Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat patiriame stresą ir nerimą, svarbu sukurti namus, kurie būtų ne tik fizinė pastogė, bet ir emocinės gerovės oazė. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius aspektus, padedančius sukurti jaukius, laimingus ir darnius namus, pradedant nuo psichologinės gerovės ir baigiant praktiniais patarimais dėl elgesio ribų nustatymo.
Emocinės gerovės svarba namuose
Emocinė sveikata yra svarbiausias dalykas, kuris iš esmės lemia žmogaus gyvenimo kokybę ir bendrą savijautą. Atjauta sau yra svarbi mūsų emocinei gerovei. Meilė sau gali stiprinti Jūsų emocinę gerovę, padėti valdyti iššūkius ir formuoti pozityvų požiūrį į gyvenimą. Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė.
Psichologinės traumos ir jų įtaka namų aplinkai
Psichologinės traumos gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų gyvenimui. Disfunkcinė šeima gali turėti ilgalaikį poveikį jūsų gyvenimui. Toksiški tėvai kartais gali būti didžiausia traumų ir kitų problemų priežastimi. Psichologinis smurtas yra ypatingai žalingas elgesys, kurio padarinius auka gali jausti ilgą laiką.
Streso valdymas ir atsipalaidavimas namuose
Svarbu išmokti kaip atsipalaiduoti ir susigrąžinti vidinę ramybę. Pavargote nuo nuolatinio skubėjimo? Stresas, nerimas, staigi nuotaikų kaita ir kiti emociniai svyravimai yra neišvengiami reiškiniai šiuolaikiniam žmogui. Būna momentų, kai visko atrodo per daug ir per sunku, tačiau neturėtume leisti, kad stresas mus visai užvaldytų. Norite sumažinti stresą? Jaučiate nerimo simptomus? Kankina nerimo sutrikimas? Atsipalaiduoti, atrodo, toks natūralus ir savaime suprantamas dalykas, tačiau kartais pasiekti tokią būseną ima atrodyti neįmanoma. Greičiausiai, jus užklupo stresas darbe.
Pozityvus mąstymas ir optimizmas namuose
Pozityvus mąstymas gali pakeisti jūsų gyvenimą. Optimizmas yra nuolatinė žmogaus psichologinė būsena, kuriai būdingas teigiamas požiūris į supančią aplinką ir gyvenimą. Laimė yra paprasčiausia pasirinkimas.
Taip pat skaitykite: Emocijų valdymo strategijos
Emocijų valdymas: kaltė, jaudulys, pavydas
Kaltės jausmas yra dažna žmogaus emocija, tačiau ji neturi būti jūsų našta. Mąstymo klaidos gali lemti neigiamas emocijas ir elgesį. Jaudulys gali būti jūsų sąjungininkas, jei žinote kaip jį valdyti. Pavydas yra emocinė reakcija, kuri gali būti panaudojama neigiama ir teigiama linkme.
Savęs pažinimas ir pasitikėjimas savimi
Savęs pažinimas yra procesas, kuris gali padėti geriau suprasti save ir savo vietą pasaulyje. Sužinokite kur baigiasi pasitikėjimas savimi ir prasideda arogancija. Pasitikėjimas savimi yra ypač naudinga savybė, kuri ženkliai praverčia gyvenime. Savivertė yra ypač svarbus faktorius, nulemiantis sprendimus gyvenime.
Motyvacija ir lūkesčiai
Motyvacija yra raktas į sėkmingą gyvenimą. Lūkesčiai gali būti tiek motyvacijos, tiek nusivylimo šaltinis.
Santykių psichologija namuose
Sveiki santykiai, kurie yra tinkamai subalansuoti, yra efektyviausias raktas yra laimingą gyvenimą. Santykių krizė yra vienas iš gyvenimo etapų, kuris gali baigtis įvairia linkme. Daugelį žmonių kankina nežinojimas kas yra meilė. Meilės kalbos išduoda kokiais būdais mūsų partneriai ar mes patys priimame ir išreiškiame savo meilę. Toksiški santykiai - ne visada lengvai atpažįstami. Kopriklausomybė - ypatingai dažnas atvejis porų santykiuose. Tačiau, ji ne visada laiku atpažįstama. Atsiprašymas, kad ir koks jis būtų sunkus, gali kardinaliai pakeisti santykius tiek į vieną, tiek į kitą pusę.
Vienišumas ir vienatvė
Vienišumas ir vienatvė - problema, kuri gali kamuoti tiek jaunus, tiek ir vyresnio amžiau žmonės. Vienatvė gali sukelti daug neigiamų emocijų - nerimą, depresiją, trukdyti užsiimti mėgstama veikla.
Taip pat skaitykite: O. Vyšniausko kūrybos kelias
Nerimas ir jo valdymas
Nerimastingumas tampa vis dažniau pastebimu reiškiniu. Nerimo priepuoliai gali ištikti netikėtai. Generalizuotas nerimo sutrikimas - kas tai? GNS turintys žmonės ilgą laiko tarpą jaudinasi dėl daugybės skirtingų priežasčių arba net negali išskirti savo nerimo šaltinio. Kaip gydyti nerimą? Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Nerimas apkartina gyvenimą tada, kai bandydami jo išvengti, atsisakome daryti dalykus, kuriuos mėgstame. Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Ar normalu, kad neramu?
Savireguliacija ir emocijų valdymas
Savireguliacija - tai gebėjimas valdyti savo elgesį, mintis, emocijas, pasirinkimus ir impulsus. Ji padeda tramdyti neigiamas emocijas ir reaguoti ne impulsyviai, o apgalvotai. Iš esmės tai yra savikontrolė arba emocijų reguliavimas. Neigiamos emocijos gali trukdyti laimei, darbui ir santykiams. Nors jų išvengti neįmanoma, mes galime išmokti valdyti savo reakcijas.
Pokyčiai ir prisitaikymas prie naujų situacijų
Pokyčiai gali būti bauginantys, tačiau jie taip pat atveria naujas galimybes.
Darboholizmas ir perdegimas
Darboholikas, pats to nežinodamas, gali nematyti problemos savo elgesyje. Perdegimas yra kritinė būsena, kuri gali smarkiai pabloginti tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. 😰 Emocinis išsekimas: Priežastys. Gydymas.
Patyčios ir jų prevencija namuose ir visuomenėje
Patyčios - ypač pavojingas elgesys, aukoms sukeliantis skaudžias pasekmes. Patyčių tema mokykloje ir visuomenėje išlieka labai aktuali, tai yra problema su, kuria susiduria daugelis vaikų. Nesvarbu, kokiame vaidmenyje - skriaudėjo, patyčių taikinio ar stebėtojo - yra vaikas, kiekvieno vaiko tėvai gali prisidėti prie to, kad patyčių klasėje būtų mažiau. Patyčios yra ne vieno ar dviejų vaikų problema. Tai reiškinys, kuris liečia kiekvieną vaiką klasėje, todėl sprendžiant patyčių problemą svarbus visų tėvų dalyvavimas. Taip pat yra galimybė anonimiškai pranešti apie žinomus patyčių atvejus.
Taip pat skaitykite: Liūdesio ir nerimo įveikimas
Kognityvinė elgesio terapija (KET) kaip pagalbos priemonė
Kognityvinė elgesio terapija - vienas iš terapijos būdų, suteikiantis galimybę kardinaliai pakeisti elgesio modelius. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra vienas veiksmingiausių psichologinės savipagalbos metodų, padedančių atpažinti neigiamas mintis ir pakeisti jas konstruktyvesnėmis.
Psichologo pagalba
Psichologė yra vienas iš tų žmonių, kurios paslaugos gali padaryti reikšmingą įtaką jūsų gyvenimui. Psichologo paslaugos yra ypač naudingos žmonėms, kurie kenčia nuo įvairiausių emocinių ir psichologinių sunkumų. 💔 Santykių psichologas. Dabartiniais laikais santykių psichologas gali padėti poroms, net jeigu jas kamuoja rimtos problemos. Psichoterapeutas gali pasiūlyti pagalbą žmonėms, kečiantiems tiek nuo psichologinių, tiek ir kitų problemų. Psichoterapeutas Vilniuje ir kituose miestuose gyvenantiems žmonėms gali padėti įvairiais atvejais. Psichoterapija internetu: kada psichoterapeutas internetu gali padėti. Kaip pasiruošti sesijai. Kaip pasiruošti psichologo konsultacijai internetu? Tikėtina, kad jums kyla keletas klausimų, tad norime jums patarti ir papasakoti, kaip geriausia pasiruošti pokalbiui su psichologu internetu. Ruošiatės pirmajam susitikimui su psichologu? Jausitės geriau, jei žinosite, ko tikėtis. Pirmojo susitikimo metu psichologas užduos klausimus apie Jus ir Jūsų gyvenimą. Psichologas, psichiatras ir psichoterapeutas yra panašios ir dažnai persidengiančios profesijos, tačiau jos visos yra sukoncentruotos į žmogaus emocinę sveikatą. 💬 Pasikalbėk su psichologu! Kenti emociškai? Jautiesi išsekęs ir nežinai kaip spręsti problemas?
Elgesio ribų nustatymas vaikams
Šiuo įtemptu laikotarpiu dėl streso, nuovargio ar kitų aplinkybių, gali būti sunku susikalbėti su savo vaiku ar paaugliu. Tam, kad namuose užtikrintumėte abipusę pagarbą tarp savęs ir vaiko svarbu nubrėžti tam tikras vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamu būdu apie jas pranešti . 1. Naudokite „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos. Pradėkite sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme „pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti. 2. Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes. Natūralios pasekmės - tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės - tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau. Pasekmės taip pat neturi žeminti vaiko ir neturi būti pernelyg griežtos. Juk pagrindinis pasekmių tikslas - ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti kai visi kiti būdai išbandyti. 3. Teisingai formuluokite sakinius, Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pvz.: Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, ar aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna. Emocijų įvardijimas, neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu. Vaikas nenori daryti namų darbų. Paauglystė, tapatumo ieškojimas ir ribos. Ar tėvai turi būti paauglio geriausiais draugais? Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais (Ellis, Dumas, & Forbes,2020; Fegert, Vitiello, Plener, & Clemens,2020).
Kaip padėti vaikams išgyventi karantiną?
Pasinėrę į pandemijos kasdienybę, kurioje nuolat viskas keičiasi, mes kartais užmirštame, kad šalia mūsų yra vaikai, kurie irgi išgyvena sunkų laikotarpį. Sunkų ne tik dėl apribojimų, bet ir dėl to, kad dažnai vaikai nemoka mums pasakyti ką jie išgyvena, o mes nemokame jų išgirsti ir nuraminti. Vaiko pasaulio matymas priklauso nuo to, kaip pasaulį mato jo globėjas, kokias emocijas jis išgyvena ir kaip tą parodo vaikui. Norėdami suprasti kaip jaučiasi jūsų vaikas pastebėkite save. Kaip jūs išgyvenate šį nepaprastą laikotarpį? Gal pradedate dieną nuo žinių apie koronavirusą? Ištisai kalbate apie pandemijos statistikas, artimųjų ir pažįstamų susirgimus? Nuolat tikrinate naujienas ir įrašus socialiniuose tinkluose? O gal prie vaikų aptariate mirčių statistiką, mirčių atvejus jūsų ar jūsų pažįstamų aplinkoje? Pasakojate apie dramatišką situaciją ligoninėse, greitosios pagalbos skyriuose? Ar kalbatės apie gresiančią finansinę krizę? Kai mes esame susierzinę, neramūs, pasimetę, nesaugūs galime būti tikri, kad ši būsena netrukus persiduos mūsų aplinkiniams, ypač vaikams. Net jeigu vaikas kažkur šalia žaidžia beveik nekreipdamas dėmesio į besikalbančius suaugusius, tai nereiškia, kad jis tame pokalbyje nedalyvauja. Jis viską girdi ir neturėdamas galimybės aptarti tai ką išgirdo, suprato, ką pajuto girdint suaugusiujų pokalbius, jis bando paaiškinti situaciją savo žinių ribose. Ir tai dažnai sukelia nerimą. Tačiau vaikai dažniausiai nepasako apie tai tiesiogiai. Vaikai skirtingai parodo, kad išgyvena nerimą. Jie gali tapti nepaklusnūs, pradėti elgtis taip kaip yra būdinga jų jaunesniems broliams ir seserims, verkti, rėkti, mėtyti daiktus, muštis, pasakoti apie gąsdinančias pabaisas, apsigyvenusias jų namuose, karpyti ir plėšyti popierių, pasakoti apie „keistus“ pojūčius, naktinius košmarus ir t.t. Kadangi vaikai siekia paaiškinti tai kas su jais vyksta per jiems pažįstamus reiškinius mes iš jų galime išgirsti daug istorijų, kuriose pinasi fantazijos ir realybė. Pasistenkite atidžiai išklausyti vaiką. Sužinoti, kaip jis mato dabartinę situaciją. Nenuvertinkite jo pasakojimo. Atsargiai klauskite apie tai ką jis išgyveną. Tačiau jeigu vaikas nenori pasakoti - neverskite jo kalbėtis. Stebėkite ką ir kaip žaidžia jūsų vaikai. Ar jų žaidimuose atsirado mirties, ligos, netekčių temos? Ar savo žaidimuose jie bando atkartoti situacijas, susijusias su karantinu? Kokie nauji elementai atsirado jų piešiniuose? Jeigu turite tam laiko įsitraukite į vaikų žaidimus, pakoreguokite juos, pasinaudokite žaidimų tam, kad nuramintumėte vaiką. Saugūs artimieji - tai pagrindinis vaiko saugumo pojūčio šaltinis. Prieš kalbėdami su vaiku apie pandemiją, pasistenkite patys atgauti pusiausvyrą, suprasti savo požiūrį į šią situaciją, raskite joje jus raminančių elementų. Jeigu negalite to padaryti savarankiškai, pasitarkite su gerai jus veikiančiu, palaikančiu artimuoju arba su specialistu. Neskubėkite, suteikite sau laiko apmąstyti tai, ką sakysite. Neverskite savęs būti visažiniais. Jeigu kažko nežinote - išdrįskite vaikams prisipažinti, kad nežinote. Jūsų pasakojimas, naudojami žodžiai, sąvokos, turi būti pritaikytos prie vaiko amžiaus, jo brandumo, jo naudojamų žodžių ir sąvokų bagažo. Skirkite pokalbiui laiko ir erdvės. Stenkitės sakyti tiesą ir remkitės faktais. Naudokite informaciją iš patikimų šaltinių. Nesidalinkite nepatikrinta informacija ir gandais. Papasakokite vaikams, kodėl turime pasilikti namuose, laikytis karantino apribojimų. Paaiškinkite vaikams kas tai yra Covidas, kokie yra ligos požymiai, ką reiks daryti kai kas nors iš šeimos susirgs, kas ir kodėl yra rizikos grupėje. Papasakokite vaikams kokius apsaugos nuo viruso būdus jūs naudojate, kaip jie padeda jums apsisaugoti, kaip gali apsisaugoti vaikai. Pasikalbėkite apie higieną, rankų plovimą, dezinfekavimą, parodykite kaip tai reikia daryti. Paaiškinkite, kaip teisingai reikia užsidėti, nešioti ir nusiimti veido kaukę, padėkite ją pritaikyti prie vaiko veido. Papasakokite vaikui kaip jūs tvarkotės su savo nerimu. Kartu paieškokite, ką kiekvienas šeimos narys gali turėti naudingo šioje situacijoje. Bendrai sukurkite naujus šeimos ritualus, kurie gali padėti užtikrinti stabilumą.
Kaip atsakyti į vaikų klausimus apie virusą, karantiną, ligą, mirtį?
Atsidūrus nežinomoje situacijoje kiekvienam iš mūsų kyla nemažai klausimų. Pandemija, karantinas, liga sukelia mums nemažai nerimo. Klausinėdami mes siekiame kuo daugiau sužinoti apie situaciją ir tokiu būdu pasijusti kiek ramiau. Mūsų vaikai veikia panašiai. Būkime pasiruošę jiems atsakyti, pritaikydami atsakymus pagal jų amžių. Net jeigu vaiko klausimai užklupo jus netinkamoje vietoje ir ne laiku, pasistenkite grįžti prie atsakymo tada, kai turėsite galimybę atsakyti ramioje aplinkoje.
Gerumas ir jo svarba namuose
Ar net toks mažas dalykas gali pagerinti visą dieną? Ir ne tik tada, kai girdi malonius žodžius, bet ir kai pats esi geras. Nusišypsai kam nors autobuse, nupirkai gėlę draugui… Tai ne atsitiktinumas. Tyrimai rodo, kad kai apsupame save gerumu, jaučiamės gerai. Jis turi įrodytą poveikį mūsų sveikatai - tiek psichinei, tiek fizinei. Kaip ugdyti šią savybę savyje ir galbūt net išmokti būti dar geresniems? Ir kur ta riba tarp nuoširdaus gerumo ir nesveiko noro visiems įtikti? Paskaityk psichoterapeutų patarimus. Kas yra gerumas? Tai nėra tas pats, kas empatija ar mandagumas Nors šios savybės glaudžiai susijusios. Geras žmogus dažnai būna ir labai empatiškas, ir mandagus. Gerumas - tai malonus, švelnus elgesys, iš kurio nesitiki jokios grąžos. Prie gerumo priskiriami geri darbai, šypsenos, dėmesingumas, dosnumas, švelnumas, nuoširdus domėjimasis kitais. Būti geram reiškia būti maloniam, rūpestingam ir atviram - tiek kitiems, tiek sau pačiam. Empatija siejasi su gerumu, nes tai gebėjimas pajusti kitų žmonių jausmus taip, lyg jie būtų mūsų pačių. Mandagumas - tai tinkamas socialinis elgesys, kai atsižvelgiama į kitus. Tuo tarpu gerumas žengia dar vieną žingsnį toliau - jis siekia ne tik neįžeisti, bet ir pradžiuginti. Gerumas turi įrodytą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai Geras darbas nebūtinai turi patekti į laikraščio pirmą puslapį, kad turėtų reikšmę. Remiantis daugybe tyrimų, įskaitant ir Harvardo universiteto tyrimą, net mažiausias gerumo gestas aktyvuoja svarbius laimės hormonus - o šie tiesiogiai veikia mūsų sveikatą. Nesvarbu, ar kažkas elgiasi maloniai su tavimi, ar tu su juo. Oksitocinas - tai meilės hormonas, kuris išsiskiria ir tada, kai kažkas su mumis elgiasi švelniai. Jis sukuria artumo, pasitikėjimo, saugumo ir ramybės jausmą. Už kiekvieną gerą poelgį mūsų smegenys mus apdovanoja dopaminu ir serotoninu - todėl jaučiamės taip gerai, kai prajuokiname kitą žmogų ar padovanojame jam ką nors gražaus. Šie „laimės hormonai“ suteikia euforijos ir ramybės jausmą. O kartais tai net gali tapti tam tikra priklausomybe! Kai šis hormonų „kokteilis“ užlieja mūsų smegenis, kūnas reaguoja fiziškai: nurimsta nervų sistema, sumažėja streso hormono kortizolio kiekis, išsiplečia kraujagyslės. Net ir atrodytų paprasti gerumo poelgiai prisideda prie tokių sveikatos naudų: skatina ilgaamžiškumą, mažina kraujospūdį, gerina organizmo atsinaujinimą, padeda mažinti uždegimus, stiprina imuninę sistemą, didina laimės ir pasitenkinimo jausmą, mažina stresą ir nerimą, stiprina santykius ir gerina psichologinį atsparumą. O dar - gerumas yra labai užkrečiamas ir gali akimirksniu pakeisti atmosferą tarp žmonių. Tie, kurie patiria gerumą, dažnai linkę jį perduoti toliau. Kartais net keli malonūs žodžiai gali sukelti tikrą grandininę reakciją.
Kaip būti geram: 9 psichoterapeutų patarimai, kaip skleisti gerumą
Ar žinojai, kad gerumas - tai įgūdis, kurį galima lavinti? Tau nebūtina iškart paaukoti pusės atlyginimo labdarai. Net mažiausias geras poelgis gali padaryti pasaulį geresnį. Štai psichoterapeutų patarimai, kaip paversti gerumą įpročiu ir įtraukti jį į savo kasdienybę. 1. Dažniau garsiai pasakyk malonias mintis „Vau, mano kolegė turi labai gražų megztinį.“ „Ši prezentacija buvo tikrai gera.“ „Mmm, tas maistas labai skanus.“ Tokių minčių per dieną tikrai kyla, bet kiek iš jų lieka tik galvoje? Pamėgink jas išsakyti garsiai. Kai pagalvoji, kad kažką iš tiesų myli - pasakyk tai. Patiko kieno nors apranga? Pagirk. Net tokie maži gestai gali pakelti nuotaiką - tiek tavo, tiek kitų. 2. Klausykis nuoširdžiai ir su susidomėjimu Gerumas - tai ne tik žodžiai ar veiksmai, bet ir dėmesys bei buvimas šalia. Kai kas nors tau kažką pasakoja, rodo juokingą vaizdo įrašą ar dalijasi sunkia patirtimi - iš tiesų įsiklausyk. Padėk telefoną į šalį, užduok klausimų, apkabink arba paklausk, ar gali kuo nors padėti. Stenkis nesutrukdyti ir nepertraukti pasakodamas savo istoriją - kartais užtenka tiesiog būti šalia. 3. Lavink empatiją Gali atrodyti, kad kartais sunku suprasti, ką jaučia kiti. Tačiau empatiją galima ugdyti. Pabandyk įsivaizduoti, kaip pats jaustumeisi panašioje situacijoje. Ir jei tau atrodo, kad „nieko nejauti“, tai dar nereiškia, kad esi bejausmis. Visi turime skirtingas patirtis, vertybes ir jautrumo ribas. Svarbiausia - nuoširdus noras suprasti kitą, o ne tai, kiek tave emociškai paliečia jo istorija. 4. Atkreipk dėmesį ir į savo emocijas Jei sunku suprasti kitus, pradėk nuo savęs. Kada paskutinį kartą jautei liūdesį, džiaugsmą ar baimę? Kai pajunti naują emociją kūne, sustok, įvardyk ją ir pagalvok, iš kur ji gali kilti. Laikui bėgant išmoksi atpažinti emocijas - pirmiausia savo, o paskui ir kitų. Ir atmink - tau nereikia to daryti vienam. Internetinė terapija gali labai palengvinti šį kelią. 5. Gerbk kitų norus ir požiūrį Pagarba nereiškia, kad su viskuo turi sutikti ar norėti to paties. Bet jei žmogus savo pasirinkimais niekam nekenkia, pasakyk sau: „Tai jo gyvenimas ir jo sprendimas. Aš neprivalau jo vertinti.“ Tai pirmas žingsnis į toleranciją. O jei nori žengti dar toliau - parodyk, kad esi šalia, kad ir ką jis nuspręstų. Tik nepamiršk saugoti savo ribų - jei kas nors jas peržengia, visiškai normalu jas ginti. 6. Šypsokis dažniau Tau nereikia šypsotis, kai jautiesi prastai ir nori tiesiog pasislėpti po antklode. Bet kartais mes raukomės iš įpročio. Pamėgink tai pakeisti - šypsokis dažniau žmonėms aplinkui: artimiesiems, kolegoms, net kasininkei ar vairuotojui. Maža šypsena gali pakeisti visą dieną. 7. Pasiūlyk pagalbą - net jei nesinori Apie mus daug ką pasako ne tik tai, ką darome, kai norime, bet ir tai, ką darome, kai nesinori. Geros naujienos - pasiūlymas padėti dažnai pagerina ir mūsų pačių nuotaiką. Pamatysi, kaip gerai jausiesi, kai padėsi senolei, kuriai praplyšo pirkinių maišas, net jei dėl to praleisi autobusą. 8. Dažniau apkabink artimuosius Tyrimai rodo, kad apkabinimai mažina stresą, baimę ir skausmą, stiprina imuninę ir širdies bei kraujagyslių sistemas. Apkabinus išsiskiria meilės hormonas oksitocinas. Jei tau priimtinas fizinis kontaktas, apkabink partnerį, šeimos narius, draugus dažniau. O jei nesijauti tikras, ar kitas žmogus to nori - tiesiog paklausk: „Ar norėtum apkabinimo?“ Net pats klausimas parodo rūpestį. 9. Būk geras net tiems, kurie tave erzina Piktas kaimynas, nemalonus kolega ar ponia biure, kuri visada žvelgia „žudančiu“ žvilgsniu - pabandyk būti geras ir jiems. Tai sunku, bet gerumas užkrečiamas, todėl laikui bėgant gali sužadinti jį ir kituose. Kaip tai padaryti? Pakeisk savo vidinį dialogą. Užuot galvojęs „koks jis kvailys“, pasakyk sau: „Nežinau, ką jis išgyvena. Galbūt pykčiai namuose, neteko darbo ar jo šuo mirė.“