Elgesio sutrikimai yra sudėtinga ir dažna problema tarp vaikų ir paauglių. Šiame straipsnyje aptarsime elgesio sutrikimų priežastis, pasireiškimą, diagnostiką ir gydymo būdus, atsižvelgiant į įvairius amžiaus tarpsnius ir individualius vaiko poreikius.
Kas yra Elgesio Sutrikimas?
Elgesio sutrikimai - tai kategorija, turinti neaiškias priežastis ir sunkiai apibrėžiamas ribas. Panašiai kaip nerimas ir depresija, vaikams dažnai diagnozuojami ir elgesio sutrikimai. TLK-10 kvalifikacijoje elgesio sutrikimas yra apibūdinamas kaip pasikartojantis, nuolatinis (ne mažiau kaip 6 mėnesius trunkantis) asocialus, agresyvus, iššaukiantis elgesys, pažeidžiantis šiam amžiui priimtinas socialines elgesio normas ir viršijantis paprastą vaikišką neklusnumą arba paauglišką maištavimą. Paplitimas bendrojoje populiacijoje viršija 5 proc., o paauglių berniukų - 10 proc.
Elgesio Sutrikimų Priežastys
Elgesio sutrikimų priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
Psichosocialinės Priežastys
Psichosocialinės priežastys apima tėvų auklėjimo stilių, tėvų konfliktus, prievartą šeimoje.
Biologinės Priežastys
Klinikinėje praktikoje paprastai daugiau dėmesio skiriama socialinėms bei psichologinėms elgesio sutrikimų priežastims, pamirštant galimus įvairius biologinius etiologinius ir patofiziologinius faktorius, kurie siejami su genetiniais, fiziologiniais, neuroendokrininiais, neuromediatoriniais, neuroanatominiais ir neurotoksiniais veiksniais. Neurotransmisijos sutrikimai serotoninerginėje, dopaminerginėje, noradrenerginėje, GABA-erginėje sistemose pasireiškia padidėjusiu dirglumu, agresyvumu, depresijos bei manijos simptomais.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos problemų sprendimas tradiciniais metodais
Paveldimumas ir Endokrininiai Sutrikimai
Vaikų ir paauglių, kaip ir suaugusiųjų, nuotaikos sutrikimų priežastys nėra visiškai aiškios. Paveldimumas. 60 proc. sutrikimais. Yra duomenų apie genetinį faktorių - trumpąjį XI chromosomos petį - galintį nulemti žmogaus polinkį sirgti depresija. Ypač reikšmingi genetiniai faktoriai bipolinio afektinio sutrikimo vystymuisi. Šis sutrikimas gali būti perduodamas iš kartos į kartą ir pasireikšti skirtingomis formomis kiekvienam paveldėtojui. Endokrininiai sutrikimai. Biocheminės hipotezės teigia, jog nuotaikų sutrikimų atsiradimui reikšminga sutrikusi smegenų biocheminė pusiausvyra. Temperamentas.
Elgesio Sutrikimų Pasireiškimas
Elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, priklausomai nuo vaiko amžiaus, lyties ir individualių savybių. Jie būdingesni berniukams (16 proc. berniukų ir apie 1-2 proc. mergaičių). Skirtingas yra mergaičių ir berniukų elgesys: berniukai dažniau mušasi, vagia ir pažeidinėja taisykles, o mergaitės dažniau meluoja, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, praleidinėja pamokas, dykinėja ar parsidavinėja.
Pagal Amžių
Jei sutrikimas prasideda vaikystėje, vaikui, dažniausiai berniukui, sutrikimo simptomai pasireiškia iki 10 metų ir po to kartojasi jam augant. Šiems vaikams suaugus dažniau išsivysto asocialios asmenybės sutrikimas. Kai elgesio sutrikimas prasideda paauglystėje, jis paprastai būna švelnesnis ir iki 10 metų visai nepasireiškia. Šiuo atveju paplitimas tarp mergaičių ir berniukų beveik nesiskiria. Santykiai su bendraamžiais būna pakenčiami ir sutrikimas rečiau progresuoja suaugus. Taisyklių pažeidimais: bėgimais iš pamokų, negrįžimais namo naktimis, tėvų draudimų nepaisymu, neklusnumu, prieštaravimais.
Vaikų Savęs Vertinimas ir Socialiniai Ryšiai
Vaikų išorinis grubumas dažniausiai slepia žemą savęs vertinimą. Tokie vaikai paprastai yra vieniši, draugauja su daug už save jaunesniais arba vyresniais vaikais, dažnai tampa nusikalstamų grupuočių nariais. Jų intelektas dažniausiai būna normalus, bet mokosi jie blogai, linkę atstumti jiems siūlomą pagalbą. Palaipsniui gali formuotis antrinės komplikacijos: žemas savęs vertinimas, prislėgta nuotaika, nerimas, piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis.
Hiperkinezinis Elgesio Sutrikimas
Hiperkinezinis elgesio sutrikimas - tai ankstyvoje vaikystėje prasidėjęs sutrikimas, pasireiškiantis ypatingai judriu, blogai moduliuojamu elgesiu, persipinančiu su dideliu dėmesio nepakankamumu ir nuolatine sugebėjimo atlikti užduotis stoka. Pagrindiniai diagnostikos kriterijai yra sutrikęs dėmesys ir hiperaktyvumas. Sutrikęs dėmesys pasireiškia tuo, kad dažnai nutraukiamas neužbaigtas darbas. Vaikai sugeba išlaikyti sukauptą dėmesį palyginti trumpą laiką, todėl jie dažnai kaitalioja veiklą, lyg prarastų susidomėjimą viena užduotimi ir susidomėtų kita. Nors labai nori naujų žaislų, jie nežaidžia su jais, greitai juos numeta, sulaužo, pamiršta. Mokykloje šiems vaikams sunku susikaupti pamokose: bet koks garsas tuoj pat atitraukia jų dėmesį. Tokie vaikai vadinami išsiblaškiusiais. Dėl dėmesio trūkumo jiems žymiai sunkiau mokytis. Per didelis aktyvumas suprantamas kaip labai judrus, impulsyvus, nerimastingas elgesys, labiausiai pastebimas per pamokas, valgant arba kai reikia ramiai laukti. Hiperaktyvumas sąlygoja ir impulsyvumą, savikontrolės trūkumą - vaikai iš karto daro tai, kas ateina į galvą, negalvodami apie pasekmes, todėl jiems dažniau pasitaiko traumos, nelaimingi atsitikimai. Elgesio problemos paprastai prasideda apie šeštus gyvenimo metus ir tęsiasi ilgai. Vaikai nepaiso socialinio elgesio taisyklių, pavojingose situacijose elgiasi pernelyg drąsiai, bendraudami su aplinkiniais, būna ypač įkyrūs, neturi reikiamo slopinimo socialiniuose santykiuose. Jiems dažnai sutrinka pažinimo procesai, stebimi neįprasti judesių bei kalbos, raidos sutrikimai (peraugimas, mokymosi sutrikimai). Dėl elgesio ypatybių hiperaktyvūs vaikai yra nuolat kritikuojami mokytojų ir tėvų, atstumiami bendraamžių. Dėl to nuolat patirdami įtampą ir stresą, jie visas savo nesėkmes linkę susieti su savo vidinėmis savybėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nemigą natūraliai?
Nuotaikos Sutrikimai
Nuotaikos sutrikimai - tai vieni iš dažniausiai pasitaikančių vaikų ir paauglių psichikos sutrikimų, pasireiškiantys ilgalaikiais emocinės pusiausvyros praradimais - depresija, manija ar bipoliniu afektiniu sutrikimu. Kad paauglių depresija yra svarbi problema, rodo ir tai, jog savižudybės antrąjį gyvenimo dešimtmetį yra viena dažniausių paauglių mirties priežasčių.
Bipolinis Afektinis Sutrikimas
Bipolinis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, pasižymintis nuotaikos, energijos bei elgesio kaita. Bipolinis afektinis sutrikimas būdingas 1-2 proc. suaugusiųjų. Daugėja tyrimų, įrodančių, kad vaikams šis sutrikimas pasitaiko dar dažniau nei suaugusiems Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia dviejų visiškai skirtingų nuotaikų - labai pakilios (manija) ir labai prislėgtos (depresija) - kaita. Vaikų nuotaikos ciklai keičiasi ūmiai ir stipriai: labai malonią, gerą nuotaiką, besitęsiančią keletą valandų ar kelias dienas, staiga keičia dirgli, liūdna nuotaika su karingu elgesiu, stipriais ir dažnai destruktyviais įniršio priepuoliais. Būdingas atsiskyrimo nerimas, autoritetų niekinimas, hiperaktyvumas, išsiblaškymas, pyktis, nuolatinis įsitraukimas į daugybinius projektus, įvairią veiklą. Vaikų pažintinė veikla - vaikas praranda sugebėjimą koncentruoti dėmesį, priimti sprendimus. Jei nuotaikų ciklas pasikeičia mokykloje, jis pamiršta viską, ką buvo išmokęs namuose. Atsiranda tuštumos galvoje, bejėgiškumo pojūčiai. Sergančiuosius bipoliniu afektiniu sutrikimu vargina ir miego sutrikimai, košmarai, naktinis šlapinimasis į lovą. Jiems būdingas grandiozinis, nelogiškas tikėjimas savo galimybėmis (pvz., galėjimu skraidyti), sutrikęs gebėjimas įvertinti galimas pasekmes, pastovus noras lenktyniauti, varžytis, ypač rizikingas elgesys, nesavalaikis ir netinkamas seksualinis elgesys. Tokie vaikai vagia mokykloje, stumdosi, žaidžia su pavojingais objektais, elgiasi impulsyviai, siekdami numalšinti depresijos sukeltą tuštumos jausmą. Būdami manijoje, jie nesugeba vertinti įvykių ir priešinasi tėvų bei globėjų valiai. Sunkiais ligos atvejais gali atsirasti kliedesių ir haliucinacijų. Paauglių bipolinio afektinio sutrikimo klinika panaši į suaugusiųjų: manijos metu būna pakili, veržli ar dirgli nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, greita ir gausi kalba, didybės ir padidėjusio optimizmo idėjos, neapgalvota veikla, fizinės ir psichinės energijos padidėjimas, socialinių normų suvokimo praradimas, sunkesniais atvejais - kliedesiai ir haliucinacijos. Užėjus depresijai paaugliai tampa liūdni ar verksmingi, mieguisti ar, atvirkščiai, kankinami nemigos, dirglūs, ažituoti. Susilpnėja dėmesio koncentracija, susiaurėja interesai, pasitenkinimo jausmas, atsiranda energijos stoka, kaltės, menkavertiškumo idėjos, apetito sutrikimai, padidėja nuovargis. Dauguma negydytų paauglių įsitraukia į nusikalstamas grupuotes, piktnaudžiauja alkoholiu, narkotikais, dėl destruktyvaus ir rizikingo elgesio dažn…
Mokyklos Baimė
Mokyklos baimė yra nerimo sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje ir paauglystėje ir kuriam būdinga stipri baimė eiti į mokyklą. Mokyklos baimei yra būdingi simptomai, kuriuos paprastai žmogus jaučia, kai yra išsigandęs ar nerimauja. Simptomai atsiranda ryte ir pablogėja, kai reikia eiti į mokyklą. Jei neina į mokyklą, toks vaikas lieka namie. Mokyklos pakeitimas, griežtas mokytojas, sunkus kontrolinis darbas, mokymosi problemos gali būti priežastimi, dėl ko vaikas bijo eiti į mokyklą, bet tai yra tik dalis problemos. Reikalaukite iš vaiko lankyti mokyklą kiekvieną dieną. Baimę yra lengviau nugalėti, jei su ja kovoti pradedi neatidėliodamas. Būkite ypač tvirti rytais. Pradžioje rytas gali tapti labai sunkiu laiku. Neklauskite vaiko, kaip jis jaučiasi, nes tai padrąsins jį skųstis. Jei vaikas jaučiasi pakankamai gerai, kad liktų namie, tai gali eiti ir į mokyklą. Pasitelkite į pagalbą mokyklos personalą. Padeda pokalbis su klasės auklėtoja ir bendradarbiavimas su mokyklos mediku. Jei vaikas pasijunta blogai mokykloje, jam reiktų leisti 5-15min. Padėkite vaikui daugiau laiko praleisti su vienmečiais. Vaikai, bijantys eiti į mokyklą dažniausiai yra linkę laiką leisti su tėvais, žaisti namie, būti vieni, žiūrėti TV. Jei vaikas verčiamas kasdien eiti į mokyklą, mokyklos baimė tęsiasi 1-2 savaites. Iš kitos pusės, jei kasdien nereikalaujama eiti į mokyklą, fiziniai simptomai ir siekimas likti namie stiprės. Kuo ilgiau vaikas liks namie, tuo sunkiau bus grąžinti jį į mokyklą. Mokyklos baimė yra gydoma individualia ir šeimos psichoterapija, svarbu gydymą pradėti laiku.
Seksualinė Prievarta
Seksualinė prievarta - tai bet koks seksualinis kontaktas tarp suaugusiojo ir seksualiai (seksualinis subrendimas- tiek socialinis, tiek fiziologinis) nesubrendusio vaiko, suaugusiam siekiant seksualinio pasitenkinimo; ar bet koks seksualinis kontaktas su vaiku, naudojant jėgą, grasinimus, meluojant, jog vaiko dalyvavimas tame kontakte yra nekenksmingas vaikui; seksualinis kontaktas su vaiku, kuriam vaikas negali duoti informuoto sutikimo dėl amžiaus, jėgos skirtumo ar santykių su suaugusiuoju pobūdžio.
Seksualinės Prievartos Formos
Lytiniai santykiai su vaiku: incestas, išprievartavimas, mėginimas išprievartauti, seksualinis vaiko išnaudojimas. Daugelis mano, jog seksualinė skriauda prievartautojui yra vienkartinis paklydimas. Iš tiesų prievartautojai tik labai retai elgiasi spontaniškai. Dažniausiai jie ilgai planuoja ir apsvarsto visas aplinkybes, kaip prisivilioti vaiką. Kai kada prievartautojai net specialiai ieško, pvz. auklėtojo darbo ar kokios nors laisvalaikio praleidimo su vaikais formos, kad galėtų priartėti prie potencialios aukos. Suaugusiojo noras likti dviese su vaiku atskirai nuo kitų, intymumo, artumo siekimas. Suaugusysis pradeda naudoti savo galią, kontrolę. Vaikas skatinamas, įtraukiamas į tam tikrus seksualinius veiksmus. Pratinama gali būti įvairiai: tam tikri žaidimai, koks nors lytinis „pamokymas“, atpildas ir papirkinėjimas. Vaikai, kuriems nuolat stigo meilės, šilumos, švelnumo - ypač pažeidžiamos aukos, nes jiems toks asmeniškas suaugusiojo dėmesys ir artumas labai reikšmingas. Pereinama prie lytinės sąveikos: nu(si)renginėjimo, seksualinių glamonių, lytinių organų lietimo ir lytinio akto.
Taip pat skaitykite: Sveikatos Psichologijos Studijos
Kaip Prievartautojai Manipuliuoja Vaikais
Prievartautojai dažnai manipuliuoja vaiko meilę ir prielankumą: „Tu juk mane myli. b) vaiko santykį su kitu jam artimu žmogumi: „Jei tu papasakosi, tėtis daugiau tavęs nemylės, .. Kiekvienas skriaudą patyręs vaikas ją išgyvena savaip ir savaip bando ją įveikti. Vis dėlto vaikai, patyrę seksualinę skriaudą, turi tam tikrų bendrų bruožų.
Fiziniai ir Elgesio Simptomai
Nėštumas. Lytiniu keliu plintančios ligos. Vaginalinės infekcijos. Suplėšyti ar kruvini apatiniai drabužiai. Krūtų, apatinės pilvo dalies, dubens, genitalijų srities traumos. Skausmas genitalijų srityje ar gerklėje, sunkumai ryjant arba šlapinantis. Pasikartojantys fiziniai nusiskundimai be aiškaus somatinio pagrindo (skausmai pilvo apačioje, nuolatinis gerklės skausmas, pykinimas, vėmimas). Valgymo problemos (atsisakymas valgyti arba nuolatinis žiaumojimas, cikliškas maisto rijimas arba vėmimas). Neįprastos (neatitinkančios vaiko amžiaus) žinios apie seksą. Amžiaus neatitinkantis domėjimasis seksualiniais dalykais. Besitęsiantys ir nebūdingi tam tikram amžiui bei išsivystymo lygiui seksualiniai žaidimai (įskaitant ir žaidimus su žaislais). Seksualizuotos prieraišumo ir elgesio išraiškos (dėmesį patinkančiam suaugusiajam vaikas rodo glostydamas, liesdamas intymias kūno vietas ir pan.). Ypač intensyvi savo genitalijų stimuliacija (kai neįmanoma vaiko atitraukti). Lytinio akto su broliais (seserimis) imitacija ar seksualinis dėmesys gyvūnams. Seksualizuoti bučiniai tėvams ar draugams. Kompulsyvus (griebimas už krūtinės ar genitalijų, nusirenginėjimas) ar agresyvus seksualinis elgesys. Leistinų fizinio kontakto ribų supainiojimas, neskyrimas. Netikėti jausmų, susijusių su konkrečiu žmogumi ar vieta, pokyčiai (pvz.; „Aš nekenčiu dėdės Jono.“). Ypatingas prieraišumas arba įkyrus siekimas išreikšti prieraišumą ir dėmesį. Vaikas gali pradėti elgtis viliojamai, tapti lipšnus bet kuriam suaugusiajam. Viliojantį vaiko elgesį ir seksualinį „neišrankumą“ reiktų vertinti kaip patirtos seksualinės prievartos pasėkmę, o ne kaip priežastį.
Seksualinė prievarta sukelia daugelį trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasėkmių, sutrikdo normalią vaiko asmenybės raidą. Prievartos sąlygoti išgyvenimai palieka gilią žymę žmogaus gyvenime.
Rizikos Veiksniai
Mažiau vaikas turi artimų ryšių, galinčių užtikrinti jam saugumą (pvz., su motina). Vaiko patirtos traumos lygis ir pasekmių ilgalaikiškumas tiesiogiai proporcingas šių nurodytų sąlygų skaičiui, ilgalaikiai seksualinės vaikų ir paauglių prievartos padariniai dažnai pasireiškia ir vaikui užaugus.
Potrauminio Streso Sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas (tipiniai požymiai: nuolat pasikartojantis stresinio įvykio išgyvenimas mintyse, sapnuose ar košmaruose, nejautrumas aplinkos poveikiams, vengimas tokių veiksmų ar situacijų, kurie primena traumos poveikį. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, baimingos reakcijos. Ikimokyklinukams dažniausiai būdinga: nerimas, naktiniai košmarai, potrauminio streso sutrikimo požymiai, internalizacija (t.y. žmonių vengimas, depresija baikštumas, pernelyg didelė savikontrolė). eksternalizacija (t.y.
Gydymas
Kadangi elgesio sutrikimai yra dažnai susiję su daugeliu kitų problemų, norint padėti, tenka atsižvelgti vaiko, jo šeimos ir aplinkos ypatumus.
Terapijos
Grupėse ar taikant individualią terapiją, vaikai mokomi spręsti problemas, ugdomi jo socialiniai įgūdžiai. Individualios terapijos metu paauglys mokomas pastebėti problemas, jas spręsti priimtinais būdais, taip pat įvertinti elgesio pasekmes bet tvarkytis su stresą keliančiomis situacijomis. Elgesio sutrikimas dažnai būna įtakojamas kitų psichikos sutrikimų. Šeimos terapijos metu bandoma koreguoti tėvų-vaikų santykius. Didžiausias dėmesys skiriamas tiesioginiam tėvų mokymui, kaip jiems elgtis, kaip skatinti gerą vaikų elgesį. Mokykloje gali būti organizuojamos socialinių įgūdžių ugdymo grupės ar sudaromos specialios mokymosi programos, kad jiems geriau sektųsi mokytis. Nustačius hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo lygį bei įvertinus gretutines problemas, parenkamas adekvatus gydymas. Lengvesniais atvejais užtenka paaiškinti tėvams, vaikui ir mokytojams, kad hiperkinezinis elgesys nėra vaiko kaltė, todėl šeima ir pedagogai turėtų kantriai ir geranoriškai bendradarbiauti. Sudėtingesniais atvejais reikalinga elgesio terapija, šeimos terapija, kuomet su psichoterapeuto ar socialinio darbuotojo pagalba, stengiamasi keisti vaiko elgesį ir šeimos bendravimo stilių.
Vaistai
Tada gydymui skiriami vaistai.
Elgesio Sutrikimų Tipai
- Demonstratyvus tipas. Nori būti dėmesio centre, gerai „pasirodyti“. Jam nebūdingas racionalus elgesys. Vengia kruopštaus, sistemingo darbo, gerai prisitaiko prie įvairių aplinkybių. Kilus konfliktinėms situacijoms jaučiasi visai neblogai, lengvai įsivelia į paviršutiniškus konfliktus, gėrisi savo „kentėjimais“ ir ištverme.
- Rigidiškas tipas. Tiesmukiškas ir nelankstus. Įtarus, būdinga paaukštinta savivertė. Iš aplinkinių nori paklusnumo, nuolatinio savo reikšmingumo patvirtinimo, garbinimo. Neįvertina situacijos pokyčių, labai sunkiai priima aplinkinių žmonių požiūrius, nelinkęs skaitytis su kitų nuomonėmis.
- Nevaldomas tipas. Impulsyvus, nepakankamai save kontroliuojantis, nenuspėjamo elgesio. Dažnai agresyvus, iššaukiantis, pretenzingas. Įsiaudrinęs gali nebekreipti dėmesio į visuotinai priimtas elgesio normas. Nesavikritiškas, nesėkmių atveju linkęs kaltinti kitus. Nemoka planuoti veiklos, nesugeba realizuoti savo planų gyvenime.
- Pedantiškas tipas. Sau ir kitiems kelia padidintus reikalavimus, skrupulingai atlieka savo darbą. Labai nerimastingas, jautrus aplinkinių pastaboms. Gali nutraukti ryšius su draugais vien todėl, kad jam pasirodė, jog jį įžeidė. Kenčia pats nuo savęs, labai išgyvena dėl nesėkmių, jį neretai kankina nemiga, galvos skausmai ir pan. Išoriškai stengiasi neparodyti savo emocinių išgyvenimų. Nesugeba įvertinti realių grupės narių tarpusavio santykių.
- „Nekonfliktiškas“ tipas. Įtaigus, šiek tiek nenuoseklaus elgesio, prieštaringu vidiniu pasauliu. Vertinimai - nenuoseklūs, priklausomas nuo aplinkinių nuomonės, dažnai - bevalis. Nepakankamai numato perspektyvą, orientuotas į lengvai pasiekiamą situacinę sėkmę. Retai apmąsto savo poelgių padarinius, nesugeba analizuoti aplinkinių žmonių poelgių priežasčių.
Vaiką Žalojantis Suaugusiųjų Elgesys
Koks yra vaiką žalojančio suaugusiųjų elgesio apibūdinimas? Kalifornijos valstijos įstatymuose rasime tokį apibrėžimą: tai neatsitiktinis vaiko sužalojimas, kurį atlieka ar kuriam leidžia įvykti tėvai ar kiti asmenys, globojantys vaiką”. Šis terminas apima emocinę, fizinę ir seksualinę žalą. Į įstatymą įtrauktas ir vaiko apleistumas bei išnaudojimas. Teisminio įsikišimo poreikį nulemia ne tiek sužalojimo laipsnis, kiek pats faktas. Vaikų apsaugos nuo žalojančio suaugusiųjų elgesio vadove rašoma: “Fizinį smurtą ir ryškų vaiko apleistumą bei nepakankamą mitybą nustatyti daug lengviau nei subtilesnius ir mažiau akivaizdžius sužalojimus, kurie atsiranda dėl netinkamos emocinės atmosferos ar dėl seksualinės prievartos. Vienas iš svarbiausių įrodymų dėl vaiko sužalojimo - tai paties vaiko pasisakymas kam nors apie tai. Kalifornijoje asmuo, kuriam vaikas papasakoja apie jį žalojantį elgesį, net tuo atveju, jei paaiškėja, kad pranešimas buvo neteisingas, turi absoliučią neliečiamybę, t. y. Jam negali būti iškelta byla dėl melagingų parodymų. Tiriant pranešimą, visuomet nepamirštama galimybė, jog vaikui daromas spaudimas, kad jis tylėtų. Socialiniam darbuotojui techniškai lengviausia įvertinti žalos vaikui faktą, kai sužalojimą konstatuoja gydytojų ar ligoninės pranešimas. Bet ir šiuo atveju reikia nustatyti ar sužalojimas atsitiktinis, ar jo priežastis - prievarta vaikui arba apleistumas. Iš tikrųjų socialinio darbuotojo veikla yra menas, prilygstantis muzikai ar dailei. Jis turi rasti bendrą sąskambį su jo tyrinėjama aplinka ir žmonėmis. Gavęs pranešimą apie žalą vaikui, socialinis darbuotojas tariasi su gydytojais, seselėmis, mokytojais, mokyklos vadovybe, policininkais, psichoterapeutais, vaiko kaimynais ir giminėmis, teisėjais, advokatais ir pan., kokių imtis veiksmų toliau. Socialinis darbuotojas vyksta tirti gauto pranešimo į nepažįstamą jam aplinką. Gali paaiškėti, kad tai labai rimtas atvejis, bet gali būti ir klaida. Iš anksto niekas to nežino. Esant pavojui, kartu vyksta ir policininkas. Jei vaikas labai apleistas arba jis fiziškai ir seksualiai prievartaujamas, policininkas turi teisę vaiką ar vaikus paimti valstybės globon iki bylos svarstymo, kuris skiriamas po trijų dienų. Teismas vaiko ar vaikų tėvams suteikia 12-18 mėnesių problemai spręsti: tėvai nukreipiami į psichoterapijos užsiėmimus bei “tėvų kursus”, aišku, garantuojami tėvų kontaktai su vaiku. Vaikų tarnybos departamento tikslas - tai pirmiausia šeimos kaip vieneto išsaugojimas. Todėl maksimalus laikotarpis, kurį vaikas būna atskirtas nuo tėvų ir atiduotas valstybės globai - 18 mėnesių. Kokie būdingi bruožai vaikus žalojantiems tėvams? Kitais žodžiais galima paklausti: “Ką šie tėvai patyrė vaikystėje, kas dabar skatina tokį jų elgesį?”. Prievarta, kaip ir visoks elgesys, yra išmokta. Tėvams būdinga: nevaldomas agresyvumas, žmonių vengimas ir nemokėjimas bendrauti su aplinkiniais, autoritetų baimė arba, priešingai, iššaukiantis elgesys, stiprus kaltės jausmas, žemas savęs vertinimas. Tiriant vaikus žalojančias motinas, nustatyta, kad jų žemas savigarbos jausmas, menkas pasitenkinimas šeima, nenoras teikti šilumą šeimos nariams. Kitaip tariant, motinos nesugeba suvokti savo vaiko jausmų, nes jų pačių emocinės šilumos poreikis nebuvo patenkintas. Motinos menkai nutuokia, kokie yra normalūs vaiko emociniai poreikiai. Daugelis tyrimų parodė, kad vaiką žalojantys tėvai nežino vaiko vystymosi stadijų bei kokio vaiko elgesio galima tikėtis kiekvienoje šių stadijų. Dažnai šie tėvai iš savo vaikų reikalauja per daug ir elgiasi su jais kaip su mažais suaugusiais. Vienas iš pastoviausių tokių šeimų bruožų yra tas, kad prievarta, apleistumas, tėvų netekimas kartojasi iš kartos į kartą. Stresas šeimoje, sukeltas būtiniausių gyvenimo sąlygų nebuvimo - gyvenamo būsto, maisto, rūbų, medicininio aptarnavimo, išsimokslinimo - gali būti tėvų nesugebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiko fiziniais ir emociniais poreikiais priežastimi. Kovodami dėl išlikimo, tėvai gali nesugebėti racionaliai išspręsti sudėtingų situacijų, o tai paskatina prievartą vaikams. Toks situacinis stresas nėra joks tėvų pasiteisinimas. Vaikų apsaugos sistemos ir socialinio darbuotojo įsikišimas neretai paskatina pozityvius pakitimus vaikus žalojančiose šeimose. Būna, kad šeima suyra. Kas geriau vaikui - ilgų ginčų problema. Kai kurios šeimos būna Vaikų apsaugos tarnybų akiratyje daugelį metų, bet jokių pakitimų nepastebima.
tags: #medicina #issaukiantis #elgesys