Liežuvio Galo Perštėjimas, Nenustygimas Vietoje ir Nerimas: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyviausius Gydymo Būdų!

Akys - sudėtingas funkcijas atliekantis žmogaus jutimo organas, suteikiantis daugiausiai informacijos: įvairių šaltinių duomenimis, regėjimas lemia 80-90 proc. visų mūsų žinių apie supančią aplinką. Liežuvio galo perštėjimas, nenustygimas vietoje ir nerimas - tai simptomai, kurie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant nuo vitaminų trūkumo ir baigiant psichologinėmis problemomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime kiekvieną iš šių būklių, jų galimas priežastis, simptomus ir gydymo būdus.

Akių Priežiūra Šaltuoju Metų Laiku

„Šaltuoju metų laiku mūsų akių sveikatą neigiamai veikia daugelis veiksnių, vienas jų - temperatūrų skirtumas tarp šildomų namų ar automobilio ir oro lauke. Šildomų patalpų oras tuo pačiu yra sausas ir tai neišvengiamai veikia akis: jos ima sausėti, o žmogus - jausti diskomfortą. Be to, lauke spaudžiant šaltukui didėja akių uždegimo rizika, kurią kelia žvarbus vėjas ir siaučiantys virusai“, - aiškina J. J. Jankauskienė sako, kad savo akių sveikatą kiekvienas gali sustiprinti savarankiškai. „Vienas efektyviausių preparatų, padedančių kovoti su akių sausumu - drėkinamieji akių lašai. Padės ir kitos priemonės, kurių sudėtyje yra svarbiausių medžiagų stabiliai akių būklei palaikyti - liuteino, vitaminų A, C, D ir E, seleno, cinko, vario, kalcio, folio rūgšties ir omega-3 riebalų rūgščių“, - teigia J. Jankauskienė. „Camelia“ vaistininkė išskiria požymius, kurie įspėja apie tai, kad gydytis namuose nebepakanka ir reikia kreiptis į gydytoją - apsunkintas regėjimas, kai vaizdas matomas tarsi per rūką, akių skausmas, jų perštėjimas, niežėjimas ir raudonumas. „Jeigu ignoruojame organizmo siunčiamus signalus apie suprastėjusią akių sveikatą, rizikuojame savo gerove ir gyvenimo kokybe. Kai nesirūpiname savo akimis, laikui bėgant ima prastėti regėjimas, dėl to gali prireikti nešioti akinius, kontaktinius lęšius ar nuolatos vartoti vaistus ir akių lašus. Be to, didėja rizika, kad išsivystys ir įvairios akių ligos, kurios į kasdienybę įneš daug diskomforto“, - įspėja J. Jankauskienė.

Technikų yra daug ir įvairių, tad reikėtų taikyti tą, kuri tinka individualiai. Viena jų - stipriai užmerkite akis ir luktelkite kelias sekundes, tada plačiai atsimerkite ir kartokite tai 5 kartus. Arba žiūrėkite į tolį keletą sekundžių, tada žvilgsnį nukreipkite į arti esantį objektą ir tai kartokite 5 kartus. Padėti gali ir šis būdas - užsimerkite ir apie minutę masažuokite akių vokus švelniais sukamaisiais judesiais.
3. „Alkoholis akims gali sukelti ne tik trumpalaikę, bet ir ilgalaikę žalą - sulėtėjusią vyzdžio reakciją, suprastėjusį gebėjimą jausti kontrastą ir padidėjusį akių sausumą bei išaugusią kataraktos ir amžinės geltonosios dėmės generacijos riziką.
5.

Nenustygimas vietoje: Apibrėžimas ir Priežastys

Nenustygimas vietoje - tai elgesys, kai žmogus negali ramiai sėdėti ar išlikti vienoje vietoje ilgesnį laiką. Dažniausiai tai pasireiškia nuolatiniu judėjimu, pavyzdžiui, sukimusi, vaikščiojimu arba rankų ar kojų judinimu. Nors kartais tai yra natūralus elgesys, kai jis tampa dažnas ir intensyvus, tai gali rodyti tam tikrus sveikatos sutrikimus, reikalaujančius dėmesio.

Nenustygimas vietoje gali būti susijęs su įvairiais sveikatos sutrikimais, įskaitant neurologinius, psichologinius ir fizinius veiksnius.

Galimos Nenustygimo Vietoje Priežastys

Dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) - Tai viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios vaikai ir suaugusieji gali turėti nenustygimą vietoje. ADHD pasireiškia dėl neurologinių sutrikimų, kurie sukelia hiperaktyvumą ir sunkumus išlaikyti dėmesį. Vaikai su ADHD dažnai nesugeba ramiai sėdėti ar atlikti užduočių, reikalaujančių ilgalaikio dėmesio.
Stresas ir nerimas - Psichologiniai veiksniai, tokie kaip stresas, nerimas ar nervingumas, taip pat gali sukelti nenustygimą vietoje. Šiuo atveju fizinis judėjimas tampa būdu išreikšti emocinę įtampą ir padėti atsipalaiduoti.
Depresija - Nors depresija dažnai siejama su energijos stoka, kai kurie žmonės, kenčiantys nuo šios ligos, gali jausti vidinį neramumą, kuris verčia juos nuolat judėti.
Fiziniai sutrikimai - Tokios būklės kaip sąnarių skausmas, raumenų spazmai ar kitos fizinės problemos gali sukelti nenustygimą vietoje, nes judėjimas suteikia palengvėjimą.
Vaistų šalutiniai poveikiai - Kai kurie vaistai, ypač naudojami ADHD gydymui arba antidepresantai, gali sukelti nenustygimą vietoje kaip šalutinį poveikį.
Miego trūkumas - Nepakankamas miegas gali sukelti nuovargį ir nervingumą, tačiau taip pat gali padidinti dirglumą ir įtampą, kas pasireiškia nenustygimu vietoje.

Simptomai, Lydintys Nenustygimą Vietoje

Nenustygimas vietoje dažnai būna lydimas papildomų simptomų, priklausomai nuo priežasties. Tai gali būti nuolatinis fizinis judėjimas, nerimas, jausmas, kad žmogus negali atsipalaiduoti, ar net dirglumas ir sunkumai susikaupti.

Taip pat skaitykite: Apie individualybę literatūroje

Kaip Elgtis, Kai Pastebimas Nenustygimas Vietoje?

Jei pastebite, kad nenustygimas vietoje tampa įpročiu ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, verta išbandyti šias priemones:

Streso valdymo technikos - Meditacija, kvėpavimo pratimai ar joga gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą, kurie gali sukelti nenustygimą vietoje.
Tinkama mityba ir poilsis - Subalansuota mityba ir pakankamas miegas padeda stabilizuoti emocijas ir energijos lygį.
Fizinė veikla - Reguliarūs pratimai padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti neramumą.
Kreipimasis į specialistą - Jei nenustygimas vietoje yra nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju ar psichologu dėl tinkamo gydymo.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Svarbu kreiptis į gydytoją, jei nenustygimas vietoje tampa nuolatinis, yra lydimas kitų simptomų, tokių kaip nerimas, nuolatinis nuovargis, sunkumai susikaupti ar emociniai sutrikimai.

Gerklės Skausmas: Priežastys ir Gydymas

Neretai girdime posakį „Nevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės“. Tačiau ar tikrai tai yra pagrindinė gerklės skausmo priežastis? Norint išsiaiškinti, nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, svarbu suprasti gerklės anatomiją ir galimas priežastis.

Gerklės Anatomija

Ryklė - tai apie 15 cm ilgio piltuvėlio formos vamzdelis, prasidedantis nuo pakaušinio ryklinio gumburėlio. Ryklė tęsiasi žemyn iki VI ar VII kaklo slankstelio ir pereina į stemplę. Ryklės ertmė skirstoma į tris aukštus:

Viršutinė dalis (nosiaryklė) - už nosies ertmės ir tęsiasi iki kietojo gomurio. Funkciškai nosiaryklė yra kvėpavimo sistemos organas.
Vidurinė dalis (burnaryklė) - ties ja kryžiuojasi kvėpavimo ir virškinamoji sistemos. Burnos ertmė apribota minkštojo gomurio, apačioje liežuvio šaknies, iš šonų gomurinių liežuvio ir ryklės lankų, tarp kurių yra gomurio migdolai (adenoidai).
Apatinė dalis (gerklaryklė) - eina nuo gerklų viršutinio krašto iki įėjimo į stemplę.

Ryklę supa limfoidinio audinio dariniai, sudarantys Waldeyer‘io limfoidinį žiedą (dvi gomurinės, dvi liežuvinės, dvi tubarinės ir viena nosiaryklinė tonzilės). Šis žiedas apsaugo mūsų organizmą nuo infekcijos.

Taip pat skaitykite: Eilučių sujungimas programavime

Gerklės Skausmo Priežastys

Gerklės skausmų priežasčių yra labai daug. Dažniausiai gerklės skausmą sukelia virusai (adenovirusai, gripo ir paragripovirusai, rinovirusai) ir bakterijos (streptokokai, stafilokokai), rečiau grybeliai (candida ar aspergilius).

Gerklės skausmo atsiradimą provokuoja staigus temperatūros skirtumas, permainingi, šalti orai, šalti gėrimai, kondicionieriai, aštrus maistas, rūkymas, organizmo imuninės sistemos silpnumas, ryklės gleivinės silpnumas ar padidėjęs jos jautrumas temperatūros skirtumui. Gerklę dar gali skaudėti dėl dantų ligų, protezų, apatinio žandikaulio sąnario uždegimo.

Virusinės infekcijos: Esant virusinės kilmės gerklės skausmui, pirmiausiai atsiranda sloga, o tik vėliau ryklės skausmas, kartais būna nedidelė temperatūra arba jos gali ir visai nebūti. Gerklės skausmas tokiu atveju geriant skysčius ar valgant aprimsta. Be to, pasunkėja kvėpavimas pro nosį, varva iš nosies, darosi silpna.
Bakterinės infekcijos: Jeigu gerklę skauda dėl bakterinės kilmės ryklės uždegimo, t.y. ūminio tonzilito arba tonzilių uždegimo, pacientą vargina aukšta temperatūra, itin stiprus skausmas ryjant, padidėja regioniniai ir tampa skausmingi kaklo limfmazgiai.
Grybelinės infekcijos: Sergantys grybeliniu faringitu pacientai skundžiasi skausmingu rijimu, nedideliu karščiavimu, bendru silpnumu. Galutinai faringito sukėlėją patvirtina tepinėlis ir pasėlis nuo ryklės sienelės.
Gastroezofaginis Refliuksas: Gastroezofaginio refliukso sukelto gerklės skausmo metu jaučiamas bukas, nuolatinis skausmas, perštėjimas, pakimęs balsas arba neretai pacientai jaučia „kąsnį“ gerklėje.

Gerklės Skausmo Gydymas

Virusinės infekcijos: Jeigu ūminis gerklės skausmas yra virusinės kilmės, tai svarbu pašalinti provokuojančius veiksnius, gerti daug skysčių, skausmui malšinti tinka šilti kompresai ant kaklo. Kiekvienas pacientas turi pabandyti ir vienus, ir kitus vaistus ir taip išsirinkti sau tinkamą veiksmingą vaistą.
Bakterinės infekcijos: Susirgus ūminiu bakteriniu tonzilitu, reikia vartoti antibiotikų, kad būtų apsisaugota nuo galimų ligos komplikacijų. Antibiotikų turite vartoti iki dešimties dienų. Kokių antibiotikų skirti, nusprendžia gydantis gydytojas. Dažniausiai skiriama penicilino grupės antibiotikų. Imuninei sistemai stiprinti tinka polivitaminų preparatai.
Grybelinės infekcijos: Grybelių sukeltas gerklės skausmas gydomas vietiniais ir bendriniais vaistais nuo grybelio.
Gastroezofaginis Refliuksas: Gastroezofaginio refliukso sukeltam gerklės skausmui malšinti vaistai nuo įprasto gerklės uždegimo neveiksmingi. Tai žmones neramina, o nervinantis būklė dar gali ir pasunkėti.

Medicinos mokslų daktaras Raimondas Pliaukšta pataria: jeigu gerklės skausmas ilgai nepraeina, kreipkitės į gydytoją otorinolaringologą, nes kartais tik išsamus ištyrimas gali padėti nustatyti negalavimo priežastį.

Kaip vieną iš vaistų gerklės ir ryklės ligoms vietiškai gydyti galima paminėti, pavyzdžiui, antiseptiką Chlorchinaldin. Vienoje čiulpiamojoje šio preparato tabletėje yra 2 mg veikliosios medžiagos - chlokvinaldolio. Jį rekomenduojama čiulpti esant burnos ir ryklės gleivinės, tonzilių ir dantenų uždegimui. Tinka ir esant pienligei, burnos ertmės, gerklės grybelių sukeltiems pažeidimams, po antibiotikų vartojimo. Bakterijų sukeltą migdolinių liaukų uždegimą reikia gydyti tinkamomis veiksmingų antibiotikų dozėmis, kurias skiria gydytojas. Kas 3-4 valandas reikia sučiulpti po vieną tabletę. Jei ligos simptomai nepranyksta per 5 dienas, būtina kreiptis į gydytoją.

Burnos Vėžys: Profilaktika, Požymiai ir Gydymas

Vasario mėnuo - burnos vėžio profilaktikos mėnuo. Burnoje gali atsirasti ne tik dantų problemų, ne tik ėduonis, perodonto ligų, bet ir vėžys. Žmonės dažnai kreipiasi į gydytoją dėl dantų skausmo, tačiau, kai nieko neskauda, tikrinasi vangiai. Šis vėžys yra sunkiai atpažįstamas, todėl žmonės kreipiasi labai vėlai, neateina gydytis laiku. Užleistų stadijų burnos vėžio gydymas labai sudėtingas tiek gydytojams, tiek pačiam žmogui.

Taip pat skaitykite: Nerimo sukeltas galvos skausmas: kaip atpažinti?

Burnos vėžys yra rimta problema, apie kurią turėtume daugiau kalbėti. Tai piktybinis bet kurios burnos vietos susirgimas. Jis gali išsivystyti ant lūpų, dantenų, liežuvio, vidinio žandų paviršiaus, gomurio, burnos dugno ar net seilių liaukose. Ši liga dar gali būti vadinama oraliniu vėžiu arba burnos ertmės vėžiu.

Šis susirgimas, kaip ir kitos vėžio rūšys, išsivysto, kai audinių ląstelių genetinėje medžiagoje įvyksta tam tikri pokyčiai, dėl kurių ląstelės ima netaisyklingai dalintis ir augti.

Kaip Diagnozuojami Burnos Ertmės Navikai?

Pirmiausiai gydytojas odontologas apžiūri visą burnos ertmę. Aptikęs burnos ertmėje pakitusią vietą, čiuopia pirštais, gilesniems burnos audiniams apžiūrėti naudojamas endoskopas. Nustatant diagnozę atliekama biopsija - burnos navikinio audinio tyrimas mikroskopu.

Jei diagnozuojamas burnos vėžys, pacientas turi būti ištiriamas detaliau, siekiant nustatyti ligos išplitimo laipsnį bei įvertinti ligos stadiją. Gydymo planas sudaromas atsižvelgiant į ligos stadiją, vėžio lokalizaciją, bendrą paciento būklę bei jo poreikius. Galimi įvairūs gydymo metodai: operacinis, chemoterapinis, radiacinis ar medikamentinis.

Vėžio Požymiai ir Simptomai

Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.

Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar odontologu.
Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės. Tai dar ne vėžys, tačiau negydomos dėmelės gali supiktybėti. Balti ikinavikiniai gleivinės pokyčiai vadinami leukoplakija, o raudoni - eritroplakija. Juos gali sukelti ir grybelinė infekcija - burnos pienligė (burnos kandidamikozė). Jei gydoma priešgrybeliniais vaistais liga išnyksta, nėra ko nerimauti - tai ne vėžys.
Gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje. Toks gumbelis kakle gali būti ir padidėjęs limfmazgis. Vieno ar kelių pažandžių ar kaklo limfmazgių patinimas yra dažnas burnos ir burninės ryklės dalies vėžio simptomas. Karštas, paraudęs, skausmingas guzelis paprastai yra infekcijos, o ne onkologinės ligos požymis, po kurio laiko toks guzelis savaime pradingsta. Tačiau jei gumbelis ilgai neišnyksta ir net padidėja, tai gali būti vėžys.
Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
Burnos ar liežuvio tirpimas.
Burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
Pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti ir dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo, vadinamo stemplės striktūra.
Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
Nemalonus burnos kvapas. Daugelis žmonių retkarčiais kenčia dėl blogo burnos kvapo, tačiau tai nėra specifinis onkologinės ligos požymis. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau. Jeigu ilgą laiką jaučiate nemalonų burnos kvapą, reikėtų išsitirti, ar nesergate vėžiu.
Paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
Apetito stoka ir svorio kritimas. Šie simptomai - daugelio onkologinių ligų palydovai. Sergant burnos ir burnaryklės vėžiu dažnai skauda burną, sunku nuryti kąsnį, todėl ligonis vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4-5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas šeimos gydytoją.
Lėtinis nuovargis.
Įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.

Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.

Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.

Vėžio Rizikos Veiksniai

Burnos vėžys dažnesnis tarp vyresnio amžiaus žmonių, dažniau serga vyrai. Nustatyta, kad rūkalių ir mėgstančių gerti alkoholį, o ypač mėgstančių ir rūkyti, ir vartoti alkoholį rizika susirgti burnos vėžiu nepalyginamai didesnė, nei nerūkančių ir nepiktnaudžiaujančių alkoholiu.

Vėžiui burnoje išsivystyti reikšmės turi nevisavertė mityba, vitaminų, ypač A ir E stoka maiste, bloga burnos ertmės ir dantų higiena, netinkami, dantenas spaudžiantys dantų protezai, persirgtos virusinės ligos.

Vėžio Prevencija

Patikimų būdų, kurie padėtų visiškai apsisaugoti nuo burnos ir burninės ryklės dalies vėžio, mokslas dar negali pasiūlyti, tačiau kai kurie rizikos veiksniai priklauso nuo paties žmogaus. Svarbiausias dalykas, kurį turėtų padaryti kiekvienas rūkantis žmogus - mesti rūkyti. Net ir ilgamečiai rūkoriai, atsisakę tabako, gali gerokai sumažinti burnos vėžio riziką.

Kitas svarbus dalykas - nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, gausiau vartoti vaisių ir daržovių. Geltonos daržovės, citrusiniai vaisiai ir daržovės, kuriuose gausu karotino (morkos, moliūgai ir švieži pomidorai), vitaminai C, D ir E gali padėti išvengti burnos vežio. Siekiant apsisaugoti nuo lytiniu (ir oraliniu) keliu plintančio žmogaus papilomos viruso patartina riboti lytinių partnerių skaičių.

Straipsnis parengtas remiantis: Andriuškienė, J. (2012). Burnos ligų epidemiologija ir profilaktika. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla.

Pėdų Priežiūra: Svarbūs Aspektai

Žmogus per gyvenimą nueina maždaug 112 500 kilometrų. Visą šį krūvį turi atlaikyti mažai matomos kūno dalys - pėdos. Žmogaus pėdai tenka išlaikyti ir nešioti kūno svorį. Suprantama, kad tai turi būti labai tvirtas ir nepriekaištingai veikiantis mechanizmas su ilgalaike veikimo garantija. Susipažinus su žmogaus pėdos anatomine sandara ir jos fiziologinėmis ypatybėmis galima įsitikinti, kad ji visiškai atitinka tokiam mechanizmui keliamus reikalavimus.

Pažvelgus į pėdos formą galima pastebėti, kad ji skirta atlaikyti dideliems svoriams. Žmogaus pėda sukurta panaudojant skliautų principą. Būtent skliautas pasižymi geriausiomis atraminėmis savybėmis. Pėdoje yra daugybė kraujagyslių, maitinančių pėdą, ir nervų, perduodančių nervinius impulsus iš galvos ir stuburo smegenų. Dėka tokios pėdos struktūros, ji ne tik išlaiko normalaus žmogaus kūno svorį, bet turi ir didžiulių rezervinių galimybių. Juk žinome, kad šiuolaikiniai sunkumų kilnotojai pakelia virš 250 kg ir jie netampa plokščiapėdžiais. Tai pasiekiama racionaliomis treniruotėmis.

Pėdos atlieka ir balansinę funkciją. Galėdamos judėti savo sąnariuose įvairiomis kryptimis (lenktis, tiestis, pasisukti į vidų ar į išorę) žmogui stovint ar judant pėdos padeda išlaikyti kūno pusiausvyrą.

Dažnai į pėdas atkreipiame dėmesį tik tada, kai jos nuvargsta ir maudžia. Dažniausia jų negalavimų priežastis - nepatogi avalynė ir higienos nesilaikymas.

Dažniausios Pėdų Problemos

Kojų prakaitavimas. Kojose labai daug prakaito liaukų, todėl jos smarkai prakaituoja. Kaip ir kitų kūno vietų, taip ir kojų išskiriamas prakaitas yra bekvapis. Nemalonus kvapas atsiranda tik tuomet, kai ant odos esančios bakterijos suskaido prakaitą. Esant šiai problemai, rekomenduotina kojas kasdien plauti ir tepti prakaito išsiskyrimą normalizuojančiomis, dezodoruojančiomis priemonėmis. Be to, smarkiai prakaituojanti oda linkusi įtrūkti. Tuomet kyla pavojus užsikrėsti grybelinėmis infekcijomis, ypač einant į baseiną, pirtis. Patartina pasirūpinti priešgrybeliniais tepalais ar purškalais iš vaistinių.
Išsausėjusios pėdos. Pėdų oda turi mažai riebalinių liaukų, todėl gali labai išsausėti. Linkusią sausėti odą po plovimo reikia patepti drėkinančiu kūno ar kojų losjonu. Tinka pipirmėčių, arbatmedžio aliejai.
Įaugę nagai. Kad pėdos būtų sveikos, labai svarbu teisingai kirpti nagus ir taip išvengti jų įaugimo. Kojų nagų kraštai auga greičiau negu vidurinė dalis. Kraštai užlinksta ir įauga į minkštą ir jautrų nago guolį. Todėl juos reikia kirpti tiesiai, o ne ovaliai. Stebėti, kad neužaugtų per daug ilgi. Taip pat nagai gali įaugti dėl avalynės ankštų galų, grybelinių ligų. Jei kojų nagai įaugę, oda aplink juos paraudusi ir skausminga, gydomąjį pedikiūrą atlieka specialistai podiatrai.
Nuospaudos. Avint nepatogius batus, dėl nuolatinio spaudimo ir trynimo, ant pirštų sąnarių susidaro žirnio dydžio, piltuvėlio formos keratino dariniai - nuospaudos. Ar sukietėjusios negyvos odos ploteliai- nuotrynos. Nuotrynos atsiranda po kulnu, nykščio pagalvėlėje, pado šone. Šiuos negalavimus galima išsigydyti patiems. Nuospaudos gydomos specialiais pleistrais, gydomaisiais tamponais. Nuospaudos nugramdomos pemza ir šveičiamaisiais kremais, prieš tai pamirkius kojas vonelėje. Esant sudėtingesnėms situacijoms- reikia kreiptis į podiatrą.

Geriausiai kojos jaučiasi visai be batų, nes tada kūno svoris pasiskirsto po visą pėdą ir kiekviena jos vieta gauna vienodą krūvį. Akivaizdu, kad geriausi batai žemakulniai, leidžiantys kojai jaustis lyg basai. Kuo aukštesnis moterų batų kulnas, tuo labiau apkraunama pėda, o su labai aukštais bateliais visas krūvis atiteks kojų pirštams. Dažnai avint aukštakulnius batelius, krūvis nuolat slegia pėdos priekį ir gali iškrypti didžiojo piršto sąnarys. Kad taip nenutiktų būtina stiprinti pėdas jas mankštinant, vaikščiojant basomis per įvairų pagrindą, atlikti pėdų ir kojų masažą, tinkamai prižiūrėti pėdas ir dėvėti sveiką avalynę.

Kaip Atgaivinti Pavargusias Kojas?

Keletas patarimų, kaip atgaivinti pavargusias kojas po įtemtos darbo dienos:

Nusiavus batus ir kojines, abi kojas papurtykite ir 5 min. palaikykite padėtas kiek aukščiau. Taip skatinsite kraujotaką kojose, o įtemti raumenys atsipalaiduos.
Dušas taip pat gerina kraujotaką. Prauskite kojas po dušu pakaitomis šiltu-šaltu vandeniu, pradėdami nuo pėdų ir kildami aukštyn iki šlaunų. Pabaigoje pamasažuokite kojas masažine pirštine: pajusite malonų šilimos pojūtį, o tuo pačiu pašalinsite odos pleiskanas. Masažuokite sukamaisiais judesiais nuo apačios į viršų.
Jei norite sumažinti kojų sunkumą ir tinimą - patepkite kojas tam skirtu tepalu.
Jei norite atgaivinti kojų odą, kojas patepkite kremu.

Straipsnis parengtas remiantis: Pranckevičius, S., Koževnikovas, E., Petrulis A. (2006). Viskas apie plokščiapėdystę. Kaunas.

Maisto Produktų Pasirinkimas: Kaip Atsirinkti Sveikiausius?

Šviežias ir kokybiškas? Tai visų nesupakuotų maisto produktų vertinimo rodiklis, kurie ir turi būti mūsų kasdieniniuose krepšiuose (daržovės, vaisiai, uogos, grūdinės kultūros, šviežia žuvis, mėsa, kiaušiniai, pieno produktai, riešutai, praturtinančios medžiagos).

tags: #liezuvio #galo #perstejimas #ir #nerimas