Maniakinė depresija, medicinoje žinoma kaip bipolinis afektinis sutrikimas, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi pasikartojantys nuotaikos svyravimai, apimantys manijos ir depresijos epizodus. Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens gyvenimo kokybę, tarpasmeninius santykius ir darbingumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama maniakine depresija, jos priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymo būdai.
Ligos apibūdinimas
Dvipolis afektinis sutrikimas pasižymi pasikartojančiais nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodais. Esant manijos epizodui, nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas, o depresijos epizodui - nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja. Tarp šių epizodų gali būti visiško pasveikimo laikotarpiai.
Epidemiologija: kam dažniausiai pasireiškia?
Dvipoliniu sutrikimu vienodai dažnai serga tiek vyrai, tiek moterys. Sutrikimas gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai liga pasireiškia jauniems žmonėms. Didžioji dalis dvipolių afektinių sutrikimų prasideda tarp vaikystės ir 50 metų amžiaus, o 75 proc. pacientų pirmąjį epizodą patiria iki 25 metų. Moterims liga prasideda anksčiau nei vyrams, ir joms būdingas greitesnis simptomų cikliškumas. Dvipolis sutrikimas 75 proc. moterų ir 67 proc. vyrų prasideda depresija. Per gyvenimą pasireiškia įvairus skaičius epizodų, dažniausiai apie 9. Vyresniame amžiuje ligos epizodai ilgėja, o atoslūgiai trumpėja.
Dvipolį afektinį sutrikimą patiria apie 0,3-1,5 proc. žmonių. Lietuvoje kasmet diagnozuojama vidutiniškai 37 nauji ligos atvejai per metus. Susirgimo tikimybė yra didžiausia pirmos kartos palikuonims, siekianti 20-25 proc. Jei serga abu tėvai, tikimybė vaikui susirgti bipoliniu sutrikimu lygi 50-75 proc.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dvipolio sutrikimo priežastys nėra iki galo išaiškintos, tačiau manoma, kad ligą lemia daug veiksnių, kuriems veikiant kartu, ji pasireiškia. Liga dažnai yra genetiškai paveldima, stebima tendencija ligai būti perduotai iš kartos į kartą. Tikimybė susirgti pirmos kartos giminaičiams yra 20-25 proc., o vaikui, kurio tėvai sirgo dvipoliu sutrikimu, - 50-75 proc.
Taip pat skaitykite: Manijakinės šizofrenijos diagnostika ir gydymas
Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui, yra įvairios traumos ir hormoniniai sutrikimai. Tai gali būti susiję su tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimais. Pagrindiniai sergančiųjų dvipoliniu sutrikimu sunkumai yra tarpasmeninių santykių (taip pat ir šeimoje) problemos, nesugebėjimas reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų bei sunkumai įveikiant stresą.
Simptomai ir požymiai
Išskiriami du pagrindiniai dvipolinio afektinio sutrikimo tipai:
I tipo dvipolinis afektinis sutrikimas: diagnozuojamas, kai pacientui pasireiškia manija arba manija ir depresija. Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno manijos (ar mišrios būsenos) epizodo, po kurio seka (bet ne visada) ilgas depresijos epizodas.
II tipo dvipolinis afektinis sutrikimas: diagnozuojamas, kai pacientui pasireiškia depresija ir hipomanija (lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių). Šiam tipui diagnozuoti reikia mažiausiai vieno didelio depresijos epizodo, po kurio seka hipomanijos (bet ne manijos) būsena.
Manijos epizodo simptomai
Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga ne mažiau nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Manijos būsenoje žmogus yra viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio arba jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų ), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus.
Taip pat skaitykite: Supraskite maniakinės depresijos testą
Pacientas dažnai jaučiasi išsiblaškęs, kreipia dėmesį į kiekvieną nesvarbų ir antraeilį išorinį stimulą, pradeda greitai ir garsiau kalbėti, o kalboje vyrauja minčių šuoliai. Gali būti dirglus ir greitai susierzinti. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui, nesaikingam alkoholinių gėrimų vartojimui ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Išvaizda gali neatitikti amžiaus ir situacijos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus.
Manijos epizodas gali būti:
- Hipomanija: lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių. Sutrikimui būdingas pastovus, lengvas nuotaikos pakilumas, padidėjęs aktyvumas. Ligoniai būna veiklūs, turi daug planų ir stengiasi juos realizuoti. Ligos simptomai ryškiau nesutrikdo darbo ar socialinės adaptacijos. Aplinkiniai jo elgesyje paprastai nepastebi ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai pradeda vartoti svaiginamuosius gėrimus, tampa išlaidūs, lengvai susipažįsta su žmonėmis. Rengiasi tvarkingai, net stilingai, tačiau gana dažnai taip pat trūksta saiko. Sutrinka takto jausmas, mėgsta kalbėti erotine tema, nors anksčiau tai nebuvo jiems būdinga.
- Manija be psichozės simptomų: Šio sutrikimo metu nuotaika nepriklauso nuo aplinkybių ir gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Atsiranda padidintas aktyvumas, skubotas kalbėjimas, išsiblaškymas, savikritikos stoka, perdėta didybė ir optimizmas. Asmuo gali tapti agresyvus, imtis nepraktiškų planų ir nuolat įsimylėti. Dažniausiai manija prasideda per 1-2 savaites, sutrinka įprastas darbingumas ir socialinis aktyvumas. Vidutinė manijos trukmė yra 4-6 mėnesiai, o apie pusė pacientų piktnaudžiauja alkoholiu.
- Manija su psichozės simptomais: Tai sunkesnė manijos forma, kuriai būdingas padidintas savęs vertinimas ir didybės idėjos, kurios gali tapti kliedesiais, o pakilumas ir įtarumas - persekiojimo kliedesiu. Ligonio kalbos kartais net neįmanoma suprasti. Žmogus gali imtis prievartos, elgtis agresyviai ir nesirūpinti maistu bei asmenine higiena.
Depresijos epizodo simptomai
Sergant dvipoliniu afektiniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas. Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai. Taip pat pacientas nesimėgauja tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, praranda gebėjimą domėtis tiek sena, tiek nauja veikla. Žmogui gali būti itin sunku priimti net ir paprastus sprendimus.
Pasikeičia kasdieninio gyvenimo įpročiai: pacientas priauga svorio arba atvirkščiai, jo netenka, kankina nemiga arba miega labai ilgai ir tiesiog negali atsikelti iš lovos, sumažėja lytinis potraukis. Pacientas dažnai jaučia nuovargį ir energijos trūkumą, jam sunku susikaupti, logiškai mąstyti, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis ilgesnį laiką. Žmogus nuolat galvoja apie gyvenimo beprasmiškumą, jį kankina kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau po mirties, todėl užvaldo mintys apie savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus ir pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.
Depresijos epizodas gali būti:
Taip pat skaitykite: Bipolinio sutrikimo gydymas
Lengva ar vidutinio sunkumo depresija: Tipiškiausi simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir padidėjęs nuovargis. Pacientas dažniausiai turi didelių socialinės, darbinės ar buitinės veiklos sunkumų.
Sunki depresija be psichozės simptomų: Depresijos epizodo metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgta veikla nebeteikia malonumo, suprastėja miegas ir sumažėja apetitas. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Depresijos simptomai ryškiai išreikšti.
Sunki depresija su psichozės simptomais: Būdingi sunkios depresijos požymiai, kliedesiai (nusidėjimo, savęs kaltinimo, nelaimės neišvengiamumo) ir haliucinacijos (šmeižiantys, kaltinantys balsai, puvimo ar mėsos irimo kvapai).
Mišri būklė
Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai ir negatyvios mintys.
Atoslūgio laikotarpis
Nėra jokių nuotaikos sutrikimo požymių, būsena trunka keletą mėnesių. Pacientas gali gydytis profilaktiškai. Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi. Daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1-2 epizodais per metus.
Diagnostika
Dažniausiai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų ir navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
- B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
- C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus, neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
- B. Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
- C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
- D. Nuotaikos simptomai, išvardinti A ir B punktuose, neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
- E. Simptomai sutrikdo socialinį ir profesinį funkcionavimą.
Gydymas
Dvipolinis sutrikimas - sunki liga, kuri išvargina ne tik ligonį, bet ir jo artimuosius. Optimaliausias gydymo efektas pasiekiamas, kai sudaromas individualus gydymo planas, apimantis medikamentų vartojimą, mokymą ir psichoterapiją. Medikamentinis gydymas priklauso nuo epizodo, kuris yra labiau išreikštas dvipolinio afektinio sutrikimo metu, nes šio sutrikimo fazių (depresijos ar manijos) simptomai yra visiškai priešingi.
Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus) ir raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą. Manijai gydyti skiriami nuotaikos stabilizatoriai (ličio druskos, valproinės rūgšties preparatai, karbamazepinas), sunkesniais atvejais - neuroleptikai. Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad būtų galima išvengti ligos epizodų kartojimosi.
Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti (pvz., manijos ar hipomanijos būsena dažnai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos antplūdį, kuris labai kontrastuoja su depresiniu epizodu), todėl manijos ir depresijos epizodai linkę kartotis. Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis nei taikomas tik epizodiškai), jis turi suprasti, kad serga.
Psichoterapija
Dvipoliniam sutrikimui gydyti gali būti taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.
Individuali kognityvinė ir elgesio terapija: padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama sustiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui.
Grupinė psichoterapija: pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis ir išklausyti kitus.
Šeimos terapija: siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir sumažinant paūmėjimų riziką.
Profilaktika
Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Jeigu šeimoje yra sergančių BS arba jeigu epizodas buvo labai sunkus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Tačiau dažniausiai jis pradedamas po antro ar trečio epizodo. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius, su kuriuo buvo pasiekta remisija. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti laipsniškai, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.
Patarimai sergančiajam ir jo artimiesiems:
- Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
- Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
- Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
- Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
- Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
- Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
- Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius bei šeimos narius.
Prognozė
Tarp visų nuotaikos sutrikimų bipolinis sutrikimas turi blogiausią prognozę. Šis sutrikimas sukelia daug problemų pacientui, šeimai ir visuomenei. Skyrybos sergančiųjų tarpe tris kartus dažnesnės nei bendroje populiacijoje. Savižudybės tikimybė ypač didelė ligos pradžioje, tarp 2 ir 5 epizodų. Todėl klaidinga ar pavėluota diagnozė gali turėti labai skausmingų pasekmių. 25-50% sergančių bent kartą gyvenime mėgino žudytis.