Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama mandagaus ir doro elgesio samprata, jo svarba asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime. Aptariami doroviniai principai, vertybės, kurios lemia žmogaus elgesį, bei jų įtaka tarpusavio santykiams ir visuomenės gerovei.
Kas yra dorovė?
Dorovė - tai ypatinga žmonių tarpusavio sąveikos forma, kuri sudaro dvasinį bendravimo pagrindą. Doroviškai įprasmintas bendravimas yra ne tik žmonių savitarpio supratimas, palankumas, sugebėjimas prasiskverbti į kito dvasinį pasaulį, vienytis, pasiekti veiksmų harmoniją, bet ir specifinis socialinių vertybių įtvirtinimo ir perteikimo būdas, be kurio iš viso nebūtų įmanoma palaikyti ir tobulinti žmonių bendravimą. Dorovė pirmiausia suponuoja vertybinį žmogaus santykį su kitu žmogumi, su socialine aplinka ir visuomene.
Dorovė ir Bendravimas
Žmonių bendravimą savitai sąlygoja dorovė, jos principai, normos. privatus atskirų asmenų reikalas. Tai ypatingai aktualu šių dienų civilizuotos visuomenės žmonių dorovinio ugdymo problema. Visuomenė negali normaliai funkcionuoti, jei žmonių bendravimo kultūra nuskurdusi ir destruktyvi.
Dorovė susijusi su bendravimu. „Bendravimas yra realus dorovės įsikūnijimas“. Koks žmonių dorovinis gyvenimas, toks ir bendravimas. Dorovė įprasmina bendravimą. Ji tarsi iš šalies veikia patį bendravimą, jį normina, reguliuoja. Per bendravimą žmogus pasiekia savo būties pilnatvę, įprasmina dorovinį vertingumą. Žmogaus gyvenimas be draugystės, meilės, pasiaukojimo yra nepilnavertis. Taigi bendravimo ryšiai su kitais žmonėmis sudaro pagrindinį kiekvieno dorovinės traukos lauką.
Dorovinė Bendravimo Kultūra
Dorovinė bendravimo kultūra - plati ir imli sąvoka. Jos turinys ir lygis priklauso nuo bendravimo žmonių kultūros, nuo jų įdėjimo, politinio, intelektualinio, estetinio išprusimo. Tačiau bendravimo kultūroje, glaudžiai sąveikaudamas su visomis būtinomis dorovinio pasaulio sritimis, lemiamą vaidmenį vaidina dorovinis žmogaus turtingumas.
Taip pat skaitykite: Patarimai, kaip Elgtis su Gyvūnais
Kartais dorovinė bendravimo kultūra sutapatinama su etiketu - išorinių elgesio normų laikymosi. Etiketo taisyklėse atsispindi visuomenėje susiklostę doroviniai žmonių santykiai, taip pat tam tikras estetinis elementas, pasireiškiantis žmogaus elgesio manierų grožiu. Etiketas pagrįstas tomis elementariomis dorovės normomis, kurios išreiškia pagarbą kitam žmogui, jis glaudžiai susijęs su mandagumo taisyklėmis, susiformavusiomis ilgoje žmonijos socialinės raidos istorijoje. Etiketo sritis plati. Jam priklauso daugybė kasdieninio bendravimo bei elgesio normų. Etiketo normų laikymasis - svarbi priemonė, užtikrinanti bendravimo kultūrą. Tačiau nereikia etiketo pervertinti. Jis įgyja tikrąją prasmę tik tuomet, kai grindžiamas žmonių dvasiniu doroviniu turtingumu.
Dorovinė bendravimo kultūra priklauso ne tik ir ne tiek nuo atskirų asmenybių, kiek nuo visų bendraujančių sąveikos. Juk bendravimas - tai sudėtinga grįžtamųjų ryšių sistema. Bet koks nesusipratimas, kilęs dėl vieno žmogaus kaltės dažnai lemia ištisą negatyvių poelgių grandinę. Ypač aktualūs žmonių bendravimo santykiai darbe. Nuo bendravimo kultūros darbe priklauso bendra žmogaus dvasinė savijauta, nuotaika, pasitenkinimas savo veikla. Pagaliau gera savijauta darbe - tai didesnis darbo intensyvumas ir našumas.
Pagrindinės Dorovinės Vertybės
Yra ir kitų vadovo dorovę lemiančių reikšmingų vertybių. Pačio pagrindinės yra trys: tiesa, teisingumas ir nuosavybė.
- Tiesa yra būties atspindys, arba tai, kas atitinka tikrovę. Čia ir slypi tiesos moralinė reikšmė bei prasmė. Tiesa įpareigoja, o šis įpareigojimas remiasi tikrove. Vadinasi, sakyti tiesą reiškia rodyti tikrovei pagarbą ir ištikimybę. Tiesą kalbantis asmuo yra tikrovės ir būties vertybės skleidėjas, gerbėjas, gynėjas ir mylėtojas. Praktika rodo, kad dažnas vadovas užmiršta savo priedermę skleisti tiesą. Melas yra tiesos priešingybė, todėl meluoti reiškia iškreipti tikrovę, ją nutylėti, slėpti. Melagis yra tikrovės vertybės atmetėjas, jos niekintojas. Tiesos atskleidimas dažnai atneša skausmo, yra nemalonus, sukrečia, sukelia neviltį, rūpesčių, nerimą, sielvartą, nusivylimą, desperaciją ir kančią. Vis dėlto melagystės to nepateisina ir melo dorybe ar moraline vertybe nepaverčia. Kitaip tariant, jokie tariamai kilnūs motyvai tiesos vertybės nesužlugdo, o melo nepaverčia nauja vertybe. Visi žino, kad nėra ir negali būti jokių tiesos pakaitalų.
- Teisingumas yra tarsi tiesos palydovas. Kaip ir tiesa, jis remiasi žinojimu ir gėriu. Tik į tiesą žvelgiame iš metafizinių ir pažinimo pozicijų, o į teisingumą žiūrime kokybiniu ir dorybės žvilgsniu. Teisingumas yra teigiamas ir tvirtas valios apsisprendimas „kiekvienam atiduoti tai, kas jam priklauso“.
- Nuosavybė yra dorovę lemiantis gėris ar ekonominė vertybė. Dorovė reikalauja, kad kitų asmenų nuosavybė būtų gerbiama ir neliečiama.
Pagarba kaip Mandagaus Elgesio Pagrindas
Mandagumas priklauso nuo požiūrio į asmenį kaip didžiausia vertybę. Mandagūs gali būti tik dorovingi. Tad norėdami įgyti gero elgesio įgūdžių, turime pirmiausia ugdyti savyje meiles ir pagarbos jausmus žmogui ir visai mūsų aplinkai.
Pagarbos Formos
- Savigarba: Tai savęs vertinimas ir gerbimas, kuris atsispindi žmogaus elgesyje ir santykiuose su kitais.
- Taktiškumas: Tai sugebėjimas elgtis taip, kad nesukeltume nepatogumų ar įžeidimų kitiems žmonėms.
- Delikatumas: Tai subtilus ir jautrus elgesys, atsižvelgiant į kitų žmonių jausmus ir poreikius.
- Korektiškumas: Tai taisyklingas ir tinkamas elgesys, atitinkantis visuomenės normas ir etiketo reikalavimus.
- Tolerancija: Tai pakantumas kitų žmonių nuomonei, įsitikinimams ir elgesiui, net jei jie skiriasi nuo mūsų pačių.
- Mandagumas: Tai pagarbus ir malonus elgesys, rodantis dėmesį ir geranoriškumą kitiems žmonėms.
Mandagumo Esmė
Tikrasis mandagumas yra tvirto būdo ir geros širdies vaisius. Neturint kilnios sielos, yra beveik negalima išmokti būti mandagiam. Jei mandagumas neina kartu su charakteriu, tada lengva prigauti žmones, po žibančia išore slepiant supuvusią sielą.
Taip pat skaitykite: Mandagus elgesys ugdymo įstaigoje
Mandagumas ir būdas yra susiję, kaip priežastis su pasėka. Kas dėl kitų gero suvaldo savo blogą nuotaiką, kas pakenčia kitų ydas, kas padeda draugui nelaimėje, tas yra ne tik mandagus, bet kartu ir tvirto būdo vyras. Kas tikrai mandagus ir išlavintas, tas toks bus ne tik kitų akyse, bet ir tada, kai jo niekas nematys, kai jis liks vienas, nes mandagumas sutinka su jo charakteriu ir neturi jokių prievartos ar varžymosi žymių.
Mandagumas ir Bendravimas
Mandagumas mažmožiuose yra tas pat, kas artimo meilė didžiuose dalykuose. Jis yra alyva, kuria tepamas draugijos mechanizmas, kad lengvai suktųsi visi jo ratai ir rateliai. Todėl mandagumas turi lydėti kiekvieną daiktelį, kurių kasdieniniame gyvenime yra tūkstančiai.
Mandagumas ir Etika
Sveiko proto ir moralės (dorovės) derinį gerai iliustruoja amerikiečių firmos “Procter and Gamble” elgesys, kai iš rinkos buvo išimti jos gaminami tamponai Rely, nustačius, jog jie sukelia toksinio sindromo šoką. Kompanija išleido 75 mln. dolerių ir sugaišo 20 metų, kol problemą išsprendė. Šitaip ji užsitikrino aukštą pelningumą ateityje ir kartui pelnė visuomenės pasitikėjimą jos siūlomo produkto saugumu.
Vadovo Dorovė ir Moralė
Mano darbo tikslas yra plačiau apžvelgti įmonės, organizacijos ar šiaip kokios verslo grupės vadovo dorą, moralę. Vadovui be kompetencijos ir kvalifikacijos, valdymo darbui reikalingos ir tam tikros asmeninės, psichologinės savybės. Visų svarbiausia - tai vadovo moralė(dorovė).
Svarbus vadovo moralumo požymis yra principingumas. Darbuotojai savo vadovui gali atleisti nepakankamą profesinį pasirengimą, organizacinių sugebėjimų, iniciatyvos stoką, tačiau jeigu jis neprincipingas, jeigu elgesys neatitinka kolektyvo interesų, jeigu netinkami santykiai su žmonėmis, tokio vadovo pavaldiniai negerbs.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko elgesį
Moralinių savybių grupėje labai svarbus atsakomybės jausmas. Viena vadovo darbo ypatybių yra ta, kad jis atsako ne tik už savo, bet ir už pavaldinių veiklą, jos rezultatus. Ši atsakomybė įvairi: moralinė, profesinė, teisinė, politinė, net baudžiamoji. Kiekvienas vadovas privalo suvokti jos svarbą kolektyvo gyvenime.
Moralinių savybių grupei skirtini ir vadovo pedagogo bruožai. Vadovas yra atsakingas už jam patikėtų žmonių veiklos rezultatus ir moralę, todėl turi būti dar ir pedagogas. Nori jis ar ne, kelia sau tokį tikslą ar ne - visur ir visada daro auklėjamąjį poveikį pavaldiniams.
Pagaliau svarbi vadovo savybė yra kasdienė moralė. Žmogus valdo taip, kaip gyvena. Vadovo žodis garbingas, tačiau tik tada, kai nesiskiria nuo darbų. Jokie nuopelnai, išsilavinimas, profesinis pasirengimas, kompetentingumas neturės vertės, jei skelbiami tiesos ir moralės principai netaps vadovo gyvenimu. Asmeninis pavyzdys - būtinas bruožas, be kurio visos kitos savybės nublanksta.