Martynas Mažvydas (lot. Martinus Mosvidius, Mossuidius; gimimo data nežinoma, spėjama apie 1510-1520 m. - mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje, dab. Nemanas, Kaliningrado sritis) - lietuviškos raštijos pradininkas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, evangelikų liuteronų kunigas, reformacijos veikėjas. Jo veikla padėjo pagrindus visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų tolesniam vystymuisi Lietuvoje. M. Mažvydas yra reikšminga asmenybė lietuvių kultūroje, tapęs lietuviškos tapatybės simboliu.
Kilmė ir Studijos
Spėjama, kad M. Mažvydas kilęs iš smulkiųjų bajorų arba nepasiturinčių miestelėnų Žemaitijoje, dabartiniame Šilutės rajone, Vaitiekaus Mažvydo šeimoje. Tiksli gimimo vieta ir data nežinoma.
Nėra tiksliai žinoma, kur M. Mažvydas gavo pradinį išsilavinimą. Manoma, kad vėliau mokėsi Abraomo Kulviečio įsteigtoje protestantiškoje aukštesniojoje mokykloje Vilniuje, o 1541-1542 m. joje mokytojavo. Taip pat spėjama, kad jis galėjo mokytis Krokuvoje.
Veikla Vilniuje ir Reformacijos Idėjų Sklaida
Iki 1546 m. M. Mažvydas gyveno Vilniuje, kur buvo įsitraukęs į reformacijos judėjimą. Manoma, kad už liuteronybės skleidimą buvo persekiojamas katalikų bažnyčios vyresnybės ir galimai kalintas. Vilniuje jis greičiausiai mokytojavo A. Kulviečio įsteigtoje Vilniaus aukštesniojoje evangelikų mokykloje, kuri veikė iki 1542 m. gegužės mėn. Šioje mokykloje buvo mokoma ne tik įprastų dalykų ir antikinių kalbų, bet ir skelbiamos reformacijos idėjos.
Studijos Karaliaučiuje ir Kunigystė
Dėl persekiojimo Lietuvoje, M. Mažvydas Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio kvietimu ir lėšomis 1546-1548 m. Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Jį baigęs įgijo menų bakalauro diplomą ir 1548 m. buvo įšventintas kunigu.
Taip pat skaitykite: Mažvydo biografija
1549 m. kovo 18 d. M. Mažvydas buvo paskirtas Ragainės lietuviškos parapijos klebonu. Vedė buvusio Ragainės kunigo dukterį Benigną Lauterstern. 1554 m. tapo Ragainės apskrities arkidiakonu. Dirbo taip pat apskrities valdytojo oficialių raštų vertėju į lietuvių kalbą.
Kalbos ir Laiškai
Iki atvykdamas į Karaliaučių, M. Mažvydas, be lietuvių, mokėjo lenkų, lotynų ir tikriausiai rusėnų kalbas, o Prūsijoje išmoko vokiečių kalbą.
Išlikę 13 lotynų kalba 1548-1561 m. rašytų M. Mažvydo laiškų, iš kurių 11 parašyti jam kunigaujant Ragainėje. 12 iš jų adresuoti Albrechtui Brandenburgiečiui. Šiuose laiškuose M. Mažvydas išsamiai aprašė parapijos religinę padėtį, menką lietuvių religinį išprusimą ir savo pastangas skatinti juos lankyti bažnyčią bei supažindinti su krikščionybės tiesomis. M. Mažvydas kunigaikščiui siūlė nustatyti kaimų ir parapijiečių vizitavimo tvarką, egzaminavimą iš katekizmo tiesų, privalomą bažnyčios lankymą sekmadieniais, tobulinti pradinį švietimą.
Biblioteka
M. Mažvydas buvo sukaupęs vieną pirmųjų žinomų privačių XVI a. bibliotekų. Knygas ženklino įrašu: „M. Mossuid sibi et suis comparavit” („M. Mažvydas sau ir saviesiems įsigijo“).
Literatūrinė Veikla ir Kūriniai
M. Mažvydas parengė pirmąsias šešias lietuviškas knygas. Didžiausią jų dalį sudaro vertimai iš lotynų, lenkų ir vokiečių kalbų. M. Mažvydo atvykimo į Karaliaučių tikslas buvo kuo skubiau parengti protestantų bažnyčiai ir jos lietuviškajai bendruomenei stiprinti reikalingos literatūros.
Taip pat skaitykite: Knygnešystės pradininkas
Katekizmas (1547)
Svarbiausias M. Mažvydo leidinys - Katekizmas (Catechismvsa prasty szadei) - yra originalių ir verstinių tekstų rinkinys. Tai pirmoji lietuviška knyga, išspausdinta 1547 m. Karaliaučiuje Hanso Weinreicho spaustuvėje Albrechto Brandenburgiečio lėšomis. Knygą sudaro:
- Lotyniškas ketureilis Didžiajai Lietuvos Kunigaikštystei.
- Karaliaučiaus universiteto rektoriaus Friedricho Staphylo lotyniška pratarmė Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams.
- M. Mažvydo eiliuota pasaulietinio pobūdžio lietuviška prakalba Knygelės pačios byla lietuvinikump ir žemaičiump (jos 3-19 eilutėse akrostichu įrašyta M. Mažvydo vardas ir pavardė; tai pirmasis žinomas originalus eilėraštis lietuvių kalba ir pirmas akrostichas lietuvių raštijoje).
- Trumpas elementorius Pigus ir trumpas mokslas skaityti ir rašyti.
- 5 dalių evangelikų liuteronų katekizmas (verstiniai religiniai, socialiniai ir doroviniai pamokymai).
- 11 giesmių su gaidomis rinkinėlis Pradestyse giesmes šventas.
Katekizmas rengtas derinant du lenkiškų šaltinių vertimus: pirmuosius lenkų evangelikų liuteronų katekizmus, Karaliaučiuje parengtus J. Seklucjano (1545) ir J. Maleckio (1546). Juose nebuvo Urėdų dalies, kurią M. Mažvydas išvertė iš lotyniško J. Willicho katekizmo (1542).
Katekizmas yra vadinamojo mažojo katekizmo tipo, skirtas menkesnio išsilavinimo žmonėms ir vaikams, bet jo lietuviška prakalba turėjo universalių užmojų kreiptis į visus Lietuvos žmones ne tik Prūsijoje, bet ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Elementorius rengtas pagal G. Sauromanno lotynišką elementorių (1529). Giesmės (tarp jų dvi biblinės psalmės) verstos iš lenkų (J. Seklucjano giesmyno, 1547), lotynų ir vokiečių kalbų, viena jų, spėjama, originali. Giesmių melodijos užrašytos viduramžių tradicijos menzūrinėmis natomis. Catechismvsa prasty szadei galėjo būti išleistas 200-300 egzempliorių tiražu (2 egzemplioriai saugomi Vilniaus ir Torunės universitetų bibliotekose, vienas - privačioje kolekcijoje).
Prakalboje lietuviškos knygos atsiradimas ir žodžio skelbimas tautine kalba iškeltas kaip išskirtinis istorinis reiškinys ir prilygintas pagrindinei krikščioniškojo mokymo tiesai - išganymui. Mažvydas ryšį tarp spausdinto žodžio ir Dievo pažado išganyti žmoniją pabrėžė ir žodine paralele, išryškinta eiliuotėje prakalboje: žadis - žadėjimas.
Katekizme išspausdinta eiliuota lietuviška prakalba „Broliai, seserys“ laikoma ir pirmuoju lietuvišku eilėraščiu, parašytu sintaksine-intonacine eilėdara. Prakalba sukurta kaip iškilus kreipimasis į lietuvius (brolius, seseris), panaudojant kai kurias tradicines klasikinės retorikos ir kompozicijos priemones: personifikaciją (į lietuvius kreipiasi pati knyga), akrostichą, tiesioginę apibendrinto personažo, iliustruojančio užsispyrusį lietuvių valstietį, kalbą, paties autoriaus kreipimąsi į tautą, kviečiant mesti senuosius stabmeldiškus įpročius ir atrasti žodžio ir knygos šviesą.
Taip pat skaitykite: Autizmo Supratimo Diena Bibliotekoje
Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino (1549)
Antroji M. Mažvydo parengta knyga Giesmė šv. Ambraziejaus bei šv. Augustino (1549) - 3 velykinių giesmių su gaidomis rinkinėlis, išleistas su dedikacija Ragainės apskrities viršininkui S. Perbantui.
Forma krikštymo (1559)
1559 m. Mažvydas išleido pirmąją lietuvišką agendą - krikšto apeigų knygą Forma krikštymo, verstą iš Prūsijoje patvirtintos vokiškos agendos Kirchenordnung (1558).
Giesmės chrikščioniškos (1566, 1570)
Didžiausias M. Mažvydo literatūrinis veikalas - pirmasis lietuviškas giesmynas Giesmės chrikščioniškos (išleista dalis 1 1566, dalis 2 1570). Giesmyną baigė rengti B. Vilentas ir išleido 2 knygomis: pirmojoje sudėtos pirmojo bažnytinio pusmečio giesmės (nuo Advento), antrojoje - antrojo pusmečio giesmės (nuo Velykų). Pateikta apie 80 giesmių ir 30 biblinių psalmių bei kitų smulkesnių liturginių tekstų. Giesmes rengė daug žmonių, vertėjais arba autoriais giesmyne nurodyti 12 žmonių (M. Blotnas, T. Gedkantas, A. Kulvietis, S. Rapolionis, A. Rodūnionis, J. Zablockis ir kiti). Giesmės ir psalmės verstos iš lotynų, vokiečių ir lenkų kalbų, nedidelė jų dalis originalios. Giesmyno tekstai sugrupuoti kalendoriniu bažnytinių metų principu. Viduramžių klasikinių himnų vertimai derinti su naujosiomis liuteronų (M. Liuterio ir kitų) giesmėmis. Giesmynas vertingas ir kaip lietuvių muzikinis kultūros paminklas, daugelis giesmių pateiktos su monodinėmis melodijomis.
Kiti darbai
Po M. Mažvydo mirties liko parengtas rankraštinis veikalas Eucharistijos sakramento tema, jį savo Enchiridione (1575) paskelbė B. Vilentas, taip pat pirmasis lietuviškas maldynėlis su maldos Tėve mūsų aiškinimu, kurį paskelbė J. Bretkūnas (Parafrazis 1589). M. Mažvydas formavo lietuvių religinę kalbą, jo įtaką ir žodyną galime pastebėti visoje prūsų Lietuvos literatūros tradicijoje.
Mirtis ir Atminimo Įamžinimas
M. Mažvydas mirė 1563 m. gegužės 21 d. Ragainėje.
Jo atminimas įamžintas įvairiais būdais:
- 1979 m. prie Birštono bibliotekos pastatytas M. Mažvydo paminklas (skulptorius V. Žuklys).
- 1979 m. M. Mažvydo vardu pavadinta viena iš Tian Šanio kalnų (Kirgizijoje) viršukalnių.
- 1988 m. M. Mažvydo vardu pavadinta Lietuvos nacionalinė biblioteka Vilniuje.
- 1997 m. joje atidengtas M. Mažvydo paminklas (skulptorius G. Jokūbonis).
- 1997 m. pastatytas paminklas Klaipėdoje (skulptorius R. Midvikis, architektas V. Mazurkevičius).
- 2010 m. Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos kieme (Pilaitės seniūnija) atidengtas paminklas (skulptorius Romanas Kazlauskas).
- Vilniuje yra Martyno Mažvydo progimnazija (1998 m., Pilaitė).
- Nuo 1993 m. balandžio 1 d., švenčiant Vilniaus universiteto gimtadienį, VU bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje eksponuojamas pirmosios lietuviškos knygos - Martyno Mažvydo „Katekizmo“ originalas.
M. Mažvydo Reikšmė ir Įtaka
Martynas Mažvydas - lietuvių literatūros pradininkas, produktyviausias XVI a. lietuvių rašytojas. M. Mažvydo veiklai davė pagrindą visų kanonizuotų senosios lietuvių literatūros žanrų tolesniam vystymuisi Lietuvoje.
Anot prof. D. Pociūtės-Abukevičienės, iš viso M. Mažvydo palikimo labiausiai verta išskirti „Katekizmą“ ir didelį dviejų dalių giesmyną „Giesmės krikščioniškos“. Mažvydas pasižymi renesanso protestantui būdingais bruožais. Savo literatūrinę veiklą jis vykdė kaip pašaukimą, gerai suvokdamas, kokio masto naujovė lietuvių visuomenėje yra knyga ir kokia gali būti jos reikšmė lietuvių krikščioniškajam identitetui.
Mažvydas rengė lietuvių Liuteronų Bažnyčiai būtinas knygas: katekizmą, giesmynus, agendą (lietuviškųjų krikšto apeigų tekstą). Visų jų vertė labai didelė, nes šios knygos buvo pirmieji šių svarbių bažnytinių žanrų pavyzdžiai. Prūsų Lietuvoje Mažvydas įtvirtino lietuviškosios knygos, jos rengimo, redagavimo tradiciją, kuri jau niekada nebenutrūko. Reformacijos metais parengti liuteroniškieji tekstai buvo Liuteronų Bažnyčios aukso fondas, todėl Mažvydo parengti bažnytiniai tekstai padarė didelę įtaką visai lietuvių bendrinei ir rašto kalbai.