Neseniai pasirodęs C. G. Jungo veikalas „Psichologiniai tipai“ atveria naujas perspektyvas asmenybės tipų analizei ir sąmonės bei pasąmonės veikimo mechanizmams. Šis veikalas, išleistas leidyklos „Margi raštai“, yra pats didžiausias ir reikšmingiausias Jungo darbas, kuriame pateikiama išsami asmenybės tipų analizė, aiškinamas sąmonės ir pasąmonės veikimo mechanizmas, jų svarbiausios funkcijos, santykiai ir apraiškos. Šiame straipsnyje panagrinėsime kolektyvinės pasąmonės teoriją, jos ryšį su kova už laisvę ir kitas susijusias sąvokas, remiantis Jungo idėjomis ir šiuolaikinėmis psichologijos įžvalgomis.
Įvadas į C. G. Jungo Teorijas
Psichologinių tipų problema Jungas pradėjo domėtis tuo metu, kai 1912 m. jam išleidus veikalą „Libido virsmai ir simboliai“, galutinai nutrūko jo bendradarbiavimas ir draugystė su Sigmundu Freudu. Apie veikalo „Psichologiniai tipai“ atsiradimo aplinkybes Jungas užsimena ir savo atsiminimų knygoje „Atsiminimai, vizijos, apmąstymai“, išleistoje Jungo mirties metais. Jis rašo: „Jos atsiradimui lemiamą reikšmę turėjo klausimas: kuo aš skiriuosi nuo Freudo ir kuo nuo Adlerio, kuo skiriasi mūsų požiūriai? Bemąstydamas apie tai susidūriau su tipų problema, nes iš tiesų žmogaus sprendimą iš anksto nulemia ir apriboja jo psichologinis tipas. Mano knyga visų pirma nagrinėja individo susidūrimą su pasauliu, jo santykį su kitais žmonėmis ir daiktais. Joje paaiškinami įvairūs sąmonės aspektai, sąmoningo proto nuostatos pasaulio atžvilgiu galimybės, todėl, galima sakyti, ši knyga - tai sąmonės psichologijos aprašymas žvelgiant į ją klinikiniu požiūriu“.
Be to, kaip tik tuo laikotarpiu (maždaug 1913-1918 m.) Jungas išgyveno gilią dvasinę krizę, kurią, jo žodžiais tariant, lėmė „susidūrimas su pasąmone“, iš jos plūstantis košmariškų sapnų, fantazijų, regėjimų srautas. Jis buvo toks intensyvus ir kankinantis, jog, kaip vėliau prisipažino Jungas, galėdavo išvesti iš proto. Tokiomis sąlygomis Jungas netgi atsisakė akademinės karjeros ir atsidėjo „eksperimentams su pasąmone“.
Kolektyvinė Pasąmonė
Karlas Gustavas Jungas, pradžioje pritaręs Froidui, vėliau iškėlė klausimą, kodėl kai kurie sapnų simboliai atkartoja įvairių kultūrų simboliką ir yra labai nutolę nuo asmeninės žmogaus patirties? Ilgai tyrinėjęs savo paties ir savo pacientų sapnus, įvairių kultūrų mitus ir simbolius, šis psichologas padarė išvadą, kad žmogaus pasąmonėje yra gilesni sluoksniai, siekiantys giminės, tautos, visos žmonijos bendrą istoriją. Šį klodą Jungas pavadino kolektyvine pasąmone. Tai tarsi žmogaus psichologinis paveldimumas, kurį galime palyginti su fizine žmogaus genetika.
Pavyzdžiui, Jungas aprašė sapną, kuriame žmogus nusileidžia į vis gilesnius namo aukštus, atrandamas vis senesnes patalpas, kol galiausiai pasiekia urvą su primityvių kultūrų liekanomis. Anot Jungo, svetainė viršutiniame namo aukšte atitinka psichikos sąmoningąją dalį, žemesnis aukštas - tai tarsi pirmasis pasąmonės lygmuo, asmeninė pasąmonė. Tačiau giliau buvo dar tamsiau, ir tai, psichologo nuomone, buvo pirmykščio žmogaus pasaulis jo viduje. Ši Jungo idėja reikšminga visiems, kurie domisi žmogaus gelmių psichologija ir nori rasti atsakymus į svarbius gyvenimo klausimus. Juk jeigu žmogus per pasąmonę gali susisieti su visos žmonijos paveldu, vadinasi, kartais sapnai gali būti ir kūrybinių idėjų šaltinis, gali pasiūlyti kitokį požiūrį į gyvenimą, gali praturtinti mus.
Taip pat skaitykite: Kolektyvinės pasąmonės apžvalga
Individuacija
„Tik susipažinęs su alchemija supratau, kad pasąmonė yra procesas ir kad ego santykis su pasąmonės turiniais tampa tikrojo kitimo arba psichikos vystymosi priežastimi, - rašo Jungas savo „Atsiminimuose“. - Individualiais atvejais šį vystymąsi galima įžiūrėti sapnuose ir fantazijose. Kolektyviniame pasaulyje jis užfiksuotas įvairiose religijų sistemose ir jų simbolių evoliucijoje. Išstudijavęs individualius bei kolektyvinius kitimo procesus ir supratęs alcheminius simbolius, aš atradau pagrindinę mano psichologijos idėją - individuacijos procesą“. Individuaciją Jungas apibrėžia kaip sąmoningą diferenciacijos nuo bendros, kolektyvinės psichologijos procesą, kurio tikslas - individualios asmenybės formavimasis. Asmenybės, jos vystymosi ir tapsmo problemai Jungas nuo pat pradžių teikė ypatingą reikšmę. Ir tuo metu, kai jis buvo „apsėstas“ iš pasąmonės plaukiančių košmariškų turinių ir jų analizės, nesiliovė domėjęsis asmenybės formavimosi klausimais ir kaupė medžiagą knygai apie psichologinius tipus. „Visi mano darbai, visa mano dvasinė kūryba kilo iš tų pradinių fantazijų ir sapnų, kurie prasidėjo 1912-aisiais metais“, - liudija Jungas.
Kova Už Laisvę Kolektyvinės Pasąmonės Kontekste
Kolektyvinė pasąmonė, kaip Jungo teorijos pagrindas, turi didelės reikšmės suprantant žmogaus kovą už laisvę. Žmonijos istorija rodo nuolatinį siekį išsilaisvinti iš įvairių formų priespaudos, o šis siekis gali būti interpretuojamas kaip kolektyvinės pasąmonės išraiška.
Archetipai ir Laisvės Siekis
Kolektyvinės pasąmonės pažinimui Jungas skyrė ypatingą dėmesį. Svarbiausi jos komponentai ra archetipai - universalios minties forma, idėja, turinti savyje emocinę galią. Archetipai, būdami universalūs simboliai ir vaizdiniai, gali įkvėpti ir motyvuoti žmones kovoti už laisvę. Pavyzdžiui, didvyrio archetipas, kuris pasireiškia mituose ir legendose, gali įkvėpti žmones stoti į kovą su neteisybe ir priespauda. Motinos archetipas gali būti susijęs su rūpesčiu dėl ateities kartų ir noru sukurti geresnį pasaulį.
Sapnai kaip Laisvės Išraiška
Sapnai - paslaptinga ir neišsemiama žmogaus psichikos sritis, nuo seniausių laikų iki šių dienų dominanti ir intriguojanti. Nuo senovės šamanų iki šiuolaikinių psichoanalitikų, žmonės ieškojo būdų suprasti sapnų prasmę, jų poveikį mūsų gyvenimui ir netgi galimybę numatyti ateitį. Vieni sapnus prisimena, kiti ne, tačiau visi sapnuojame, patirdami neregėtus vaizdus, nepaprastas istorijas ir nuostabaus grožio ar siaubingo bjaurumo būtybes. Sapnai gali būti svarbus informacijos šaltinis apie kolektyvinės pasąmonės turinį. Sapnuose pasirodantys simboliai ir vaizdiniai gali atspindėti kolektyvinius nerimus, baimes ir troškimus, įskaitant laisvės siekį. Sapnai apie pasiklydimą, kaip minėta, gali reikšti netikrumo, sumaišties ar prislėgtumo jausmą budriame gyvenime, o tai gali būti susiję su socialine ar politine priespauda.
Kolektyvinės Traumos ir Laisvės Kova
Kolektyvinė pasąmonė gali saugoti kolektyvines traumas, patirtas per karus, genocidus ir kitas istorines nelaimes. Šios traumos gali pasireikšti per sapnus, simbolius ir elgesį, motyvuodamos žmones kovoti už teisingumą ir užkirsti kelią panašioms nelaimėms ateityje. Kova už laisvę gali būti interpretuojama kaip būdas išgydyti kolektyvines traumas ir sukurti geresnę ateitį.
Taip pat skaitykite: Psichologija ir laisvės idėja
Sapnai apie pasiklydimą: Psichologinė reikšmė
Paslaptinguose sapnuose dažnai pasitaiko scenarijų, kai žmonės pasiklysta nepažįstamoje aplinkoje. Pasiklydimo sapnuose simbolika turi gilią psichologinę reikšmę, nes leidžia pažvelgti į sudėtingą sapnuojančiojo pasąmonę. Pakeliaukime po simbolinę pasiklydimo sapnuose vietovę ir atskleiskime jo psichologinę reikšmę.
Svajonės apie pasiklydimą gali reikšti netikrumo, sumaišties ar prislėgtumo jausmą budriame gyvenime. Pasiklydimas sapne gali atspindėti suvokiamą kontrolės stoką sapnuojančiojo gyvenime. Pasiklydimas sapnuose taip pat gali simbolizuoti kelionę savęs atradimo link. Svajonės apie pasiklydimą gali būti susijusios su nerimu ar stresu budriame sapnuojančiojo gyvenime. Nežinomybės baimė arba baimė priimti neteisingus sprendimus gali pasireikšti pasiklydimo sapnuose. Svajonės apie pasiklydimą gali reikšti pasąmoningą vadovavimo arba aiškesnio tikslo suvokimo troškimą. Sapnai apie pasiklydimą gali atsirasti per svarbius gyvenimo pokyčius.
Kaip susidoroti su sapnais apie pasiklydimą
Praktikuokite sąmoningumą, kad geriau suvoktumėte emocijas ir stresą keliančius veiksnius budriame gyvenime. Jei sapnas atspindi norą orientuotis, apsvarstykite galimybę kreiptis patarimo į patikimus draugus, šeimą ar mentorius. Įtraukite savirefleksiją, kad išsiaiškintumėte asmeninius tikslus, vertybes ir siekius. Meditacija, gilūs kvėpavimo pratimai arba fizinis aktyvumas. Svarbu prisiminti, kad sapnai apie pasiklydimą, kaip ir visi kiti sapnų scenarijai, yra subjektyvūs ir unikalūs kiekvienam žmogui.
Sapnai Lietuvos Kultūroje: Nuo Gedimino Iki Šių Dienų
Lietuvių kultūroje turime ryškių ir visiems žinomų pavyzdžių, kaip simboliniai sapnų vaizdiniai nulėmė reikšmingus sprendimus. Vienas iš tokių pavyzdžių - didžiojo kunigaikščio Gedimino sapnas, aprašytas Lietuvos metraščiuose. Gediminas susapnavo, kad ant kalno stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame staugia tarytum šimtas vilkų. Žynys Lizdeika interpretavo šį sapną kaip ženklą, kad Gediminas įkurs galingą sostinę, kurios garsas sklistų kaip šimto vilkų staugimas. Šis sapnas paskatino Gediminą įkurti Vilnių, dabartinę Lietuvos sostinę.
Tai vienas seniausių lietuvių rašytinėje tradicijoje užfiksuotų sapnų aiškinimų, tačiau tikėtina, kad pats sapnų aiškinimo menas Lietuvoje buvo perduodamas iš lūpų į lūpas nuo seniausių laikų. Kiekvienoje kaimo bendruomenėje būta žynių ir vaidilų - išmintingų vyrų ir moterų, saugančių ir perduodančių protėvių tradiciją. Būtent šiais žmonėmis būdavo labiausiai pasitikima, būtent jiems būdavo pasakojami sapnai, tikint, kad per sapnus su gyvaisiais bendrauja mirusieji ir dievai, ir praneša svarbias visai genčiai žinias. Greičiausiai sapnai buvo aiškinami remiantis tų laikų vertybių sistema ir žemdirbišku gyvenimo būdu, ir vėliau šie aiškinimai buvo sudėti į liaudiškus sapnininkus.
Taip pat skaitykite: Universalus žmonijos psichikos laukas
Mirusieji ir šiais laikais pasirodo sapnuose, ir šiomis dienomis per sapnus jie perspėja, pamoko, nurodo kaip elgtis. Lietuvos kraštotyros ekspedicijų dalyviai dažnai išgirsta pateikėjus pasakojant būtent tokius sapnus, kuriuose pasirodo mirusieji - galbūt todėl, kad jie išsiskiria iš kitų sapnų savo ypatingu emociniu krūviu ir liekamuoju efektu. Po tokių sapnų pasikeičia sapnuotojo santykis su mirusiuoju - pavyzdžiui, motina nustoja verkti mirusio vaiko, nes vaikas sapne paprašo jo nebeverkti arba pasirodo laimingas. Anot Jungo, toks ypatingas emocinis išgyvenimas būdingas archetipiniams, didiesiems sapnams, kurie net nėra interpretuojami įprastu psichologams būdu. Dabar sapnų aiškinimo tradiciją perėmė profesionalūs psichoanalitikai. Kadangi ir žmonių vertybės, ir gyvenimo būdas žymiai pasikeitė, senieji sapnininkai nebegali atliepti šiuolaikinių poreikių, ir jais profesionalai nebesivadovauja. Vis dėlto ir internete, ir knygynuose gausu adaptuotų senųjų sapnininkų, kurie kartais kelia šypseną, nes atspindi kultūrinę tam tikro laikotarpio konkrečios tautos patirtį ir vertybes, kurios šiuo metu šioje erdvėje jau nebeveikia.
Šiuolaikinis Požiūris į Sapnus: Psichoanalizė ir Asmeninės Asociacijos
Šiuolaikinėje psichologijoje sapnai laikomi svarbia pasąmonės išraiška, atspindinčia mūsų vidinius konfliktus, troškimus ir baimes. Sapnų analizė ir aiškinimas gelmių psichologijoje - įprasta darbo dalis, nes per sapnus pažįstame kliento pasąmonę, juose randame jo problemų ištakas ir galime numatyti tolesnę jo raidą.
Jungiškosios krypties psichoanalitikui aiškinant sapnus svarbiausia yra spontaniškos, gyvos kliento asociacijos ir realios žmogaus gyvenimo situacijos analizė. Kas šiuo metu vyksta jo gyvenime, kokius klausimus jis sprendžia? Kas vyko jo gyvenime ir jo sieloje išvakarėse, šią savaitę, šį mėnesį? Ką jam primena sapno veikėjai, daiktai, įvykiai? Kokie jausmai, mintys, prisiminimai, kūno pojūčiai, vaizdiniai jam iškyla apie kiekvieną sapno simbolį? Pradžioje mes kartu panyrame į sapno erdvę ir klausiame bei įdėmiai klausomės. Tuo būdu psichoanalitiko darbas tampa panašus į pribuvėjos darbą: mes neskubame paaiškinti sapno už klientą, mes padedame jam “pagimdyti” įžvalgą, nes tai pats tikriausias, neprimestas dalykas. Būtent spontaniška įžvalga padeda psichoanalitikui suformuluoti tikrąją sapno žinią, o klientui ja patikėti, ir tuo būdu geriau suprasti save bei priimti svarbius sprendimus.
Dažnai sapno reikšmė akivaizdi: štai moteris sapnuoja, kad nesėkmingai stengiasi nusiplauti rankas, ir atsibudusi suvokia, kad tai nuoroda į jos “suteptas rankas”, tai yra, į jos moralinį netyrumą. Vis dėlto sapnas byloja simboliais, metaforų kalba, ir būtent šią reikia prisiminti norint išsiaiškinti jo siunčiamą žinutę. Tenka atsitraukti nuo įprasto racionalaus mąstymo, atpalaiduoti savo fantaziją ir sekti paskui spontaniškai kylančias asociacijas. Pavyzdžiui, susapnavus erelį gali iškilti asociacijos apie kalnų viršūnes, imperatoriaus valdžią, erelio sugebėjimą kilti labai aukštai ir žaibu kristi žemyn medžiojant auką, erelio regėjimo aštrumą, dar gali iškilti arogantiško žmogaus pravardė “erelis”, iš mitologijos prisiminsime graikų dievą Dzeusą.
Anksčiau aptartame tradiciniame sapnų aiškinime sapno įvykiai ir veikėjai suvokiami kaip išorinio pasaulio atspindžiai, nurodantys buvusius, dabartinius arba būsimus įvykius, santykius - tai interpretacija objektyviu lygmeniu. Tuo tarpu psichoanalitikas įžvelgia subjektyvią sapno įvykių ir veikėjų prasmę, paprastai tariant, jis suvokia sapną kaip simbolinį paties sapnuotojo psichikos atspindį. Štai depresiškas žmogus gali sapnuoti, kad jį persekioja ar užpuola agresorius, ir jis atsibunda išsigandęs. Ilgiau pakalbėjus apie sapną paaiškėja, kad sapne reiškiasi paties sapnuotojo pyktis, agresija, kurią jis išstumia iš savo sąmonės budrioje būsenoje. Šis žmogus supranta, kad gyvena nesąmoningai nukreipdamas didžiulę agresiją pats į save, todėl nuolat jaučiasi prislėgtas ir nelaimingas. Kitas dažnai pasitaikantis sapnų motyvas - egzamino situacija. Sakykime, žmogus sapnuoja, kad laiko matematikos egzaminą ir labai nerimauja ar išlaikys, nors jau seniai yra pabaigęs ir vidurinę, ir aukštąją mokyklą, o dirba darbą, visai nesusijusį su matematika. Kalbantis paaiškėja, kad šis žmogus nuolat susirūpinęs dėl kitų žmonių įvertinimo, dar daugiau - kad jis pats save nuolat vertina labai priekabiai, prasčiau negu kiti vertina jį, nuolat save graužia ir kritikuoja. Šiuo metu jis kaip tik įgyvendina vieną naują projektą ir yra nepatenkintas tuo, kaip tai pavyksta, graužia save dėl netobulo darbo atlikimo. Vadinasi, pagrindinis egzaminuotojas - tai jis pats, ir norint išeiti iš šios situacijos reikia peržiūrėti savęs vertinimo standartus, tapti atlaidesniu sau pačiam. Šie sapnų motyvai - daugiau ar mažiau tipiniai, pasikartojantys daugelio žmonių gyvenime skirtingais gyvenimo tarpsniais. Yra kur kas sudėtingesnių sapnų, kurių prasmė išaiškėja po ilgesnės analizės, kartais tam tenka paskirti ne vieną valandą, leisti sapnui kurį laiką susigulėti. Giliausias sapnų klodas atsirakina tik prisiminus ar papildomai paskaičius senąsias pasakas, mitus, simbolių žodynus.
Grupinė sapnų analizė
Jungiškosios krypties psichoanalitikai analizuoja sapnus ir grupėse. Grupinis darbas su sapnu padeda įžiebti daugiau kūrybinės ugnies, per pasidalijimą sapnu yra bendraujama. Neskubama interpretuoti, visi grupės dalyviai išgyvena pasakojamą sapną lyg jis būtų nuosavas. Vyksta gilus pasidalijimas savo patyrimu, jausmais, mintimis, įžvalgomis. Paradoksalu, bet grupės narių asociacijos padeda atverti pačias asmeniškiausias prasmes - tuo būdu taip pat patvirtinama Jungo kolektyvinės pasąmonės prielaida. Nepažįstami žmonės nejučia tampa artimais bendrakeleiviais ieškant sapno, o kartu ir viso sielos gyvenimo prasmės.
Kiti Dažni Sapnų Motyvai ir Jų Reikšmės
Be pasiklydimo sapnų, yra daugybė kitų dažnai pasitaikančių sapnų motyvų, kuriuos verta panagrinėti:
- Sapnai apie keliones: Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip jautiesi šiame procese. Jei pats pasirenki maršrutą, vairuoji automobilį ar lėktuvą, tai yra ženklas, kad visiškai kontroliuoji savo gyvenimą. Tačiau, jei sapne esi tik keleivis, tai gali reikšti, kad gyvenimas tave neša pasroviui.
- Sapnai apie verkimą: Gali reikšti būsimus nusivylimus, nors dažnai tai yra vidinio apsivalymo procesas. Ašaros yra sukauptų neigiamų emocijų pašalinimo, moralinio išsilaisvinimo nuo skausmo ir priespaudos simbolis. Jei sapne verki, tai rodo kovą su apribojimais, kuriuos tau primeta visuomenė. Bet jeigu sapne ką nors guodi, tai yra užuomina, kad realiame gyvenime gali prisiimti svetimų problemų naštą.
- Sapnai apie darbą: Tai simbolizuoja laisvės ir lengvumo troškimą. Tai savotiškas raginimas susimąstyti: ar tikrai darai tai, kas teikia džiaugsmą? Jei bent į vieną klausimą atsakai „ne“, galbūt pasąmoningai ieškai galimybės išeiti iš darbo ir „pakilti“.
- Sapnai apie mirtį: Sapnas, kuriame kas nors miršta, simbolizuoja būtinybę palikti seną praeityje ir judėti į priekį. Tai ženklas, kad esi pasiruošęs naujoms pradžioms ir pokyčiams.
- Sapnai apie kritimą: Dažnai jie rodo, kad savo širdies gilumoje jau suvokei tam tikrą klaidą. Kartais toks sapnas gali būti būsimos klaidos baimės apraiška arba nepasitikėjimo savimi įrodymas. Nereikėtų iš savęs reikalauti tobulumo.
- Sapnai apie nėštumą: Paprastai simbolizuoja naujų idėjų ar projektų atsiradimą gyvenime. Nėštumas taip pat rodo, kad aktyviai mąstai apie kažką naujo, kas ateityje gali atnešti pelną ar sėkmę.
- Sapnai su keistomis būtybėmis: Tai yra tavo turtingos vaizduotės ir kūrybinio potencialo apraiška. Be to, panašūs vaizdiniai gali būti tavo ankstesnių gyvenimų atgarsis. Tokiuose sapnuose pasąmonė tau rodo pamokas, kurių neišmokai, užsimindama apie svarbius momentus, kuriuos verta permąstyti dabar.
- Sapnai apie vandenį: Jei sapne matai švarų, skaidrų vandenį, tai reiškia, kad tavo gyvenimas pilnas ištikimybės ir harmonijos.
Asmenybės Teorijos: Froidas ir Jungas
Zigmundas Froidas gimė 1856 metais Austrijoje, žydų šeimoje. Jis laikomas psicho- analitinės asmenybės teorijos pagrindėju. Šeimoje buvo vyriausias vaikas, labai stipri ir ambicinga asmenybė. Gyveno ir dirbo Vienoje. Buvo medikas, psichiniams ligoniams gydyti naudojo laisvųjų asociacijų metodą. Ši technika suvaidino labai svarbų vaidmenį psichoanalizės raidoje, nes leido Froidui panaudoti sapnus kaip išeities tašką, kuriuo remiantis galima pradėti tirti paciento pasąmoninę problemą. Mirė nuo vėžio. Z. Froido, kaip mokslininko, principingumas, kruopštumas, hipotezių tikrinimas, empatiškumas ir pasiaukojimas (net 40 metų skirta vien klinikinei praktikai ir moksliniams darbams - tyrinėjimams ir rašymui) tiesiog stulbina. Froido darbai, kurių ištakos yra neurologijoje, biologijoje ir psichiatrijoje, pakeitė savo laikmečiui naują asmenybės supratimą, sukrėtusį Viktorijos laikų normas ir padariusį didžiulę įtaką vakarų kultūrai. Froido teorija yra pirmoji visapusiška asmenybės teorija. Viena iš svarbiausių Froido loginių išvadų: aktyvumas seksualinėje ir neseksualinėje sferoje yra reiškiniai viena kitam atvirkščiai proporcingi. Todėl esą dažnėjant lytiniams aktams ar kitoms orgazmo pasiekimo formoms, mažėja darbingumas, produktyvumas kitose gyvenimo sferose. Zigmundas Froidas buvo pionierius, pirmasis bandęs empiriškai tirti pasąmoninį sąmonės pagrindą.
Karlas Gustavas Jungas, psicho-analitinės asmenybės teorijos atstovas, gimė 1875 metais šiaurės Šveicarijoje. Jo senelis iš tėvo pusės buvo žymus XIX amžiaus gydytojas - kūrybiška, plačių interesų, bei stipri asmenybė, todėl Karlas Gustavas pavadintas jo vardu. Pasak Jungo, vaikystėje jis buvo tipiška intravertiška asmenybė, toks išliko ir visą gyvenimą. Jungas, kaip ir kiti analitinės psichologijos atstovai, analizuodamas savo gyvenimo istoriją, daug dėmesio skiria savo vaikystei. 1900 metais baigęs mediciną Bazelio universitete, Jungas toliau mokėsi iir dirbo asistentu Burgholzi klinikoje Ciūriche. Dirbdamas klinikoje, 1904 - 1905 metais Jungas įsteigė tyrimų laboratoriją. Psichikos ligonių mąstymo procesus, su jais susijusias emocines ir fiziologines reakcijas Jungas tyrinėjo asociacijų testu ir kitais metodais. Vėliau apibendrinęs savo tyrimus, jis nustatė svarbius asociacijų tėkmės dėsnius, bet ir pradėjo kurti kompleksų teoriją, atsižvelgdamas į emocinių veiksmų svarbą. Nuo 1905 iki 1913 metų Karlas Gustavas Jungas dėstė Ciūricho universitete. Akademinė karjera, praktinis darbas su pacientais bei pirmieji moksliniai tyrimai rodo didelį Jungo produktyvumą iir kūrybingumą, ieškant netradicinių psichikos tyrimų ir terapijos būdų. Kūrybinė Jungo krizė truko trejus metus. Jis ją pavadino konfrontacijos su pasąmone laikotarpiu. Tuomet daugiausia laiko jis skyrė savo sapnų ir vizijų analizei. Ši krizė vadinama kūrybine, nes jos metu kristalizavosi ssavarankiška Jungo analitinės psichologijos koncepcija. Kūrybinę krizę Jungui padėjo išgyventi draugai, bendraminčiai ir šeima. Jungas visą savo gyvenimą dirbo praktinį psichoterapeuto darbą, kuris ir buvo jo sudėtingos teorijos, jo hipotezių apie psichikos struktūrą ir dinamiką pagrindinis šaltinis. Karlas Gustavas Jungas dažnai kritikuojamas dėl to, kad domėjosi tokiais nemoksliniais dalykais, kaip vizijos, sapnai, alchemija, skraidančios lėkštės, astrologija ir pan. Pasak paties Jungo, jei žmogus apie šiuos dalykus galvoja, jei šie dalykai yra jo patyrimo dalis, tai taip pat gali būti psichologijos objektu. Jungas vedė 1903 metais, užaugino 5 vaikus ir visad pabrėždavo, kad sunkiausiais gyvenimo etapais jam padėdavo išgyventi ššeima ir profesija.
#
tags: #kolektyvine #pasamone #kova #uz #laisve