Imanuelis Kantas (1724-1804) - lietuvių kilmės Prūsijos filosofas, klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas, kurio etika žymi posūkį etinių idėjų istorijoje. Kantas parodė moralės savarankiškumą - jos autonomiją. Jo sukurta dorovės teorija paliko gilų pėdsaką etikos istorijoje, o kategorinis imperatyvas tapo vienu iš svarbiausių moralės filosofijos konceptų. Šiame straipsnyje panagrinėsime Kanto kategorinį imperatyvą, jo reikšmę ir vietą filosofijos istorijoje bei jo poveikį žmogaus moralės suvokimui.
Imanuelis Kantas: Gyvenimas ir Filosofinės Pažiūros
Imanuelis Kantas gimė Karaliaučiuje, amatininko šeimoje. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis praleido šiame mieste, susiejęs savo gyvenimą su Karaliaučiaus universitetu. Kantas garsėjo punktualumu ir sėslumu - beveik niekada iš Karaliaučiaus taip ir neišvyko.
Kanto etika liudija posūkį etinių idėjų istorijoje. Kanto nuomone, moralės dėsniui suprasti pakanka žmogaus proto. Moralės nebūtina grįsti nei išoriniais autoritetais, nei praktiniais pavyzdžiais. Moralė yra kaip tik ta sritis, kur žmogus tampa laisvas ir savarankiškas, nes jo poelgiams impulsą suteikia vidinė jėga - valia.
Moralės Autonomija ir Gera Valia
Kanto požiūriu, žmogus iš prigimties nėra geras ir jo valia ne visada yra gera. Tik siekimas vykdyti pareigą sutampa su gera valia. Gerą valią žmogus parodo tada, kai jis elgiasi taip, kaip reikalauja protas, neatsižvelgdamas nei į polinkius, nei į laimę. Taip Kantas pirmą sykį etikos istorijoje moralę atskiria nuo laimės. Laimė, anot Kanto, labai individuali. Ji vaizduotės, o ne proto vaisius. Net eudemonistai laimės sąlyga aiškinę labai nevienodai. Tuo tarpu moralės principai, anot Kanto, turėtų būti vienodi visiems. Su gera valia susietas protas ieško bendriausių taisyklių. Moralaus elgesio taisykles žmogus pirmiausia nusistato pats sau. Tokias elgesio taisykles Kantas vadina maksimomis. Individas maksimas formuluoja taip, kad jos įgautų bendrų dėsnių - imperatyvų - formą.
Kantas, skirtingai nuo ankstesnių etikų kūrėjų, teigė, kad moralės fenomeną galima kildinti iš svetimų jai dalykų. Jis kritikavo eudemonizmą (etiką, aukščiausiu gėriu laikiusią laimę), nes, anot jo, žmogus turi būti vertas laimės. Kantas grindė etiką ne jausmu, o praktiniu protu. Laimė, anot Kanto, yra visų polinkių susijungimas. Kantas siūlė jausmų visiškai atsisakyti ir jais nesivadovauti.
Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti
Imperatyvai: Hipotetiniai ir Kategoriniai
Kantas išskiria hipotetinius ir kategorinius imperatyvus. Hipotetiniai imperatyvai - tai elgesio normos siekiant kokio nors konkretaus tikslo. Kategorinis imperatyvas - tai gryna moralės dėsnio forma, galiojanti bet kur ir bet kada. Būtent tai ir formuluoja šis imperatyvas. Pats Kantas manė, kad svarbiausias yra kategorinis imperatyvas, kadangi tai yra dorovės dėsnis. Kantas teigė, jog protingi žmonės privalo laikytis kategorinio imperatyvo.
Kategorinio Imperatyvo Formuluotės
Kanto kategorinis imperatyvas turi kelias formuluotes, kurios papildo viena kitą:
- Pirmoji formuluotė (visuotinio dėsnio formulė): Šis dėsnis reikalauja, kad individas elgtųsi taip, kad jo asmeninio elgesio taisyklė galėtų pasidaryti visuotiniu elgesio dėsniu. Tai reiškia, kad prieš atlikdami veiksmą, turėtume pagalvoti, ar norėtume, kad visi žmonės visada elgtųsi taip pat tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, Kantas pateikia pavyzdį apie pažado netesėjimą ir klausia, kas būtų, jei kiekvienas žmogus nuolat meluotų. Tokiu atveju pasitikėjimas tarp žmonių išnyktų.
- Antroji formuluotė (žmogaus kaip tikslo formulė): Žmogaus orumą, jo protą individui reikėtų gerbti ne tik savyje, bet ir kituose. Kita kategorinio imperatyvo samprata teigia, kad reikėtų, jog kiekvienas elgtųsi taip, kad ne tik savyje, bet ir kituose visada matytų tikslą, o ne vien priemonę. Tai reiškia, kad neturėtume naudoti kitų žmonių kaip priemonių savo tikslams pasiekti, bet turėtume gerbti jų autonomiją ir vertę.
- Trečioji formuluotė (autonomijos formulė): Trečia kategorinio imperatyvo formuluotė derina individo valios laisvę su daugumos valia. Ji skatina žmogų elgtis taip, kad į savo valią jis galėtų žiūrėti kaip į visuotinės teisės kūrėją. Asmens galimybė laikytis kategorinio imperatyvo liudija žmogaus autonomiją bei laisvę.
Laisvė ir Sąžinė
Asmens galimybė laikytis kategorinio imperatyvo rodo žmogaus autonomiją bei laisvę. Nors teorinis protas laisvės neįrodo ir laiko ją tik idėja, praktiniam protui ji yra kažkas tikra. Laisvę praktinis protas suvokia kaip postulatą, patiki, kad ji yra. Tai liudija ir sąžinės fenomenas. Jei žmogus nesuvoktų savęs laisvo ir galinčio elgtis pagal kategorinį imperatyvą, jis viską galėtų paaiškinti empiriškai susiklosčiusiomis aplinkybėmis - tada jo neturėtų kankinti sąžinė.
Kanto Kategorinio Imperatyvo Kritika
Nors Kanto kategorinis imperatyvas yra labai įtakingas moralės filosofijoje, jis susilaukė ir kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad imperatyvas yra pernelyg abstraktus ir sunkiai pritaikomas realioms gyvenimo situacijoms. Kiti kritikuoja Kanto kategoriškumą ir teigia, kad kai kuriais atvejais melas gali būti pateisinamas, jei jis padeda išvengti didesnės žalos. Tačiau net ir kritikai pripažįsta Kanto teorijos svarbą ir įtaką moralės filosofijai.
Vertybių Vaidmuo Kanto Filosofijoje
Kanto filosofijoje vertybės vaidina svarbų vaidmenį. Kantas svarbia žmogaus vertybe laikė ir orumą. Anot Kanto, žmogus turi didingumą bei orumą. Iš tiesų, Kantas žmogaus orumą bei orumą sudaro tai, kad žmogus yra dėsnio kūrėjas ir jam paklūsta.
Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis
Tačiau Kantas nesutiko su eudemonizmu, kuris aukščiausia vertybe ir moralumo kriterijumi laikė laimę. Kantas teigė, kad žmogus turi būti vertas laimės. Besąlygiškai vertinga, pasak Kanto, yra tik gera valia, kuri skatina atlikti pareigą.
Kanto Įtaka ir Reikšmė
Imanuelio Kanto filosofija padarė didelę įtaką Vakarų mąstymui. Jo idėjos apie moralės autonomiją, kategorinį imperatyvą ir žmogaus orumą tebėra aktualios ir svarbios šiuolaikinėje etikoje ir politinėje filosofijoje. Kanto filosofija padėjo pagrindus žmogaus teisių idėjai ir demokratijos principams.
Taip pat skaitykite: Kaip verslas veikia vartotojus