Įvadas
Paauglystė yra savęs paieškų metas, kai jaunuoliai bando suprasti savo vaidmenį visuomenėje ir aplinkoje. Šiuo laikotarpiu ypač svarbu suprasti, kaip psichologiniai aspektai veikia mūsų išvaizdą ir elgesį. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs charakterio tipai, jų savybės ir kaip jie atsispindi žmogaus išvaizdoje bei bendravime. Taip pat aptariamas psichologinis smurtas, jo formos ir kaip atpažinti bei apsisaugoti nuo jo darbe ir artimoje aplinkoje.
Charakterio tipai ir jų įtaka išvaizdai
Kiekvienas žmogus yra unikalus, turintis skirtingą išvaizdą ir pasaulėžiūrą. Skirtingi charakterio tipai lemia, kaip žmogus tvarkosi su emocijomis, bendrauja su aplinkiniais ir rūpinasi savo išvaizda. Charakterių psichologijoje išskiriami keli pagrindiniai tipai, kurių kiekvienas pasižymi savitais bruožais.
Pagrindiniai charakterio tipai
Psichoanalitinė klasifikacija, kurią perėmė visos psichoterapijos kryptys, sudaryta remiantis psichinėmis ligomis ir parodo būdą, kaip žmogus tvarkosi su neigiamomis emocijomis. Pavyzdžiui, depresyvus žmogus, jeigu kažkas klostosi ne taip, kaltina save, obsesinis puola viską kontroliuoti, hiperaktyvus atlieka begalę veiksmų - tiek reikalingų, tiek ir nereikalingų, paranojikas suranda priešą ir su juo kovoja, psichopatinis elgiasi impulsyviai. Kiekvienas iš šių charakterių, patirdamas daug streso arba gyvenime susiklosčius itin nepalankioms sąlygoms, gali susirgti psichine liga, pagal kurią sudarytas jo charakterio tipo pavadinimas. Dažniausiai žmogus turi vieną dominuojantį charakterio tipą, maksimaliai - du. Nepaisant to, skirtingais gyvenimo momentais ir skirtingose situacijose galime patirti tai, ką jaučia skirtingi charakteriai - vienu metu pabūti paranojikais, kitu - narcizais ir tt. Jeigu jus pradėtų kankinti sadistiškas žmogus, jūs anksčiau ar vėliau pasielgtumėte mazochistiškai, net jeigu įprastai nesate į tai linkęs. Taigi mums prieinami visi minėti būdai, bet gyvenime kliaujamės vienu ar dviem centriniais. Dažniausiai vienokie esame palankioje situacijoje ir visai kitokie kriziniu momentu. Pvz., narcizas krizės atveju gali pradėti elgtis kaip ribinio tipo asmenybė.
Psichopatinis charakteris: Tai nejautrūs, žemokos moralės, į asocialumą linkę žmonės. Jie nevaldo savo impulsų, gyvenime ieško adrenalino, turi polinkį melui ir pasąmoningai bando žeminti aplinkinius, norėdami iškelti save.
Šizoidinis charakteris: Tai keistuoliai ir atsiskyrėliai, kurių gyvenimo būde, elgesyje ar išvaizdoje yra kažkas keisto, nors jie patys to nesupranta. Šio tipo žmonės labiau mėgsta vienatvę ir atskirumą, o ne bendrumą su kuo nors. Šizoidinio charakterio atstovai yra „plonaodžiai“, lengvai pasiduodantys aplinkinių emocijoms ir taip prarandantys save.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Paranojinis charakteris: Tai labai įtarūs ir atsargūs žmonės, kurie visur įžvelgia klastą, atranda nebūtų priešų. Jeigu blogai jaučiasi, paranojinio charakterio atstovai visuomet ieško, kas dėl to kaltas. Jie visko bijo, pvz., jam atrodo, kad jam nori pakenkti kaimynai, viršininkai. Atsargiai žiūri net į artimuosius, nes įtaria, kad jie daro kažką negero. Tokios asmenybės gyvena nuolatinėje kovoje, slepiasi už užuolankų, rašo įvairius skundus. Geroji jų savybė - didelė motyvacija ir siekiai.
Ribinis (isterinis) charakteris: Panašus į psichopatinį, tik šis moteriškesnis variantas. Šio tipo žmonės nesugeba valdyti jausmų, jie yra labai nepastovūs. Meilę keičia neapykanta ir atvirkščiai. Blaškymasis primena meksikiečių serialus. Vieną dieną ribinio charakterio senelė gali be galo džiaugtis jai atvežtais vaikaičiais ir juos mylėti, o kitą - nenorėti matyti jų akyse. Tokių žmonių gyvenime trūksta tvarkos ir dominuoja dvi spalvos - juoda arba balta. Tai tikri jausmų vulkanai, nemokantys nuoširdžiai domėtis kitu žmogumi ir nepaisantys jo emocijų.
Narcizinis charakteris: Tai - įvaizdžio žmonės, perfekcionistai. Jiems svarbiausia kuo labiau sublizgėti visuomenėje, pelnyti kuo daugiau medalių ir pasiekimų. Dažniausiai to priežastis glūdi dar vaikystėje, kai tėvai vaikui taikė didelį spaudimą, mylėjo jį ne už tai, koks yra, bet už jo laimėjimus. Tokios asmenybės net suaugusios turi labai skurdų laisvalaikį, labai daug dirba ir stengiasi būti tobuli tam tikroje srityje. Gali pirkti brangiausius daiktus, siekti būti tobulais tėvais, valgyti tik tobulą, ekologišką maistą ir kt.
Mazochistinis charakteris: Ryškiausias bruožas - agresijos nukreipimas į save. Dažniausiai tokia asmenybė vaikystėje turėjo kritiškus, piktus tėvus. Su kuo nors kovodami, mazochistinio charakterio atstovai pirmiausia pakenkia sau, o vėliau dėl to apkaltina kitus. Pvz., mama verda uogienes, kasdien gamina kalną maisto, kurį kiša vaikams, šie jo neima. Tuomet tokia motina skundžiasi, kaip pervargo, kiek laiko aukojo vaikams, o šie to nė neįvertino.
Depresinis charakteris: Šie žmonės taip pat nukreipia agresiją į save, bet dėl to nekaltina kitų. Didžiausias jų troškimas - kuo labiau susilieti su mylimu žmogumi, juo rūpintis. Tai geriečiai, aplinkiniais besirūpinantys tol, kol patys visiškai nuvargsta. Jie nemoka pykti, apsiginti.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Hiperaktyvus charakteris: Šie žmonės tarsi prisukami vilkeliai. Jeigu gyvenime kas nors klostosi ne taip, jie darosi dar aktyvesni. Jausdamos nerimą ar liūdesį, šios asmenybės eina linksmintis į vakarėlius, pradeda šimtą veiklų. Kuo daugiau neigiamų emocijų, tuo hiperaktyvaus charakterio atstovai labiau blaškosi ir puola visomis kryptimis kažką veikti. Jie bijo sustoti, nes tuomet teks susidurti su skaudžiomis emocijomis.
Vengiantis charakteris: Tai - užsidarėliai. Pavyzdys galėtų būti tipiškas senbernis ar senmergė. Šie žmonės turi generalizuotą socialinę fobiją. Jie vengia viešumos, buvimo dėmesio centre, bijo kalbėti prieš auditoriją, nejaukiai jaučiasi megzdami naujas pažintis. Vengiančio charakterio atstovai gyvenimą paverčia rutina: darbas, namai ir keli seniai žinomi draugai. Tokie žmonės ir bijo, ir tingi pradėti kažką naujo.
Demonstratyvus charakteris: Pagrindinis tokių asmenybių siekis - iš aplinkinių gauti kuo daugiau dėmesio. Diena be komplimento - prarasta diena. Tai tarsi sudegusio teatro aktoriai, kuriems dažnai būdingas didelis seksualumas. Puikus pavyzdys galėtų būti fatališkos moterys, širdžių ėdikės ir donžuanai. Tokiems žmonėms rūpi užkariauti kito širdį, o kai pasiekia savo, auka nebėra įdomi. Kitas variantas - vaikiško būdo demonstratyvieji. Jie mėgina dėmesį atkreipti savo mielumu, naivumu. Tai galima pavadinti blondinės tipu. Iš tiesų šie žmonės nėra tokie kvaili, kaip atrodo.
Obsesinis charakteris: Tai pedantiški, suvaržyti, punktualūs ir tvarkingi žmonės. Jiems atrodo, kad visi aplinkiniai neatsakingi, kad juos reikia nuolatos kontroliuoti. Šios asmenybės mėgsta dirbti nuosekliai pagal iš anksto susikurtą planą ir yra įsitikinusios, kad veikiant atkakliai, įmanoma visko pasiekti. Dėl stiprios savikontrolės jei stokoja emocijų ir obsesinio tipo atstovai pradeda funkcionuoti kaip robotai.
Charakterio tipo įtaka išvaizdai ir aprangai
Daug ką apie žmogų išduoda išvaizda. Labiausiai ja rūpinasi narcizinio charakterio žmonės, mėgstantys rengtis brangių firmų rūbais. Demontratyvūs žmonės rengiasi ryškiai arba gundančiai, o obsesinio tipo žmonės - labai kruopščiai ir pedantiškai.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
- Narcizai: Rūpinasi savo išvaizda, renkasi brangius, firminius drabužius, siekia atrodyti nepriekaištingai.
- Demonstratyvūs: Rengiasi ryškiai, gundančiai, siekia atkreipti dėmesį.
- Obsesiniai: Rūpinasi tvarkingumu, renkasi kruopščiai apgalvotus, pedantiškus drabužius.
Charakterio tipo nustatymas
Charakterio tipą padeda nustatyti kūno kalba, bendravimo manieros, emocijų (ne)kontroliavimas. Jeigu stipriai išreikštos tam tikro charakterio savybės, pakanka su žmogumi pašnekėti apie orą ir bus aišku, kuriam tipui jis priklauso. Norint labiau įsitikinti, žmogui galima užduoti tam tikrus klausimus, pvz., paprašyti apibūdinti save. Taip pat verta paklausti apie jo vaikystę, kaip sutarė su tėvais, kokio charakterio jie buvo. Labai dažnai vaikai būna tokio paties charakterio kaip vienas iš tėvų. Verta klausti, koks žmogaus santykis su darbu, nes yra darbštieji ir tingieji charakteriai; apie bendravimą- yra uždari ir bendraujantys tipai. Dažnai vaiko charakteris būna panašus į vieno iš tėvų. Veikiau nukopijuojama. Paveldimas tik jautrumas stresui ir temperamentas.
Charakterio tipų suderinamumas
Yra išskiriamos charakterių poros pagal tai, kas su kuo labiausiai bendrauja. Pvz., obsesinis tipas dažniausiai bendrauja su demonstratyviuoju. Pastarieji gerai sutaria ir su šizoidinio būdo žmonėmis. Hiperaktyvūs gerai sutaria su depresinėmis asmenybėmis, nes atsveria vieni kitus. Narciziniai žmonės geriausiai sutaria su depresiniais arba mazochistiniais, nes jiems šalia reikia pasiaukojančio žmogaus. Su pastaraisiais geriausiai jaučiasi ir paranojikai. Psichopatines asmenybes dažniausiai ištveria depresinės, mazochistinės arba ribinės. Labai retai tarpusavyje dera du vienodi tipai.
Charakterio tipų pritaikymas profesinėje veikloje
Kiekvienam charakterio tipui tinka tam tikros profesijos:
- Šizoidiniams geriausiai tinka būti menininkais arba mokslininkais.
- Paranojiniams tinka politika, diplomatinės, teisės sritys, detektyvo darbas.
- Ribinių žmonių daug sutinku meno profesijose.
- Narciziniams geriausiai sekasi ten, kur reikia išgauti labai didelį tobulumą, kur negalima būti vidutiniokais.
- Mazochistinėms asmenybėms gera, kai jos gali įveikti įvairius sunkumus. Susidūrę su bėda, šie žmonės tampa labai atkaklūs.
- Hiperaktyviems žmonėms tinka nenuilstančio aktyvumo reikalaujančios profesijos, pvz., žurnalistika. Jie gerai atsiskleidžia ten, kur reikia vienu metu būti dešimtyje vietų ir atsakinėti į šimtus skambučių.
- Vengiantiems tinka darbai, kur nereikia daug bendrauti, pvz., buhalterija.
- Demonstratyvioms asmenybėms labai tinka veiklos sritys, reikalaujančios kūrybiškumo ir bendravimo su žmonėmis.
- Obsesiniams žmonėms tinka kruopštumo, tikslumo ir atkaklumo reikalaujančios profesijos. Jie būna puikūs gydytojai, odontologai. Taip pat jiems tinka veiklos, kur reikia laikytis tam tikros sistemos ir tvarkos.
Psichologinis smurtas: atpažinimas ir apsauga
Psichologinis smurtas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis žeminantis elgesys darbo aplinkoje, kuris gali būti nukreiptas į konkretų darbuotoją ar jų grupę. Ši elgesio forma dažnai pasireiškia paslėptai - per ignoravimą, menkinimą, spaudimą ar nuolatinę kritiką. Psichologinis smurtas darbe neapsiriboja tiesioginiu konfliktu - dažnai tai būna ilgas ir emociškai alinantis procesas. Ši problema dar vadinama mobingu. Mobingas - psichologinis smurtas darbe, kuriuo siekiama paveikti žmogaus psichologinę būseną, sumažinti jo savigarbą, sukelti stresą, nerimą ar net priversti pasitraukti iš darbo. Toks smurtas darbe dažnai lieka nepastebėtas, tačiau jo pasekmės gali būti labai žalingos.
Psichologinio smurto formos
Mobingas gali turėti įvairias formas - nuo subtilių užuominų iki atviro elgesio. Svarbu atpažinti ženklus laiku ir suprasti, kad emocinis smurtas darbe yra toks pat pavojingas kaip ir fizinis. Dažniausi psichologinio smurto darbe požymiai:
- Ignoravimas arba izoliavimas: darbuotojas sąmoningai paliekamas be informacijos, neįtraukiamas į pasitarimus, ignoruojami jo laiškai ar komentarai. Tai sukelia atskirties jausmą ir menkina profesinį vertingumą.
- Apkalbos, šmeižtas, melaginga informacija: kolegos ar vadovas skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją apie darbuotoją, kursto nepasitikėjimą, kuria priešišką aplinką.
- Nuolatinė nepagrįsta kritika: darbuotojas kaltinamas dėl menkiausių klaidų, net jei jų nepadarė, nuvertinami pasiekimai, nepaisoma pastangų.
- Nepagarbūs komentarai, pašaipos: žeminančios pastabos, sarkazmas, pasityčiojimas iš išvaizdos, kalbos manieros ar asmeninių įsitikinimų.
- Užduočių ignoravimas arba jų sudėtingumo iškreipimas: darbuotojui skiriamos beprasmės arba žeminančios užduotys, arba atvirkščiai - per didelis darbo krūvis, nesuteikiant reikiamų priemonių ar informacijos.
- Grasinimai ir spaudimas: netiesioginiai ar tiesioginiai signalai apie galimą atleidimą, pareigų sumažinimą, grasinimai reputacijai ar karjerai.
Psichologinio smurto aukos
Psichologinis smurtas darbe gali paveikti bet kurį asmenį, tačiau kai kurios grupės susiduria su didesne rizika:
- Naujai įsidarbinę darbuotojai: neturintys įsitvirtinusios pozicijos organizacijoje dažnai tampa lengvu taikiniu.
- Kompetentingi ar išsiskiriantys specialistai: jų profesionalumas gali kelti grėsmę kitiems darbuotojams ar vadovams, todėl jie patiria pavydą ar konkurenciją.
- Darbo rinkoje pažeidžiamos grupės: mažumų atstovai, asmenys su negalia, vyresnio amžiaus darbuotojai ar emigrantai dažnai susiduria su diskriminacija ir atstūmimu.
- Tylios, intravertiškos asmenybės: tokie darbuotojai rečiau gina savo teises, nesiekia atviro konflikto, todėl tampa patogiais taikiniais smurtiniam elgesiui.
Psichologinio smurto pasekmės
Emocinis smurtas darbe daro įtaką ne tik psichologinei būsenai, bet ir fizinei sveikatai bei profesiniam gyvenimui.
- Psichologiniai padariniai: nerimas, depresija, miego sutrikimai, pasitikėjimo savimi praradimas, nuolatinė įtampa.
- Fiziniai simptomai: dažni galvos ar nugaros skausmai, širdies ritmo pakitimai, padidėjęs kraujospūdis.
- Profesinės pasekmės: produktyvumo sumažėjimas, motyvacijos stoka, klaidų gausėjimas, dažni pravaikštos.
- Socialinė izoliacija: žmogus pradeda vengti bendravimo su kolegomis, praranda ryšį su kolektyvu, jaučiasi vienišas.
- Karjeros griūtis: dėl psichologinio smurto darbe kai kurie darbuotojai pasitraukia iš organizacijos, netgi iš viso darbo rinkos.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Atpažinti psichologinį smurtą darbe svarbu kuo anksčiau, nes vėluojant situacija gali blogėti. Pasikartojantys nemalonūs veiksmai, net jei jie atrodo nedideli, gali būti emocinio smurto ženklas.
Svarbūs klausimai:
- Ar jūsų darbe vyrauja nuolatinė įtampa?
- Ar jaučiatės nuolat stebimas, kritikuojamas ar vertinamas neobjektyviai?
- Ar patiriate tyčinį izoliavimą ar informacijos slėpimą?
- Ar bijote reikšti nuomonę ar siūlyti idėjas, nes baiminatės neigiamos reakcijos?
- Ar jūsų kolegos ar vadovas jus menkina, net kai pasiekiate gerų rezultatų?
Jeigu į kelis klausimus atsakėte „taip“, verta rimtai apsvarstyti galimybę, kad susidūrėte su mobingu.
Kaip apsisaugoti nuo mobingo darbe?
Apsisaugoti nuo psichologinio smurto darbe galima tiek individualiomis pastangomis, tiek pasitelkiant organizacijos mechanizmus.
Asmeniniai žingsniai:
- Veskite įrašus: užfiksuokite visus incidentus - datą, laiką, dalyvius, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai gali būti svarbu teisiniame procese ar skunde vadovybei.
- Ieškokite liudytojų: jei kas nors pastebėjo netinkamą elgesį - paprašykite jų patvirtinimo ar paramos.
- Pasikalbėkite su vadovu ar HR: išsakykite savo poziciją konstruktyviai ir su įrodymais.
- Naudokitės psichologo paslaugomis: daug įmonių siūlo konfidencialią emocinę paramą. Jei ne - kreipkitės į išorės specialistą.
Organizacijos atsakomybė:
- Aiški politika prieš smurtą darbe: įmonėje turi būti apibrėžti veiksmai, kurie laikomi mobingu, ir nustatytos elgesio taisyklės.
- Vidaus skundų tvarka: darbuotojai turi žinoti, kur ir kaip kreiptis pagalbos.
- Vadovų mokymai: vadovai turi būti apmokyti, kaip atpažinti ir sustabdyti smurtinį elgesį kolektyve. Čia ypač svarbūs specializuoti mobingo mokymai, padedantys suprasti psichologinio spaudimo mechanizmus ir tinkamą reagavimą į juos.
- Psichologinė parama: organizacija turėtų siūlyti galimybę darbuotojams kreiptis į emocinės gerovės specialistus.
Teisinė apsauga nuo smurto darbe Lietuvoje
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, darbdavys privalo užtikrinti saugią, sveiką ir psichologiškai palankią darbo aplinką. Psichologinis smurtas darbe prilyginamas darbo sąlygų pažeidimui.
Galimi veiksmai:
- Kreiptis į darbo ginčų komisiją: jei problema neišsprendžiama viduje.
- Informuoti Valstybinę darbo inspekciją: pateikti skundą dėl mobingo.
- Ieškoti profesinių sąjungų pagalbos: jos gali padėti ginti darbuotojo teises.
- Kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo: jeigu buvo patirtas psichologinis ar materialinis nuostolis.
Smurtas artimoje aplinkoje ir jo įtaka vaikams
Artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui. Nepilnamečiai negali pasirinkti sveikesnės aplinkos ir gyventi savarankiškai, todėl užtikrinti jų apsaugą nuo smurto ir pilnavertę vaikystę turi suaugusieji.
- Fizinis smurtas: tyčinis fizinio skausmo sukėlimas vaikui arba pasikėsinimas tai padaryti.
- Seksualinis smurtas: jaunesnio nei 16-kos metų asmens išnaudojimas seksualiniams savo ar kito žmogaus poreikiams tenkinti.
- Nepriežiūra: būtinų fizinių, emocinių ir socialinių vaiko poreikių netenkinimas.
Jei šeimoje vienas iš tėvų smurtauja prieš kitą, smurtą stebintis vaikas taip pat laikomas smurto auka. Kai vaikas yra priverstas stebėti, kaip skriaudžiamas mylimas žmogus, jo elgesyje atsiranda tiesioginį smurtą patiriančiam vaikui būdingų elgesio pokyčių. Vaikas jaučia namuose tvyrančią įtampą, nuo smurto nukentėjusio suaugusiojo nerimas ir skausmas yra perduodamas vaikui, o iš smurtautojo išmokstama problemas spręsti pasitelkiant smurtą. Taigi, net jei vaikas nėra mušamas, prieš jį nėra naudojamas seksualinis smurtas, psichologinio smurto padariniai neišvengiami.
Kaip atpažinti smurtą prieš vaikus?
Kartais gydytojai, mokytojai ir kiti su vaikais dirbantys asmenys yra vieninteliai žmonės, galintys atpažinti apie patiriamą smurtą bylojančius ženklus. Visi smurto prieš vaikus atvejai nėra vienodi ir kartais ryškiausi yra fiziniai simptomai, kartais - psichologiniai. Verta iš anksto apsvarstyti, į ką pirmiausiai turėtumėte atkreipti dėmesį kaip savo srities specialistas. Pastebėję vaiko elgesio, išvaizdos, sveikatos problemų, kurios galėtų būti sukeltos smurto artimoje aplinkoje, turėtumėte veikti proaktyviai.
Svarbu klausimus suformuluoti atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą, kad gauti atsakymai arba paneigtų, arba patvirtintų spėjimus apie vaiko būklę. Ikimokyklinio amžiaus vaikai ir pradinukai dar neturi reikiamo žodyno, kad galėtų kalbėti apie smurtą ir jį suprasti, todėl reikėtų vengti sudėtingų sąvokų, o užduodami klausimai turėtų būti paprasti, aiškūs. Atviro tipo klausimai, į kuriuos negalima atsakyti „taip“ arba „ne“, geriausiai tinka siekiant įgyti vaiko pasitikėjimą ir jį prakalbinti. Detalės tikslinamos uždarais klausimais.
Psichologinio smurto požymiai
Psichologinis smurtas susijęs su bandymais jus įbauginti, kontroliuoti ar izoliuoti. Ši prievartos rūšis nesusijusi su fiziniu smurtu, nors gali būti grasinimų smurtu, nukreiptų prieš jus ar jūsų artimuosius. Jį apibūdina asmens žodžiai, veiksmai ir šio elgesio nuoseklumas. Smurtauti ar patirti smurtą gali bet kokio amžiaus ar lyties žmonės. Ir prievarta vyksta ne tik romantinių santykių kontekste.
Žeminimas, neigimas ir kritikavimas: Menkinantys žodžiai ir žeminančios pravardės. Agresoriai atvirai gali vadinti jus „kvailiu”, „nevykėliu” arba naudos kitus įžeidimus. Asmenybės žludymas. Paprastai tai susiję su žodžiu „visada”. Jūs visada vėluojate, klystate, viską gadinate, esate nemalonus ir pan. Rėkimas. Rėkimas, šaukimas ir keiksmai gali jus įbauginti ir priversti pasijusti mažais ir nereikšmingais. Pataikavimas. Viešas gėdinimas. Atstūmimas. Pasidalijate kažkuo jums svarbiu, o jie atsako: „Ką? „Juokas.” Kai išreiškiate nepasitenkinimą kažkuo, ką jie pasakė, jie atšauna: „Negi nemoki juokauti? Jūsų išvaizdos įžeidinėjimas. Kai išeinate, jus sustabdo prie durų. „Tu vilki tą juokingą aprangą? Menkina jūsų pasiekimus. Nuvertina jūsų pomėgius. Jie užsimena, kad jūsų pomėgis yra laiko švaistymas. „Tu niekada nebūsi geras pianistas, tai kodėl vis dar bandai?” - „Niekada nebūsi geras pianistas. Spaudžia jūsų "mygtukus”.
Kontrolė ir gėdos sukėlimas: Piktnaudžiaujantis elgesys susijęs su siekiu išlaikyti valdžią ir kontrolę. Grasindami. Jie užsimena arba tiesiai sako, kad atleis jus iš darbo arba praneš apie tai, kad esate netinkamas tėvas. Stebi jūsų buvimo vietą. Jie visada nori žinoti, kur esate, ir reikalauja, kad nedelsdami atsakytumėte į skambučius ar žinutes. Šnipinėja jus skaitmeniniu būdu. Jie reikalauja jūsų slaptažodžių arba reikalauja, kad neturėtumėte slaptažodžių, ir reguliariai tikrina jūsų interneto istoriją, el. Netikras įtikinėjimas “gaslighting”. Smurtaujantis asmuo gali neigti, kad tam tikri įvykiai, ginčai ar susitarimai kada nors įvyko. Sprendimų vienašališkas priėmimas. Tai gali būti bendros banko sąskaitos uždarymas ir vizitų pas gydytoją atšaukimas. Jie gali reikalauti, kad baigtumėte mokyklą ir išeitumėte iš darbo, arba daryti tai jūsų vardu. Kontroliuoja jūsų prieigą prie finansų. Jie laiko banko sąskaitas savo vardu ir verčia jus prašyti pinigų. Emocinis šantažas. Šią taktiką taikantis asmuo bandys priversti jus ką nors daryti manipuliuodamas jūsų jausmais. Nuolatinis pamokslavimas. Padarę klaidą, kad ir nedidelę, jie visas jūsų klaidas aprašo ilgu monologu. Duoda tiesioginius nurodymus. Nuo: „Man nerūpi, kas atsitiko. Dažni pykčio protrūkiai. Jie liepė jums atšaukti tą pasimatymą su draugu arba pastatyti automobilį į garažą, bet jūs to nepadarėte. Apsimeta bejėgiais. Nenuspėjamumas. Jie be jokios aiškios priežasties tai sprogsta, tai staiga apipila jus meile. Išėjimas. Partneris ar tėvai gali staiga išeiti iš socialinio renginio, todėl jūs neturite kelio namo. Stabdo jus.
Siekis suversti kaltę, kaltinimas ir nuvertinimas: Pavydas. Kaltės jausmo naudojimas. Jie gali bandyti jus kaltės jausmu priversti ką nors padaryti, sakydami tokius dalykus: „Tu man tai skolingas. Nerealūs lūkesčiai. Jie tikisi, kad padarysite tai, ko jie nori, ir tada, kai jie nori, kad tai padarytumėte. Kaltinimas ir kaltinimas. Žmonės, kurie manipuliuoja ir piktnaudžiauja, paprastai žino, kaip jus nuliūdinti. Piktnaudžiavimo neigimas. Kai išreiškiate susirūpinimą dėl jų elgesio, jie gali tai neigti, atrodydami suglumę vien nuo šios minties. Nuvertinimas. Kaltina jus dėl savo problemų. Kai kas nors nepavyksta, jie visada kaltina jus. Naikinimas ir neigimas. Jūsų nužmoginimas. Trukdymas jums bendrauti. Jūsų nuvertinimas. Bandymas įsiterpti tarp jūsų ir jūsų šeimos. Jie pasakys šeimos nariams, kad nenorite su jais matytis, arba pateiks pasiteisinimų, kodėl negalite dalyvauti šeimos renginiuose. Ignoravimas ir tylos naudojimas. Jausmų slėpimas. Jie jūsų neliečia, net norėdami palaikyti už rankos ar patapšnoti per petį. Bendravimo nutraukimas. Aktyviai stengiasi nuteikti kitus prieš jus. Atsisakymas suteikti paramą. Pertraukinėjimas. Ginčyti jūsų jausmus. Nesvarbu, kokį jausmą ar emociją išreiškiate, jie gali primygtinai tvirtinti, kad neturėtumėte taip jaustis.
Jei patiriate emocinį smurtą, nebeleiskite agresoriui toliau jo tęsti.
Patyčios paauglystėje
Paauglystė - tai laikas, kai ieškai savęs ir savo vaidmens visuomenėje bei tave supančioje aplinkoje. Šiuo laikotarpiu kai kurie paaugliai susiduria su patyčiomis. Neretai tyčiojamasi iš kitų dėl išvaizdos, elgesio, rasės, religijos, socialinės padėties ir kt. Dažniausiai patyčias naudoja asmenys, norintys kontroliuoti kitus ar nepasitikintys savo jėgomis, todėl jie nukreipia savo pykti į kitus žmones.
#
tags: #psichologinis #isvaizdos #aprasas