Gyvenimas nuolat kinta ir kupinas iššūkių, todėl stresas tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Siekdami suspėti su visais įsipareigojimais, dažnai jaučiamės pervargę, įsitempę ir išsekę tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti mūsų sveikatą, sukelti miego sutrikimus, imuninės ir reprodukcinės sistemos disfunkciją, padidinti riziką susirgti diabetu, širdies ligomis, depresija ir nerimu. Laimei, yra įvairių būdų, kaip suvaldyti stresą ir atgauti vidinę ramybę, įskaitant nereceptinius vaistus, kurie gali padėti sumažinti nervinę įtampą ir pagerinti miegą.
Nereceptiniai vaistai nuo streso ir įtampos
Nereceptiniai vaistai, skirti nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti, dažniausiai yra žolelių pagrindu sukurti preparatai, vitaminai, mineralai ar lengvi raminamieji. Jie gali padėti žmonėms, patiriantiems stresą, nerimą ar miego sutrikimus. Kadangi dauguma nereceptinių priemonių yra natūralūs augaliniai ar mineralų preparatai, dažniausiai jie nesukelia stiprios priklausomybės ar kitų nepageidaujamų šalutinių poveikių, kaip gali nutikti vartojant receptinius vaistus.
Valerijono šaknies ekstraktas
Viena populiariausių augalinių priemonių nuo nervinės įtampos ir miego sutrikimų - valerijono šaknies ekstraktas. Valerijonas turi raminamųjų savybių, gali slopinti nerimą ir padėti greičiau užmigti.
Magnis ir melatoninas
Nervinei įtampai slopinti ir miegui gerinti gali padėti magnis, melatoninas, žolelių arbatos, magnio ir B grupės vitaminų deriniai. Daugelis šių priemonių turi natūralų raminamąjį poveikį, padedantį atsipalaiduoti po įtemptos dienos. Šios švelnios priemonės gali padėti lengviau užmigti, ilgiau miegoti ir pagerinti miego kokybę be stiprių šalutinių poveikių.
Kiti augaliniai preparatai
Vaistų sudėtyse yra valerijonų šaknų, melisos lapų, pipirmėčių ekstraktų. Taip pat yra tokių preparatų, kurių sudėtyje yra pasiflora, tradiciškai naudojama įvairiems sveikatos tikslams.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos problemų sprendimas tradiciniais metodais
Vaistų formos ir pasirinkimas
„MANO vaistinėje“ siūlomi vaistai yra įvairių pavidalų: tirpalo, tablečių, tinktūrų, geriamųjų lašų ir pan. - išsirinksite tinkamiausius ir patogiausius vartojimui. Vaistai nuo nerimo yra įvairių farmacinių formų preparatai, skirti mažinti nerimo jausmą ir gerinti psichinę būklę. Šie vaistai gali būti geriamųjų lašų, kapsulių, tablečių ar miltelių pavidalo, taip leidžiant pasirinkti patogiausią naudojimo būdą, atitinkantį kasdienius poreikius ir gyvenimo būdą. Dažnai šiuose preparatuose yra veikliųjų medžiagų, tokių kaip augaliniai ekstraktai (valerijonas, pasifloros ar levandos), vitamino B kompleksas ir kitos medžiagos, kurios gali padėti atpalaiduoti nervų sistemą ir mažinti stresą. Tokia sudėtis gali prisidėti prie nerimo simptomų valdymo, padėti stabilizuoti nuotaiką ir suteikti ramybės jausmą. Be to, kai kurie preparatai gali turėti raminantį poveikį, kuris gali padėti gerinti miegą.
Kada kreiptis į gydytoją
Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.
Nerimas ir jo požymiai
Daugelis žmonių patiria stresą įvairiais gyvenimo momentais, tačiau stresas paprastai yra trumpalaikis, tuo tarpu nerimas yra ilgalaikis ir gali trikdyti kasdieninę žmogaus veiklą. Yra įvairių nerimo tipų, tačiau tai, kad kenčiate nuo nerimo, gali išduoti jaučiamas neramumo jausmas, nuovargis, galvos skausmas, gali kankinti skrandžio skausmai, nemiga, būna sunku susikaupti, vargina padažnėjęs širdies plakimas, didesnis nei įprastai prakaitavimas.
Gyvenimo būdas ir psichinė sveikata
Tyrimai rodo, kad gyvenimo būdas daro įtaką psichinei sveikatai. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, socialinių ryšių palaikymas - svarbiausi veiksniai, lemiantys gerą savijautą. Taip pat labai svarbu vengti stresą ir nerimą keliančių veiksnių. Valdykite darbo krūvį, planuokite darbus, kad išvengtumėte nereikalingo streso. Meditacija, kvėpavimo pratimai, joga ir kitos atpalaidavimo technikos gali padėti suvaldyti nerimą, kaip ir naudojimosi socialiniais tinklais apribojimas. Taip pat nenuvertinkite ir fizinio aktyvumo naudos - sportuojant smegenyse išsiskiria cheminės medžiagos, kurios gerina savijautą. Neužsidarykite tarp keturių sienų - palaikykite ryšius su šeimos nariais, draugais ar ieškokite paramos grupių, kuriose galėsite atvirai dalintis savo išgyvenimais. Sumažinkite arba apribokite alkoholio, kofeino vartojimą. Miegokite mažiausiai šešias valandas per parą.
Streso teorija ir jo pasekmės
Neatsiejama nuolat besikeičiančio mūsų gyvenimo dalis - stresas. Tai visų organizmo sistemų reakcija į nepalankias ar net pavojingas gyvybei aplinkybes. Nors psichologai streso reiškiniu domisi nuo seno, streso teoriją tik 1931 m. įrodė kanadiečių mokslininkas H. Selje. Jis nustatė, kad streso reakcija apima tiek kūną, tiek psichiką. Patiriamo streso stiprumas priklauso nuo to, kaip asmuo vertina tam tikrus gyvenimo įvykius, t. y. kaip reaguoja į stresorius - priežastis, sukeliančias stresą. Stresoriai gali būti alkis, skausmas, troškulys, fiziniai krūviai, taip pat milžiniškas psichinis krūvis, skriauda, netektis, grėsmė, informacijos perteklius. Stresą gali sukelti ne tik neigiami, bet ir teigiami pokyčiai: vestuvės, paaukštinimas darbe, naujo namo įsigijimas.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nemigą natūraliai?
Reaguodamas į stresorius, organizmas sutelkia visus turimus išteklius ir siekia prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Todėl žmogus jaučia vidinę įtampą, kuri neretai pasireiškia fiziologinėmis reakcijomis, pvz.: raumenų įtampa, dantų griežimas naktį, padidėjęs prakaitavimas ir pan.
JAV mokslininkai sudarė stresinių situacijų skalę, pagal kurią įvertino, kokio stiprumo stresą žmogui gali sukelti kasdienybės įvykiai. Didžiausią stresą (100 balų skalėje) patiriame mirus artimajam, skyrybos vertinamos 75 balais, sunki liga - 53, vestuvės - 50, kūdikio gimimas - 39, didelė skola - 31. Net toks malonus dalykas kaip atostogos žmogui sukelia 13 balų stresą. Darbo ar verslo praradimas psichologinio streso skalėje užima 8-ąją vietą po artimojo mirties, skyrybų ar atsiskyrimo nuo sutuoktinio, įkalinimo, sužeidimo arba sunkios ligos, vestuvių. Darbo vietos paradimas Holmeso ir Rajės kritinių gyvenimo įvykių skalėje vertinamas 47 streso balais.
Chroniškos įtampos pasekmės
Įtampos simptomai pažįstami visiems: nepaaiškinamas dirglumas, nervingumas, išsekimas. Mokslininkai nustatė, kad jei per metus patiriame įtampą, kurios stiprumas, skaičiuojant pagal streso skalę, yra daugiau nei 300 balų, kyla grėsmė tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Šiuo metu kone visų sričių medikai skelbia, kad vis daugėja žmonių, nebesugebančių susidoroti su stresu, t. y. nebemokančių ilsėtis, atgauti išsekusias jėgas, adekvačiai vertinti sudėtingas gyvenimo situacijas. Nuolatinis stresas - kelias į rimtas ligas. Potencialiomis streso pasekmėmis gali tapti alkoholizmas ir narkomanija, alergijos, depresija, diabetas, virškinamojo trakto sutrikimai, galvos skausmai, migrena, miego sutrikimai, dantų dilimas, tuberkuliozė. Taip pat agresijos priepuoliai, mitybos sutrikimai, suicidinės mintys ir daugelis kitų negalavimų, kuriuos sąlygoja nuolat patiriama įtampa.
Tibeto medicina ir harmonijos atkūrimas
Vienas geriausių pagalbininkų kovoje su stresu - gamta. Dar prieš 1300 metų senovės Tibeto išminčiai suprato, kad gamtoje slypi jėgos, kurias galima panaudoti žmogaus sveikatai išsaugoti ir palaikyti. Pagal Tibeto medicinos principus, sveikame kūne būtina trijų vienas kitą veikiančių energijų pusiausvyra. Tos energijos tai Lung (vėjas), Tripa (tulžis, arba ugnis) ir Beken (gleivės, arba vanduo). Atsparumas stresui ir vidinė harmonija priklauso nuo Lung (vėjo) energijos. Jaučiant jos trūkumą arba perteklių, išbalansuojama nervų sistema: žmogus jaučiasi neramus, suirzęs, sunkiai susidoroja su įtampa, padidėja nervingumas arba atvirkščiai jaučiamas energijos trūkumas.
Anot Tibeto medikų, vėjo (Lung) energijos perviršis organizme pasireiškia šiais fiziniais ir emociniais simptomais:
Taip pat skaitykite: Elgesio sutrikimų gydymo galimybės
- kamuoja nemiga, naktį dažnai prabundate,
- pabudę jaučiatės nepailsėję, sunku atsikelti,
- nuolat jaučiate nerimą, nepaaiškinamas baimes.
- padidėja irzlumas, nervingumas,
- vyrauja depresyvios nuotaikos, jaučiatės apatiškas, išsekęs,
- sunku susikaupti, esate išsiblaškęs,
- jaučiate nuolatinę raumenų įtampą kaklo, pečių srityje, galvoje, sunkumą krūtinės srityje,
- užkietėja viduriai.
Trijų energijų tarpusavio harmonijai atkurti ir nervų sistemai subalansuoti Tibeto medikai iš dešimties vaistažolių sukūrė receptūrą, pavadintą „Srog‘zin 10“. Jei nėra galimybių sumažinti streso, Tibeto medikai siūlo vartoti šį vaistažolių derinį, kuris sušvelnina žalojantį ūmaus ar lėtinio streso poveikį.
Šiais neramiais pokyčių laikais ypatingai aktualu išlaikyti kūno ir dvasios pusiausvyrą kovojant su stresu. Šiuolaikinė medicina įvertino gydomąsias augalų jėgas ir pagal senovinę Tibeto receptūrą sukūrė Padma Nervotonin, skirtą kovai su kasdieniu stresu. Šis ypatingas daugiakomponentis vaistingųjų augalų derinys padeda stiprinti nervų sistemą, šalinti miego sutrikimus, atkurti vidinę pusiausvyrą, mažinti įtampą, dirglumą, nerimą.
Pasak Tibeto medikų, 10 žolelių derinys atkuria vidinę taiką ir pusiausvyrą: sumažėja dirglumas, gerėja dėmesio koncentracija, miegas, atsparumas stresui; stiprėja atmintis, dingsta išsekimo jausmas, apatija. Svarbu tai, kad Padma Nervotonin sudėtyje nėra slopinamuoju poveikiu pasižyminčių veikliųjų medžiagų, todėl jis nesukelia neigiamo šalutinio poveikio - nemigdo, neslopina, nelėtina reakcijų.