Psichologija - mokslas, tyrinėjantis psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Iš esmės jos pagrindinis objektas yra žmogaus psichika arba elgesys. Viena iš psichologijos sričių yra asmenybės psichologija, kuriai priskiriamos psichologinės teorijos, nagrinėjančios žmogų kaip visumą. Šios teorijos skiriasi nuo kitų psichologijos sričių, kurios apsiriboja tik tam tikrais žmogaus psichikos ar elgesio aspektų tyrimais. Taigi, asmenybės teorija bando paaiškinti daugiau ar mažiau visus psichikos ar elgesio fenomenus, kurie, kaip atrodo jos autoriui, turi esminio reikšmingumo žmogaus egzistavimui.
Kas yra asmenybė?
Asmenybės apibrėžimas priklauso nuo ją apibrėžiančiojo teorinės pozicijos, ir praktiškai kiekviena teorija pateikia savą apibrėžimą. Konkretus teorijos pateikiamas asmenybės apibrėžimas labai priklauso nuo problemų, kurias iškelia ta teorija, srities ir nuo siūlomų atsakymų į šias problemas. Tačiau bendrai paėmus, asmenybė apima fizinius ir psichologinius žmogaus ypatumus, visa tai, ką žmogus suvokia ir išgyvena kaip „aš“.
Pagrindinės Asmenybės Teorijos
Asmenybės teorijos yra platesnio pobūdžio nei kitokio tipo psichologijos teorijos, nes jos bando visapusiškai paaiškinti ir nuspėti žmogaus elgesį. Asmenybės teorija turėtų būti integratyvi, t. y., aiškinti įvairius psichologinius reiškinius, procesus ir jų sąveikas, potencialiai apjungdama įvairių psichologijos sričių tyrinėjimų rezultatus.
Asmenybės psichologijos kontroversijos ir dilemos
Problemas, su kuriomis susiduria asmenybės psichologija, galima įvardinti kaip tam tikras kontroversijas, kur prieštaravimus sudaro skirtingi bandymai spręsti šias problemas. Gana senas ir tradicinis klausimas - kas labiau lemia žmogaus asmenybę - prigimtis (arba biologija platesne reikšme) ar aplinka (kultūra, platesniąja reikšme). Pagal atsakymus į šį klausimą galima išskirti dvi kraštutinių pažiūrų teorijų grupes. Vienos jų labiau pabrėžia kultūros įtaką, būtent kuriai priskiriamas pagrindinis vaidmuo formuojant žmogaus elgesį, kitos gi labiau pabrėžia tam tikrų biologinių, genetinių veiksnių svarbą.
Kultūra vs. Biologija
Sociokultūriniai veiksniai svarbesni ir įdomesni yra sociologams bei antropologams, nors tai domina ir psichologus, kurie yra daugiau linkę į socialinės psichologijos problematiką ir nagrinėja žmogaus elgesį lemiančius veiksnius ne tik labai plačiu kultūriniu aspektu, bet ir socialinės grupės, šeimos auklėjimo stiliaus ir kitokiuose lygmenyse. Tuo tarpu į genetiką ar biologiją linkę psichologai labiau pabrėžia biologinius veiksnius. Vieni jų yra labiau linkę tyrinėti paveldimumo bei fizinės kūno konstitucijos įtaką žmogaus charakteriui, kiti - organizmo biologinių poreikių įtaką elgesiui, dar kiti - ieškoti žmogaus elgesio neurofiziologinių atitikmenų ar aiškintis įvairių biologinių procesų sutrikimų svarbą psichiniams sutrikimams.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
Vidiniai vs. Išoriniai veiksniai
Į šį klausimą panašus, bet jam netapatus, yra ir klausimas, kokie veiksniai - vidiniai ar išoriniai - labiau lemia žmogaus elgesį. Tariant kitais žodžiais, galima klausti, kas labiau apibrėžia elgesį - žmogaus vidiniai ypatumai ar situacijos diktuojamos sąlygos. Nors beveik visos teorijos pripažįsta tiek žmogaus viduje vykstančių procesų, tiek jį supančios aplinkos įvykių svarbą, tačiau jos skiriasi tuo, kiek svarbos suteikia tiems ar kitiems veiksniams, bei tuo, kaip interpretuoja jų tarpusavio sąveiką.
Stabilumas vs. Kaita
Atsakymas į šią dilemą labiau priklauso nuo psichologinės teorijos požiūrio į žmogaus vystymąsi. Kai kurios teorijos teigia, kad lemiamos įtakos žmogaus vystymuisi turi pirmieji keli ankstyvosios vaikystės metai, kurių pasekoje susiformuoja tam tikras stabilus žmogaus charakteris, kuris vėliau praktiškai nekinta visą gyvenimą (psichoanalitinės teorijos). Tuo tarpu kitos teorijos teigia, kad žmogus vystosi visą gyvenimą, ir faktiškai kiekviename jo vystymosi periode jam iškyla kokybiškai nauji uždaviniai, kuriems spręsti reikia visiškai kitų įgūdžių, nei prieš tai buvusiuose etapuose, todėl žmogus, turintis nekintančią charakterio struktūrą, tiesiog neišgyventų (E. Eriksono teorija).
Praeitis vs. Dabartis
Iš dalies požiūris į vystymąsi yra susijęs ir su požiūriu į tai, kokie įvykiai - dabarties ar praeities - nulemia dabartinį žmogaus elgesį. Vieni tyrinėtojai žiūri į žmogų, kaip į tęstinai besivystantį organizmą. Asmenybės struktūra viename laiko taške yra sąlygota prieš tai buvusios struktūros ir anksčiau įvykusių patyrimų. Kiti gi mano, kad dabartinė asmenybės struktūra yra autonomiška ir funkcionaliai nepriklausoma nuo patirties, kuri buvo iki to dabartinio laiko momento ar netolimos praeities.
Determinizmas vs. Teleologija
Su atsakymais į šiuos klausimus yra susijęs ir deterministinio ar teleologinio žmogaus modelio pasirinkimas. Teleologinis modelis yra toks, kuriame tikslo siekimas ar pats tikslas yra laikomi svarbiausiais žmogaus elgesį sąlygojančiais veiksniais. Tuo tarpu kitos teorijos tokių žmogaus aspektų nelaiko reikšmingais. Kai kurios jų subjektyvius tikslo siekimo elementus laiko tik epifenomenais (šalutiniais, nereikšmingais reiškiniais), kurie lydi elgesį, bet nevaidina determinuojančio vaidmens.
Sąmoningumas vs. Pasąmonė
Būtent su šio klausimo sprendimu siejasi dvi ganėtinai svarbios asmenybės psichologijai problemos. Viena jų yra klausimas apie įsisąmonintų ir neįsisąmonintų veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Yra teorijų, teigiančių, kad žmogus neįsisąmonina tam tikrų jo elgesį veikiančių jėgų ir net negali jų įsisąmoninti, nebent tik labai menka dalimi arba sudarius atitinkamas sąlygas. Būtent šios jėgos ir yra patys svarbiausi ir galingiausi elgesio veiksniai (Z. Freud’o psichoanalizė).
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Subjektyvumas vs. Objektyvumas
Kita esminė problema tai - ar gali būti žmogus suprastas nepaisant jo paties subjektyvaus savęs ir aplinkinio pasaulio supratimo. Vieni autoriai mano, kad būtent subjektyvūs faktoriai, tokie kaip savęs suvokimas ar subjektyvus pasaulio supratimas ir nulemia žmogaus sąveiką su pasauliu. Kai kurie jų mano, kad žmogaus savęs suvokimas yra vienintelė esminė žmogaus savybė ir būtent tik atsižvelgdami į jį galime suprasti konkretaus žmogaus elgesį.
Unikalumas vs. Tipiškumas
Taipogi asmenybės psichologijos teorijos dažnai kalba apie žmogaus unikalumą arba jo tipiškumą. Kai kurios teorijos pabrėžia, kad kiekvienas žmogus ar net kiekvienas jo veiksmas yra unikalus ir negali būti pakartotas. Teigiama, kad visada yra tam tikri svarbūs aspektai išskiriantys vieno žmogaus elgesį iš visų kitų žmonių.
Asmenybės Struktūra, Procesas ir Vystymasis
Asmenybės psichologijoje svarbu atskirti tris pagrindinius aspektus: struktūrą, procesą ir vystymąsi.
Asmenybės struktūra - stabilios asmenybės charakteristikos, tokios kaip reagavimo būdas, įprotis, bruožas, tipas ir pan. Įvairios asmenybės teorijos gali naudoti įvairius struktūrinius aprašymus, kitokius nei „bruožas“ ar „tipas“. Teorijos skiriasi tuo, kaip jos aprašo struktūras ir kokias bei kiek sąvokų jos naudoja.
Asmenybės procesas - dinaminis, motyvacinis asmenybės aspektas, nusakantis, kaip gali būti susiję tarpusavyje struktūriniai vienetai ir kaip yra įtakojamas žmogaus elgesys.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Asmenybės vystymasis - struktūros ir procesų pokyčiai bei augimas.
Asmenybės Bruožai ir Jų Įtaka
Asmenybės bruožai yra svarbūs, nes jie atspindi žmogaus elgesio, mąstymo ir emocijų patyrimo bei jų reiškimo būdus. Žmonėms būdingi visi bruožai, tik skiriasi jų pasireiškimo lygis. Pavyzdžiui, kai žmogui būdingas neurotiškumas, jis dažniau patiria neigiamas emocijas, tokias kaip nerimą, susierzinimą, nesaugumą, baimę, įtampą. Priešingai, ekstraversija pasižymintis žmogus dažniau mėgsta bendrauti, yra gyvybingas, džiaugsmingas, jam būdingas optimistinis požiūris ir entuziastingumas.
Didysis Penketas
Vienas iš populiariausių asmenybės modelių yra vadinamasis „Didysis penketas“, kuris apima šiuos bruožus:
- Atvirumas patirčiai: Naujų idėjų siekis, vaizduotė, sumanumas, kūrybiškumas, originalumas, atviras mąstymo būdas.
- Sąžiningumas: Organizuotumas, kruopštumas, atsakingumas, patikimumas, punktualumas, stropumas.
- Ekstraversija: Bendraujamumas, aktyvumas, kalbumas, energingumas, linksmumas, dominantavimas.
- Sutariamumas: Polinkis padėti kitiems, gebėjimas atleisti, kuklumas, altruizmas, lengvas bendravimas, emocinio artumo siekimas.
- Neurotiškumas: Linkęs patirti neigiamas emocijas, tokias kaip nerimas, susierzinimas, nesaugumas, baimė, įtampa.
Charakterių Tipai
Charakterių psichologijoje išskiriami keli charakterių tipai. Tai yra psichoanalitinė klasifikacija, kurią vėliau perėmė visos psichoterapijos kryptys. Ji sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis.
Psichopatinis charakteris: Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino.
Šizoidinis charakteris: Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai. Jų gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta.
Paranojinis charakteris: Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės. Jie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų.
Ribinis (isterinis) charakteris: Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs.
Narcizinis charakteris: Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų.
Mazochistinis charakteris: Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus.
Depresinis charakteris: Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis.
Hiperaktyvus charakteris: Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni.
Vengiantis charakteris: Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją.
Demonstratyvus charakteris: Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena.
Obsesinis charakteris: Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti.
Asmenybės įtaka karjerai ir tarpasmeniniams santykiams
Asmenybės bruožai ir charakterio tipai turi didelę įtaką karjerai ir tarpasmeniniams santykiams. Tam tikri charakterio tipai geriau tinka tam tikroms profesijoms. Pvz., šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais, paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas, ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose, narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
Taip pat, yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus.
Asmenybės Auginimas
Asmenybė gali vystytis, o gali ir likti tokia pati. Brandi asmenybė sugeba savarankiškai mąstyti, analizuoti informaciją, nepasiduoti daugumos nuomonei, netikėti aklai tuo, ką mums siūlo masinės informacijos priemonės. Brandi asmenybė gerai jaučia savo nuotaikas, emocijas ir neleidžia joms užvaldyti savęs. Dominuojanti būsena - vidinė laisvė, ramybė, pozityvumas, gebėjimas rinktis savo vidines reakcijas, kai lieka vis mažiau impulsyvumo, mechaniškumo, daugiau sąmoningumo.
Kaip Auginti Asmenybę?
- Savarankiškas mąstymas ir analizė: Neapsiribokite vien tik tuo, ką jums sako kiti. Ugdykite savo kritinį mąstymą ir gebėjimą analizuoti informaciją.
- Emocijų valdymas: Stebėkite savo emocijas ir mokykitės jas valdyti. Neleiskite emocijoms užvaldyti jūsų.
- Savęs pažinimas: Ieškokite ir taikykite įvairius savęs pažinimo būdus - tai savęs stebėjimo, analizavimo technikos, meditacijos, dvasinės praktikos.
- Sąžiningumas: Gyvenkite sąžiningai, aiškiai jauskite, kas yra dora, o kas - ne.
- Pozityvumas: Kontroliuokite savo mintis, rinkitės pozityvias ir ignoruokite negatyvias.
- Dalintis: Stenkitės dalintis savo patirtimi ir padėti kitiems tapti brandesnėmis asmenybėmis.
- Priimkite sėkmę ir nesėkmę: Supraskite visų įvykių santykinumą.
tags: #asmenybes #apibudinimas #rasineliai