Žurnalistės, lektorės ir konsultantės Lidijos Laurinčiukienės paskaitos apie streso valdymą sulaukė didelio susidomėjimo. Remiantis tyrimais, trumpalaikis stresas gali būti netgi naudingas, nes mobilizuoja imuninę sistemą ir skatina veikti. Tačiau, kaip teigia L. Laurinčiukienė, svarbiausia - mūsų požiūris, nes į galvą per dieną atplūsta daugybė minčių, iš kurių tik nedidelė dalis yra teigiamos. Norint pakeisti situaciją, reikia keisti savo mąstymą.
Streso priežastys ir jaunimo požiūris
L. Laurinčiukienė atkreipia dėmesį, kad jaunimas patiria didelį stresą dėl noro viską turėti iš karto: gerą darbą, namą, automobilį, šeimą, neatsižvelgiant į savo amžių. Toks mąstymas, kad turtai garantuoja laimę, yra klaidingas. Lektorė pateikia pavyzdį apie verslininkę, kuriai laimę teikė pats verslo kūrimo procesas, o ne galutinis rezultatas - kavinių tinklas, kuris tapo kasdieniu rūpesčiu.
Mitybos įtaka streso valdymui
Daugelis žmonių, ypač moterų, nuolat rūpinasi savo svoriu ir analizuoja kiekvieną numestą kilogramą. L. Laurinčiukienė perspėja, kad studentės, kurios badauja ir nevalgo pusryčių, rizikuoja susirgti diabetu. Ryte būtina suvalgyti ką nors saldaus, kadangi tai padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Jei jaučiatės pavargę, suvalgykite keletą razinų, kaskart perkąsdami jas po kelis kartus, kad kraujas plūstelėtų į smegenis. Gerai nuotaikai ir fizinei būklei naudingi graikiniai, lazdynų, kedrų, anakardžių, pistacijų riešutai, tačiau juos reikia valgyti saikingai.
Dienos pradžia - raktas į sėkmingą streso valdymą
L. Laurinčiukienė rekomenduoja dieną pradėti pasirąžymu lovoje, kūno tempimu, pažiovavimu, ausų kremzlių traškinimu, stikline vandens ar puse greipfruto, kuris sužadins žarnyną. Svarbu prisiminti, kad vandenį reikia gerti gurkšneliais, o ne vienu ypu. Jei nenorite eiti į darbą, pauostykite per pusę perpjautą greipfrutą, nes jo kvapas žadina smegenų veiklą. Veido joga taip pat mažina įtampą ir daro veidą judrų. Šypsantis dirba mažiau raumenų nei surūgus, todėl verta dažniau juoktis.
Atsipalaidavimo ir streso prevencijos metodai
L. Laurinčiukienė pasakoja apie savo patirtį Indijoje, kur veikia „Linksmoji ligoninė“, kurioje žmonės mokomi streso prevencijos - atsipalaiduoti ir juoktis. Jei jaučiatės pikti, pykti galima ne ilgiau nei kelias minutes, nes vėliau tai kenkia imunitetui. Jei jaučiatės prastai, susisupkite į chalatą ar pledą, atsigulkite veidu į sieną ir pagailėkite savęs, tačiau atminkite, kad po pusvalandžio savigaila virsta savižudybe. Išsivyniojimas, išsilukštenimas iš kokono yra geriausia streso prevencija.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos stiprinimas: L. Laurinčiukienės indėlis
Streso prevencijai reikalingas fizinis aktyvumas. Vakare, ne vėliau kaip 20 valandą, užsimaunu kojines, o į antrą porą įpylusi po saują perlinių kruopų vaikštau apie 45 min. Vyksta akupunktūra su akupresūra. Vaikštant ant pirštų galų, atpalaiduojami galvos ir kaklo raumenys, o vaikščiojimas ant kulnų padeda spręsti kepenų, tulžies problemas, kurios dažnai atsiranda nuo nervų. Žarnyno problemoms padeda siauriausios pėdos dalies trynimas į kitą koją atsistojus kaip gandrui.
Turintiesiems stuburo negalavimų reikėtų į maišą prisipilti skaldytų žirnių, atsigulti ant to maišo ir savo kūnu stumdyti žirnius. Lankstus stuburas yra sveikas. Jis atpalaiduojamas, kai nėra stipriai lenkiamas, todėl ravėti patariama keturiomis, t. y. atsiklaupus.
Genų ir streso sąveika
Lektorė pabrėžia, kad žmogaus senėjimą apsprendžia genų ir aplinkos veiksnių sąveika. Kiekvienos chromosomos gale yra telomerai, kurie apsaugo chromosomą bei DNR grandinę nuo suirimo ir yra tiesiogiai susiję su senėjimu. Jei telomerų ilgis optimalus, galima daryti išvadas, kad iki šiol jo propaguojamas gyvenimo būdas yra optimalus ir žmogus gyvena pakankamai sveikai. Jei telomerų dydis mažesnis nei turėtų būti pagal kalendorinį amžių, žmogus turi permąstyti ir koreguoti visą savo dienos režimą, mitybą bei emocinę būseną.
Praktiniai patarimai streso valdymui
Norintiesiems suvaldyti stresą, L. Laurinčiukienė pataria išmokti atpalaiduoti kūną ir valdyti emocijas. Vienas iš būdų - klūpojimas ant kruopų, kuris sužadina prie žmogaus kelio girnelių esančius jautrius mūsų organizmą aktyvuojančius taškus. Stimuliuojant nervinius taškus, esančius paduose, taip pat yra mažinamas streso lygis. Vaikštant ant pirštų, atsipalaiduoja galva, grįžta atmintis, o vaikštant visa pėda, atsipalaiduoja kepenys ir žarnynas. Minkymas kamuoliukų taip pat aktyvina rankose esančius nervinius taškus. Svarbiausia, anot L. Laurinčiukienės, duoti darbo smulkiajai motorikai, todėl stresui nuimti labai tinka mezgimas. Taip pat nereikėtų kitiems pasakoti, kas yra blogai.
Taip pat skaitykite: Psichoterapeutės Lidijos Stonienės darbas
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
tags: #lidija #laurinciukiene #kaip #suvaldyti #stresa