Motinos ir vaiko santykis yra vienas iš fundamentalių žmogaus gyvenimo ryšių, turintis didelę įtaką vaiko raidai ir gerovei. Šis ryšys, prasidedantis dar įsčiose, tęsiasi visą gyvenimą ir yra veikiamas daugybės psichologinių, socialinių ir kultūrinių veiksnių. Straipsnyje nagrinėjami įvairūs motinų elgesio aspektai, jų poveikis vaikams ir galimi būdai stiprinti šį svarbų ryšį.
Pirmapradė Meilė ir Gilus Ryšys
Bertas Helingeris, šeimos konsteliacijų metodo pradininkas, pabrėžia gilų, pasąmoninį ryšį tarp tėvų ir vaikų, kurį jis vadina pirmine meile. Šis ryšys, nepriklausomai nuo dabartinių santykių ar jausmų, kyla iš biologinio tėvystės ar motinystės fakto. Net ir trumpas tėvų susitikimas sukuria šį ryšį, kuris veikia su vienoda jėga tiek vaiko santykyje su tėvu, tiek santykyje su mama. Šeimos konsteliacijos atskleidžia, kaip šis ryšys veikia, dažnai parodydamos paslėptus jausmus ir dinamikas, kurios veikia šeimos narius.
Viena iš šio darbo ypatybių apima supratimą apie įsūnijimą ir įdukrinimą. Įvaikinimas laikomas radikaliu ryšio tarp tėvų ir vaiko nutraukimu ir pateisinamas tik išimtinais atvejais. Paprastai vaikui geriau likti su tėvų giminaičiais. Labai jaudina, stebint į tai, kaip artimi santykiai tarp tėvų ir vaikų atsispindi išdėstymuose (konsteliacijose) po to, kai būna pašalinti tarpusavio santykius griaunantys veiksniai. Meilės energija gali vėl laisvai tekėti.
Šeimos Sistemos Įtaka
Sunkumai tarp tėvų ir vaikų dažnai kyla dėl problemų šeimos sistemoje. Šeimos narių tarpusavio santykiuose, be jų pačių jausmų, prisideda kitiems šeimos nariams priklausantys jausmai. Šie svetimi jausmai valdo tiek vaikų, tiek tėvų elgesį, įneša įtampą į tarpusavio santykius ir griauna juos. Dažnai pasitaiko situacija, kai pažeidžiami tėvo ir sūnaus arba motinos ir dukters santykiai. Tai gali vykti dėl sūnus arba dukters identifikavimosi su vieno iš tėvų buvusiu partneriu.
Pavyzdžiui, galimas daiktas, kad iki santuokos motina turėjo jai svarbius santykius su kitu žmogumi, kurie nutrūko. Galbūt tai buvo jos pirmoji meilė arba pirmasis vyras. Jos sūnus ima tapatintis su jos pirmuoju vyru, ko pasekoje užima ypatingą padėtį. Iš vienos pusės - iškyla labai glausti tarpusavio santykiai tarp motinos ir sūnaus, iš kitos - blogėja tėvo santykiai su sūnumi, kuris pelnytai sūnuje mato savo varžovą. Šeimos išdėstyme (konsteliacijoje) matomas toks vaizdas: sūnus tarsi stumia atgal tėvą. Tokiose situacijose, išdėstymuose dažnai būtina atlikti kitą - labai galingą susitaikymo ritualą. Sūnus arba duktė atsistoja priešais tėvą arba motiną. Jam liepiama atsiklaupti ant kelių, liečiant kakta grindis, atsukus rankas delnais į viršų, giliai įkvėpti ir ištarti: „Aš gerbiu tave“. Pagerbimo ritualas - tai pati aukščiausia išraiškos forma, kuria parodoma, kad priimami natūralūs skirtumai, esantys tarp tėvų ir vaikų. Gyvenimas žmogui ateina per jo tėvus, nepriklausomai nuo kitų jų savybių. Šio ritualo poveikis šeimos išdėstymo (konsteliacijos) dalyviams - stulbinantis. Jie atsipalaiduoja. Varžymasis liaujasi. Sūnus gali grįžti į savo vietą ir išsilaisvinti nuo konkurencijos naštos.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Motinos Elgesio Įtaka Vaiko Raidai
Motinos elgesys turi didelę įtaką vaiko raidai, pradedant nuo kūdikystės ir tęsiantis per visą vaikystę ir paauglystę. Saugus prieraišumas, susiformuojantis per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus, yra ypač svarbus. Saugiai prie tėvų prisirišę vaikai auga pažindami savo vidinį pasaulį, emocijas, jie dalijasi su tėvais savo išgyvenimais, potyriais. Neretai tėvai pas psichologus atveda paauglius „pataisyti“. Kai vaikai nėra prisirišę prie tėvų, jie prisiriša prie savo nebrandžių draugų, ir jau jie, o ne tėvai, tampa autoritetais, juos labiau veikia, formuoja jų vertybes.
Kuriant saugų ryšį, maždaug iki 2-3 metų tėvų pareiga yra atspėti visus vaiko poreikius ir juos patenkinti. Jis dar negali pasakyti, kas jam yra, todėl tėvai turi jautriai reaguoti, mėginti atspėti poreikį ir jį patenkinti, dažnai tai būna klaidų ir bandymų metodas. Žinoma, vaiko poreikių atliepimas, reagavimas į juos yra darbas, kuris labai išvargina. Kai vaikas paauga, ima suprasti kalbą, tada jau galima pradėti tartis. Žinoma, beveik visi neklauso, prieštarauja, nes iki tol tėvai visus norus tenkino. Tačiau dabar laikas mokytis tolerancijos, kantrybės. Daugelis tėvų būtent tada, kai reikia pradėti brėžti ribas, palūžta. Nors reiktų ramiai aiškinti, kad yra ribos, sakyti „ne“, išlaukti, kol jis nusiramins - esi šalia vaiko, reaguoji supratingai, bet ribų nekeiti. Tai labai nelengva, nes vaikai skirtingi, o suaugusių kantrybė irgi ribota.
Tėvo Vaidmuo Vaiko Gyvenime
Nors straipsnio tema yra motinų elgesys, negalima paneigti tėvo svarbos vaiko gyvenime. Tyrėjai įrodė, kad šeimose, kurių vaikų auklėjime ir gyvenime aktyviai dalyvauja tėvas, auga protingesni ir sėkmingesni vaikai. Tėtis nėra „antra mama“. Jo nepakeis senelis, mokytojas ar treneris. Kartu su sekančiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir jo motorikos bei kalbinės raidos pažanga tėtis yra ir tas, kuris natūraliai „atpalaiduoja“ labai artimus mamos ir vaiko santykius. Tėvo dėka vaikas palaipsniui, jausdamas sukurtą saugumą, nuo mamos keliauja į „platesnį pasaulį“, kuriam pradžioje atstovauja tėtis.
Berniukui tėvas yra vadovas po vyrišką pasaulį. Sūnui tėtis yra vyriškojo pasaulio vadovas. Berniukui tėtis yra ne tik tėvas, bet ir sektinas pavyzdys, nes kūdikis negimsta pasiruošęs vyru, juo tampa stebėdamas tėtį. Vaikas tiesiogine prasme sugeria tėčio veido išraiškas, gestus, elgesio su aplinkiniais būdus. Dukroms ne mažiau svarbus ryšys su tėvu. Auginant dukrą reikia atkreipti dėmesį ne tik į tinkamą santykį su dukrą, bet ir į santykį su jos mama. Tėtis turi suteikti mergaitei palaikymą ir saugumą! Mergaitės savigarba priklausys nuo tėčio požiūrio į ją. Dukra, kurią tėvas priima, išsiugdys tinkamą savivertę.
Motinų Elgesio Stiliai ir Jų Poveikis
Psichologai išskiria įvairius motinų elgesio stilius, kurie turi skirtingą poveikį vaiko raidai. Nėra mamų grynuolių - visoms būdingi bent keli iš išvardytų auklėjimo stilių.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
- Mama perfekcionistė: Pernelyg kontroliuojanti, nerimastinga, baikšti, nuolat susirūpinusi savo išvaizda. Jos duktė: atsakinga, patikima (visose gyvenimo srityse), vertina sunkų darbą, užsispyrimą. Tačiau nuolat jaučia, kad kitų nuomonė - kur kas svarbesnė ir svaresnė nei jos.
- Nenuspėjama mama: Įsitempusi, pikta. Jos emocijos virte verda, todėl auklėjimas - chaotiškas, paremtas ne protu, o akimirkos nuotaika. Jos duktė: pasižymi puikiais socialiniais įgūdžiais ir pavydėtina empatija. Geba uždegti, sužavėti aplinkinius, paguosti liūdinčius, pagelbėti nelaimėje.
- Mama geriausia draugė: Su vaikais bendrauja kaip su sau lygiais. Tai - vienas iš būdų išsisukti nuo būtinybės brėžti ribas. Jos duktė: puikiai supranta, kokios svarbios yra ribos tarp vaikų ir tėvų, kolegų, draugų. Drąsiai prisiima atsakomybę ir tampa lydere.
- Mama kengūra: Nesijaučia saugi, negali paleisti vaikų ir suvokia juos ne kaip individus, o kaip savo pačios dalį ar tęsinį. Jos duktė: pasižymi puikia intuicija, geba nuspėti kitų poreikius ir norus, lojali, atsidavusi. Tačiau nepasitiki savimi, sunkiai priima sprendimus.
- Ideali mama: Jungia geriausias visų išvardytų tipų savybes. Būdama emociškai stabili, ideali mama mato savo vaikus kaip unikalias asmenybes ir padeda jiems siekti nepriklausomybės. Jos duktė: kadangi jaučiasi mylima ir suprasta, nebijo rizikuoti, santykius kuria nesibaimindama atmetimo reakcijos, pasitikėdama aplinkiniais.
Kaip Stiprinti Motinos ir Vaiko Ryšį
Stiprus motinos ir vaiko ryšys yra būtinas vaiko gerovei ir laimei. Yra keletas būdų, kaip motinos gali stiprinti šį ryšį:
- Būti dėmesingai ir jautriai: Reaguoti į vaiko poreikius, stengtis suprasti jo jausmus ir emocijas.
- Skirti kokybiško laiko: Praleisti laiką su vaiku, užsiimant jam patinkančia veikla, klausytis jo, kalbėtis.
- Būti atvira ir nuoširdžia: Dalintis savo mintimis ir jausmais su vaiku, būti pažeidžiama.
- Gerbti vaiko individualumą: Leisti vaikui būti savimi, priimti jį tokį, koks jis yra.
- Nustatyti ribas ir taisykles: Aiškiai apibrėžti, kas leidžiama ir kas ne, būti nuosekliai.
- Skatinti vaiko savarankiškumą: Leisti vaikui priimti sprendimus, daryti klaidas ir mokytis iš jų.
- Ieškoti pagalbos, kai reikia: Nebijoti kreiptis į specialistus, jei kyla sunkumų.
Taip pat skaitykite: Gebėjimų Modelio Apžvalga