Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuota sveikatos įstaigų pertvarka kelia daug diskusijų ir nerimo tiek tarp medikų, tiek tarp pacientų. Šios reformos tikslas - optimizuoti sveikatos priežiūros sistemą, užtikrinti kokybiškesnes paslaugas arčiau namų ir efektyviau panaudoti valstybės lėšas. Tačiau, kaip teigia reformos kritikai, kyla klausimų dėl jos įgyvendinimo, galimo paslaugų prieinamumo sumažėjimo ir psichikos sveikatos priežiūros ateities.
Sveikatos reforma: būtinybė ar grėsmė?
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad permainos būtinos, nes sveikatos apsaugos sistema nepatenkinta. Pagrindinės įvardijamos bėdos: didelis ligoninių skaičius, didelis mirtingumas, trumpesnė gyvenimo trukmė nei kitose ES valstybėse ir sveikatos sutrikimai, kurie galėtų būti sprendžiami ambulatoriškai, sprendžiami ligoninėse.
SAM aiškina, kad reforma bus vykdoma keliomis kryptimis:
- Stiprinant šeimos gydytojo instituciją.
- Pertvarkant ligonines.
- Kuriant sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo tinklą.
Siekiama, kad kuo daugiau bazinių sveikatos paslaugų (iki 80 proc.) pacientas gautų arčiau namų, o į didžiąsias ligonines būtų vykstama sudėtingais atvejais. Planuojama, kad savivaldybėse atsiras sveikatos centrai, kurie orientuosis į ambulatorines paslaugas, skubią mediciną, vidaus ligų stacionarines paslaugas ir ilgalaikę priežiūrą. Naujuosiuose sveikatos centruose sergantiems keliomis ligomis bus sudaroma galimybė gauti gydytojo konsultaciją vienoje įstaigoje. Aktyvus gydymas (kai negalima pagalbos suteikti ambulatorinėmis sąlygomis) daugeliu atveju būtų perkeltas į ligonines, turinčias daugiau gydytojų ir geresnę aparatūrą - t.y. galinčias užtikrinti gydymo kokybę.
Tačiau ne visi sveikatos priežiūros specialistai pritaria tokiam pertvarkymui. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad A. Dulkys truputį apsimelavo - esą anksčiau kalbėjo, kad jokio privalomo ligoninių ir šeimos medicinos jungimų nebus, o štai dabar pateikia siūlymus, kuriuose aiškiai nurodyta: sveikatos centro steigimas bus privalomas.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos psichiatrijos skyriui
Ligoninių tinklo pertvarka: regioniniai skirtumai
Pagal naująjį projektą Lietuvoje bus penki funkciniai regionai antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Trys kompetencijų centrai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje organizuos tretinio lygio asmens sveikatos priežiūrą. Numatyti ir penki administraciniai regionai: Telšių, Tauragės, Marijampolės, Alytaus ir Utenos. Jie papildys kompetencijų centrus ir klasterius ir bus jų atrama. Taip pat dėl grėsmių žmonėms avarijų atveju įtraukėme daugiaprofiles ligonines Kėdainiuose ir Mažeikiuose. Visos kitos tuose regionuose esančios ligoninės būtų kaip pagrindinių ligoninių tinklas, jos galėtų darniai organizuoti skubios pagalbos, intensyviosios terapijos ir priežiūros, chirurgijos ir traumatologijos, vaikų ligų gydymo, akušerijos paslaugas, kur yra atskiri pagalbos organizavimo reikalavimai ir kokybės rodikliai.
Visgi, SAM nuostata aiški - tinkamą chirurgijos, akušerijos paslaugų kokybę galima pasiekti, jei gydytojai atlieka pakankamą operacijų skaičių, priima tam tikrą gimdymų skaičių, suteikia atitinkamą skaičių kitų paslaugų. Paslaugos, kurios neatitiks Vyriausybės nutarime numatytų reikalavimų, nebus finansuojamos iš Ligonių kasų.
Tinklinis bendradarbiavimas: kaip tai veiks?
Po sveikatos įstaigų reformos planuojamas įstaigų bendradarbiavimas trimis lygmenimis: nacionaliniu, regioniniu ir savivaldos. Struktūriniu pagrindu paremtas veiklos principas skatins visas savivaldybės sveikatinimo įstaigas susijungti į vieną darinį. SAM komunikacijos tarnybos teigimu, toks modelis itin tinka mažoms, iki 21 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms. Didesnėse savivaldybėse bus skatinamas funkcinis bendradarbiavimas - t.y pirminės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos centrai, ilgalaikė priežiūra, slaugos ir palaikomojo gydymo bei kitos įstaigos galėtų likti atskiros, tačiau turėtų būti sudarytos bendradarbiavimo sutartys.
Mažinant šeimos gydytojų darbo krūvį, dalį jo darbo perims jo komandos nariai: bendruomenės slaugytojas, akušeris, socialinis darbuotojas, kineziterapeutas, gyvensenos specialistas, atvejo vadybininkas ir pan. Siekiama geriau padėti dauginėmis ligomis sergantiems pacientams (jie 60+ metų amžiaus grupėje sudaro 30 proc.), įdiegti vadinamąjį paciento kelią, taip pat žaliuosius koridorius, padėsiančius sunkesnėmis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams paslaugas gauti greičiau, plėtoti profilaktines programas, informacines technologijas. Numatyti ir finansavimo pokyčiai: pagal prisirašiusių pacientų skaičių turėtų būti finansuojama ne tik šeimos gydytojo, bet ir visos jo komandos veikla.
Psichiatrijos ateitis: integracija ar atskirtis?
Vienas iš svarbiausių klausimų, kylantis pertvarkos kontekste, yra psichiatrijos ligoninių ir psichikos sveikatos centrų ateitis. Ar šios įstaigos liks savarankiškos, ar glausis po daugiaprofilinių įstaigų sparnu?
Taip pat skaitykite: Psichiatrijos klinikos istorija
Kai kurie specialistai teigia, kad psichiatrijos ligoninių egzistavimas yra problemiškas, nes tuomet atskiriame, jog yra psichikos ir kitos ligos. Jie mano, kad psichikos sutrikimai turėtų būti bendrame konglomerate. Tačiau, sveikatos politikas nurodo kelias išimtis. Jis pasisako už tai, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninė, turėdama savitą specifiką, toliau išliktų kaip atskiras darinys ir kol kas neįsivaizduoja jos integruotos į daugiaprofilinę gydymo įstaigą - būtų per daug sudėtinga.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad nesiruošia su niekuo jungtis.
SAM teigia, kad dėl monoprofilinių ligoninių integravimo šiuo metu vyksta diskusijos dėl optimaliausių sprendimų ir galutinio sprendimo šiandien dar nėra. Tačiau, atkreipiamas dėmesys, kad viena monoprofilinė psichiatrijos įstaiga, Rokiškio psichiatrijos ligoninė, teikia specialiąsias psichiatrijos paslaugas asmenims, teismo sprendimu pripažintiems nepakaltinamais ir kuriems teismas Baudžiamojo kodekso pagrindu skyrė priverčiamąsias medicinos priemones.
Joniškio modelis: sėkmės pavyzdys?
Joniškio ligoninei neseniai pradėjęs vadovauti Martynas Gedminas sako, kad nelaukdamas reformos įvykdė daug pokyčių ir džiaugiasi rezultatais - vien ambulatorinėje grandyje per pusę metų-metus įsidarbino apie 20 specialistų, pradėtos teikti pulmonologo, nefrologo, reumatologo, endokrinologo paslaugos, labiau prieinamos tapo ortopedo traumatologo, chirurgijos, ultragarso bei endoskopinės paslaugos, pradėta vykdyti kardiologijos profilaktikos programa, skausmo diagnostikos ir gydymo dienos stacionaro paslaugos ir pan. Paslaugų apimtys padidėjo 30 proc.
M. Gedminas įsitikinęs - gauti 80 proc. paslaugų savo gyvenamoje vietoje yra realu. Joniškio ligoninės direktoriaus teigimu, rajono ligoninės turėtų orientuotis į skubią pagalbą, vidaus ligas, slaugos paslaugas, dienos ir ambulatorinės medicinos paslaugas.
Taip pat skaitykite: Sveikatos priežiūros įstaigos
Iššūkiai ir problemos
Nepaisant reformos tikslų, kyla nemažai iššūkių ir problemų. Pacientai susiduria su sunkumais prisibelsti pas gydytojus, ilgomis eilėmis ir neprieinamumu paslaugų arti namų.
Pavyzdžiui, vos trisdešimties sulaukęs Viktoras trečius metus serga inkstų hidronefroze. Po operacijos Kauno klinikose jam vėl prasidėjo priepuoliai, todėl iš naujo teko eiti kryžiaus kelius. Atlikus iš naujo tyrimus, paaiškėjo, kad jį operavę LSMU Kauno klinikų urologai neįvertino, kad kairio inksto pralaidumas sumažėjo dėl susidariusių sąaugų, todėl kaupiasi šlapimas, formuojasi akmenys. Reikalinga visiškai kitokia, daug sudėtingesnė operacija, kurią gali atlikti tik Kauno klinikų specialistai. Tačiau, LSMU Kauno klinikų Ambulatoriniame diagnostikos centre šis urologas dirba vos vieną dieną per mėnesį, todėl operacija buvo atlikta tik gegužės pabaigoje - maždaug po 8 mėnesių nuo priepuolių pradžios.
Kita istorija - 82 metų Salomėja, kuri patyrė insultą. Nors Tauragės apskrities ligoninė taip pat yra priskirta insulto gydymo centrams, po poros valandų Salomėja buvo parvežta atgal į Jurbarką, nes Jurbarke nebuvo gydančio neurologo.
Tokios istorijos rodo, kad ne visada yra užtikrinamas greičiausias ir efektyviausias skubios medicinos kelias insulto, infarkto atvejais. Dėl to planuojama greitosios medicinos pagalbos reforma, bus organizuojamas pacientų pavėžėjimas iki gydymo įstaigos.
tags: #ligoniniu #jungimas #ir #psichiatrijos #likimad