Šis straipsnis skirtas įamžinti ir pagerbti asmenis, paaukojusius savo gyvybes už Lietuvos laisvę kovose su sovietiniu režimu. Juose atsispindi ne tik ginkluotas pasipriešinimas, bet ir neginkluotas pogrindis, ryšininkai bei rėmėjai - visi, kurie prisidėjo prie Lietuvos išlaisvinimo.
Partizaninio Pasipriešinimo Esminės Figūros
Lietuvos laisvės kovotojai - tai ne tik ginkluoti partizanai, bet ir jų ryšininkai bei rėmėjai. Šis žinynas skirtas informacijai apie visoms minėtoms partizanų karo dalyvių grupėms priklausiusius asmenis pateikti.
Jurgis Krikščiūnas-Rimvydas
Jurgis Krikščiūnas gimė 1919 m. Samaroje (Gorkyje), bolševikų siautėjimo metu jo šeima patyrė didelius nepriteklius ir badą. 1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą, apsigyveno Marijampolės apskr., Ašmintos (vėliau Prienų) valsčiuje, Ašmintos kaime pas senelius. Tėvas Antanas Krikščiūnas buvo inžinierius-topografas, kuris tuoj po grįžimo buvo mobilizuotas ir pradėjo dirbti inžinerinius darbus, organizavo Lietuvos karo topografijos skyrių ir jam vadovavo iki bolševikų okupacijos 1940 metais. 1940 m. birželio mėnesį Lietuvą okupavus bolševikams, rugsėjo mėnesį buvo paleistas į atsargą. Tada įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto statybos fakulteto geodezijos skyrių. Mokėsi iki 1943 metų kovo mėnesio. Žuvo Lenkijoje. Už nuopelnus karžygio vardu ir aukščiausiu apdovanojimu J. Krikščiūnas buvo pagerbtas po mirties.
Stasys Jarmala
Stasys Jarmala gimė 1908 m. lapkričio 6 d. Jo tėvas, Juozas Jarmala, paveldėjo 16 ha žemės ant Nemuno kranto. Stasys nuo mažens siekė mokslo, vasarą dirbdamas ūkio darbus, o rudenį ir žiemą lankydamas Alytaus gimnaziją, kurią baigė 1929 metais. Baigęs Alytaus gimnaziją lankė trijų mėnesių mokytojų kursus Kaune. 1931 m. būdamas 22 metų išvyko į Rokiškio aps., Miliūnų k. Dirbdamas Bajorų, Burokiškio pradinėse mokyklose pasižymėjo kaip veiklus žmogus, geras organizatorius. Glaudžiai bendradarbiavo su mokinių tėvais, kaimo gyventojais.
Vladas Montvydas
Vladas Montvydas gimė 1911 m. Šilalės r., Gatautiškės kaime, prigludusiame prie Lūksto ežero. Jo tėvai buvo Gatautiškės dvaro darbininkai.
Taip pat skaitykite: Kovo 11-osios Akto signatarai
Ona Lukšienė
Ona Lukšienė buvo šviesi kaimo moteris, mokėjusi skaityti ir leidusi mokytis savo vaikus. Ištekėjo už Lietuvos savanorio Jono Lukšio. Savo sodybą puošė gražiu darželiu. 1935 m. seną bakūžę perstatė į gražų namą, kuriame kabojo Vytis, Vytauto Didžiojo ir Birutės paveikslai. Nuo mažens tėvai ugdė Tėvynės meilę.
Onutė Preilauskaitė-Končiuvienė
Onutė Preilauskaitė-Končiuvienė gimė 1929 m. kovo 4 dieną ūkininkų Stasio Preilausko ir Petronėlės Barčaitės-Preilauskienės šeimoje. 1945 m. Pagirių ir aplinkiniai kaimai antrąją bolševikinę okupaciją sutiko su nerimu. Stasys ir Petronėlė Preilauskai įruošė savo gyvenamajame name slėptuvę 4 partizanams. Stasys Preilauskas, suklupdęs visą šeimą prieš kryžių, prisaikdino laikyti paslaptį apie pogrindžio veiklą.
Juozas Vitkus-Kazimieraitis
Juozas Vitkus, antrasis sūnus iš šešių Vitkų šeimos, gimė 1901 m. gruodžio 10 d. Mažeikių apskrities Skuodo-Ketūnų kaime Bočelio sodyboje. 1904 m. pradžioje Juozapas Vitkus slapta išvyko į JAV, nes prasidėjus Rusijos-Japonijos karui, nenorėjo eiti į rusų armiją. 1906 m. pasikvietė žmoną Marijoną su 3 vaikais atvykti į JAV. Tačiau Londone Marijoną sulaikė, kadangi ji sirgo trachoma, o Amerika sergančių emigrantų neįsileisdavo. Marijona, nemokėdama svetimos kalbos, neturėdama ryšio su Tėvyne ir vyru, pateko į vargą. Vaikus atidavė į prieglaudą, o ši juos išdalino anglų šeimoms. Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos kariuomenės plk. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) už nuopelnus Sąjūdžio idėjai, organizacinės, karinės ir visuomeninės veiklos pagrindus, taip pat už didvyriškumą, parodytą mirties valandą kovoje su priešu, 1949 m. vasario 16 d. buvo paskelbtas Laisvės kovos karžygiu.
Antanas Baltūsis-Žvejys
Antanas Baltūsis-Žvejys gimė 1915 m. Vilkaviškio aps., pasiturinčio ūkininko šeimoje. 1938 m., pašauktas į kariuomenę, įstojo į Karo mokyklos husarų aspirantūrą, kurią baigęs gavo jaunesniojo leitenanto laipsnį ir buvo išleistas į atsargą. 1939 m. rugsėjo mėn., prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, buvo mobilizuotas į kavalerijos dalinį ir pakeltas leitenantu. Užėjus vokiečiams, buvo paskirtas Pilviškių valsčiaus policijos viršininku, tačiau netrukus už priešingas pažiūras dėl žydų persekiojimo buvo suimtas. Maždaug po trijų savaičių paleistas, mokytojavo toliau. 1943 m. vengdamas suėmimo, įstojo į 255 lauko žandarmerijos savisaugos batalioną Kaune. Buvo paskirtas kuopos vadu ir pakeltas kapitonu. Žuvo vasario 1 d.
Juozas Kasperavičius
Juozas Kasperavičius, gimęs 1912 m. liepos 17-osios naktį ant Mituvos krantų, Kasperavičių troboj.
Taip pat skaitykite: Kaip naudoti emocinės laisvės techniką
Juozas Šibaila-Merainis
Juozas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Vadėnų k. Jo tėvas buvo Tomas Šibaila, motina Ona Bingelytė. Svarbiausia, jis siekė, kad partizaninis judėjimas taptų organizuotu kariniu politiniu pasipriešinimu Lietuvos okupacijai. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo visuomeninės dalies viršininkas J. Šibaila (slapyvardis Merainis) atstovavo Karaliaus Mindaugo (Šiaurės rytų Lietuvos, Kalnų) sričiai. 1949 02 16 priimtoje deklaracijoje LLKS politinė programa buvo išdėstyta. LLKS Visuomeninės dalies viršininkui J. Šibailai-Merainiui pasiūlius, protokoliniu sprendimu Laisvės kovotojo karžygio vardas už nuopelnus ir veiklą centralizuojant partizaninį judėjimą tądien buvo suteiktas Rytų Lietuvos partizanų srities vadui, partizanų mjr. Antanui Slučkai-Šarūnui (1917-1949).
Jonas Žemaitis-Vytautas
Būsimasis LLKS Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis gimė 1909 m. kovo 15 d. Palangoje Jono ir Petronėlės Žemaičių šeimoje. Nebuvęs garsus pogrindžio veikėjas pirmaisiais okupacijos metais J. Žemaitis dėl savo sąžiningumo, darbštumo, karininko talento ir pasišventimo laisvės kovai žingsnis po žingsnio pradėjo eiti vis atsakingesnes pareigas ir galiausiai buvo išrinktas visos Lietuvos partizanų vadu. Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio prezidiumo pirmininkas J. Žemaitis (slapyvardis Vytautas) atstovavo Vakarų Lietuvos sričiai. 1952 01 dėl ligos J. Žemaitis atsisakė prezidiumo pirmininko pareigų ir įpareigojo Vakarų Lietuvos srities vadą A. Bakšį (slapyvardis Germantas) tartis dėl pareigų perdavimo A. Ramanauskui.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS)
LLKS telkė visas pasipriešinimo pajėgas - partizanus ir neginkluotą pogrindį. Įkurtas 1949 02 02-22 visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, įvykusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje Mėnaičių kaime. LLKS Taryba sovietiniu reokupaciniu laikotarpiu (1944-90) laikoma aukščiausia politine institucija, Lietuvos vyriausybe pogrindyje, vadovaujančia politinio ir karinio išlaisvinimo kovai. LLKS prezidiumas buvo įpareigotas, susidarius sąlygoms, vadovauti lietuvių tautos sukilimui, o atkūrus nepriklausomybę, kol bus išrinktas Seimas ir Prezidentas, - sudaryti laikinąją vyriausybę. LLKS įsakymai, direktyvos ir nuostatai buvo privalomi visiems Lietuvos gyventojams. Paskelbta, kad partizanai atstovauja reguliariajai kariuomenei. 1949-51 LLKS prezidiumas parengė ir patvirtino Vadovybių statutą, Baudžiamąjį statutą ir kitus norminius dokumentus; rengdamas rėmėsi žemesnių partizanų organizacinių vienetų dokumentais. Pagal Vadovybių statutą buvo įsteigta Gynybos (Ginkluotųjų) pajėgų vado pareigybė. Juo laikinai buvo J. Žemaitis, 1949 07 05 (patvirtintas 09 18) paskirtas A. Ramanauskas. LLKS prezidiumas leido žurnalą Prie rymančio Rūpintojėlio (nuo 1949 02 25; redaktorius J. Šibaila), tarnybinį leidinį LLKS Tarybos biuletenis (nuo 1949 01 25 už parengimą buvo atsakingas P. Bartkus), tolygų slaptų raštų leidiniui (turinį galėjo žinoti tik sąjūdžio Tarybos nariai); autoriai buvo žymimi šifrais.
Laisvės Kovos Karžygio Garbės Vardas
Laisvės kovotojams ir Sąjūdžio dalyviams, kurie kovoje su priešu pasižymėjo karžygiškumu ir ypatingais nuopelnais Lietuvai ir Sąjūdžiui, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos Prezidiumo pirmininkas suteikia Laisvės kovotojo karžygio garbės vardą. Suteikiant karžygio vardą, visuomet buvo skiriamas ir aukščiausias apdovanojimas - I laipsnio Laisvės kovos kryžius (su kardais). Pirmieji karžygiais už nuopelnus Sąjūdžio idėjai, organizacinės, karinės ir visuomeninės veiklos pagrindus, taip pat už didvyriškumą, parodytą mirties valandą kovoje su priešu, 1949 m. vasario 16 d. buvo paskelbti: Pietų Lietuvos partizanų srities vadas, Lietuvos kariuomenės plk. Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Jungtinės Kęstučio apygardos vadas, Lietuvos kariuomenės ltn. 1950 m. lapkričio 23 d. Laisvės kovos karžygiu už organizacinius nuopelnus ir pasiaukojimą paskutinėse kautynėse paskelbtas LLKS Gynybos pajėgų štabo Organizacinio skyriaus viršininkas, partizanų mjr. Petras Bartkus-Žadgaila (1925-1949) ir du tais pačiais metais žuvę narsiausi partizanai iš Pietų Lietuvos: Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės narys, partizanų ltn. Kazimieras Alfonsas Pyplys, slap. Audronis-Mažytis (1923-1949) ir Dainavos apyg. Partizano Kazimieraičio rinkt. vadas, partizanų ltn. Vaclovas Voveris-Žaibas (1922-1949). 1950 m. gruodžio 4 d. LLKS Tarybos Prezidiumo X sekcijos narių nutarimu, Laisvės kovos karžygio vardas buvo suteiktas Alytaus kalėjime nukankintam mokytojui ir specialius Pietų Lietuvos partizanų srities vadovybės įgaliojimus turėjusiam ryšininkui Konstantinui Bajerčiui-Garibaldžiui (1903-1946). 1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos Prezidiumo X sekcijos nariai, kuris laikas praradę ryšį su likusiais Vyriausios vadovybės nariais ir manydami, kad jie yra žuvę, Laisvės kovos karžygio vardą per klaidą antrą kartą suteikė Kazimierui Alfonsui Pypliui, taip pat Lenkijoje žuvusiam Dainavos apyg. štabo I skyriaus viršininkui ir ryšių karininkui, partizanų kpt. Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui (1919-1949) ir šiame posėdyje dalyvavusiam LLKS Gynybos pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus viršininkui, Visuomeninės dalies Politinio skyriaus viršininkui, LLKS atstovui užsienyje, partizanų kpt. Juozui Albinui Lukšai-Mykolaičiui (1921-1951).
Atminties Įamžinimas
Šiandien svarbu prisiminti ir įamžinti šių didvyrių atminimą, kad jų pasiaukojimas ir kova už laisvę niekada nebūtų pamiršti.
Taip pat skaitykite: XX amžiaus lietuvių proza ir laisvė
Projektas „Pažinkime Laisvės Kovotojus Karžygius”
Projektas „Pažinkime Laisvės kovotojus karžygius” siekia atkreipti visuomenės dėmesį į 1949-1950 m. aukščiausiu LLKS apdovanojimu apdovanotus ir garbės vardu pagerbtus laisvės kovotojus.
Notigalės Partizanų Istorijos Atkūrimas
Vokietijoje dirbantis kraštietis Povilas Stumbrys, pradėjęs rinkti liudijimus apie Notigalėje nužudytus partizanus, siekia atkurti tiesą apie jų likimus. P. Stumbrio manymu, tautos istoriją bylojantys atminimo ženklai reikalauja preciziško tikslumo. Jis numatęs sudaryti ir išleisti elektroninę knygą, kurioje liudijimai būtų įgarsinti aktorių, o Notigalės vaizdų fone - žuvusių partizanų, jų gyvenimo akimirkų nuotraukos. Taip pat planuojamas bokštas „Laisvė. Kova. Meilė“.