Martynas Mažvydas - XVI amžiaus žymiausias lietuvių rašytojas, kurio vardas amžiams įrašytas į Lietuvos istoriją kaip pirmosios lietuviškos knygos, „Katekizmo“, išleistos 1547 m., autorius. Jo gyvenimas ir veikla - svarbus reiškinys Lietuvos kultūroje, literatūroje ir religijoje.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Kilmė
Manoma, kad Martynas Mažvydas gimė apie 1510-1520 m. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šaltiniuose akcentuojama, kad Mažvydas yra kildinamas iš Žemaičių. Nors daugelio to meto inteligentų tėvai priklausė bajorų ar aukštesniam luomui, Martynas Mažvydas išsiskyrė, nes jo tėvai buvo nepasiturintys miestelėnai. Tiksli gimimo data ir vieta nėra žinoma, tačiau spėjama, kad jis gimė Žemaitijoje, dabartiniame Šilutės rajone, Vaitiekaus Mažvydo šeimoje.
Studijos ir Darbas Vilniuje
Su raštija ir jos reikalais Martynas Mažvydas susijęs jau nuo ankstyvo amžiaus. Jaunystėje jis mokėsi ir dirbo Vilniuje, kur užmezgė ryšius su kitais to meto raštijos kūrėjais iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir bendradarbiavo su jais. Spėjama, kad Mažvydas mokėsi Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje aukštesniojoje mokykloje Vilniuje, o 1541-1542 m. joje mokytojavo. Šioje mokykloje buvo mokoma ne tik įprastų dalykų ir antikinių kalbų, bet ir skleidžiamos reformacijos idėjos. Manoma, kad už liuteronybės skleidimą Mažvydas buvo persekiojamas katalikų bažnyčios vyresnybės ir galbūt kalintas.
Persikėlimas į Karaliaučių ir Studijos Universitete
Palaikydamas reformacijos judėjimą, 1546 m. Martynas Mažvydas persikėlė gyventi į Karaliaučių Prūsijos hercogo Albrechto pakvietimu. Tais pačiais metais jis įstojo į Karaliaučiaus universitetą, kur studijavo teologiją. Jį baigė po dvejų metų, 1548 m. įgydamas bakalauro laipsnį. Istorikai spėlioja, ar Martynas Mažvydas prieš tai mokėsi kur nors kitur, tačiau patikimų žinių apie tai nėra.
„Katekizmas“ - Pirmasis Lietuviškas Veikalas
Studijuodamas Karaliaučiaus universitete, Mažvydas parengė savo žymiausią veikalą - „Katekizmo prasti žodžiai“. Tai pirmoji lietuviška knyga, išleista 1547 m. Karaliaučiuje Hanso Weinreicho spaustuvėje Albrechto Brandenburgiečio lėšomis. Knygą sudaro:
Taip pat skaitykite: Mažvydo veikla ir indėlis
- Lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei.
- Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė „Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams“.
- Martyno Mažvydo eiliuota lietuviška prakalba „Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump“ (joje akrostichu įrašytas autoriaus vardas ir pavardė).
- Trumpas elementorius „Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti“.
- Penkių dalių evangelikų liuteronų katekizmas.
- 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis „Pradestyse giesmes šventas“.
„Katekizmas“ buvo parengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus ir lotynišką J. Willicho katekizmą. Tai vadinamojo mažojo katekizmo tipo knyga, skirta menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams. Manoma, kad „Katekizmo“ tiražas galėjo būti 200-300 egzempliorių. Iki šių dienų išliko du egzemplioriai, saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose, taip pat vienas egzempliorius privačioje kolekcijoje.
Kunigystė Ragainėje ir Tolesnė Kūryba
Baigęs universitetą ir išleidęs „Katekizmą“, 1549 m. Mažvydas buvo paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu. Jis vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. jis tapo Ragainės arkidiakonu. Būdamas atsidavęs tikėjimui ir savo parapijiečiams, Mažvydas nestokojo laiko nei jiems, nei savo leidžiamiems veikalams. Dirbo taip pat apskrities valdytojo oficialių raštų vertėju į lietuvių kalbą.
1549 m. Mažvydas išleido „Giesmę šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino“ su lietuviška dedikacija. 1559 m. jis išvertė iš vokiečių kalbos krikšto apeigų aprašymą pagal Martyną Liuterį ir pridėjo vienos Liuterio giesmės vertimą. Didžiausias Mažvydo parengtas darbas yra „Giesmės krikščioniškos“ (1566, 1570), kurias Karaliaučiuje išleido jo pusbrolis Baltramiejus Vilentas, paveldėjęs jo rankraščius. Šį giesmyną sudarė remdamasis Martyno Liuterio vokišku giesmynu. Paskutinį parengtą tekstą, maldos „Tėve mūsų“ aiškinimą „Paraphrasis“, išleido lietuvių raštijos pradininkas Jonas Bretkūnas.
Išliko 13 lotyniškų Mažvydo laiškų, rašytų 1548-1561 m., iš kurių 11 parašyti jam kunigaujant Ragainėje. Dauguma laiškų adresuoti Albrechtui Brandenburgiečiui. Juose Mažvydas aprašė parapijos religinę padėtį, menką lietuvių religinį išprusimą ir savo pastangas skatinti juos lankyti bažnyčią bei supažindinti su krikščionybės tiesomis. Mažvydas buvo sukaupęs vieną pirmųjų žinomų privačių XVI a. bibliotekų.
Kūrybos Bruožai ir Kalba
Istorikų ir literatūrologų teigimu, Mažvydas padėjo pamatus senosios literatūros žanrams, tokiems kaip elementorius, katekizmas, giesmynas su gaidomis, maldų knygelės, prakalbos ir dedikacijos. Mažvydo kalba laikoma kiek sudėtinga, sąvokine. Joje jaučiama lotynų ir lenkų kalbų įtaka. Nors Mažvydui galbūt trūko įsigilinimo į lietuvių kalbą, jis sukūrė unikalų veikalą, iš kurio kilo dabartinė lietuvių kalba. Jis buvo pirmasis, neturėjęs pavyzdžių ir neturėjęs iš ko mokytis.
Taip pat skaitykite: Knygnešystės pradininkas
Mirties Data ir Atminimo Įamžinimas
Martynas Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje (dabar Nemanas, Kaliningrado sritis). Jo atminimas įamžintas įvairiose vietose Lietuvoje ir užsienyje:
- 1979 m. prie Birštono bibliotekos pastatytas Mažvydo paminklas (skulptorius V. Žuklys).
- 1979 m. viena iš Tian Šanio kalnų (Kirgizijoje) viršukalnių pavadinta Mažvydo vardu.
- 1988 m. Mažvydo vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje.
- 1997 m. joje atidengtas Mažvydo paminklas (skulptorius G. Jokūbonis).
- 1997 m. pastatytas paminklas Klaipėdoje (skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius).
- Vilniuje yra Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka (1988 m.), Martyno Mažvydo progimnazija (1998 m., Pilaitė).
- 2010 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kieme atidengtas paminklas (skulptorius Romanas Kazlauskas).
- Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vestibiulį puošia lietuvių raštijos pradininkų skulptūriniai portretai, tarp jų ir Martyno Mažvydo biustas (skulpt.
Martyno Mažvydo Biografijos Tyrimai Šiandien
Nevyriausybinės asociacijos Mažosios Lietuvos reikalų tarybos ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo iniciatyva suburta neformali Martyno Mažvydo biografijos tyrimo grupė, siekianti tyrinėti ir aktualizuoti jo gyvenimą bei palikimą. Grupės nariai pažymi, kad Mažvydo palikimo ir jo gyvenimo aplinkos pažinimas turi būti nuolatinis. Ši veikla suaktyvintų gabią studentiją ir jaunus mokslininkus, paskatintų domėtis senąja lietuvių raštija bei kultūros istorija.
Taip pat skaitykite: Autizmo Supratimo Diena Bibliotekoje