Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje psichologinė sveikata yra neatsiejama nuo bendros žmogaus gerovės. Ligoninėse psichologų vaidmuo tampa vis svarbesnis, nes jie padeda pacientams įveikti įvairius sunkumus - nuo ūmių krizių iki lėtinių ligų. Šis straipsnis išsamiai aptaria psichologų teikiamą pagalbą ligoninėse, pradedant skubios pagalbos skyriumi ir baigiant ilgalaike priežiūra bei reabilitacija.
Skubios Psichologinės Pagalbos Teikimas Ligoninėse
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) Priėmimo - skubios pagalbos skyrius yra vieta, kur pacientai atvyksta dėl įvairių priežasčių: planinio gydymo, specialistų siuntimų arba savo iniciatyva. Vis dėlto, nemaža dalis pacientų į ligoninę atvežami greitosios medicinos pagalbos po itin sudėtingų ir jaudinančių situacijų.
Asta Abaravičienė, RVPL direktoriaus pavaduotoja medicinai, pažymi, kad dažnai pasitaiko atvejų, susijusių su ūmiomis psichozėmis: „Daug atvejų susiję su ūmiomis psichozėmis - tai gali būti ir pirmą kartą pasireiškusi psichozė, gali būti ir lėtinis susirgimas, jo paūmėjimas, kai ilgai dvejojama, vėluojama kreiptis pagalbos. Deja, bet jokia liga nesirenka patogaus laiko, todėl ūmūs psichikos sutrikimo simptomai pasireiškia pačiose netikėčiausiose vietose: žmonės atvežami iš oro uostų tiesiog pamiršę, kur turėjo skristi, iš viešbučių, po to kai juose užsibarikadavo, iš autobusų, kai išvyksta bet kokia kryptimi tolyn nuo jiems „blogo linkinčių“ artimųjų, neretai - po savižudybės krizės areštinėje ar ugniagesių įkalbinti nulipti nuo tilto krašto."
RVPL bendradarbiauja su įvairiomis tarnybomis, tačiau visuomenės įsitraukimas taip pat yra labai svarbus. Pasak A. Abaravičienės, neretai pagyvenusio amžiaus pacientai atvežami tiesiog iš gatvės - pasiklydę, pamiršę, kur jų namai, sušalę, išsigandę. Tokiais atvejais dėkojama tiems, kurie juos pastebi ir suskumba padėti.
Priėmimo skyriuje pacientą apžiūri psichiatras ir, jei reikia, kiti gydytojai. Vertinamos būtinosios pagalbos indikacijos ir hospitalizacijos poreikis. Pagalba teikiama kompleksiškai - vertinama ne tik paciento psichikos būklė, bet ir fizinė būklė. Siekiant kuo greičiau nustatyti tikslią diagnozę ir simptomų priežastis, psichiatrai pasitelkia ne tik kitų sričių gydytojų, bet ir visą parą veikiančios laboratorijos pagalbą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant
Specializuota Reanimacijos Pagalba
Ligoninėje taip pat yra psichiatrijos reanimacijos intensyviosios pagalbos skyrius, kuriame pagalba teikiama sunkiausiais atvejais. A. Abaravičienė paaiškina: „Pavyzdžiui, tai gali būti vadinamasis katatoninis stuporas: sąmonės sutrikimo būklė, kažkuo primenanti komą, kai žmogus nustoja kalbėti, valgyti, visai sustingsta. Tokių būklių atvejais reanimacijoje taikoma elektros impulsų terapija (EIT) - vis dar mitais klaidingai apipinta, tačiau iš tiesų moderni, saugi, neskausminga, visame pasaulyje taikoma procedūra. Reanimacijoje taip pat gydomi delyrai, kitos sunkios būklės. Pandemijos metu nemažai atvejų komplikavo ir koronavirusas: pusė reanimacijos intensyviosios terapijos lovų buvo skirtos COVID-19 ligos gydymui. Reanimacijos intensyviosios terapijos dažniausiai reikėdavo šios ligos atvejais su pneumonija, kvėpavimo nepakankamumu, dauginiu (kelių organų sistemų) nepakankamumu ir kitais atvejais.“
Žmogiškojo Ryšio Svarba
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas Arūnas Germanavičius pabrėžia, kad teikiant skubiąją psichiatrijos pagalbą, be procedūrų, itin svarbus ir žmogiškasis ryšys. Personalas, ypač slaugytojai, apmokomi, kaip bendrauti su šoko ištiktais, sunkias akimirkas išgyvenančiais pacientais.
A. Germanavičius taip pat atkreipia dėmesį į savižudybių rizikos vertinimą: „Kadangi psichikos sutrikimus dažnai lydi ir padidėjusi suicido rizika, įgyvendiname savižudybių rizikos vertinimą - nustačius riziką, vadovaujamės specialiame algoritme numatytais žingsniais, kaip padėti žmogui, kuris turi ketinimų nusižudyti arba jau mėgino tai atlikti. Pagalba prasideda nuo pokalbio su specialistu (dažniausiai medicinos psichologu), kurio metu aptariama dabartinė savijauta, išgyvenami sunkumai ir tai, kas palaiko žmogų sudėtingame gyvenimo etape. Atsižvelgiant į tai, sutariama, kokia pagalba toliau būtų žmogui reikalingiausia - sudaromas individualus savisaugos planas.“
Ką Daryti, Jei Prireikė Skubios Pagalbos?
RVPL Priėmimo - skubios pagalbos skyriaus vedėja Gražina Kavalnienė akcentuoja, kad ūmiai pablogėjus fizinės ar psichinės sveikatos būklei, visų pirma rekomenduojama kviesti greitąją medicinos pagalbą - atvykę specialistai galės tiksliai įvertinti, kokios pagalbos jums reikia.
G. Kavalnienė pataria: „Jau atvykdami, jei įmanoma, turėkite asmens dokumentą. Jeigu pacientą atlydi artimieji, gydytojams psichiatrams gali labai praversti artimųjų suteikta informacija apie asmens žalingus įpročius, šeimos ligos istoriją (ar nepasitaikė psichikos ligų), ar paskutiniu metu artimasis nepatyrė sunkių išgyvenimų, streso, ar nesielgė keistai, ar neišreiškė minčių apie savižudybę bei kiti susiję faktai. Atvykstant savarankiškai, rekomenduojame turėti gydytojo psichiatro siuntimą. Neretai be siuntimo pacientas atvyksta, kai varžosi apie psichikos sveikatą pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, todėl kreipiasi tiesiai į mus…Tokiais atvejais drąsiname kreiptis tiesiai pas psichiatrą artimiausiame Psichikos sveikatos centre - jis galės tiksliau įvertinti, kur kreiptis toliau, taip pat turint siuntimą nereikės mokėti už planines paslaugas. Bet kokiu atveju, visada geriau pagalbos kreiptis anksčiau, negu atidėlioti. Kuo anksčiau bus kreiptasi, tuo greitesnio ir geresnio rezultato pasieksime gydymo procese."
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba neištikimybės atveju
Emocinė Parama Paliatyviojoje Slaugoje
Paliatyviosios slaugos metu emocinė pagalba tampa ypač svarbia pacientų gydymo dalimi. Parama teikiama ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms - net ir tuomet, kai artimojo jau nebelieka. Ligoninėje nuolat vertinama pacientų psichoemocinė būsena - stengiamasi suprasti, ką jie jaučia, kas kelia nerimą ar liūdesį. Ieškantys ramybės ar vidinio susitelkimo visada laukiami ligoninės koplytėlėje.
S. teigia: „Žmogus dažnai lieka vienas su savo išgyvenimais - baime, liūdesiu, nežinomybe. Mūsų tikslas - būti šalia, išklausyti, padėti susitaikyti su pokyčiais, įkvėpti stiprybės. Kiekvienas žmogus savaip išgyvena ligą, sudėtingus gyvenimo pokyčius. Mūsų pareiga - būti šalia, išgirsti ir padėti. Mes siekiame sukurti aplinką, kurioje net ir pačiomis sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis, pacientai ir jų artimieji jaustųsi saugūs, priimti ir suprasti.“
Kada Kreiptis Psichologinės Pagalbos?
Labai svarbu laiku kreiptis psichologinės pagalbos - net jeigu tik norite pasikonsultuoti. Tinkamai sureagavus į ramybės neduodantį elgesį, jausmus, reakcijas ar emocijas, laiku pritaikytos pagalbos priemonės gali užkirsti kelią sutrikimų atsiradimui. Kreiptis pagalbos nėra gėdos ar silpnumo požymis - priešingai, tai rodo, kad Jums rūpi Jūsų emocinė sveikata ir gyvenimo kokybė.
Būdai Gauti Psichologinę Pagalbą
Yra daug būdų, kaip gauti psichologinę pagalbą ir psichikos sveikatos paslaugas:
- Emocinės paramos tarnybos: Jei jaučiate emocinius sunkumus ir norite su kažkuo pakalbėti čia ir dabar, galite kreiptis į emocinės paramos tarnybas (parama telefonu ar internetiniu susirašinėjimu).
- Psichikos sveikatos centrai ir visuomenės sveikatos biurai: Nemokamas psichologo konsultacijas be šeimos gydytojo siuntimo galite gauti psichikos sveikatos centre (kreipkitės į gydymo įstaigą, kurioje esate registruotas) arba visuomenės sveikatos biure (šiuos biurus galite rasti visose savivaldybėse). Visuomenės sveikatos biuruose organizuojami streso ir emocijų valdymo ir kiti psichologinį atsparumą, gerovę stiprinantys užsiėmimai grupėse, vyksta savitarpio paramos grupių veikla.
- Gydytojas psichiatras: Jei reikalinga pagalba dėl psichikos ir elgesio sutrikimo ar konsultacija, kreipkitės į gydytoją psichiatrą psichikos sveikatos centre, kuris įvertins Jūsų psichikos sveikatos būklę ir nustatys diagnozę, bei skirs reikiamą gydymą (vaistus ir/ar psichologines konsultacijas). Esant reikalui, gydytojas gali siųsti gauti specializuotas paslaugas ligoninėje arba dienos stacionare arba skirti psichoterapiją.
- Skubios pagalbos linija: Esant ūmiai būklei, kai gresia pavojus sveikatai ar gyvybei, būtina skambinti 112.
- Medicinos psichologai: Sveikatos priežiūros įstaigose taip pat dirba medicinos psichologai.
- Psichoterapeutai: Psichoterapeutas turi platų supratimą apie žmogaus psichiką ir gali gydyti pacientus psichoterapiniais metodais. Psichoterapijos metu paciento problemos yra analizuojamos ir priežastys šalinamos giliau nei psichologo konsultacijų metu, taikant konkrečią psichoterapijos paradigmą (kryptį). Yra įvairių paradigmų: psichodinaminė, psichoanalitinė, kognityvinė-elgesio, humanistinė-egzistencinė ir kt. Psichoterapijos rūšį, kuri bus efektyvi konkrečiai jums, galima parinkti pagal jūsų asmenybę bei pagal jūsų patiriamas problemas.
Psichologinės Pagalbos Paslaugos Visuomenės Sveikatos Biuruose
Visuomenės sveikatos biuruose vykdomi:
Taip pat skaitykite: Kelias į emocinę gerovę
- Streso valdymo, emocijų atpažinimo ir valdymo grupiniai užsiėmimai.
- Savitarpio pagalbos grupių užsiėmimai (įvairiomis temomis).
- Psichologinės konsultacijos grupėse.
- Individualios psichologo konsultacijos (iki 5 vienam asmeniui).
- Priklausomybės konsultavimas asmenims, siekiantiems mažinti alkoholio vartojimą ar visai jo atsisakyti.
Svarbu patikslinti, kad biure gali būti teikiamos visos arba tik dalis aukščiau išvardintų paslaugų. Paslaugos skirtos visiems gyventojams, nereikalaujama gydytojo siuntimo, o už paslaugas mokėti nereikia.
Psichikos Sveikatos Centrai Lietuvoje
Kiekvienas gyventojas gali savarankiškai pasirinkti psichikos sveikatos centrą prie kurio nori būti prirašytas. Lietuvoje yra daugiau nei 100 psichikos sveikatos centrų visose savivaldybėse.
Nemokama Pagalba Krizių Atvejais
Lietuvoje nemokamai pagalbą teikia Psichologinių krizių pagalbos centras bei mobilios psichologinių krizių įveikimo komandos. Pagalba teikiama nutikus krizei, kuri turi stiprų neigiamą poveikį psichikos būklei (savižudybė, smurtinė mirtis, žmogaus dingimas, nelaimingas atsitikimas, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, įvykus išprievartavimui, užpuolimui, kitokiam sukrečiančiam įvykiui). Paskambinus į Psichologinių krizių pagalbos centrą trumpuoju numeriu 1815, profesionalūs psichologai Jus pakonsultuos, suteiks reikalingą informaciją, įvertins kokia psichologinių krizių valdymo paslauga reikalinga, o esant poreikiui, Jūsų kontaktus perduos Mobiliajai psichologinių krizių įveikimo komandai.
Mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda paslaugas teikia nemokamai, įvykio vietoje ir gali atvykti sutartu laiku.
Dienos Stacionaras ir Medicininė Reabilitacija
Dienos stacionare taikomas gydymas vaistais ir pokalbiu, vyksta įvairios veiklos (konsultacijos, terapijos, užsiėmimai, socialinių įgūdžių lavinimas). Esant kai kuriems psichikos sutrikimams, iki 12 dienų gali būti teikiama medicininė reabilitacija (ambulatorinė).