Maniakinė Šizofrenija: Kas Tai Yra, Priežastys, Simptomai, Diagnostika ir Gydymo Būdai

Maniakinė šizofrenija - tai kompleksinis psichikos sutrikimas, apimantis tiek šizofrenijos, tiek manijos simptomus. Ši būklė gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, nors dažniausiai diagnozuojama jauniems suaugusiems. Straipsnyje aptarsime, kas yra maniakinė šizofrenija, kokios jos priežastys ir rizikos veiksniai, kokie simptomai ir požymiai būdingi, kaip diagnozuojama ir kokie yra gydymo būdai. Taip pat panagrinėsime, kaip šis sutrikimas veikia asmens santykius ir darbą, bei kokią pagalbą galima rasti Lietuvoje.

Ligos Apibūdinimas

Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingas tikrovės suvokimo, mąstymo nuoseklumo ir produktyvumo sutrikimas, taip pat ryškus socialinis atsiribojimas. Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, gali patirti haliucinacijas ir kliedesius. Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, todėl ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais.

Manija - tai psichikos sutrikimas, priskiriamas nuotaikos sutrikimų grupei, kuriam būdinga liguistai pakili, linksma nuotaika. Dažniau pasitaiko manijos sindromas, kuriam būdinga linksma nuotaika, pagreitėjęs mąstymas ir suaktyvėję judesiai.

Manijos Sindromo Ypatumai

Manijos sindromui būdinga triada:

1. Linksma nuotaika.
2. Pagreitėjęs mąstymas.
3. Suaktyvėję judesiai.

Manijos metu pacientų nuotaika ir savijauta puiki, jie būna džiugūs, viskuo patenkinti, aktyvūs, pasitempę, greitų judesių, neturi jokių problemų, jaučia dvasinį bei fizinį komfortą, viskas jiems atrodo lengvai pasiekiama, aplinka nuostabiai graži. Ligoniai, kuriems yra maniakinis sindromas, dažniausiai būna tarsi persikėlę į kitą, šviesų, spalvingą ir turtingą pasaulį. Grįžimu į normalią būseną jie kartais laiko „grįžimu į pilkumą“.

Taip pat skaitykite: Supraskite maniakinės depresijos testą

Ligos Dažnumas ir Paplitimas

Manijos sindromas pasitaiko rečiau negu depresinis. Be to, pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais jis vis retėja. Manijos priepuoliai trunka įvairiai, bet paprastai ilgiau nei savaitę. Periodai tarp priepuolių gali trukti kelerius metus. Paprastai manijos priepuoliai prasideda pavasarį, ilgainiui sezoniškumas turi vis mažesnę reikšmę.

Tipiškiausias manijos sindromas būna sergant dvipoliu afektiniu sutrikimu, kuris pasitaiko 0,3-1,5proc. žmonių. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda apie 15-30 metus. Dvipoliu afektiniu sutrikimu vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys.

JAV net 1 % visų gyventojų yra diagnozuojama šizofrenija, o Lietuvoje vidutinis sergamumo lygis yra 0,5 % visų gyventojų.

Ligos Priežastys ir Rizikos Veiksniai

Kaip ir daugelio psichikos sutrikimų, manijos atsiradimo priežastis nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog manijos atsiradimą lemia įvairios neurologinės (galvos trauma, onkologiniai susirgimai), psichologinės priežastys (stresas dėl socialinių konfliktų), pagreitėjusi neuromediatorių apykaita smegenyse (noradrenalino, serotonino). Didelę reikšmę šio sutrikimo atsiradimui turi ir genetinis polinkis. Nustatyta, kad suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių. Manija sergančiųjų artimieji turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais.

Manijos sutrikimą galima pastebėti sergantiems maniakine depresine psichoze, šizofrenija ir kitomis psichikos ligomis. Psichologinės teorijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos.

Taip pat skaitykite: Maniakinės Depresijos Diagnostika

Šizofrenijos Priežastys

Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šiuo metu daugiausiai šalininkų turi genetinio paveldėjimo teorija. Ji grindžiama tuo, kad jei vienas iš identiškų dvynių serga šizofrenija, kitam susirgti tikimybė išauga iki 60 %. Visgi spėjama, kad žmogus paveldi tik didesnę tikimybę susirgti šizofrenija, tačiau ligai pasireikšti būtini ir išorės veiksniai, tokie kaip: virusų poveikis, prasta motinos mityba nėštumo metu, gausus marihuanos vartojimas ar stiprūs psichologiniai išgyvenimai.

Taip pat nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.

Bipolinio Sutrikimo Priežastys

Kas gali paskatinti bipolinio sutrikimo atsiradimą?

• Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių turi šį sutrikimą, tikimybė susirgti yra didesnė.
• Biologiniai pakitimai - įvairių smegenų regionų ir neuromediatorių sąveikos disbalansas yra kertiniai veiksniai bipolinio sutrikimo genezėje.
• Aplinka - traumuojanti patirtis ir stresinė būsena gali prisidėti išprovokuojant sutrikimo pradžią.

Ligos epizodus gali provokuoti endokrininiai sutrikimai (pvz., skydliaukės patologija ar Kušingo liga), moterims - nėštumas, menopauzė. Taip pat šią ligą gali išprovokuoti alkoholis ar narkotinės medžiagos.

Ligos Simptomai ir Požymiai

Sergant psichoze pastebimi nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, pasireiškiantys depresijos arba pakilimo kraštutinėmis nuotaikomis - beviltišku liūdesiu arba euforija, visišku vangumu arba aktyvumu, perdėta savigarba arba jos netekimu, bejėgiškumu arba visagalybe. Sergantiesiems psichoze būdinga interesų stoka, žodinės kalbos ir kūno raiškos skurdumas.

Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo gydymas

Į akis krinta maniakų išvaizda. Jie atrodo jaunesni, negu yra iš tikrųjų, jų veidas gyvesnis, paraudęs, besišypsantis. Jie daug, garsiai ir greitai kalba, dėl to balsas dažnai būna užkimęs. Patys ligoniai- pasitempę, blizgančių akių greitų judesių.

Tiek išvaizda, tiek psichopatologija priklauso nuo maniakinio sindromo laipsnio. Lengvesniais atvejais ligoniai būna veiklūs, turi daug planų, stengiasi juos įgyvendinti. Jam nėra neįveikiamų kliūčių, viskas lengvai sekasi. Aplinkiniai dažnai neįžiūri jo elgesyje ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai vartoja svaigiuosius gėrimus, leidžia pinigus, perka nereikalingus daiktus, lengvai užmezga naujus santykius, ieško atsitiktinių lytinių santykių, mėgsta kalbėti erotine tematika, nors ankščiau tai buvo nebūdinga. Pacientų aprangoje dažnai trūksta saiko - dėvi ne tam amžiui ir ne tai progai skirtus rūbus, moterys linkusios labai puoštis.

Sunkesniais atvejais manijos veikiami ligoniai būna susijaudinę, tačiau jų veiklos kryptingumas vis tiek išlieka. Ligoniai kuria begales planų, stengiasi juos realizuoti, bet pradėję nebaigia ir griebiasi kitos veiklos. Jie visiškai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą - nesišukuoja, nekerpa plaukų, vyrai nesiskuta, moterys nesidažo. Ligoniai išsiskiria savo kalbumu, judrumu, daug kartų per dieną prašo pasikalbėti, vėlai vakare ar nakties metu skambina mažai pažįstamiems žmonės, gatvėje gali užkalbinti nepažįstamą ir dalinti jam savo patarimus, siūlo savo paslaugas. Ligonio kalba būna vulgari, ciniška.

Maniakinio sindromo metu sutrinka miegas. Ligoniai miega trumpai, anksti keliasi ir puola tvarkyti „svarbių“ reikalų. Miego trukmė sutrumpėja iki 2-3 val. per naktį. Jie jaučiasi fiziškai stiprūs, nepavargsta nei po ilgų kelionių, nei po sunkaus darbo.

Ligonių mąstymas būna labai pagreitėjęs. Galvoje sukasi daug minčių, jos greitai kinta, nespėja visų išsakyti, dėl to gali susidaryti nerišlaus mąstymo įspūdis. Rašoma daug ir greitai, didelėmis raidėmis, tekste daug taisymų, pabraukimų, trūksta nuoseklumo, praleidžiamos raidės, žodžiai, mintys padrikos.

Atmintis gali būti pagerėjus, nors užfiksuoti naujus dalykus sunku. Dėl menko gebėjimo sutelkti dėmesį ir polinkio fantazuoti ligoniai gali ir patys nesusigaudyti, kur tikrovė, o kur fantazija. Jie tampa labai nesavikritiški, pervertina idėjas ir kliedesius.

Iš suvokimo sutrikimų dažnai pasitaiko iliuzijų, ypač regos. Haliucinacijų būna retai, ir tik elementarių, susijusių su pakilia nuotaika - linksmi balsai, malonus kvapas ar skonis ir kt. Maniakinam sindromui būdingi suintensyvėję instinktai ir potraukiai, ypač seksualiniai.

Kiti Manijos Variantai

• Pikta manija - tai būsena, kai greta pakilios nuotaikos, pasireiškia pyktis, dirglumas, irzlumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Ligoniai su visais ginčijasi, kišasi į ne savo reikalus.
• Neproduktyvi manija - kai ligoniai būna linksmi, bet pasyvūs, vangūs, nenori imtis jokios veiklos.
• Manija, kuriai būdingas stuporas (sustingimas). Jos metu būna tik vienas maniakinės triados komponentas - linksma nuotaika, o mąstymas sulėtėjęs, judesiai aiškiai prislopinti.

Šizofrenijos Simptomai

Pirmieji šizofrenijos simptomai dažnai pasireiškia paauglystėje, tad ankstyvieji rimtos ligos požymiai klaidingai gali būti laikomi paauglišku elgesiu arba depresijos požymiais. Tokie simptomai gali būti:

• Atsiskyrimas nuo draugų ir šeimos
• Draugų ar socialinio rato keitimas
• Susitelkimo ir dėmesio pokyčiai
• Miego problemos
• Irzlumas ir emocinis susijaudinimas
• Prasti akademiniai pasiekimai, sunkumai mokytis

Į šiuos simptomus turi būti kreipiamas rimtas dėmesys, nes kuo ilgiau jie yra negydomi, tuo blogesnės bendros ligos pasekmės.

Šizofrenija pasireiškia dviejų tipų simptomais - pozityviais ir negatyviais.

Pozityvūs simptomai:

Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:

• Haliucinacijos - visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
• Kliedesiai - įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
• Mąstymo sutrikimai - pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.

Negatyvūs simptomai:

Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Negatyviems simptomams priskiriama susilpnėjusi emocinė reakcija į, atrodytų, svarbius įvykius, ryžto ir valios praradimas, kalbos sklandumo suprastėjimas.

Bipolinio Sutrikimo Simptomai

Bipolinis sutrikimas, kuris anksčiau buvo vadintas maniakine depresija, pasireiškia ekstremaliais nuotaikos svyravimais, įskaitant emocinius pakilimus ir nuosmukį - depresiją. Šios būsenos gali keistis kelis kartus per metus. Pakilimo (manijos arba hipomanijos) laikotarpiu žmogus būna ypač energingas, labai pasitikintis savimi, jaučia euforiją, dingsta miego poreikis. Depresijos metu žmogus nebegali dirbti, nuolat miega, būna prislėgtas, jam sunku net pavalgyti ar nusiprausti. Savižudiškos mintys ir elgesys yra įprastas reiškinys tarp sergančiųjų. Įvairios priklausomybės eina išvien su bipoliniu sutrikimu.

I tipas yra diagnozuojamas, jei asmuo patiria bent vieną ryškų manijos epizodą. II tipu sergantys asmenys išgyvena depresijos epizodus, dažnai varginančius ir užsitęsusius. Iki jų (ar tarp jų) - hipomanija, kuri dažnai priimama, kaip normali savijauta ir apie tai gydytojui nepapasakojama. Be to, tai yra pageidaujama būsena, į kurią vėl norima sugrįžti, su kuria lyginama savijauta sergant depresija ir tada depresinė būsena išgyvenama dar sunkiau.

Manija:

• Jos metu žmogus jaučiasi pakylėtas, turi daug energijos.
• Nuotaika, stebint iš šalies, atrodo aiškiai nenormali (pakili ar dirgli), o energijos padidėjimas - neadekvatus, asmuo yra hiperaktyvus.
• Būdingos didybės idėjos, daugybė grandiozinių planų, asmuo jaučiasi pasitikintis savimi ir nenugalimas.
• Sustiprėjęs seksualumas, gali būti sumažėjęs socialinių normų laikymasis.
• Asmenį sunku ar net neįmanoma nuraminti, perkalbėti.
• Manijos būsenoje žmogus dažnai greitai kalba, jo mintys greitai keičiasi, šokinėja, dėl to gali būti sunku suprasti.
• Asmuo gali būti dirglus, piktas.
• Asmuo tampa nekritiškas savo būsenai ir nesupranta, kad tai liga, kurią reikia gydyti.
• Miego reikia mažiau nei įprasta, asmuo gali net visai nemiegojęs jaustis žvalus.

Hipomanija:

• Yra panaši į maniją, bet ne tokia stipri. Dažniausiai, nesukelia pasekmių asmeniniame gyvenime, darbe ar mokykloje.
• Asmuo jaučiasi energingas, pasitikintis savimi.
• Reikia mažai miego, jau anksti ryte pabunda žvalus ir pailsėjęs.
• Turi daug ateities planų, sugeba įkvėpti kitus.
• Tiek pats asmuo, tiek aplinkiniai dažnai nesuvokia, kad ši būsena yra nenormali. Visi žavisi energija ir produktyvumu, o pats asmuo jaučia psichologinę ir fizinę gerovę. Deja, ši būsena, kad ir kiek maloni, paprastai nesitęsia amžinai, o gali virsti ilgai trunkančia ir sunkiai gydoma depresija.

Depresija:

• Depresijos metu asmuo gali jaustis pesimistiškai ir beviltiškai, neturėti energijos, gali pasikeisti miego įpročiai - atsirasti nemiga ar pernelyg ilgas miegas.
• Apetitas būna sumažėjęs ar padidėjęs, gali keistis kūno svoris.
• Būdinga apatija, sumažėję interesai.
• Mintys gali būti lėtos, o dėmesio koncentracija - prasta, kaip ir susidomėjimas kasdieniu gyvenimu.

Ligos Diagnostika

Deja, kaip ir daugeliui psichikos ligų, šiai ligai diagnozuoti specifinių tyrimų nėra. Gydytojas psichiatras diagnozuodamas manijos sutrikimą dažniausiai remiasi matomais ligos simptomais, artimųjų bei ligonio pasakojimais. Nustatant diagnozę yra taikomi diagnostiniai kriterijai:

I. Pakili, linksma ar dirgli nuotaika trunkanti ne mažiau kaip vieną savaitę.

II. Epizodo metu išlieka 3 pakankamai ryškūs simptomai (arba 4 jeigu nuotaika tik dirgli):

1. Padidintas pasitikėjimas savimi.
2. Sumažėjęs miego poreikis.
3. Padidintas šnekumas nei įprastai.
4. Padidintas minčių ir idėjų antplūdis.
5. Išsiblaškymas (dėmesys yra greitai patraukiamas nereikšmingų išorinių dirgiklių).
6. Užsiėmimas veikla, kurios padariniai gali būti skausmingi: pinigų leidimas, investavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai.
7. Suintensyvėjusi veikla su daugybę tikslų.

III. Nuotaikos sutrikimas yra pakankamai išreikštas, sutrikdantis paciento socialinę ir darbinę veiklą, tarpasmeninius santykius, kartais yra reikalingas gydymas ligoninėje dėl kylančio pavojaus sau ar aplinkiniams.

IV. Tokie simptomai nėra sukelti narkotikų, vaistų ar somatinių ligų (pvz., padidėjusio skydliaukės hormono kiekio).

Psichozė nustatoma iš pokalbio su tiriamuoju ir jo artimaisiais, draugais, iš stebėjimo ir psichologinio tyrimo duomenų. Dažnai padeda kraujo, šlapimo tyrimai, elektroencefalografija, galvos smegenų kompiuterinė tomografija ir kita.

Bipolinio Sutrikimo Diagnostika

Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:

• Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
• Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
• Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus simptomus. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
• Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.

Ligos Gydymas

Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas. Įprastai, skiriami antipsichoziniai vaistai, o gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras. Atslūgus paūmėjimui medikamentinį gydymą galima derinti su individualia ir (arba) šeimos psichoterapija.

Manijos gydymas susideda iš kelių labai svarbių komponentų: medikamentai, psichoterapijos ir artimųjų paramos.

Medikamentinis Gydymas

Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai: litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas. Litis yra vartojamas klasikinės ūmios manijos gydymo metu, kuomet jo gydomas poveikis pastebimas 60proc. atvejų, kartu su ličiu yra vartojami neuroleptikai. Valproinės rūgšties preparatų veiksmingumas gydant maniją yra 70proc. Valproatai vartojami kaip daugiafunkciniai preparatai, nes turi traukulius slopinantį, nuskausminantį, raminantį poveikį. Karbamazepinas gali būti vartojamas, jeigu gydant maniją, litis buvo neveiksmingas ar sukėlė stiprų šalutinį poveikį. Dažniausiai karbamazepinas skiriamas kaip papildomas vaistas prie neuroleptiko, tuomet greičiau silpsta manijos simptomai, pasižymi antimaniakiniu poveikiu.

Vartojant nuotaikos stabilizatorius reikalinga reguliari gydytojo priežiūra, nes turi būti sekama vaisto koncentracija kraujyje. Gydant maniją nuotaikos stabilizatoriais būklė pradeda gerėti savaitės laikotarpiu. Gali būti vartojami dviejų nuotaikos stabilizatorių deriniai. Priklausomai nuo vyraujančių simptomų, kartu gali būti skiriami raminamieji (benzodiazepinai) arba antipsichotiniai vaistai. Praėjus ūmiam periodui, gali būti taikomas ligos profilaktinis gydymas. Pirmojo manijos epizodo gydymą rekomenduojama tęsti mažiausiai metus. Tačiau dažniausiai palaikomasis gydymas pradedamas po antro ar trečio epizodo. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir nėra šalutinių reiškinių, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Nutraukiant gydymą dozę reikia mažinti palaipsniui, nes kitaip manijos simptomai gali prasidėti kelių savaičių laikotarpiu.

Psichoterapija ir Artimųjų Pagalba

Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo. Teikiant pagalbą ne mažiau svarbi ir artimųjų palaikymas. Labai svarbu, kad pamačius artėjančio manijos priepuolio požymius ligoniui būtų pradėtas atitinkamas gydymas, todėl artimieji turėtų kreiptis į gydytoją ir supažindinti jį su savo pastebėjimais apie pakitusį artimojo elgesį.

Bipolinio Sutrikimo Gydymas

Šis sutrikimas dažniausiai yra gydomas medikamentų ir psichoterapijos pagalba. Veiksmingas gydymo planas apima vaistų ir psichoterapijos derinį. Tiesa, vien medikamentinis ligos gydymas neužtikrina ilgalaikio efekto, nes pacientai pasijautę geriau, nustoja vartoti vaistus.

Vaistai:

Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus.

• Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
• Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.

Psichoterapija:

Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus.

Sveikas gyvenimo būdas:

Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:

• Reguliarų miego režimą
• Subalansuotą mitybą
• Reguliarų fizinį aktyvumą
• Streso valdymą

Poveikis Santykiams ir Darbui

Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.

Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus. Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.

Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu. Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.

Profilaktika

Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai - išvengti priepuolių pasikartojimo ir pagerėjimų pailginimas. Tam tikslui yra vartojami tie patys nuotaikos stabilizatoriai (litis, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), kurie gali būti vartojami net visą gyvenimą. Labai svarbu pacientui ir jo artimiesiems paaiškinti, kad negalima vaistų nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių staiga, dozė turi būti mažinama palaipsniui, nes kitaip priepuolis gali pasikartoti staiga. Profilaktiką papildo psichoterapija ir artimųjų švietimas. Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos simptomus, gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz., jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti pinigais.

Pagalba Lietuvoje

Kaune yra daug gydymo įstaigų ir specialistų, siūlančių bipolinio sutrikimo gydymą. „Harmonijos klinika“ siūlo įvairius gydymo metodus, kurie gali būti pritaikyti kiekvieno paciento poreikiams. Gydymas gali apimti:

• Vaistų parinkimą ir priežiūrą
• Psichoterapiją
• Sveiko gyvenimo būdo konsultacijas
• Šeimos palaikymo grupes

Internetu teikiamos paslaugos taip pat gali būti naudingos bipolinio sutrikimo gydymui.

tags: #maniakine #sizofrenija #uzkreciama