Įvadas
Depresija - tai rimta ir dažna liga, ženkliai apsunkinanti žmogaus gyvenimą. Lengva depresija, nors ir mažiau intensyvi nei sunkesnės formos, vis tiek gali neigiamai paveikti kasdienį funkcionavimą ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti lengvos depresijos simptomus, kokie yra galimi gydymo būdai namuose ir kada kreiptis į specialistus. Taip pat pateiksime psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro Lauryno Bukelskio įžvalgas apie depresijos gydymą.
Depresijos Simptomai ir Formos
Depresijai būdinga liūdna nuotaika, sumažėjęs energingumas ir aktyvumas. Taip pat dažnai sumažėja pasitenkinimas anksčiau malonumą teikusiomis veiklomis, siaurėja interesų ratas, mažėja dėmesio koncentracija, atsiranda didelis nuovargis net ir nuo minimalių pastangų. Neretai sutrinka miegas ir apetitas, gali keistis svoris, silpnėti seksualinis potraukis, atsirasti įvairūs fiziniai simptomai - pvz., galvos ir kūno skausmai.
Sergant depresija dažnai būna sumažėjusi savivertė, būdingas kaltės jausmas, atsiranda „tunelinis“ mąstymas: viskas atrodo blogai, gali atsirasti mintys apie savižudybę, nes kančia atrodo nepakeliama. O kai kurių žmonių depresijai būdingas nerimas, pyktis, padidėjęs psichomotorinis judrumas (vadinamas ažitacija), impulsyvumas, rizikingas elgesys ir priklausomybės.
Depresijos simptomai gali skirtingai reikštis tarp vyrų ir moterų. Moterys dažniau turi stipriau išreikštus tradicinius depresijos požymius, tokius kaip apetito/svorio pokyčiai, žemas energijos lygis, miego sutrikimai, prislėgta nuotaika ir t.t.; bei patiria daugiau tokių ne pagrindinių depresijos simptomų kaip nerimas, seksualiniai sunkumai, somatiniai (kūno) nusiskundimai. Vyrai tuo tarpu dažniau turi stipriau išreikštus tokius simptomus kaip alkoholio ir narkotikų vartojimas bei rizikingas elgesys ir prasta impulsų kontrolė. Vaikų depresija gali reikštis irzlumu, pykčiu, elgesio bei bendravimo sunkumais.
Depresijos Formos
Depresija taip pat gali turėti įvairias skirtingas formas:
Taip pat skaitykite: Kaip psichoterapija padeda įveikti lengvą depresiją
- Sezoninė (susijusi su saulės šviesa - pasireiškianti tamsiuoju metu laiku).
- Lėtinė (t.y., besitęsianti metų metus su apūmėjimais ir palengvėjimais).
- Pogimdyvinė.
- Bipolinio sutrikimo dalis ir kaitaliotis su manijos epizodais.
Kada Reikėtų Susirūpinti?
Jei į daugelį iš šių klausimų atsakėte „taip“, tikėtina, kad kenčiate nuo depresijos epizodo ir būtina kreiptis į specialistus. Depresija nėra peršalimas - dažniausiai ji nepraeina savaime, o jei praeina - tai didelė tikimybė, kad ir vėl kartosis.
Esant lengvam depresijos epizodui asmuo paprastai jaudinasi dėl minėtų simptomų, tačiau dažniausiai gali užsiimti didesne dalimi įprastos savo veiklos. Tuo tarpu vidutinė, o juo labiau sunki, depresija gali rimtai sutrikdyti kasdienį funkcionavimą. Dėl to specialistų pagalba yra labai svarbi.
Lengvos Depresijos Gydymas Namuose
Lengvos depresijos atveju antidepresantai nerekomenduojami, tačiau sergant vidutine ir sunkia depresija rekomenduojama gydyti antidepresantais ir psichoterapija. Tačiau yra daug būdų, kaip galite padėti sau namuose, siekiant pagerinti savijautą ir sumažinti simptomus.
Savipagalbos Programos Internetu
Savipagalbos programoje internetu „Be depresijos” rasite išsamią informaciją apie depresiją ir veiksmingiausius bei universaliausius pagalbos sau būdus. Turėsite galimybę juos išbandyti. Po šios programos būsite išbandę ir atradę, kurie būdai Jums yra veiksmingiausi, galėsite sėkmingai tuo naudotis savo savijautai reguliuoti kasdien.
Fizinis Aktyvumas
Aktyvus judėjimas padidina geros savijautos hormonų, vadinamų endorfinais, lygį Jūsų kūne. Daugelis tyrimų rodo, kad kai kuriais atvejais fiziniai pratimai gali veikti lygiai taip pat gerai, kaip antidepresantai. Reguliarus aktyvus judėjimas keičia smegenis: jis padidina serotonino ir dopamino aktyvumo lygį, kas ypatingai svarbu įveikiant depresiją. Tai gali būti greiti pasivaikščiojimai, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu ar užsiėmimai sporto salėje.
Taip pat skaitykite: Lengvos mintys
Šviesos Terapija
Šviesos terapija - tai gydymas intensyviu šviesos srautu. Mūsų visų kūnas sukurtas taip, kad jam būtina nuolat gauti saulės šviesos. Ji pakelia nuotaiką, sumažina streso reakcijas smegenyse, sureguliuoja biologinį kūno laikrodį ir net padidina tikimybę, kad norėsime bendrauti su kitais. Daugeliui žmonių, sergančių depresija, 30 minučių šviesos per dieną jau pakanka gydančiam efektui gauti. Tačiau šviesa turi būti tokio ryškumo, kaip saulėtą dieną. Apsiniaukusią dienos šviesos gali būti 10 kartų mažiau, tad lauke tektų būti bent kelias valandas. Egzistuoja šviesos terapijos kambariai, šviesos terapijos lempos, dėžės, akiniai, šalmai ir kt. Šviesos terapijos prietaisų ryškumas atitinka giedros saulėtos dienos ryškumą. Tačiau labai svarbu parinkti tinkamą laiką šviesos terapijai, o jis priklauso nuo jūsų miego sutrikimo pobūdžio. Paprastai žmonėms šviesos terapija yra malonus procesas. Jos poveikis yra greitesnis nei daugelio antidepresantų - 50-65% sergančiųjų sezonine žiemos tipo depresija pirmuosius pokyčius pajunta po 2-4 dienų, o akivaizdus teigiamas poveikis pastebimas po 1-2 savaičių.
Mityba ir Papildai
Neturint aiškaus dienos ritmo, nesirūpinant savo mityba, mažai judant sunku tikėtis geros savijautos. Vartokite žuvų taukus. Remiantis atliktais moksliniais tyrimais, šiuo metu rekomenduojama dozė 1000 mg EPA (eikozapentaeno rūgštis) ir 500 mg DHA (dokozaheksaeno rūgštis) kasdien.
Miego Kokybė ir Kiekis
Rūpinkitės savo miego kokybe ir kiekybe. Stenkitės išlaikyti pastovų miego režimą: nepersimiegokite, eikite miegoti ir kelkitės kasdien (net ir savaitgaliais) panašiu metu, iš miegamojo pašalinkite viską, kas trukdo miegoti, pasirūpinkite, kad kambaryje nebūtų per šilta - vėsesnėje patalpoje miegas geresnis.
Bendravimas ir Socialinė Parama
Leiskite laiką su žmonėmis: artimaisiais, draugais, pažįstamais, dalyvaukite bendruomenių veikloje. Apsupkite save žmonėmis, su kuriais malonu bendrauti. Ieškokite malonių veiklų. Tyrinėkite, kas jums malonu bei prisiminkite, kas malonumą teikė anksčiau, idėjų malonioms veiklos galite netgi paieškoti internete. Susiplanuokite laiką malonumams ir laikykitės plano, net jei iš pradžių veikla ir nebus labai maloni. Planas ir tikslų kitai dienai turėjimas motyvuoja ir palaiko, suteikia galimybę sulaukti kažko gero. Apsikabinkite su artimaisiais ar bent skirkite laiko gyvūnams. Prisilietimai yra labai svarbūs emocinei žmogaus gerovei, nuo jų atsipalaiduoja kūnas, išsiskiria malonumo ir džiaugsmo hormonai.
Dėmesingas Įsisąmoninimas (Mindfulness)
Moksliniai tyrimai rodo dėmesingo įsisąmoninimo meditacijų efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Lengvos depresijos gydymas
Kada Kreiptis Į Specialistus?
Jei jaučiate, kad savipagalbos priemonės nepadeda, simptomai sunkėja arba trukdo kasdieniam funkcionavimui, būtina kreiptis į specialistus. Gydytojo pareiga išsakyti galiojančias rekomendacijas, bet sprendimą - gerti rekomenduotus vaistus ar ne - priimsite jūs.
Galimybė nemokamai gauti psichologo ar psichiatro pagalbą yra psichikos sveikatos centruose. Jei norite terapinio gydymo, - pas psichologus. Taip pat gydymas gali būti ir kompleksinis.
Gydymui Atspari Depresija
Gydymui atspari depresija yra klinikinis apibūdinimas, rodantis, kad prieš tai bandyti bent du antidepresantai maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites nedavė pakankamo efekto. Tokiu atveju, reikėtų kalbėti ne apie kreipimąsi, o apie kantrybę ir pasitikėjimą toliau ieškoti išeičių, kurių tikrai yra.
Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikti ir kombinacijos su neuroleptikais, (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija.
Artimųjų Palaikymas
Artimiesiems nereikėtų tikėtis, kad galėsite lengvai pakeisti depresija sergančio žmogaus nuotaiką. Reikia palaikyti viltį, būti šalia. Sergant gydymui atsparia depresija reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.
Savižudybės Rizika
Minčių apie savižudybę patiriame daugelis - kartais jos ateina kaip noras „nebūti“, „kad nutrenktų automobilis“ ir pan., bet sergant depresija jų tikimybė, ypač sunkių, vadinamų aktyviomis, t. y. imtis aktyvaus vaidmens užbaigti savo gyvenimą, padidėja. Sunkios depresijos atveju savižudybės rizika yra apie 13 proc., tačiau lengvos - daug mažesnė.
Įtarus artimojo savižudybės pavojų nepalikčiau jo vieno, kol nesusitiksiu su specialistu. Tai turėtų būti psichiatras.
tags: #lengvos #depresijos #gydymas #namu #salygomis