Jau seniai pastebėta, kad žmonės gali tapti liguistai priklausomi nuo įvairių narkotinių medžiagų. Dar XI amžiuje žymusis gydytojas ir filosofas Avicena atkreipė į tai dėmesį, rašydamas receptus su opijumi ir įspėdamas apie pripratimą ilgai vartojant. Šiandien, XXI amžiuje, priklausomybės problema išlieka aktuali ir reikalauja visapusiško supratimo bei efektyvių gydymo būdų. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime priklausomybę nuo marihuanos: nuo priklausomybės mechanizmų iki galimų gydymo strategijų.
Kaip susiformuoja priklausomybė?
Priklausomybė - tai kompleksinis procesas, apimantis tiek psichologinius, tiek fiziologinius aspektus. Narkotikų vartojimas iš pradžių gali atrodyti kaip nekaltas eksperimentas, tačiau ilgainiui gali peraugti į nekontroliuojamą potraukį.
Psichologinė priklausomybė
Pirmasis žingsnis į priklausomybę - psichologinė priklausomybė. Pavartojus narkotikų, žmogus pajunta pakitusią sąmonės būseną, kuri jam gali pasirodyti maloni. Pasibaigus narkotinės medžiagos poveikiui, asmuo gali norėti pakartoti patirtį, taip formuodamas psichologinę priklausomybę. Psichologinė priklausomybė - tai liguistas potraukis nuolat vartoti narkotines medžiagas, siekiant patirti malonumo būseną. Pavyzdžiui, jaunuolis, priklausomas nuo marihuanos, gali manyti, kad turi vartoti marihuaną, kad galėtų greitai ir ramiai užmigti. Tačiau ir be narkotikų jaunuolis pavargęs užmigs.
Fizinė priklausomybė
Po kurio laiko narkotinių medžiagų vartojimas pakeičia organizmo funkcijas, todėl pasibaigus poveikiui, asmuo nebegali grįžti į normalią sąmonės būseną. Atsiranda fizinis skausmas ir diskomfortas, todėl žmogus vėl griebiasi narkotikų, kad palengvintų simptomus. Fizinė priklausomybė - tai būklė, kai organizmas nebegali normaliai funkcionuoti be priklausomos medžiagos - narkotiko. Kai narkotinės medžiagos pradeda trūkti, organizmas išgyvena abstinencijos periodą. Tačiau nutinka taip, kad toks pats narkotinės medžiagos kiekis nebesukelia ankščiau patirto malonumo arba nebepadeda išvengti abstinencijos periodo. „Vartojant toliau, atsiranda abstinencijos būsena, kuri darosi vis sunkesnė. Abstinencijos metu skauda viską, laužo ir suka visus kaulus. Dažnai „nekalti“ pabandymai, o vėliau dažnesnis eksperimentavimas, tai žingsniai link priklausomybės. Priklausomybė lyg sėlinantis liūtas prie grobio. Iš pradžių ji artėja dvejodama, tačiau kuo arčiau grobio tuo ji labiau užtikrinta. Situacija yra komplikuota, kai asmuo yra priklausomas tiek psichologiškai tiek fiziškai.
Marihuana ir jos poveikis
Marihuana - labiausiai paplitęs kanapės preparatas. Tai džiovintos viršutinės augalo dalys, primenančios sausą žolę. Spalva gali būti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkai rausvos. Hašišas - kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ir žiedynų. Ji supresuojama į gumulėlius, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos. Gabalėliai primena gumą, odą ar kamštį. Labai retai hašišas vartojamas milteliais. 50 % surūkyto preparato absorbuoja plaučiai, per plaučių audinį jis greitai patenka į kraują, todėl išvengiama skaidymosi kepenyse. Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio: kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Tetrahidrokanabinolis (THK) patenka į placentą, krūties pieną, paveikia kepenų fermentus. THK kraujyje gali būti randamas net 20 valandų nuo pavartojimo. Kanapės kiekvieną kartą gali veikti labai skirtingai, tai priklauso nuo THK dozės, vartotojo nuotaikos, ankstesnės vartojimo patirties. Paprastai jaučiamas apsvaigimas, palaima, ramybė ir budrumas. Sustiprėja savęs vertinimas, silpsta gebėjimas realiai vertinti situaciją ir kontroliuoti savo elgesį, dažnai juokiamasi be priežasties, būdingas plepumas. Pasitaiko nevaldomų ir neįgyvendinamų idėjų protrūkių, minčių blyksnių, kurie nieko nevartojančiajam paprastai atrodo labai banalūs. Pakinta aplinkos, kvapų, spalvų, garsų suvokimas. Reguliariai vartojantys kanapes asmenys užsisklendžia savyje ir būna mieguisti. Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisąmoninti naują informaciją. Nuolat vartojant pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Rūkant kanapes nėra pavojaus perdozuoti. Stipriau apsvaigusiems asmenims didelės dozės gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir nemalonių emocijų ar haliucinacijų.
Taip pat skaitykite: Ar Lexotanilis sukelia haliucinacijas?
Kanapių poveikis smegenims ir endokanabinoidinei sistemai
Kanapės - daugiausia kontraversiškų nuomonių turinti psichoaktyvi medžiaga. Neretai pasitaiko, kad kanapių vartojimas prasideda dar jauname amžiuje, kuomet tai yra idealizuojama artimoje draugų aplinkoje. Tačiau priklausomybė kanapėms, kaip ir visos kitos priklausomybės, turi savo padarinių. Psichoaktyvios medžiagos, esančios kanapėse, veikia endokanbinoidinę nervų sistemą atsakingą už organizmo homeostazės reguliavimą - t.y., susijaudinimą ir slopinimą. Taip pat ji apima funkcijas susijusias su sąmoningumu: pažintines funkcijas, mokymąsi, atmintį, suvokimą. Ši sistema taipogi tiesiogiai veikia miegą, nuotaikas, skausmo pojūtį, apetitą, pasitenkinimo jausmą, motyvaciją. Nesaikingai ir reguliariai vartojamos kanapės gali sugriauti endokanabinoidinės sistemos balansą.
Priklausomybės kanapėms požymiai
Priklausomybė kanapėms pasireiškia tuomet, kai atsiranda fiziologinis pripratimas kanapių poveikiui, atsiranda tolerancija, pasireiškia abstinencijos simptomai. Tai įrodo atlikti tyrimai su pelėmis ir beždžionėmis, kurios renkasi sau administruoti tirpalą, kuriame yra veikliųjų kanapių medžiagų (THC arba delta-9-tetrahydro-cannabinol). Tyrimo metu buvo pastebėta, jog tirti gyvūnai rinkosi būti tame kambaryje, kuriame yra kanapių tirpalo, nes jis aktyvuoja dopamininę veiklą smegenyse. Tai suteikia trumpą malonumo potyrį, kuris greitai baigiasi, kas skatina ir toliau kartoti vartojimą.
Reguliarus kanapių rūkymas dažnai sukelia priklausomybės simptomus, o vienas ryškiausių - nesugebėjimas kontroliuoti vartojimo, nepaisant neigiamų pasekmių. Iš pradžių pramoginis kanapių vartojimas gali peraugti į probleminį vartojimą ar net priklausomybę. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 30 % kanapių vartotojų turi tam tikros formos vartojimo sutrikimą. Kanapių vartojimas tiesiogiai veikia smegenų dopamino sistemą, formuodamos priklausomybės mechanizmus. Ši priklausomybė išsivysto, kai smegenys prisitaiko prie didelio veikliosios medžiagos THC kiekio, kuris sumažina natūralią neurotransmiterių gamybą ir jautrumą. Dėl to asmuo tampa priklausomas ir negali nustoti vartoti, nepaisant akivaizdžios žalos fizinei ir psichinei sveikatai, santykiams ar kasdieniam gyvenimui.
Kanapių vartojimo pasekmės
Reguliarus kanapių vartojimas, kaip ir kitų priklausomybių progresavimas, stumia į apatiją, siaurina interesų ratą, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, trikdo gyvenimo ritmą. Abstinencijos sindromas pasireiškia psichologiniu diskomfortu, dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, nemiga. Kai kuriuos asmenis kanapių rūkymas paskatina vartoti kitus narkotikus.
Mokslininkų teigimu, kanapės dažniausiai sukelia trumpą nuotaikos pakitimą, koncentracijos ir dėmesio pokyčius, trumpalaikį atminties praradimą, jų vartojimas siejamas su depresija, nerimu, pasitaikančiomis mintimis apie savižudybę, tačiau priežastinis ryšys tarp šizofrenijos ir kanapių vartojimo nėra nustatytas.
Taip pat skaitykite: Žvynelinės paūmėjimas dėl streso
Kanapės ir psichikos sveikata: mitai ir realybė
Įstatymo dėl nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo svarstymai ir vėl įsiūbavo diskusijas. Vienas iš pasigirdusių argumentų - esą marihuana sukelia psichikos ligas. Tiesa, politikas minėjo, kad remiasi tyrimais, o socialiniuose tinkluose šie teiginiai dažnai nepagrindžiami niekuo. „Kanapės arba marihuana veikia galvos smegenis per specifinius nervų ląstelių receptorius, kurie užtikrina normalią mūsų smegenų funkciją. Panaudojus kanapių, tas poveikis gerokai sustiprėja, jie gausiai veikiami, sukeliamas malonus apsvaigimo pojūtis. „Pavojus tas, kad šių medžiagų paplitimas yra nemažas, jų vis atsiranda naujų, bet jos gali būti vartojamos ir sąmoningai, ir ne“, - sakė A.
„Nors yra tyrimų, kurie tam tikras išvadas leidžia daryti, tai vis dar tiriama. Ilgalaikį poveikį galima sieti su smegenų vystymusi. Ko gero, didžiausia kanapių ilgalaikio vartojimo žala yra pradėjus jas vartoti paauglystėje ar dar anksčiau, kol smegenys dar vystosi. Tai turi įtakos tam tikrų smegenų jungčių tarp ląstelių susidarymui, ilgalaikį vartojimą galima sieti su kitais psichikos surikimais, tokiais kaip depresija, nerimu, pasitaikančiomis mintimis apie savižudybę. Mokslinių tyrimų rezultatai įvairūs, kategoriškas išvadas daryti sunku. Kitas pašnekovas, psichiatras ir Prancūzijos Monpeljė universiteto doktorantas Robertas Strumila, neslepia manantis, kad kanapes reikėtų legalizuoti. „Žmonės, kurie turi genetinį polinkį, gali patirti psichozę, gali prarasti realybės suvokimą. Tiems, kurie to genetinio polinkio neturi, kanapės šių dalykų nepaskatins. R. „Šizofrenija gali išsivystyti žmonėms, kurie turi stiprų genetinį polinkį, ją gali paskatinti ne tik kanapės, bet ir stresas, amfetaminų vartojimas. Jei didelės dozės, dažnumas didelis, gali atsirasti psichozinių simptomų: paranoja, nepasitikėjimas aplinka, bet labai svarbu pažymėti, kad turi būti genetinis polinkis. Minimos studijos metu buvo tiriama 45 tūkst. vyrų Švedijoje. Buvo išsiaiškinta, kad niekada kanapių nevartoję žmonės rečiau serga šizofrenija. Tačiau studijos autoriai pabrėžė, kad tai nereiškia priežastinio ryšio, t. y. Be to, buvo tiriami tik 274 šizofrenijos atvejai ir tik 49 iš šių žmonių buvo vartoję kanapių.
CBD ir priklausomybės gydymas
CBD yra žinomas dėl savo gydančių savybių - ši medžiaga ypač efektyviai kovoja su uždegiminiais procesais. Tačiau dabar mokslininkai mano CBD gali praversti ir kovoje su priklausomybėmis. 82 žmonėms, kurie teigė norintys atsikratyti įpročio vartoti marihuaną, mokslininkai skyrė kanabidiolį (CBD) arba placebą. Gydymas truko keturias savaites, tačiau mokslininkai dalyvius sekė ir dar 6 mėnesius. Mokslininkai pastebėjo, kad CBD iš tikrųjų padeda atsikratyti įpročio vartoti marihuaną. 200 miligramų CBD dozė pasirodė esanti per maža. Mokslininkai nepastebėjo jokio šalutinio CBD poveikio, nors dozės iš tikrųjų buvo nemažos lyginant su kai kuriais CBD produktais rinkoje. Šie rezultatai yra labai įdomūs ir todėl, kad visi tyrimo dalyviai anksčiau buvo bandę atsikratyti įpročio vartoti kanapes, tačiau jiems nepavyko. Be to, visi dalyviai į šį tyrimą žiūrėjo kaip į dar vieną būdą atsikratyti žalingo įpročio. Tai yra, jie buvo motyvuoti. Ir tiems, kurie vartojo CBD, sekėsi geriau. CBD naudojimas priklausomybei nuo kanapių gydyti atrodo kaip keistai kvaila mintis. Juk kanabidiolis irgi yra kanapių produktas. Tačiau CBD nėra psichotropinė medžiaga, ji nesukelia apsvaigimo ir, priešingai nei tetrahidrokanabinolis (THC, veiklioji psichoaktyvi kanapių medžiaga), netrukdo gyvenimui.
Priklausomybės gydymo būdai
Ar yra išeitis? Ji visada yra. Kaip ir visais priklausomybių atvejais, priklausomybė kanapėms yra liga, kuriai reikalinga asmeninė motyvacija daryti pokyčius. Tačiau nutraukti kanapių vartojimą vien asmeninėmis pastangomis gali nepavykti, tad pirmas žingsnis - ieškoti pagalbos.
Pagalbos paieška ir artimųjų palaikymas
Pagalbos ieškojimas yra stiprybės ženklas - jūs neprivalote kovoti vieni. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad sveikstant nuo priklausomybės didelę įtaką turi artimųjų ir bendruomenės palaikymas. Svarbi žinia yra ta - kad artimieji gali itin pasitarnauti sveikstančiam nuo priklausomybės tačiau ne atstūmimo ir smerkimo, o palaikymo ir meilės būdu. Sveikstančiam nuo priklausomybės kanapėms asmeniui itin reikalinga saugi ir palaikanti aplinka, kurioje jis galėtų jaustis reikalingu, mylimu, vertinamu, o ne blogu, kaltu, atstumtu. Neretai priklausomų asmenų artimieji daro „meškos“ paslaugas ir norėdami pamokyti sveikstantįjį nespecialiai, tačiau pastūmėja atgal link žalingo elgesio. Moksliškai įrodyta, kad artimųjų palaikymas, ir apskritai, sąveikų su šeimos nariais keitimas į labiau harmoningas padeda įveikti sunkias priklausomybes. Taip yra todėl, nes pasiduodami psichoaktyvioms medžiagoms neretai priklausomi asmenys nesąmoningai bando spręsti tarpasmeniniuose santykiuose kylančias problemas, jų nemokėjimą reikšti savo poreikius, neigiamus jausmus, brėžti ribas ir pan.
Taip pat skaitykite: Santykių paranoja: požymiai ir pasekmės
Gydymo programos ir paslaugos
- Gydytojo psichiatro konsultacija: Padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą.
- Palaikomasis gydymas: Tai priklausomybės gydymo metodas, kai vietoje neteisėtai vartojamų opioidų (pvz., heroino, fentanilių, karfentanilių) skiriami medikamentai, padedantys stabilizuoti organizmo būklę ir sumažinti abstinencijos simptomus. Farmakoterapijos - gydytojas psichiatras paskiria palaikomąjį gydymą metadonu arba buprenorfinu/naloksonu.
- Atvejo vadyba: Kiekvienam pacientui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris teikia pagalbą atsižvelgdamas į individualius asmens poreikius.
- Psichosocialinė reabilitacija: Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuotoju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Programa trunka iki trijų mėnesių. Paslauga nėra kompensuoja PSDF lėšomis, todėl yra mokama.
- Struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa: Jos metu asmuo kasdien ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
- Konsultacijos opioidų vartotojams ir jų artimiesiems: Konsultacijos metu gydytojas suteikia informaciją apie opioidų perdozavimo riziką, simptomus, pirmosios pagalbos teikimo principus. Konsultacijos metu taip pat išduodamas opioidų priešnuodis - medikamentas naloksonas ir paaiškinama, kaip jį tinkamai ir saugiai naudoti.
- Abstinencijos gydymas: Tai stacionarinė paslauga, skirta abstinencijos gydymui nutraukus narkotinių medžiagų vartojimą.
- Stacionarinė priklausomybės gydymo programa: Tai 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai: psichologinės grupės, psichologų ir ergoterapeutų užsiėmimai, socialinių darbuotojų paskaitos.
- Lazerio terapija: Siekiant efektyvaus ilgai liekančio gydymo rezultato yra būtina atlikti ne mažiau kaip 3 lazerio terapijos procedūras. Geriausia, kai procedūros atliekamos kuo intensyviau, t.y. 2-3 d.
Kaip padėti draugui, turinčiam priklausomybę?
Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas. Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
Ką daryti apsinuodijus psichoaktyviosiomis medžiagomis?
Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Teikdami pirmąja pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite. Skambinkite 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų).
tags: #marichuana #sukelia #priklausomybe