Bipolinis sutrikimas, anksčiau žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikų svyravimai. Šie svyravimai apima pakilios nuotaikos (manijos ar hipomanijos) ir prislėgtos nuotaikos (depresijos) periodus. Šis sutrikimas gali reikšmingai paveikti žmogaus gyvenimo kokybę, todėl svarbu suprasti jo požymius, priežastis ir gydymo būdus. Bipolinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris paveikia žmogaus nuotaikas, energijos lygį, mąstymą ir elgesį. Dažniausiai jis pasireiškia dviem pagrindiniais epizodais: manijos ir depresijos.
Kas yra Bipolinis Sutrikimas?
Bipolinis sutrikimas, dar žinomas kaip maniakinė depresija, yra psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Maniakinė depresija - tai senesnis pavadinimas bipoliniam sutrikimui. Šiai būklei būdingi nuotaikos svyravimai nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos.
Bipolinis sutrikimas pasireiškia ekstremaliais nuotaikos svyravimais, įskaitant emocinius pakilimus ir nuosmukius - depresiją. Šios būsenos gali keistis kelis kartus per metus. Pakilimo (manijos arba hipomanijos) laikotarpiu žmogus būna ypač energingas, labai pasitikintis savimi, jaučia euforiją, dingsta miego poreikis. Depresijos metu žmogus nebegali dirbti, nuolat miega, būna prislėgtas, jam sunku net pavalgyti ar nusiprausti.
Nepaisant nuotaikos svyravimo kraštutinumų, bipoliniu sutrikimu sergantys žmonės nesuvokia, kaip jų emocinis nestabilumas sutrikdo jų pačių ir artimųjų gyvenimus. Sergančiajam, dažnu atveju patinka euforijos ir produktyvesnio gyvenimo ciklai, tačiau po šios euforijos visada seka emocinis žlugimas. Bipolinis sutrikimas savaime nepraeina. Savižudiškos mintys ir elgesys yra įprastas reiškinys tarp sergančiųjų. Įvairios priklausomybės eina išvien su bipoliniu sutrikimu. Negydoma liga gali sukelti priklausomybę nuo vaistų, alkoholio bei narkotinių medžiagų, nes sergantieji šia liga neturi saiko. Kadangi ligai būdingi nuotaikų svyravimai, alkoholis tuos svyravimus tik sustiprina.
Šia liga sergantys, pagalbos kreipiasi tuomet, kai yra prislėgti, o ne tada, kai juos kamuoja manija, todėl labai svarbu, kad bipolinis sutrikimas nebūtų painiojamas su depresija. Tinkama diagnozė ir gydymas gali padėti žmonėms, sergantiems maniakine depresija, gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą. Taip manyta anksčiau. Nors manijos ir depresijos epizodai atsinaujina, gydymas gali padėti daugeliui žmonių, įskaitant ir tuos, kurie serga sunkiausiomis bipolinio sutrikimo formomis. Veiksmingas gydymo planas apima vaistų ir psichoterapijos derinį. Tiesa, vien medikamentinis ligos gydymas neužtikrina ilgalaikio efekto, nes pacientai pasijautę geriau, nustoja vartoti vaistus.
Taip pat skaitykite: Manijakinės šizofrenijos diagnostika ir gydymas
Bipoliniu sutrikimu, kaip ir kitomis psichikos ligomis, žmonės serga visose šalyse. Skirtingose valstybėse ir kultūrose liga diagnozuojama nuo 0.3% iki 1.5% žmonių. Gyvenimas sergant bipoliniu sutrikimu gali būti sudėtingas, tačiau yra būdų kaip palengvinti sau, draugui ar mylimam žmogui. Gydymas yra geriausias būdas pradėti jaustis geriau.
Pagrindiniai Bipolinio Sutrikimo Epizodai
Bipolinis sutrikimas dažniausiai pasireiškia dviem pagrindiniais epizodais: manijos ir depresijos.
Manijos Epizodas
Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi nepagrįstai laimingas, energingas ir euforiškas. Manijos epizodo metu gali pasireikšti didelis aktyvumas, mažas miego poreikis, greitas kalbėjimas, nerealistiški planai ir netinkamas elgesys. Sunkesniais atvejais gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai.
Hipomanijos Epizodas
Tai švelnesnė manijos forma, kurios simptomai yra panašūs, bet mažiau intensyvūs. Hipomanija gali būti produktyvi ir nesukelti rimtų problemų, tačiau ilgainiui gali pereiti į rimtesnę maniją ar depresiją.
Depresijos Epizodas
Tai laikotarpis, kai žmogus jaučiasi beviltiškai liūdnas, prislėgtas ir praradęs susidomėjimą kasdienine veikla, jį užvaldo apatija.
Taip pat skaitykite: Supraskite maniakinės depresijos testą
Bipolinio Sutrikimo Simptomai ir Požymiai
Dvipolis afektinis sutrikimas - tai sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys nuotaikos ir aktyvumo kitimo epizodai, kurių metu nuotaika tampa pakili, padidėja energija bei aktyvumas (manijos epizodas), o kartais nuotaika pablogėja, energija bei aktyvumas mažėja (depresijos epizodas). Tarp epizodų būna visiško pasveikimo laikotarpis.
Manijos Epizodo Simptomai
Manijos epizodas prasideda staiga ir trunka nuo savaitės iki kelių mėnesių. Jam būdinga ne mažiau nei vienos savaitės trukmės besitęsianti pakili, euforinė arba dirgli nuotaika. Manijos būsenoje žmogus yra viskuo patenkintas, lengvai užmezga naujas pažintis, energingas (gali kelias naktis nemiegoti ir nejausti nuovargio arba jaučiasi pailsėjęs po mažiau nei 4 miego valandų ), vienu metu imasi daugelio darbų ir sumanymų, kuria vėliau neįgyvendinamus planus. Pacientas dažnai jaučiasi išsiblaškęs, kreipia dėmesį į kiekvieną nesvarbų ir antraeilį išorinį stimulą, pradeda greitai ir garsiau kalbėti, o kalboje vyrauja minčių šuoliai. Gali būti dirglus, greitai susierzinti. Atsiranda potraukis malonumą teikiančiai veiklai, tokiai kaip nemotyvuotam pinigų švaistymui, nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus ar neapgalvotiems seksualiniams santykiams, kas gali turėti nemalonių pasekmių. Išvaizda gali neatitikti amžiaus ir situacijos. Maniakinės būsenos metu žmogus gali būti priekabus, su visais ginčytis, kištis ne į savo reikalus.
Manijos epizodas gali būti:
- Hipomanija - lengvo laipsnio manija, ligoniui nebūna haliucinacijų ar kliedesių. Sutrikimui būdingas pastovus, lengvas nuotaikos pakilumas, padidėjęs aktyvumas. Ligoniai būna veiklūs, turi daug planų ir stengiasi juos realizuoti. Ligos simptomai ryškiau nesutrikdo darbo ar socialinės adaptacijos. Aplinkiniai jo elgesyje paprastai nepastebi ligos požymių. Ligoniai nesilaiko drausmės, dažnai pradeda vartoti svaiginamuosius gėrimus, tampa išlaidūs, lengvai susipažįsta su žmonėmis. Rengiasi tvarkingai, net stilingai, tačiau gana dažnai taip pat trūksta saiko. Sutrinka takto jausmas, mėgsta kalbėti erotine tema, nors anksčiau tai nebuvo jiems būdinga.
- Manija be psichozės simptomų. Šio sutrikimo metu nuotaika nepriklauso nuo aplinkybių. Gali varijuoti nuo nerūpestingo linksmumo iki beveik nekontroliuojamo susijaudinimo. Atsiranda padidintas aktyvumas, skubotas kalbėjimas, išsiblaškymas, savikritikos stoka, perdėta didybė ir optimizmas. Gali tapti agresyviu, imtis nepraktiškų planų, nuolat įsimylėti. Dažniausiai manija prasideda per 1 - 2 savaites. Tuomet sutrinka įprastas darbingumas, socialinis aktyvumas. Vidutinė manijos trukmė 4 - 6 mėnesiai. Apie pusė pacientų piktnaudžiauja alkoholiu.
- Manija su psichozės simptomais. Tai sunkesnė manijos forma. Padidintas savęs vertinimas ir didybės idėjos gali tapti kliedesiais, o pakilumas ir įtarumas - persekiojimo kliedesiu. Ligonio kalbos kartais net neįmanoma suprasti. Žmogus gali imtis prievartos, elgtis agresyviai. Ligonis nesirūpina maistu ir asmenine higiena.
Depresijos Epizodo Simptomai
Natūralu, kad po tam tikrų įvykių gali užplūsti liūdna nuotaika. Tačiau sergant dvipoliniu afektiniu sutrikimu, depresinė nuotaika užtruks ilgiau nei 6 mėnesius, ji bus stipriau išreikšta, taps sunku tinkamai reaguoti į paprastas situacijas. Šiam epizodui būdinga depresijos triada: liūdna nuotaika, sulėtėjusios asociacijos (mąstymas) ir sulėtėję judesiai. Taip pat pacientas nesimėgauja tais dalykais, kurie anksčiau teikė džiaugsmą, praranda gebėjimą domėtis tiek sena, tiek nauja veikla. Žmogui gali būti itin sunku priimti net ir paprastus sprendimus. Pasikeičia kasdieninio gyvenimo įpročiai: pacientas priauga svorio arba atvirkščiai, jo netenka, kankina nemiga arba miega labai ilgai ir tiesiog negali atsikelti iš lovos, sumažėja lytinis potraukis. Pacientas dažnai jaučia nuovargį ir energijos trūkumą, jam sunku susikaupti, logiškai mąstyti, būti ir bendrauti su kitais žmonėmis ilgesnį laiką. Žmogus nuolat galvoja apie gyvenimo beprasmiškumą, jį kankina kaltės ir nepilnavertiškumo jausmas. Kartais atrodo, kad būtų lengviau po mirties, todėl užvaldo mintys apie savižudybę. Pacientui yra sunku dirbti kasdieninius darbus, pasirūpinti savimi, nes nemato jokio tikslo tai daryti.
Depresijos epizodas gali būti:
Taip pat skaitykite: Maniakinės Depresijos Diagnostika
- Lengva ar vidutinio sunkumo depresija. Tipiškiausi simptomai yra liūdna nuotaika, sumažėję interesai, padidėjęs nuovargis. Pacientas dažniausiai turi didelių socialinės, darbinės ar buitinės veiklos sunkumų.
- Sunki depresija be psichozės simptomų. Depresijos epizodo metu ligonis skundžiasi liūdesiu, niekas jo nedomina, anksčiau mėgta veikla nebeteikia malonumo, suprastėja miegas, sumažėja apetitas. Jis nebeturi jėgų užsiimti net įprastiniais, kasdieniais dalykais. Depresijos simptomai ryškiai išreikšti.
- Sunki depresija su psichozės simptomais. Būdingi sunkios depresijos požymiai, kliedesiai (nusidėjimo, savęs kaltinimo, nelaimės neišvengiamumo) ir haliucinacijos (šmeižiantys, kaltinantys balsai, puvimo ar mėsos irimo kvapai).
Mišrios Būklės Simptomai
Manijos ir depresijos simptomai pasireiškia vienu metu. Šiai būsenai būdingas susijaudinimas, blogas miegas, apetito sutrikimai, negatyvios mintys.
Atoslūgio Metu
Nėra jokių nuotaikos sutrikimo požymių, būsena trunka keletą mėnesių. Pacientas gali gydytis profilaktiškai. Epizodų pasikartojimo dažnumas ir normalios nuotaikos periodų trukmė gali būti įvairi: daugumai pacientų su kiekvienu sėkmingai išgydytu epizodu nuotaikos sutrikimų pasikartojimo dažnis mažėja ir stabilizuojasi ties 1-2 epizodais per metus.
Bipolinio Sutrikimo Priežastys
Bipolinio sutrikimo priežastys nėra visiškai suprastos, tačiau mokslininkai nustatė keletą veiksnių, galinčių prisidėti prie šio sutrikimo vystymosi:
Genetika
Yra žinoma, kad bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia šeimose, kuriose jau yra šio sutrikimo atvejų. Tai rodo, kad genetika gali vaidinti svarbų vaidmenį. Tikimybė susirgti pirmos kartos giminaičiams yra 20-25proc., tikimybė susirgti vaikui, kurio tėvai sirgo dvipoliu sutrikimu yra 50-75proc. Kita vertus, 1 iš 100 vaikų turės šį sutrikimą, nors jų šeimose dvipolinės depresijos atvejų nepasitaikė. Ieškoma genų, nulemiančių šį sutrikimą, tačiau vieno konkretaus geno, kuris būtų šios ligos priežastis, nerasta. Manoma, kad keletas genų yra susiję su šio sutrikimo atsiradimu.
Smegenų Struktūra ir Funkcijos
Kai kurie tyrimai rodo, kad bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su smegenų struktūros ir funkcijų pokyčiais, taip pat su tam tikrų cheminių medžiagų disbalansu smegenyse. Tai gali būti tam tikrų cheminių medžiagų (serotonino, noradrenalino, dopamino ir kt.) pusiausvyros galvos smegenyse pakitimų padarinys.
Aplinkos Veiksniai
Stresas, trauma, sunkios gyvenimo aplinkybės ir netinkama socialinė aplinka gali prisidėti prie bipolinio sutrikimo vystymosi arba išprovokuoti simptomų pasireiškimą. Veikia ne tik genai, bet didelę reikšmę šiam sutrikimui atsirasti turi aplinkos veiksniai, vieni iš jų yra psichologiniai. Pagrindiniai sergančiųjų dvipoliniu sutrikimu sunkumai ir yra tarpasmeninių santykių (taip pat ir šeimoje) problemos, nesugebėjimas reikšti, kontroliuoti ir suprasti savo emocijų, sunkumai įveikiant stresą. Manoma, kad įvairios traumos ir hormoniniai sutrikimai taip pat gali turėti įtakos šio sutrikimo išsivystymui.
Bipolinio Sutrikimo Diagnostika
Diagnozuojant bipolinį sutrikimą, psichiatrai remiasi išsamiu paciento vertinimu, kuris apima kelis etapus:
Klinikinė Apžiūra
Psichiatras apklausia pacientą apie jo nuotaikų svyravimus, elgesio pokyčius, energijos lygį, miego įpročius ir kitus požymius. Svarbu atskirti manijos, hipomanijos ir depresijos epizodus.
Anamnezės Surinkimas
Analizuojama paciento ir jo šeimos ligos istorija. Genetinis faktorius gali turėti reikšmės bipolinio sutrikimo atsiradimui.
Diferencinė Diagnostika
Atmetamos kitos galimos diagnozės, tokios kaip šizofrenija, didžioji depresija ar nerimo sutrikimai. Taip pat vertinama, ar nėra medicininių būklių, galinčių sukelti panašius simptomus, pvz., hipertiroidizmo ar smegenų traumos.
Paprastai diagnozuojama remiantis nustatytais dvipolinio afektinio sutrikimo kriterijais. Laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai atliekami siekiant diferencijuoti nuo somatinių ligų, tokių kaip skydliaukės patologijos, autoimuninių ligų, infekcijų, navikų, galinčių sukelti nuotaikos sutrikimus.
Diagnostiniai Kriterijai
I tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Klinikoje vyrauja manijos epizodas.
- B. Mažiausiai vienas praeityje buvęs didžiosios depresijos, manijos ar mišrios manijos epizodas.
- C. Nuotaikos sutrikimai, atitinkantys A ir B kriterijus neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
II tipo dvipolio afektinio sutrikimo diagnostiniai kriterijai:
- A. Yra ar buvo vienas ar daugiau didžiosios depresijos epizodų.
- B . Yra ar buvo mažiausiai vienas hipomanijos epizodas.
- C. Niekad nebuvo manijos ar mišraus epizodo.
- D. Nuotaikos simptomai išvardinti A ir B punktuose neatitinka kitų psichikos sutrikimų.
- E. Simptomai sutrikdo socialinį, profesinį funkcionavimą.
Bipolinio Sutrikimo Poveikis Asmeniniam ir Socialiniam Gyvenimui
Bipolinis sutrikimas gali reikšmingai paveikti asmens santykius ir darbą. Šie poveikiai gali būti skirtingi priklausomai nuo simptomų sunkumo ir dažnumo.
Poveikis Santykiams
Gali sukelti impulsyvų ir netinkamą elgesį, dėl kurio gali kilti konfliktai su šeima ir draugais. Tai gali apimti per didelį pinigų leidimą, neplanuotus keliones ar neatsakingus sprendimus. Žmogus pradedada vengti bendravimo su draugais bei artimaisiais, kas sukelia socialinę izoliaciją, pradeda trūkinėti socialiniai ryšiai.
Poveikis Darbui
Gali sukelti per didelį entuziazmą, rizikingus sprendimus ir nesugebėjimą užbaigti projektų. Darbe tai gali reikštis pervargimu, konfliktais su kolegomis ar neapgalvotų sprendimų priėmimu. Gali sumažinti produktyvumą, iššaukti pravaikštas ir sukelti koncentracijos problemų. Tai gali reikšti sunkumus laikantis darbo grafiko ir vykdant kasdienines užduotis.
Bipolinio Sutrikimo Gydymas
Šio sutrikimo gydymas yra kompleksinis ir gali apimti įvairius metodus. Pagrindiniai gydymo būdai apima vaistus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai yra pagrindinis bipolinio sutrikimo gydymo komponentas. Jie padeda stabilizuoti nuotaikas ir kontroliuoti simptomus.
- Nuotaikos stabilizatoriai: Tai pirmos eilės vaistai, skirti manijos ir hipomanijos epizodams kontroliuoti.
- Antipsichotikai: Šie vaistai naudojami manijos ir kai kurių depresijos epizodų gydymui.
- Antidepresantai: Per depresijos epizodus ligoniai gydomi antidepresantais (mažinančiais depresijos simptomus), raminamaisiais medikamentais (slopinančiais nerimą arba padedančiais sureguliuoti miegą). Vaistų grupės, dozės ir skyrimo trukmė priklauso nuo pasireiškiančių simptomų laipsnio, pašalinio poveikio ir atsako į gydymą.
Sustabdžius manijos ar depresijos protrūkį, gydytojai rekomenduoja reguliariai vartoti nuotaikos stabilizatorius, kad galima būtų išvengti ligos epizodų kartojimosi.
Psichoterapija
Psichoterapija yra svarbi gydymo dalis, padedanti pacientams suprasti savo būklę ir išmokti valdyti simptomus. Gydant ligonius, sergančius dvipoliniu afektiniu sutrikimu, iškyla daug psichosocialinio pobūdžio problemų. Vien medikamentinis gydymas neužtikrina ilgalaikio gydymo efekto, nes ligoniai dažnai dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra linkę gydymą nutraukti (pvz., manijos ar hipomanijos būsena dažnai suvokiama kaip pozityvi, nes suteikia energijos antplūdį, kuris labai kontrastuoja su depresiniu epizodu), todėl manijos ir depresijos epizodai linkę kartotis. Pacientas mokomas, kad reikėtų tęsti gydymą net ir tuo atveju, kai nejaučia simptomų (nepertraukiamas gydymas yra efektyvesnis, nei taikomas tik epizodiškai), jis turi suprasti, kad serga. Gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sugebėjimą suvokti informaciją, turėtų paaiškinti, kas tai per liga, kokie jos požymiai, kokios negydymo pasekmės.
Jei kitos ligos labiau veikia patį pacientą, tai dvipolinio sutrikimo atveju nukenčia ir šalia ligonio esantys šeimos nariai, draugai, bendradarbiai. Todėl šiam sutrikimui gydyti gali būti taikoma individuali, grupinė ir šeimos psichoterapija.
- Plačiausiai taikoma individuali kognityvinė ir elgesio terapija (efektyvesnė esant depresijos, o ne manijos epizodui). Kognityvinė terapija - tai metodas, kuris padeda įveikti liguistus mąstymo procesus, o pakeitus mąstymo modelį, pakinta ir elgesys. Elgesio terapijos metu siekiama sustiprinti žmogaus savikontrolę ugdant savitvardą ir savireguliaciją. Šios savybės padeda pacientui pačiam analizuoti ir daryti įtaką savo elgesiui bei galimų problemų sprendimui. Taip pat lavinamas žmogaus pasitikėjimas savimi, nagrinėjamos probleminės situacijos ir ieškoma būdų, kaip jas išspręsti.
- Grupinės psichoterapijos dėka pacientas gali vėl išmokti bendrauti su žmonėmis, išklausyti kitus.
- Šeimos terapijos metu siekiama sumažinti tarpusavio santykių įtampą, panaikinti kasdienio streso šaltinius, taip sudarant palankesnę psichologinę atmosferą ir su mažinant paūmėjimų riziką.
Sveikas Gyvenimo Būdas
Sveikas gyvenimo būdas yra svarbus bipolinio sutrikimo valdymui. Tai apima:
- Reguliarus miegas: Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
- Fizinis aktyvumas: Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
- Sveika mityba: Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
- Streso valdymas: Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
- Vengimas alkoholio ir narkotikų: Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
Profilaktika
Profilaktinis gydymas pradedamas esant visiškam atoslūgiui. Pirmojo manijos epizodo gydymą patartina tęsti mažiausiai metus. Jeigu šeimoje yra sergančių BS arba jeigu epizodas buvo labai sunkus, gali būti skiriamas profilaktinis gydymas. Tačiau dažniausiai jis pradedamas po antro ar trečio epizodo. Palaikomajam gydymui vartojamas tas pats nuotaikos stabilizatorius su kuriuo buvo pasiekta remisija. Profilaktinio gydymo sėkmė priklauso nuo parenkamo gydymo tinkamumo. Vaistas turi saugus, gerai toleruotinas ir nesukeliantis šalutinių reiškinių. Jeigu tokio gydymo poveikis geras ir pacientas juo pasitiki, rekomenduojama profilaktika visą gyvenimą. Jeigu gydymą tenka nutraukti dėl nėštumo, šalutinių reiškinių ar kitų priežasčių, dozę reikia mažinti laipsniškai, nes priepuolis gali pasikartoti labai greitai.
Patarimai Sergančiajam ir Jo Artimiesiems
- Bendradarbiavimas su medicinos personalu, atvirumas ir išmokimas atkreipti dėmesį į kai kuriuos kasdienius dalykus, sėkmingai gali sumažinti nuotaikų svyravimo galimybę.
- Sergantysis dvipoliniu sutrikimu turėtų stengtis išlaikyti miego režimą - gulti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu laiku.
- Sureguliuoti fizinį aktyvumą.
- Stengtis nevartoti alkoholio ir įvairių medikamentų, nes jų sąveika su vartojamais vaistais gali duoti nepageidaujamą poveikį.
- Keisti gyvenimo ir mitybos įpročius.
- Reiktų sumažinti stresą tiek darbe, tiek namų aplinkoje, kadangi jis yra vienas iš veiksnių, sustiprinančių nuotaikų svyravimą.
- Įtraukti į gydymo ir mokymo procesą sutuoktinius, šeimos narius. Gyvenimas su žmogumi, sergančiu dvipoliniu afektiniu sutrikimu, gali suteikti daug nuoskaudų, išsekinti, gali atsirasti tarpusavio nesupratimo. Jei artimieji geriau suvoks, kas vyksta su pacientu, galės paaiškinti sau kartais „nesuvokiamą" pastarojo elgesį.