus išgyvenama būsena, kuri padeda organizmui mobilizuoti jėgas siekiant tikslo ar norint išvengti pavojaus. Nerimą jaučiame, kai laukia atsakingas pokalbis, pavyzdžiui, dėl darbo, operacija, egzaminas ar susitikimas su svarbiu žmogumi ir pan.
Kada Nerimas Virsta Sutrikimu?
Nerimas tampa sutrikimu tada, kai jis neturi akivaizdžios, suprantamos priežasties arba pasidaro toks stiprus, kad ima žmogui ne padėti, o trukdo - pavyzdžiui, studentui prieš egzaminą taip „suka pilvą ir pykina“, kad jis negali nueiti į egzaminą; kitu atveju - žmogus gali būti tiek besijaudinantis dėl darbo, kad mintys jo neapleidžia vakare nei naktį - trukdo užmigti, kartojasi sapnuose.
Nerimo Priežastys
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nerimo atsiradimas yra susijęs su tam tikrų cheminių medžiagų kiekio, tarpusavio santykio sutrikimu. Čia kalbama apie serotonino, noradrenalino, dopamino, endogeninių opioidų gamybos ar aktyvumo pokyčius, labai svarbią vietą galvos smegenų slopinimo procesuose užimančią gama amino sviesto rūgštį.
Bendrojo Nerimo Sutrikimo Simptomai
Pacientai skundžiasi neramumu, pastoviu jauduliu ir įtampa, nuovargiu, jiems sunku susikaupti, galvoje sukasi neramios mintys apie tai, kad turi nutikti kažkas blogo, nuogąstauja dėl įvairių smulkmenų arba dėl artimųjų, savo pačių sveikatos, galimų katastrofų. Būdinga tai, kad galvojant apie ką nors į ateitį, matoma tik bloga, grėsminga ateitis, neišvengiamai susiklostanti katastrofa. Pacientai blogai miega - jiems sunku užmigti, vargina apmąstymai apie dienos įvykius, darbus, miegant sapnuose tarsi toliau sprendžiamos esamos problemos ar kankina košmarai, kuriuose nuo kažko bėgama, atsitinka kažkas baisaus, dažnai nubudinėjama. Ryte žmogus nesijaučia tinkamai pailsėjęs, jam sunku sukaupti dėmesį, bendrauti su kitais, nes pasidaro dirglus, nekantrus.
Ligos Eiga
Susirgimas yra lėtinis, jam būdinga banguojanti eiga su pagerėjimais ir pablogėjimais, kartais gali tęstis visą gyvenimą. Vienam ketvirtadaliui pacientų, sergančių šiuo sutrikimu, nustatoma ir panikos atakų, daugiau negu pusei - depresija. Pacientai dažnai linkę neigti psichologines problemas bei tai, kad esamų fizinių skundų priežastis slypi psichikoje.
#
tags: #psichologinis #sutrikimas #kai #zmogus #mano #jog