Vaikų elgesio problemos: priežastys ir sprendimo būdai

Vaikų elgesio problemos yra iššūkis, su kuriuo susiduria daugelis tėvų, pedagogų ir globėjų. Šiame straipsnyje aptariamos įvairios vaikų elgesio problemos, jų priežastys ir veiksmingi sprendimo būdai, padedantys užtikrinti harmoningą vaiko raidą.

Šeimos įtaka vaiko elgesiui

Šeima yra hierarchinė sistema, kurioje nariai sąveikauja ir daro įtaką vieni kitiems. Sveika šeimos psichinė sveikata pasireiškia santykių darna, kai kiekvienas narys jaučiasi mylimas, priklausantis šeimai, kai yra aiškios ribos, taisyklės ir vaidmenys, o tėvai geba užtikrinti šeimos stabilumą.

Veiksniai, trikdantys šeimos santykių darną

Disfunkcinėse šeimose dažnai pastebimas pernelyg didelis tėvų nuolaidžiavimas vaikams. Baimindamiesi būti "blogais", tėvai nesugeba nubrėžti aiškių ribų, suteikia vaikams per daug galios ir atsakomybės, o tai gali pažeisti vaiko saugumo poreikius. Vaikas netenka atramos tėvuose, nesuvokia ir negerbia kitų žmonių ribų.

Kita dažna problema - tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu. Net jei tėvai geria ne prie vaikų, jie tampa nepasiekiami savo vaikams, negali stebėti ir atliepti jų poreikių. Tokiose šeimose vyrauja chaosas, nėra nuoseklios hierarchijos, taisyklių ir reikalavimų. Vaikai jaučiasi nesaugūs, nes gyvena neprognozuojamoje aplinkoje. Dažnai vyresni vaikai prisiima tėvų vaidmenis ir rūpinasi jaunesniaisiais bei pačiais tėvais. Piktnaudžiaujantys alkoholiu tėvai tampa impulsyvūs, konfliktiški arba depresiški, o vaikai išgyvena baimę, manipuliacijas, fizinį ir psichologinį smurtą.

Motyvuojantis pokalbis kaip pagalba šeimai

Diskusijos metu pabrėžiama, kad tokioje šeimoje sunku pasiekti pokyčių, kol neatsiranda vidinė motyvacija keistis. Motyvuojantis pokalbis yra būdas prieiti prie problemos iš kitos pusės, sužadinti žmogaus norą ir vidinius resursus pokyčiams.

Taip pat skaitykite: Kaip elgiasi kiti

Motyvuojančio pokalbio taikymas vaikų problemoms

Nors motyvuojantis pokalbis reikalauja tam tikro kliento sąmoningumo, jis gali būti sėkmingai taikomas sprendžiant vaikų problemas. Šis metodas turi daug sąsajų su pozityvaus auklėjimo būdais, skatinant vaiką bendradarbiauti, ugdant savarankiškumą, pasitikėjimą savo jėgomis ir sprendžiant problemas. Vengiant jėgos žaidimų ir išorinių motyvavimo priemonių, vaikas skatinamas elgtis tinkamai ne dėl spaudimo ar atlygio, bet dėl vidinės motyvacijos.

Vaikų elgesio problemų tipai ir priežastys

Elgesio sutrikimai būdingi 4-16 proc. berniukų ir 1,2-9 proc. mergaičių. Didžiausias sutrikimo pikas yra apie septynioliktuosius metus, vėliau paplitimas mažėja. Paprastai pirmosios elgesio problemos stebimos jau nuo trejų metų amžiaus ir išlieka bei stiprėja viso gyvenimo bėgyje. Stipriausiai elgesio sutrikimai pasireiškia paauglystės laikotarpiu.

Kai vaiko elgesys yra neįprastas ir skiriasi nuo kitų to paties amžiaus vaikų elgesio arba nuo paties vaiko ankstesnio elgesio, permainos atsirado staiga arba lėtai, tai gali reikšti, kad vaikui gali reikėti pagalbos.

Atsiranda, kai vaikas patiria stresą, kai jam pernelyg sunku įveikti iškilusius sunkumus. Dažnai matoma problema yra elgesys, nematoma - emocijos. Netinkamas elgesys dažnai yra gilesnes problemas rodantis simptomas.

Eksternalizuoti sutrikimai - jiems būdingas į išorę nukreiptas sutrikęs elgesys, toks kaip agresyvumas, impulsyvumas, hiperaktyvumas ir kt. Mergaitėms emocijų sutrikimai pasireiškia dažniau nei berniukams.

Taip pat skaitykite: Priežastys, kodėl katė nemiega su jumis

Priežastys yra kompleksinės: turi reikšmės genetiniai faktoriai, temperamentas, šeimos santykiai, socialinė aplinka. Nerimastingesni yra vaikai, kurių iš prigimties yra žemas reaktyvumo slenkstis, vaikas dėl nervų sistemos ypatumų yra lengvai sujaudinamas, jautrus. Vaikai gali tiesiog išmokti nerimauti stebėdami ir kopijuodami savo tėvų reakcijas. Sulaukus 3-5 metų formuojasi vaiko įsimenamasis aš, o pagrindiniai nerimo sutrikimams veiksniai yra menkas savo vertės pojūtis ir kritikos baimė.

Agresyvus elgesys

Fizinis smurtas prieš vaiką. Vaikai, kurie buvo skriaudžiami tėvų, patys dažniau yra agresyvūs. Agresyvaus elgesio modeliavimas. Vaikai gali imituoti agresyvų elgesį, kurį jie mato aplinkoje. Tėvų auklėjimo nenuoseklumas: nepakankama priežiūra, nuoseklios disciplinos stoka. Vaikai tarsi nepatiria neigiamų pasekmių dėl netinkamo elgesio, taigi jis pastiprinamas. Suvokimo klaidos - prieštaringi stimulai interpretuojami kaip agresyvūs. Elgdamiesi agresyviai vaikai vis daugiau agresijos susilaukia iš aplinkos ir taip tarsi patvirtina savo nuostatą, kad kiti žmonės yra agresyvūs. Didėja ir agresija, ir atstūmimas. Sutrikusi moralinių normų raida. Vaikai dažnai nesuvokia, jog jų elgesys yra žalingas, netinkamą elgesį suvokia kaip patrauklų ir naudingą geram įvaizdžiui. Draugų įtaka - bendravimas su netinkamo elgesio draugais didina paties vaiko netinkamo elgesio tikimybę. Bendraamžių atstūmimas dažnai sukelia agresiją.

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD)

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) yra neurobiologinis sutrikimas, paveikiantis 11 proc. mokyklinio amžiaus vaikų. Jam būdinga netinkamas dėmesio, impulsyvumo ir hiperaktyvumo lygių vystymasis. ADHD simptomai dažniausiai atsiranda ankstyvuoju vaikystės laikotarpiu, iki 12 metų amžiaus. Diagnozei nustatyti, vaikai turėtų turėti šešis ar daugiau sutrikimo simptomus, o paaugliai ir suaugusieji - bent penkis.

ADHD simptomų sunkumo lygiai:

• Lengvas: Simptomai minimalūs ir sukelia nedidelę įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.
• Vidutinis: Simptomai arba jų įtaka yra tarp "lengvo" ir "sunkaus".
• Sunkus: Daug simptomų viršija reikalingą diagnostiniam nustatymui skaičių ir sukelia pastebimą įtaką socialinėse, mokymosi arba darbo aplinkose.

Vaikams, turintiems ADHD, dažnai vėluoja nepriklausomas funkcionalumas ir savarankiškumas, jie gali elgtis kitaip nei jų bendraamžiai. Daugelis vaikų, turinčių ADHD, gali patirti lengvus uždelsimus kalboje, motorikos įgūdžiuose arba socialinių gebėjimų raidoje.

Taip pat skaitykite: Kaip verslas veikia vartotojus

Nėra aiškios ar tiksliai nustatytos ADHD atsiradimo priežastys, tačiau mokslininkai nustatė stiprų genetinį ryšį. Kiti veiksniai, kurie gali padidinti tikimybę turėti ADHD:

• Švino ar pesticidų poveikis ankstyvoje vaikystėje
• Priešlaikinis gimdymas arba mažas vaikelio svoris gimus
• Smegenų trauma

Veiksniai, galintys pabloginti ADHD simptomus:

• Pernelyg didelis televizijos, kompiuterio ar kitų ekranų žiūrėjimo kiekis
• Didelis kiekis cukraus dietoje
• Šeimoje patiriamas stresas (skurdas, šeimos konfliktai)
• Trauminė patirtis

Emocijų ir elgesio sutrikimai

Šiuo metu 1 iš 10 vaikų pasaulyje susiduria su elgesio ir emocijų sunkumais arba sutrikimais. Ekspertai teigia, kad jų atsiradimo priežasčių yra daug, tačiau viena dažniausių - patologiniai vaikų santykiai su tėvais. Stokodami meilės ir prisirišimo, vaikai nesugeba suprasti savo kūno siunčiamų signalų ir reaguoja į juos nepriimtinais būdais.

Elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:

• Biologiniai sutrikimai ir ligos: Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, nerimo sutrikimai.
• Netinkama aplinka švietimo įstaigoje.
• Patologiniai santykiai šeimoje: Nepakankamas prisirišimas prie tėvų, meilės stoka, smurtas šeimoje.

Tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais ir vaikai, jausdami tėvų emocinę būseną, ją perima. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis.

Svarbu atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu nuolat sakysime, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“. Vaikai, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, dažniausiai yra tie vaikai, kuriems labiausiai reikia meilės ir pagalbos.

Jeigu vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų, jeigu tai yra pasikartojantis reiškinys ir toks elgesys būtų ne vienoje aplinkoje, tuomet reikia kreiptis į specialistus. Reikia dirbti ne tiktai su vaiku, bet ir su visa šeima ir išmokti taikyti kitus pagalbos būdus.

Klasikinis trejetas: aktyvumas, impulsyvumas, dėmesingumo stoka (ADHD)

Padidėjęs aktyvumas: Paprastai matomas jau 3-4 vaiko gyvenimo metais. Toks vaikas negali nusėdėti vietoje, yra nuolatiniame veiksme, jis labai šnekus, kalba greitakalbe. Toks perdėtas aktyvumas gali būti pastebėtas ir naktį, pavyzdžiui, kai vaikas labai dažnai vartosi.

Dėmesingumo stoka: Pasireiškia kiek vėliau - 5-8 gyvenimo metais. Vaikas nesugeba išlaikyti dėmesio, nuo pagrindinės veiklos jį labai lengva atitraukti pašaliniais vaizdais ar garsais, vaikui nesiseka baigti pradėtų darbų, jis daro daug klaidų, yra užmaršus.

Impulsyvumas: Pasireiškia tuo, kad pirmiausia atliekamas veiksmas, o tik po to galvojama, kas yra padaryta. Impulsyvus vaikas dažniausiai puola atsakinėti į klausimus jų iki galo neišklausęs, nesulaukęs savo eilės imasi veiksmo, įsiterpia į kitų pokalbius, trukdo, gali būti įkyrus kitų atžvilgiu, jam dažnai pasireiškia emociniai protrūkiai.

ADHD 3-5 kartus dažniau nustatomas berniukams. Tuo metu mergaitėms ADHD dažniausiai pasireiškia dėmesingumo stoka, pernelyg didelio aktyvumo gali ir nebūti.

Ne kiekvienas vaikas, kuris yra aktyvus, impulsyvus ar sunkiai sukaupia dėmesį, serga ADHD. Pagrindinis kriterijus vertinant, ar tai temperamentas, ar sutrikimas, yra tai, kiek šios savybės trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui. Jei šios savybės trukdo ir ši situacija tęsiasi ilgiau nei pusę metų, tuomet būtų verta pasikonsultuoti su specialistu.

Dažniausiai tai lemia įvairios priežastys: paveldimumas, smegenų struktūros pokyčiai, motinos elgesys nėštumo metu, stipri galvos trauma, gimimas pirma laiko ar per mažo svorio.

Sunkumai, su kuriais susiduria vaikai su ADHD:

• Sunku išsėdėti pamokose, mažai išmoksta dėl dėmesio pertraukimo.
• Daro daug klaidų dėl išsiblaškymo.
• Sunku susidurti su ilgesnėmis žodinėmis sąlygomis.
• Namų darbai - kančia.
• Atstumiami bendraamžių dėl nekantrumo, taisyklių nesilaikymo.
• Sunku kontroliuoti emocijas, linkę susipešti su kitais.

Mokymosi sunkumai ir konfliktai su bendraamžiais gali lemti baimę, beviltiškumą, savęs nuvertinimą, nenorą eiti į mokyklą, ruošti namų darbų, pyktis su tėvais. Tėvai dažnai susiduria su aplinkinių priekaištais dėl netinkamo vaiko elgesio, kas kelia nuolatinę įtampą namie.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas - tai vaikystėje pasireiškiantis elgesio sutrikimas, kuriam būdinga pikta ir (arba) dirgli nuotaika, prieštaraujantis ir (arba) iššaukiantis elgesys arba kerštingumas. Tiksli sutrikimo priežastis nežinoma, tačiau manoma, kad tai yra genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Labai svarbu diagnozuoti ir suteikti tinkamą pagalbą, nes sutrikimas gali smarkiai sutrikdyti įprastą kasdienę vaiko veiklą, mokymosi rezultatus ir socialines sąveikas. Be to, negydomas ateityje jis gali sukelti rimtesnių elgesio problemų ir psichikos sveikatos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomai:

• Fiziniai simptomai: Nors prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimas pirmiausia pasireiškia elgesio ir emociniais simptomais, kartu su šiais požymiais gali pasireikšti ir kai kurie fiziniai simptomai. Gali būti stebimi miego sutrikimai, pavyzdžiui, nemiga ar košmarai, dėl kurių vaikai gali jausti nuovargį ar irzlumą. Be to, kai kuriems vaikams gali pasireikšti psichosomatiniai simptomai, pavyzdžiui, galvos ar skrandžio skausmai, dažnai susiję su stresu ar nerimu.
• Elgesio ir emociniai simptomai: Būdingiausi prieštaraujančio nepaklusnumo bruožai yra elgesio ir emociniai simptomai. Šie simptomai paprastai pasireiškia dažnais pykčio priepuoliais, nuolatiniu nepaklusnumu ir atsisakymu laikytis taisyklių ar nurodymų. Vaikai dažnai sąmoningai erzina kitus, kaltina kitus dėl savo klaidų ir patys lengvai sudirgsta. Jiems taip pat gali būti būdingas piktas ir kerštingas elgesys bei svyruojanti nuotaika.
• Socialiniai simptomai: Socialiniai prieštaraujančio nepaklusnumo simptomai labiausiai pasireiškia vaikui bendraujant su kitais žmonėmis, įskaitant šeimą, bendraamžius ir autoritetingus asmenis. Dėl agresyvaus elgesio ir polinkio kaltinti kitus, šiems vaikams dažnai sunku išlaikyti draugystę. Jie gali dažnai ginčytis su suaugusiaisiais ir atsisakyti paklusti taisyklėms, dėl to kyla problemų mokykloje ir kitose socialinėse aplinkose. Be to, bendraudami su kitais jie gali atrodyti nemalonūs ar pikti, o tai dar labiau izoliuoja juos nuo bendraamžių.

Šių simptomų supratimas yra labai svarbus siekiant anksti nustatyti ir gydyti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimą, siekiant išvengti galimų vaiko gyvenimo ir bendros raidos sutrikimų.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo priežastys:

• Šeimos veiksniai: Šeimos dinamika ir aplinka vaidina svarbų vaidmenį prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Vaikams, augantiems šeimose, kuriose taikomi nenuoseklūs, šiurkštūs ar aplaidūs auklėjimo metodai, kyla didesnė sutrikimo išsivystymo rizika. Taip pat didesnė rizika susirgti yra vaikams, gyvenantiems šeimose, kuriose nuolat kyla nesutarimų arba kurių tėvai turi psichikos sveikatos sutrikimų, ypač elgesio sutrikimų, ADHD ar psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.
• Mokymosi aplinkos veiksniai: Mokymosi aplinka taip pat gali turėti įtakos prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo vystymuisi. Mokyklose, kuriose trūksta struktūros arba kuriose mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, neteikiama tinkama parama, gali paaštrėti su prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu susijusios elgesio problemos. Prie simptomų išsivystymo ir palaikymo gali prisidėti klasės, kuriose veiksmingai nesuvaldomas trikdantis elgesys arba neskatinama teigiama socialinė sąveika.
• Biologiniai veiksniai: Biologiniu požiūriu vaikai, turintys tam tikrų neurologinių sutrikimų arba patyrę smegenų traumą, gali būti labiau linkę patirti prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo simptomus. Tam tikri genetiniai veiksniai taip pat gali būti svarbūs, nes vaikai, kurių tėvai yra sirgę prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu ar kitais psichikos sveikatos sutrikimais, dažniau patys suserga prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimu.

Elgesio problemų sprendimo būdai

ADHD gydymas

Aktyvumo ir dėmesio sutrikimo gydymo nėra, tačiau simptomus galima sušvelninti. Vaikai, kuriems atidžiai stebimas vaistų vartojimas kartu su elgesio terapijomis ir intervenijomis, pasiekia reikšmingą elgesio pagerėjimą namuose ir mokykloje. Elgesio terapijų ir vaistų kombinavimas yra efektyvesnis nei kiekvienas gydymo būdas atskirai.

Elgesio terapijos:

• Kognityvinė elgesio terapija (KET): Padeda keisti negatyvius mąstymo modelius ir elgesį, skatinant teigiamas pokyčius.
• Elgesio koregavimo terapija: Mokymas konkrečių elgesio strategijų, skirtų sumažinti hiperaktyvumą ir impulsyvumą.
• Ergoterapija: Įgūdžių mokymas, struktūruotos veiklos ir jutimų reguliavimas.

Vaistai:

• Stimuliantai: Dažniausiai naudojami vaistai gydant ADHD, padeda pagerinti dėmesio kontrolę ir sumažinti hiperaktyvumą.

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymas

Prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo diagnozė nustatoma atlikus išsamų vaikų psichiatro arba psichologo įvertinimą ir yra pagrįsta nuolatiniu dirglumu, prieštaraujančiu elgesiu ir kerštingumu. Gydant šį sutrikimą dažnai taikoma elgesio terapija, kurios tikslas - mokyti vaiką ir tėvus elgesio valdymo ir gerinimo strategijų. Tėvų ir vaikų sąveikos terapija (PCIT), kognityvinė elgesio terapija (KET) ir šeimos terapija yra vieni dažniausiai taikomų gydymo metodų.

• Elgesio terapija: Elgesio terapija yra vienas veiksmingiausių prieštaraujančio nepaklusnumo sutrikimo gydymo būdų. Šios rūšies terapija siekiama nustatyti ir pakeisti elgesio modelius, dėl kurių vaikas patiria sunkumus. Dažnai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET), kurios metu daugiausia dėmesio skiriama veiksmingų problemų sprendimo strategijų ugdymui, impulsų kontrolės gerinimui ir sveikesnių tarpasmeninių santykių įgūdžių ugdymui. Be to, tokiomis intervencijomis, kaip tėvų valdymo mokymas (PMT), siekiama suteikti tėvams įgūdžių ir strategijų, kurios galėtų teigiamai paveikti vaiko elgesį.
• Šeimos terapija: Šeimos terapija taip pat yra neatsiejama vaikų gydymo plano dalis. Šis metodas apima visą šeimą ir padeda gerinti bendravimą ir santykius šeimoje. Šeimos terapija gali padėti spręsti platesnės šeimos dinamikos, kuri prisideda prie trikdančio elgesio, problemas, padėti tėvams taikyti nuoseklias ir veiksmingas drausminimo strategijas ir sukurti labiau struktūruotą ir palankią namų aplinką.

Kiti elgesio problemų sprendimo būdai

• Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.
• Tikslingas yra ir atsipalaidavimo, susivaldymo technikų mokymas, kai prieš kaip nors pasielgiant išmokstama nusiraminti (pavyzdžiui, skaičiuoti iki dešimt).
• Kalbėdamiesi su vaiku, paaiškinti vaikui, kas yra „auka“, kad kiti vaikai nenori bendrauti su tais, kurie juos skriaudžia. Tinkamai reaguodami situacijoje. Kai vaikas elgiasi netinkamai (pvz., muša kitus vaikus), imtis ryžtingų priemonių - atskirti nuo kitų vaikų, kad pabūtų kurį laiką vienas.
• Užsiimdami su vaiku bendra veikla, fiziniu aktyvumu, kartu su vaiku išdykauti ir žaisti. Ugdydami vaiko pasitikėjimą savimi, pastiprindami jo gerosios savybės pasireiškimą. Svarbiausia parodyti vaikui, kad jis yra mylimas toks, koks jis yra.
• Elgesio gerinimo veikla turi būti pastovi ir nuosekli. Į pagalbą įtraukiama visa šeima. Psichologinio tėvų mokymo grupės. Vilties skatinimas. Tėvai jaučiasi beviltiškai ir bejėgiškai, nemato išeities, neranda sprendimų. Grupėje jis sužino kitų žmonių gyvenimo istorijas, susipažįsta su jų patyrimu, problemų sprendimo būdais.
• Problemų universalumo įvardijimas. Daugelis žmonių į grupę ateina įsitikinę, kad jų problemos, baimės, kiti simptomai yra vieninteliai ir nepakartojami.
• Svarbu kalbėtis, kokios emocijos kamuoja, kaip tvarkotės su savo jausmais. Svarbus dėmesys aplinkai (gyvai ir negyvai) bei kitiems žmonėms.
• Susidūrus su agresyviu vaiko elgesiu, nemaloniu veiksmu, jį iškart sustabdykite: jokiu būdu nemuškite vaiko, nepradėkite moralizuoti - tiesiog sulaikykite jį.
• Pasistenkite paroje turėti bent vieną valandą (pvz., vakarinio ritualo), kurią jūs kokybiškai praleisite su vaiku: tegu būna tai tik jūsų laikas - nusiteikite tuo metu skirti maksimalų dėmesį savo vaikui, sukurti gerumo bei intymumo atmosferą.
• Nuolat vaikus informuokite - svarbu vaikams pranešti apie tai, kas vyksta šeimoje ir kas, tikėtina, įvyks. Atkreipkite dėmesį į visus požymius, atsiradus agresyvumą, nemigą ar mitybos pasikeitimus. Taisyklės turi būti aiškios.
• Padėti vaikui susiprasti savo jausmuose, suvokti savo emocijas. Sukurti vaikui tokias sąlygas, kurios leistų jam kontroliuoti savo elgesį.

Ribų nustatymas ir namų taisyklės

Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi, gali būti, kad namuose vaikui leidžiama per daug. Pirmiausia, nusibrėžkite ribas sau. Vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas:

• Elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz., kitų mušimas, daiktų gadinimas).
• Elgesys, kurį kartais leisite (pvz., saldumynų valgymas prieš pietus).
• Elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz., nesusitvarko žaislų).

Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas, ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio elgesio drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.

Sekantis žingsnis - susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei taisyklių nėra, vaikas gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas. Taisyklių gali būti iki dešimties, ir vaikai taip pat turi teisę jas nustatyti. Dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų.

Elgesio taisykles naudinga aptarti prieš einant į viešas erdves. Pavyzdžiui, prieš einant į parduotuvę, susitarkite, ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai.

Vaiko elgesio tikslų nustatymas

Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti, kokio tikslo vaikas siekia ir ar tokiu elgesiu jis jį pasiekia. Vaikai elgiasi netinkamai, kad pasiektų:

• Dėmesio. Jei vaikui trūksta dėmesio, skirkite jam daugiau.
• Valdžios. Leiskite vaikui priimti savarankiškus sprendimus, pvz., rinktis, kurias kelnes vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus atlikti pirmiausiai. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau priešinsis.
• Keršto. Vaikas nori keršyti, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
• Nevykėliškumo. Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Jei vaikas vis kartoja "aš nemoku, aš negaliu, man neišeis", o Jūs jį guodžiate ir siūlote pagalbą, pabandykite reaguoti kitaip.

Priežastis, elgesys ir pasekmės

Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda. Jį kažkas sukelia, o vėliau jis sulaukia pasekmių. Pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį, arba jį nutraukti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes jis sukelia.

Priežastis → Elgesys → Pasekmė

Svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį (gal nuovargis, alkis ar kita lengvai pašalinama priežastis) ir kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai. Jei vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas.

Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, o jei tai neveikia, tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.

Skatinimo priemonės

Tai, kaip vaikas yra skatinamas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinamas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik jam ir darant tai, ką nori vaikas. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties.

#

tags: #mano #vaikas #turi #elgesio #problemu