Etiketas - tai elgesio normos, kurios padeda žmonėms sąveikauti su kitais, parodyti pagarbą ir kurti harmoningus santykius. Nors etiketas dažnai siejamas su suaugusiųjų pasauliu, vaikai taip pat turi išmokti svarbias taisykles, kurios formuoja jų bendravimo ir socialinio elgesio pagrindus. Tinkamai išmokytas etiketas gali padėti vaikams augti pasitikintiems savimi, gerbiantiems kitus ir gebantiems kurti gerus santykius su aplinkiniais.
Įvadas
Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines mandagaus elgesio prie stalo taisykles, kurias svarbu mokyti vaikus nuo pat mažens, kad jie augtų atsakingais, pagarbiais ir mandagiais žmonėmis. Geros manieros prie stalo užtikrina, kad valgymas bus malonus bei sklandus tiek pačiam valgytojui, tiek ir drauge su juo prie stalo sėdintiems.
Pagarba Kitiems
Pirmiausia vaikai turi išmokti pagarbos kitiems svarbą. Tai apima tiek suaugusiųjų, tiek bendraamžių pagarbą. Pagarba kitiems - tai ne tik geras elgesys, bet ir nuoširdus dėmesys, atidumas ir gebėjimas klausytis. Vaikai turi suprasti, kad kiekvienas žmogus turi savo vertę, nuomonę ir jausmus. Vaikus reikia mokyti sveikinti žmones, žiūrėti į akis kalbant, atsakyti mandagiai ir pasisveikinti, kai susitinka su kitais.
Mandagūs Žodžiai Ir Frazės
Tinkamas kalbėjimas yra viena svarbiausių etiketo dalių. Vaikai turi išmokti naudoti paprastas, tačiau svarbias frazes, tokias kaip „prašau“, „ačiū“, „atsiprašau“ ir „prašom“. Tai ne tik rodo gerą auklėjimą, bet ir suteikia vaikams pasitikėjimo savo santykiuose su kitais. Skatinkite vaikus naudoti „prašau“ ir „ačiū“ tiek namuose, tiek viešoje erdvėje. Padėkite jiems suprasti, kad malonūs žodžiai atveria duris į draugiškus santykius.
Elgesys Prie Stalo
Teisingas elgesys prie stalo yra viena iš pirmųjų etiketo taisyklių, kurių turi išmokti vaikai. Tai apima taisykles dėl valgymo manierų, stalo įrankių naudojimo ir mandagaus elgesio valgant. Vaikai turi išmokti valgyti tyliai, be triukšmo, laikyti stalo įrankius teisingai, neskubėti ir nepertraukinėti kitų. Praktikuokite valgymą kartu su vaiku, parodykite, kaip naudoti įrankius ir kaip valgyti su dantų žiedu. Paaiškinkite, kad prie stalo svarbu būti dėmesingiems ir mandagiems.
Taip pat skaitykite: Kas yra Mandagus ir Doras Elgesys?
Pagrindinės Stalo Etiketo Taisyklės Mažiems Vaikams
Pradėti mokyti vaikus gerų manierų valgant niekada nėra per vėlu. Tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai valgote, turite progą pamokyti juos deramo elgesio. Pradedant nuo teisingo naudojimosi stalo įrankiais ir baigiant laukimu, kol visi gaus savo patiekalą, maži vaikai gali išmokti ir praktikuoti geras valgymo manieras. Tiesiog stenkitės pamokyti juos kiekvieną dieną ir venkite pernelyg didelio spaudimo. Mokymosi, kaip reikėtų elgtis valgant, procesas yra ilgas ir vaikai per vieną kartą jo neišmoks. Taigi būkite kantrūs, bet nuoseklūs, ir galiausiai jūsų vaikai įpras elgtis tinkamai.
Štai kokių dalykų galite išmokyti vaikus, kuriems yra penki metai ar mažiau:
- Prie stalo sėdama nusiplovus rankas ir veidą. Mokykite vaikus, kad prieš valgį visuomet reikia nusiprausti. Tai ne tik daroma dėl asmeninės higienos, bet ir rodo pagarbą žmogui, kuris ruošė maistą, bei kitiems asmenims, kurie kartu sėdi prie stalo.
- Pradėti valgyti galima tik tada, kai visi susėda prie stalo. Mokykite vaiką, kad negalima pradėti valgyti, kol prie stalo nėra susėdę visi žmonės. Pradėti valgyti, kol ne visi sėdi prie stalo, yra didelė nepagarba. Žmonės valgo ir mėgaujasi maistu drauge.
- Maistas kramtomas uždara burna. Kramtyti uždara burna ir nekalbėti maisto pilna burna yra vienos pagrindinių deramo elgesio prie stalo taisyklių. Nuolat priminkite savo vaikams, kad jie kramtytų uždara burna.
- Negalima į burną prisigrūsti daug maisto. Mokykite vaiką, kad maisto negalima ryti - jį reikėtų valgyti mažais kąsneliais. Vienas iš būdų, kaip ugdyti šį įprotį, yra padėti šakutę ant stalo, kol maistas kramtomas.
- Negalima pamiršti žodžių „ačiū“ ir „prašau“. Nuolat priminkite vaikams, kad jie sakytų žodelius „ačiū“ ir „prašau“. Kitaip tariant, jeigu jie prašo kažką paduoti, jų prašymą turi lydėti žodis „prašau“. Jie taip pat turi padėkoti žmogui, kuris ruošė maistą, ar tiems asmenims, kurie jį aptarnavo ar kažką padavė nuo stalo.
- Reikia naudotis stalo įrankiais ir servetėlėmis. Vaikų nereikėtų skatinti valgyti rankomis, ypač jeigu jie valgo ne vieno kąsnio užkandžius. Parodykite jiems, kaip teisingai laikyti šakutę, ir pamokykite, kad ant kelių reikėtų pasidėti servetėlę. Vaikai taip pat neturėtų šluostytis rankų į drabužius ar nusivalyti burną rankove.
- Neleiskite jiems kritikuoti maisto. Tai, kas vienam skanu, kitam gali būti neskanu. Taigi neverskite vaikų valgyti tai, ko jie nenori. Viskas gerai, jeigu jie pasakys „Ne, ačiū“. Nors ir galite pasiūlyti jiems paragauti kažko nauja, neverskite jų ištuštinti savo lėkštes.
- Ant stalo - jokių žaislų, o fone - jokių ekranų.
Stalo Etiketas Vyresniems Vaikams
Kai vaikams sueina 6 metai ar daugiau, juos jau galima mokyti rimtesnio stalo etiketo, įskaitant žinias, kur padėti panaudotą servetėlę, ir kad pavalgius reikėtų pristumti kėdę prie stalo. Žinoma, jie ir toliau turi praktikuoti anksčiau išmoktus dalykus, kad prieš valgį reikia nusiplauti rankas ir kad kramtyti reikėtų uždara burna. Labai svarbu, kad čia nesustotumėte, nes vaikams reikia išmokti dar daug dalykų, kaip mandagiai ir pagarbiai elgtis tiek valgant namuose, tiek restorane ar svečiuose.
Štai ko reikėtų mokyti vyresnius vaikus:
- Tegu jie visada pasisiūlo padėti. Ar būtumėte namuose, ar svečiuose, raginkite savo vaikus visuomet paklausti suaugusiųjų, kuo jie galėtų padėti, ruošiant vakarienę.
- Tegu stebi šeimininką, kad žinotų, kada reikia išskleisti savo servetėlę. Paaiškinkite vaikams, kad servetėlę ant kelių reikėtų išskleisti tuomet, kai ją ant kelių pasideda šeimininkas.
- Negalima pertraukti kalbančio žmogaus. Mokykite vaikus, kad prie stalo jie turėtų palaukti savo eilės, kad papasakotų apie savo dieną ar kažką kita. Pratinkite vaikus kalbėtis apie naujienas, jų draugus, mokslą ir kitus įdomius dalykus.
- Jei vaikas kažko nepasiekia, tegu prašo paduoti, o ne siekia pats. Priminkite vaikui, kad niekada nereikėtų pačiam siekti toliau esančio maisto. Jei jis kažko nepasiekia, reikia paprašyti, kad jį paduotų arčiau sėdintis žmogus.
- Servetėlę reikėtų padėti ant kėdės, o ne ant stalo. Mokykite vaiką, kad trumpam pakilus nuo stalo, servetėlę reikėtų palikti ant kėdės. Panaudota servetėlė niekada neturėtų atsidurti ant lėkštės ar stalo.
- Norint pasitraukti nuo stalo, reikėtų atsiprašyti. Nors mandagiau yra likti sėdėti prie stalo, kol visi baigs valgyti, vaikas taip pat gali atsiprašyti ir pakilti nuo stalo anksčiau. Daugumai vaikų išsėdėti ilgai prie stalo gali būti sudėtinga.
- Pakilus nuo stalo, reikėtų pristumti kėdę. Kai vaikas atsistoja ir nori nueiti, kėdę reikėtų pristumti prie stalo.
- Pavalgius reikėtų nusinešti savo lėkštę. Labai svarbu įpratinti savo vaiką pavalgius nusinešti savo lėkštę. Kai jis įpras tai daryti savo namuose, tuomet lėkštę nusineš ir būdamas svečiuose.
- Valgant nereikėtų naudotis išmaniaisiais įrenginiais. Nors dauguma tėvų taiko šią taisyklę namuose, labai svarbu šios tvarkos laikytis ir tuomet, kai šeima valgo restorane ar svečiuose. Paaiškinkite vaikui, kad sėdėti prie stalo sukišus nosį į savo išmanųjį telefoną yra nepagarbu. Jis turėtų domėtis žmonėmis, su kuriais kartu valgo, o ne tuo, kas vyksta jo telefono ekrane.
- Ant stalo - jokių žaislų, o fone - jokių ekranų. Valgyti reikia naudojant stalo įrankius. Stalo įrankiai - ne žaislas. Ir ne muzikos instrumentas. Nepatikusio maisto negalima išspjauti atgal į lėkštę ar ant stalo.
Dėmesys Asmeninei Erdvei
Vaikai turi išmokti gerbti kitų asmeninę erdvę. Tai reiškia, kad jie turi suprasti, kada galima prisiliesti prie kito žmogaus, o kada reikia gerbti jo norą būti atokiau. Asmeninės erdvės ir privatumo pagarba yra svarbios tiek santykiuose su šeima, tiek su draugais ir kitais žmonėmis. Paaiškinkite, kada ir kaip yra tinkama susisiekti su kitais, pavyzdžiui, nešališkai pasikliaujant žmonėmis ir nesikabinti jų į asmeninę erdvę.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip Elgtis su Gyvūnais
Klausymosi Gebėjimas
Klausymasis yra labai svarbi etiketo dalis, nes tai rodo, kad vaikas vertina kitų nuomonę ir skiria dėmesį. Vaikai turi išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausytis, kai kiti dalijasi savo mintimis, jausmais ar pasakojimais. Tai padeda kurti sveikus santykius ir moko pagarbaus bendravimo. Skatinkite vaiką klausytis, kai kalba kiti, ir parodykite pavyzdį. Kai vaikas kalba, išmokykite jį laukti, kol baigs kalbėti kitas.
Padėjimas Ir Bendradarbiavimas Su Kitais
Bendradarbiavimas ir padėjimas kitiems yra svarbi dalis, kad vaikai galėtų kurti draugiškus ir sveikus santykius. Mokykite vaikus būti draugiškais, dalytis ir padėti kitiems, nes tai ne tik gerina santykius, bet ir formuoja atsakingą elgesį. Skatinkite vaikus dalytis savo žaislais, padėti bendraamžiams arba padaryti gerus darbus, kaip pavyzdžiui, tvarkyti žaislus ar padėti atlikti namų ruošos darbus. Net ir pačių mažiausių galima paprašyti padėti šeimos nariams, draugams ar mokytojams.
Atsiprašymas Už Klaidas
Vaikai turi išmokti pripažinti savo klaidas ir atsiprašyti, kai jie padaro ką nors netinkamo. Atsiprašymas yra svarbi savikontrolės ir atsakomybės dalis, kuri padeda sušvelninti įtampą ir išlaikyti draugiškus santykius. Paaiškinkite vaikui, kad, jei jis padarė klaidą ar įžeidė kitą, svarbu atsiprašyti ir išreikšti savo apgailestavimą. Pavyzdžiui, „Atsiprašau, kad taip pasielgiau, tai nebuvo teisinga“.
Pagarba Laiko Ir Darbo Tvarkai
Mokyti vaikus laiko valdymo ir darbo tvarkos yra labai svarbu. Tinkamai supratę, kaip gerbti laiką, jie išmoks būti punktualūs ir atsakingi, kas yra svarbu tiek mokykloje, tiek vėliau gyvenime.
Kaip Mokyti Etiketo
Geriausias būdas išmokyti etiketo - rodyti pavyzdį. Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius, todėl svarbu, kad tėvai ir kiti artimieji patys laikytųsi etiketo taisyklių. Taip pat galite kalbėtis su vaikais apie etiketą, paaiškinti jiems, kodėl svarbu elgtis mandagiai ir pagarbiai. Skatinkite vaikus naudoti „prašau“ ir „ačiū“ tiek namuose, tiek viešoje erdvėje. Padėkite jiems suprasti, kad malonūs žodžiai atveria duris į draugiškus santykius. Praktikuokite valgymą kartu su vaiku, parodykite, kaip naudoti įrankius ir kaip valgyti.
Taip pat skaitykite: Mandagus elgesys ugdymo įstaigoje
Savarankiškumo ugdymas ir mokymas pačiam priimti sprendimus yra labai svarbus nuo pat mažumės, tačiau pagarbos suaugusiems įskiepijimas - tiesiog būtinas. Mažyliui paprašius leidimo nepamirškite jo pagirti, patikinkite, kad jis pasielgė teisingai, kad nepamirštų ir kitą kartą vėl atsiklausti tėvelių ar kitų suaugusiųjų. Žinoma, reikėtų nepamiršti, kad pagarba turi būti abipusė, tad, norėdami pasiskolinti vaiko žaislą ar pieštukus taip pat paprašykite jo leidimo.
Dažnos Klaidos Ir Kaip Jų Išvengti
- Vaikas tyčia pokštauja, pavyzdžiui, mėto maistą ar šakute barbena į stiklinę? Tikėtina, kad mažylis tikrina ribas ir jam įdomi jūsų reakcija. Išmintingiausias sprendimas - ignoruoti tokį elgesį, kol jis liausis, o tada ramiai priminti, ko iš jo tikitės prie stalo.
- Vaikui netinka viskas, ką siūlote? Vaikui augant jam labai svarbus savarankiškumas, o jo apribojimas dažnai sukelia priešišką reakciją. Suteikite galimybę vaikui pačiam daryti sprendimus, tačiau juos šiek tiek gudraukite.
- Vaikas prie stalo elgiasi itin destruktyviai? „Aštrias“ vaiko reakcijas tiek prie stalo, tiek ir bet kur kitur dažniausiai lemia fiziologinės priežastys, t.y. nuovargis (galbūt vaikas yra pervargęs?), alkis (galbūt vaikas peralko?), perteklinė stimuliacija (galbūt vaikas šiandien patyrė itin daug įspūdžių?), prasta savijauta (galbūt vaikui pakilo temperatūra?) ir pan.
Alternatyvūs Metodai Ir Patarimai
Jei namuose susidariusi tokia situacija, kai rėkia vaikas, rėkia mama, rėkia tėtis, močiutė, pirmiausia norisi atsakyti: „tiesiog nerėkite“. Riktelėjai vieną kartą, kitą kartą vaikas tau atgal, tada vėl tu jam. Tu vaikui žodį, jis tau penkis atgal… Va taip ir prasideda. Viena tokia savaitė ir nebežinai ko griebtis, visi namiškiai suirzę vaikšto. Nieko čia tokio jie kartais pasitaiko riktelti, blogiau jei tai kartojasi ir kartojasi ir kartojasi.
"Kai - Tada" Metodika
Ši metodika skirta kontroliuoti, kokia tvarka įgyvendinama įprasta dienos rutina.
- „Kai ……..” - yra toks dalykas, pareiga, kurią vaikas dažniausiai tiesiog turi atlikti, tai yra dalis dienos rutinos (susitvarkyti, nusiprausti, paruošti pamokas, išnešti šiukšles, pavalgyti ir t.t.).
- „Tada ………“ - yra normalus, kas dieną priklausantis, vaikui įprastas malonumas, t.y. malonioji dienos rutinos dalis (30 min. prie kompiuterio, eiti į kiemą su draugais, eiti į treniruotę, žiūrėti filmuką, vakaro pasaka ir t.t.). Tai jokiu būdu nėra kažkoks prizas už pareigos atlikimą, kurio šiaip normaliai vaikas nebūtų gavęs. Na tarkim visiškai netinkama sakyti „Kai susitvarkysi žaislus, tada važiuosim į McDonaldą“. Nebent buvo iš anksto susitarta, kad šiandien važiuosite.
- „Tada“ privalo būti kažkas, ką vaikas iš tikro mėgsta ar ko laukia.
- Jei pasakėte „Kai - Tada“ - vadinasi pasakėte. Kol vaikas nepadarė „Kai“ jokių „Tada“. Vienas kartas, antras, trečias ir vaikas supras, kad esate rimtai nusiteikę bei perpras šį bendravimo būdą.
- Pasakėte „Kai - Tada“ ir eikite veikti savo veiklų. Jei stovėsite šalia vaiko į šonus įremtomis rankomis ir spoksosite į jį laukdami kada jis ims vykdyti „Kai“ sulauksite tik pasipriešinimo ir atsikalbinėjimų. Jūs jau pasakėte sąlygą ir lai vaikas renkasi ar darys dabar ar truputį vėliau. Jei atidėlios ir padarius „Kai“ tiesiog bus prapuolęs „Tada“ (draugai iš kiemo jau parėję namo, treniruotė pasibaigusi, filmukai praėję, atėjo 22 val.
- „Kai“ nėra tas pats, kas „Jeigu“. Sakyti „Jei susitvarkysi žaislus, tada galėsi eiti žiūrėti filmukų.“ nederėtų, nes žodis „Kai“ reiškia, kad anksčiau ar vėliau darbas bus atliktas, o žodis „Jeigu“ palieka pasirinkimą jo neatlikti. Iš esmės šio metodo tikslas yra užtikrinti, kad vaikas atliktų pirmąją sakinio dalį, t.y. savo pareigas, darbelius. Sakydami „Kai padarysi……“ mes perduodame žinią, kad nėra klausimo „ar bus padaryta“, akivaizdu, kad darbas bus atliktas tik lieka vaiko pasirinkimas laike + motyvacija greičiau padaryti ir bėgti mėgautis malonumais.
"Prašau Pabandyti Iš Naujo" Metodika
Vaikai be proto jautrūs aplinkai, jei sustoja ir pagalvoja - kuo puikiausiai žino ką, kaip ir kada dera daryti. Dar geresnė žinia, kad vaikus sustoti ir pagalvoti priverčia vos 4 gražiai ir draugiškai tėvų ištarti žodžiai - „Prašau pabandyti iš naujo.“. Viskas. Ramybė, draugiškas, skatinantis pamėginti dar kartą, balso tonas, mielas žvilgsnis, šypsena ir vaiko elgesys iš naujo.
Pavyzdžiui:
- Nuėjus į teatrą per pertrauką lekia laiptais ir grūdasi pirmas į kavinukę?
- Atmestinai susitvarkė kambarį / susidėjo drabužius / pasiklojo lovą?
- Užuot stengęsis ir gražiai (pagal savo gebėjimus) piešęs, atmestinai priterliojo?
- Buvote svečiuose, o susiruošus eiti namo vaikas išlėkė pro duris nei ačiū, nei sudie netaręs?
- Skundžiasi, jog nepasidalina kažko su draugu ar broliu?
- Nemandagiai / nepagarbiai reikalauja kažko iš tėvų (maisto, žaislo, drabužių, į kiemą, pas draugą, kompiuterio)?
Jei paprašius pasitaisyti iš pirmo karto pavyko nepakankamai gerai, prašymą pabandyti iš naujo kartojame tol, kol pavyks bent jau patenkinamai Bet dažniausiai vaikai tiksliai idealiai žino koks elgesys yra deramas, mandagus ir pagarbus. Minutėlę stabteli, pagalvoja ir sugalvoja! Ne, nereikia vaiko engti ir kažko nenormalaus ar perdėto reikalauti, kalba eina apie paprasčiausią elementarią pagarbą aplinkai, apie elgesį su kitu tokį, kaip pats vaikas norėtų, jog kiti su juo elgtųsi.
Tokiu būdu, naudojant frazę „Prašau pabandyti iš naujo.“, išvengiama moralizavimo, pamokslavimo, vaiko žeminimo, jo elgesio smerkimo, vaiko sumenkinimo viešoje vietoje, t.y. girdint ir matant aplinkiniams. Jei dažniausiai vaikui neaiškiname ir nepamokslaujame kaip elgtis derėtų, susiklosčius situacijai kai privalome reikalauti tikslaus elgesio (juk būna tokių situacijų, pvz.: vestuvės), galime jo reikalauti, o vaikas klausys su malonumu, t.y.
Auginsime žmogų, kuris žinos, jog yra pajėgus savarankiškai tinkamai prisitaikyti bet kokioje nepažįstamoje ir naujoje situacijoje.
"Taip - Ne" Metodika
Šį pokalbio scenarijų naudokite kas kartą, kai vaikai bando zirziančiai derėtis, apsimesti, kad nežino, negirdėjo ir t.t. Šio metodo naudojimas ne tik užkerta kelią nesusišnekėjimui, bet ir ugdo konstruktyvų bendravimą, t.y. Tokių neginčijamų taisyklių yra kiekvienuose namuose, gal tos taisyklės kiek skirtingos, turi mažesnes / didesnes ribas bet jų pas visus yra.
Pavyzdžiui, laukiant svečių, ruošiant vakarienę, ant stalo pūpso tortas. Nei gimtadienis, nei balius, tiesiog mieli draugai ateina. Vaikas prašo torto atpjauti ar vis taikosi pirštą į jį įkišti ir paragauti, Jam jau pasakyta, kad „ne“, t.y. ne dabar. O jis vis tiek suka ratus, bando ir pirštą link torto tiesti ir derėtis.
- Taip. - Aš tau atsakiau kada jį ragausim? Be išsiplėtimų, paaiškinimų. Klausimą formuluojam taip, kad vaikas į jį galėtų atsakyti tik „taip“ arba „ne“. Šioje vietoje daliai vaikų situacija taps aiški ir jie nueis užsiimti kuo nors kitu. Bet dalis kalbą tęs, sakys „bet“, „o gal galima truputį“ ar kažką panašaus.
- Ne. Vaikas bus priverstas šito klausimo paklausti ir gaus atsakymą „Ne“. Net ir pats atkakliausias „standartinės raidos“ vaikas šioje vietoje pasiduoda.
Jei vaikas diena iš dienos zirzia dėl to paties dalyko, pvz.: prašo žaisti futbolą svetainėje arba namo priekyje kur gėlės ir vazonai, situaciją rekomenduojama nupiešti ir pakabinti matomoje arba konkrečioje įvykio vietoje. Kai vaikui vėl kils mintis, kad gal paprašius / pazyzus tėvai nusileis, siunčiame žiūrėti piešinio ir net nebediskutuojam. Sako, kad ši metodika (ypač situacijos nupiešimas) veikia net autizmu sergantiems vaikams. Šis metodas - pokalbio struktūra tinka ir galutinės tėviškos nuomonės pasakymui paaugliams. Na tarkim kai jie derasi dėl to, kad neruoš namų darbų, į lovą nešis telefoną, liks nakvoti pas draugus ar grįš namo paryčiais. Jie paklausė - tėvai atsakė. diskusijų. Apibendrinkite vienu žodžiu vaiko elgesį, vertą pagyrimo - „Tu surūšiavai savo pieštukus, kreideles, mašinytes irgi.