Depresijos Sutrikimai: Poveikis, Simptomai ir Gydymo Būdai

Psichikos sveikata yra esminis žmogaus gerovės aspektas, apimantis emocinę, psichologinę ir socialinę būklę. Ji daro didelę įtaką mūsų mąstymui, jausmams ir elgesiui, padeda susidoroti su stresu, produktyviai dirbti ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Psichikos sveikata yra svarbi kiekviename gyvenimo etape, o psichikos sutrikimai gali paveikti žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį, todėl svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į specialistus.

Psichikos Sveikata ir Jos Svarba

Psichikos sveikata lemia, kaip priimame sprendimus, bendraujame su kitais ir tvarkomės su gyvenimo sunkumais. Psichikos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas, panikos atakos, miego sutrikimai, demencija, šizofrenija, adaptacijos sutrikimai, agorafobija, obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) ir perdegimo sindromas, gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniniam gyvenimui.

Dažniausiai Pasitaikantys Psichikos Sutrikimai

Psichikos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios veikia žmogaus mąstymą, jausmus ir elgesį. Jie gali būti laikini arba nuolatiniai ir pasireikšti įvairiais simptomais, kurie daro įtaką kasdieniam gyvenimui. Dažniausiai pasitaikantys psichikos ir elgesio sutrikimai yra:

• Nuolatinė liūdesio būsena, prarandant susidomėjimą veikla, kuri anksčiau teikė džiaugsmą. Simptomai gali apimti nuovargį, miego sutrikimus, sumažėjusį apetitą ir mintis apie savižudybę. Depresija gali turėti didelį poveikį žmogaus kasdieniniam gyvenimui, nuo darbo ir mokymosi iki santykių su kitais žmonėmis. Gydymas apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir gyvenimo būdo pokyčius, tokius kaip reguliari fizinė veikla ir sveika mityba.
• Tai stiprus susirūpinimo ar nuogąstavimo jausmas, kuris gali būti nuolatinis ar atsirasti staiga kaip panikos priepuolis. Tai dažnai pasireiškia fiziniais simptomais, tokiais kaip stiprus širdies plakimas, prakaitavimas ir drebėjimas. Nerimas gali būti susijęs su specifinėmis situacijomis arba būti bendras, be aiškios priežasties. Gydymui naudojamos terapijos technikos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), medikamentai ir atsipalaidavimo pratimai.
• Staigūs, intensyvūs baimės epizodai, kurie gali sukelti stiprų fizinį diskomfortą, pvz., stiprų širdies plakimą, dusulį ir krūtinės skausmą. Panikos atakos gali būti labai bauginančios ir sukelti jausmą, jog prarandama kontrolė arba kad netrukus įvyks širdies smūgis, kad žmogus mirs. Gydymas apima psichoterapiją, ypač KET, ir medikamentus. Terapijos metu mokomasi atpažinti panikos atakų simptomus ir taikyti įvairias jų valdymo technikas.
• Tai sunkumai užmigti ar išmiegoti visą naktį, kurie gali turėti didelę įtaką dienos metu atliekamoms veikloms ir bendrai sveikatos būklei. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sveikatą, sukelti nuotaikos svyravimus ir sumažinti koncentraciją. Gydymui naudojama įvairių rūšių terapija bei medikamentai, taip pat miego higienos metodai, kurie apima reguliarios miego rutinos palaikymą ir atsipalaidavimo technikas prieš miegą.
• Tai būklė, kai žmogus patiria intensyvių emocijų svyravimus - nuo manijos (pakilios nuotaikos, energijos ir aktyvumo) iki depresijos epizodų. Manijos epizodai gali apimti perdėtą laimės jausmą, per didelį aktyvumą, mažą miego poreikį ir impulsyvius sprendimus. Depresijos epizodai gali būti sunkūs ir ilgi, sukeliantys gilią liūdesio būseną ir praradimą susidomėjimu įvairia veikla. Gydymas apima medikamentus, psichoterapiją ir gyvenimo būdo pokyčius, siekiant valdyti simptomus ir užkirsti kelią atkryčiams.
• Tai pažinimo funkcijų praradimas, kuris veikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius. Ji dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą. Demencijos simptomai apima trumpalaikės ir ilgalaikės atminties sutrikimus, sunkumus orientuojantis, kalbos ir sprendimų priėmimo problemas, žmogus praranda gebėjimą pasirūpinti savimi, tampa priklausomas nuo aplinkinių. Gydymas apima vaistus, kurie gali sulėtinti ligos progresavimą, ir kognityvinę terapiją, kuri padeda pacientams išlaikyti kasdienius įgūdžius ir gerinti gyvenimo kokybę.
• Šizofrenija yra sunkus psichikos sutrikimas, kuris veikia mąstymą, jausmus, valią, elgesį, socialinę adaptaciją. Jis gali apimti haliucinacijas, kliedesius bei sunkumus susikaupti. Šizoafektinis sutrikimas apima šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (pvz., depresijos, manijos ar bipolinio sutrikimo) simptomus. Šizotipinis sutrikimas yra susijęs su neįprastais mąstymo modeliais, įsitikinimais ir elgesiu. Gydymui naudojami antipsichotikai, psichoterapija ir palaikomoji terapija. Terapijos metu mokomasi valdyti simptomus ir gerinti socialinius įgūdžius.
• Tai yra emocinė ar elgesio reakcija į stresą, kuri yra stipresnė nei įprasta ir sukelia didelių problemų kasdieniniame gyvenime. Adaptacijos sutrikimai gali pasireikšti po netekčių, skyrybų, darbo netekimo ar kitų reikšmingų gyvenimo įvykių. Simptomai gali apimti liūdesį, nerimą, pykčio protrūkius ir sunkumus atlikti kasdienes veiklas. Gydymas apima psichoterapiją ir, jei reikia, medikamentus, kurie padeda valdyti emocijas ir įveikti stresą.
• Tai yra intensyvi baimė būti situacijose, kuriose būtų sunku ar gėdinga pabėgti, pvz., atvirose erdvėse ar minioje. Agorafobija gali labai apriboti žmogaus gyvenimą, sukeldama baimę išeiti iš namų, apsipirkti, dalyvauti renginiuose, bendrauti su žmonėmis ar net eiti į darbą. Gydymui naudojama psichoterapija, ypač KET, ir medikamentai. Terapijos metu mokomasi palaipsniui susidurti su baimę keliančiomis situacijomis, išbūti jose ir suvaldyti nerimą.
• Tai yra būklė, kai žmogus turi pasikartojančių, nepageidaujamų minčių (obsesijų) ir (arba) elgesio (kompulsijų), kuriuos jis jaučia būtinybę vykdyti. Obsesijos gali apimti baimes dėl užteršimo, abejones dėl uždarytų durų ar kitų nepageidaujamų minčių. Kompulsijos yra elgesiai, kurių žmogus imasi, siekdamas sumažinti obsesijų sukeltą nerimą, pvz., dažnas rankų plovimas, tikrinimas ar skaičiavimas. Gydymas apima KET ir medikamentus, kurie padeda valdyti obsesijas ir kompulsijas.
• Tai yra emocinis ir fizinis išsekimas, dažniausiai susijęs su ilgalaikiu stresu ir per dideliu darbo krūviu. Perdegimo sindromo simptomai apima nuovargį, cinizmą, sumažėjusį darbo našumą, miego sutrikimus ir fizinius negalavimus, tokius kaip galvos skausmai ar virškinimo problemos. Perdegimo sindromas gali turėti rimtų pasekmių ne tik darbo našumui, bet ir bendrai gyvenimo kokybei. Gydymas apima poilsio strategijas, gyvenimo būdo pokyčius ir psichoterapiją, siekiant sumažinti stresą ir atkurti energijos lygį.

Šie simptomai gali pasireikšti įvairiais deriniais ir intensyvumu, priklausomai nuo konkretaus psichikos sutrikimo ir individualių paciento savybių.

Depresija: Sutrikimas, Veikiantis Kasdienį Gyvenimą

Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniniam gyvenimui. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Kiti dažni depresijos simptomai:

Taip pat skaitykite: Tiesos suvokimas be patyrimo

• Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena
• Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
• Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
• Pesimizmas dėl ateities
• Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką
• Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.

Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Biologiniai pakitimai - manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų. Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankavimas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas. Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.

Bipolinis Sutrikimas: Nuotaikos Svyravimų Būklė

Bipolinis sutrikimas - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingi nuotaikos svyravimai: nuo energijos pertekliaus (manijos ar hipomanijos) iki gilaus liūdesio ir apatijos (depresijos). Maniakinė depresija - tai senesnis pavadinimas bipoliniam sutrikimui. Šiai būklei būdingi nuotaikos svyravimai nuo manijos ar hipomanijos iki depresijos. Kai apninka depresija - jaučiatės liūdnas, beviltiškas, prarandate bet kokį susidomėjimą ar malonumą gyventi, o kai ištinka manija ar hipomanija (ne tokia stipri kaip manija) - jaučiate euforiją, energijos pliūpsnį, o kartais ir irzlumą. Šie epizodai yra reti, kartais gali ištikti tik porą kartų per metus. Tarp jų, žmogus gali jausti tam tikrus emocinius simptomus, gali ne. Yra keletas bipolinio ir panašių sutrikimų rūšių. Manija, hipomanija ir depresija - neatsiejama jų dalis. Jus buvo ištikęs bent vienas manijos epizodas, prieš kurį arba po jo buvo pasireiškusi hipomanija arba depresija. Svarbu suprasti, kad bipolinis sutrikimas II nėra bipolinio sutrikimo I lengvesnė forma - tai dvi atskiros diagnozės. Šis sutrikimas gali būti diagnozuotas bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai išlenda paauglystėje ar jaunystėje. Bipolinio sutrikimo pradžia dažnai būna klastinga - simptomai gali pasirodyti kaip paprastas nuovargis ar gyvenimo pokyčių pasekmės. Pirmieji ženklai gali būti nemiga, net jei nejauti nuovargio. Skirtumas tarp bipolinio sutrikimo ir įprastų nuotaikos svyravimų - intensyvumas ir trukmė. Manija ir hipomanija tai du atskiri epizodai, tačiau jų simptomai yra vienodi. Manija, lyginant su hipomanija, yra stipresnė, sukelia labiau pastebimas problemas darbe, mokykloje, socialiniame gyvenime bei santykiuose. Depresijos epizodo simptomai yra pakankamai rimti, kad pastebimai apsunkintų jūsų kasdienį gyvenimą - darbe, mokykloje, bendravime bei santykiuose. Bipolinis sutrikimas I ir II taip pat gali pasireikšti sielvartavimu, melancholiškumu, psichoze ar kitais ženklais. Vaikų ir paauglių depresijos, manijos ir hipomanijos epizodai skiriasi nuo suaugusiųjų epizodų.

Pagrindiniai Psichikos Sutrikimų Gydymo Metodai

Pagrindiniai gydymo metodai yra šie:

• Ji apima reguliarias sesijas su psichoterapeutu. Tai padeda pacientams išspręsti emocines problemas, keisti neigiamus mąstymo ir elgesio modelius bei mokytis naujų įgūdžių valdyti savo būklę. Psichoterapijos metodai gali būti įvairūs - nuo kognityvinės elgesio iki psichodinaminės terapijos.
• Vaistai gali padėti sumažinti arba kontroliuoti psichikos sutrikimų simptomus. Jie apima antidepresantus, antipsichotikus, raminamuosius ir nuotaikos stabilizatorius. Medikamentai dažnai derinami su psichoterapija, siekiant užtikrinti greitesnius ir geresnius gydymo rezultatus.
• Tai yra efektyvi terapijos forma, kuri padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas. Ji yra ypač naudinga gydant depresiją, nerimą ir OKS. KET apima struktūruotus pokalbius ir užduotis, kurios padeda pacientams suprasti savo mąstymo procesus ir juos keisti.
• Jos metu pacientai susitinka su kitais, kurie turi panašias problemas, ir dalijasi savo patirtimis bei palaikymu. Tai padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir stiprina bendruomeniškumą. Grupinė terapija gali būti ypač naudinga tiems, kurie jaučiasi vieniši arba nesuprasti savo artimųjų.
• Ši terapijos forma siekia atskleisti ir suprasti pasąmonės procesus, kurie gali turėti įtakos paciento elgesiui ir emocijoms. Tai gali padėti pacientui geriau suprasti save ir savo santykius su kitais. Psichodinaminė terapija dažnai naudojama ilgalaikiam gydymui ir yra pagrįsta analitiniu požiūriu į paciento vidinį pasaulį.
• Ji pabrėžia asmeninio augimo ir saviraiškos svarbą, skatina pacientus pasitikėti savo intuicija ir siekti savirealizacijos. Ši terapijos forma dažnai yra orientuota į dabarties problemas ir galimybes, o ne į praeities traumas ir sunkumus.
• Ji yra orientuota į konkrečių emocinių ir elgesio problemų sprendimą, naudojant mokymosi teorijas. Ši terapija padeda pacientams įgyti naują požiūrį ir įgūdžius, suprasti jų priežastis. Ši terapija gali būti naudinga gydant nerimą, depresiją, fobijas, priklausomybes ir kitas emocines ir elgesio problemas.

Psichikos Sveikatos Stiprinimas

Sveika psichika yra svarbi bendrai gerovei, todėl svarbu rūpintis savo psichikos sveikata net ir nesant rimtoms problemoms. Psichikos sveikatos stiprinimas apima:

• Fizinė veikla padeda mažinti stresą, gerina nuotaiką ir bendrai stiprina kūną. Net ir trumpi pasivaikščiojimai gali turėti teigiamą poveikį psichikos sveikatai.
• Tinkama mityba yra svarbi ne tik fizinei, bet ir psichinei sveikatai. Maistinės medžiagos, tokios kaip omega-3 riebalų rūgštys, vitaminai ir mineralai, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms.
• Kokybiškas miegas yra būtinas smegenų veiklai ir emocinei pusiausvyrai. Miego trūkumas gali pabloginti psichikos sutrikimų simptomus ir bendrą sveikatą.
• Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda sumažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Šios praktikos skatina sąmoningumą ir padeda valdyti emocijas.
• Bendravimas su šeima ir draugais yra svarbus psichinei sveikatai. Socialinė parama gali padėti įveikti sunkumus ir jaustis mylimam bei suprastam.

Kada Kreiptis Į Specialistą?

Svarbu nedelsti ir kreiptis į specialistą, jei pastebimi psichikos sveikatos problemų simptomai. Ankstyvas gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.

Taip pat skaitykite: Socialinis mąstymas: asmens ar situacijos įtaka?

Depresijos Simptomai Lyderystės Kontekste

Depresijos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais, tačiau lyderystės kontekste simptomai dažnai pasireiškia specifinėmis formomis, kurios gali būti klaidingai suprantamos kaip įprasta reakcija į darbo stresą ar vadovavimo iššūkius. Svarbu atpažinti šiuos požymius, nes ankstyva intervencija gali padėti išvengti rimtesnių pasekmių tiek asmens sveikatai, tiek organizacijos gerovei. Channon & Green (1999) tyrimas atskleidė, kad depresija sergantys asmenys rečiau naudoja tinkamas veiklos strategijas palyginus su kontroline grupe ir prasčiau atlieka užduotis, susijusias su problemų sprendimu ir planavimu.

Emociniai simptomai dažnai būna labiausiai maskuojami, nes lyderiai stengiasi išlaikyti “stipraus vadovo” įvaizdį. Tačiau net po šia kauke, depresija pasireiškia kaip:

• Nuolatinis irzlumas ar padidėjęs jautrumas kritikai.
• Sumažėjęs pasitenkinimas pasiekimais.
• Perfekcionizmas ir perdėtas savikritiškumas.

Svarbu pažymėti, kad šie emociniai simptomai dažnai būna interpretuojami kaip “aukšti standartai” ar “siekimas tobulėti”, tačiau iš tiesų jie signalizuoja apie gilesnius emocinius sunkumus. Depresija keičia vadovo elgesį darbe ir gali mažinti efektyvumą įvairiais būdais:

• Sunkumai priimant sprendimus ir nuolatinis delsimas.
• Sumažėjęs produktyvumas ir motyvacijos stoka.
• Izoliavimasis nuo komandos ir vengimas bendrauti.

Depresija turi ir fiziologinių pasekmių, kurios yra dažnai klaidingai tapatinamos su įprastu vadovaujančių pareigų stresu:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos trūkumas.
• Miego sutrikimai (nemiga arba miego perteklius).
• Fiziniai skausmai be aiškios priežasties.

Miego trūkumas, būdingas depresijos metu, siejamas su sumažėjusiu neuroplastiškumu ir smegenų funkcijomis, ypač paveikiant atmintį ir mokymąsi (Knight et al., 2018), tai tiesiogiai veikia vadovo gebėjimą efektyviai dirbti. Socialiniai depresijos požymiai lyderiams pasireiškia kaip:

Taip pat skaitykite: Kognityvinės klaidos

• Sumažėjęs gebėjimas įkvėpti ir motyvuoti komandą.
• Konfliktai su kolegomis ir pavaldiniais.
• Socialinis atsiribojimas ir nenoras dalyvauti komandos veikloje.

Šie socialiniai pokyčiai ypač probleminiai lyderystės kontekste, nes jie mažina vadovo gebėjimą įkvėpti ir motyvuoti savo komandą.

Depresijos Požymių Savistaba

Jei svarstote, ar galėtumėte patirti depresijos simptomus, skirkite akimirką savistabai. Norėdami geriau suprasti, ar tai, ką Jūs išgyvenate šiuo metu, gali būti depresija, perskaitykite šiuos depresijos požymius. Ar nuolat jaučiatės liūdnas ir prislėgtas, nelaimingas ir sunkiai galite suprasti, kodėl? Toks prislėgtumo išgyvenimas yra vienas iš svarbiausių ir geriausiai žinomų depresijos požymių. Šis patyrimas dar vadinamas anhedonija - negalėjimas jausti džiaugsmo ir pasitenkinimo. Anhedonija skirstoma į du tipus: socialinė ir fizinė. Socialinė anhedonija - tai nesidomėjimas bendravimu arba negalėjimas patirti malonumo bendraujant su kitais žmonėmis. Fizinė anhedonija - tai negalėjimas patirti juslinio malonumo, pvz., valgant, liečiant ar mylintis. Vienas sunkiausių patyrimų, su kuriuo žmogus gali susidurti savo gyvenime - tai intensyvus nevilties ir bejėgiškumo išgyvenimas. Tai būsena, kurioje išbūti ypatingai sunku. Tuo pačiu tai jausmai, kurie lydi daugelį depresiją patiriančių žmonių. Jei taip jaučiatės, nereiškia, kad esate nenormalus arba kad vilties iš tiesų nėra. Viltis yra. Depresiją įmanoma įveikti. O šiuos jausmus ištverti bet kuriam iš mūsų būtų itin sunku. Šis patyrimas - labai aiškus ženklas, kad dabar Jums labai svarbu rasti saugų prieglobstį ir nelikti vienatvėje. Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus. Gali būti, kad tokios būsenos yra laikinos ir karts nuo karto tarsi prablaivėję galite vėl pradėti matyti save daug pilniau: su trūkumais ir galimybėmis. Visgi tokios mintys nėra realybės atspindys. Nei vienas žmogus nėra bevertis ir nieko nesugebantis. Lygiai taip pat, kaip ir nei vienas nesame tobulas. Šios mintys ir jausmai - tai Jūsų sunkios būsenos atspindys. Galite jaustis taip lyg tuoj verksite didžiąją laiko dalį, Jus gali sujaudinti ar sugraudinti mažmožiai, kurių anksčiau nepastebėdavote. Gali būti, kad verkiate kasdien, nors suprasti kodėl ir Jums patiems yra labai sunku. Kaltė - dar vienas sunkus jausmas, kurį tenka patirti didelei daliai su depresija susiduriančių žmonių. Galite galvoti, kad viskas, kas nutinka blogo - tik dėl Jūsų, kad gadinate kitiems gyvenimą ir kenkiate pačiu savo buvimu. Galite staiga pasijusti kaltas dėl praeityje įvykusių ne itin reikšmingų dalykų. Depresija taip pat labai susijusi su nerimu ir nuolatinio susirūpinimo išgyvenimu. Vieną minutę galite pratrūkti pykčiu, kitą - nevaldomai raudoti. Niekas iš išorės neišprovokavo šio pokyčio, tačiau emocijos gali stipriai kisti akimirksniu ir tai labai vargina. Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą. Mintys apie mirtį, savižudybę ar tiesiog noras užmigti ir nebeatsibusti aplanko žmones, kurie jaučiasi nevilty, praradę prasmę ir bejėgiai tai pakeisti. Jei Jūs taip jaučiatės šiuo metu - nelikite vienas, skubiai kreipkitės pagalbos į artimuosius arba skambinkite psichikos pagalbos specialistams. Energijos lygis - nuo labai žemo iki beveik nepastebimo. Kai kurie žmonės jaučiasi taip, kad nebegali išlipti iš lovos arba jaučiasi išsekę visą laiką, net kai pakankamai miega. Galite nuolat jaustis pernelyg pavargęs, kad padarytumėte paprastas užduotis. Patiriančiam depresiją žmogui dažnai atrodo, kad mąstyti yra labai sunku ir prireikia daug daugiau pastangų nei paprastai, kad galėtų suplanuoti ar numatyti paprasčiausius dalykus (pvz., kaip paruošti pietus, nuvairuoti pas draugus ar rasti naują darbuotoją). Kartais žmonės sako, kad galvoje - tarsi rūkas. Taip pat sudėtinga planus keisti, nes tam vėlgi prireikia daug daugiau energijos. Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti - atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus ir valgyti tenka beveik per prievartą. Daugelis vyrų ir moterų patiriančių depresiją sako, kad jų seksualinis potraukis labai susilpnėjęs arba visai išnykęs. Ir tai gali tapti dideliu iššūkiu intymiems santykiams. Kkai kurie antidepresantai, net ir turėdami teigiamą poveikį nuotaikai ir savivertės jausmui, gali neigiamai paveikti žmogaus seksualinį gyvenimą. Depresija dažniau suserga moterys nei vyrai. Manoma, kad taip yra dėl to, kad ji gali būti susijusi su hormoniniais svyravimais. Kai jaučiatės nuolatos prislėgta, įsitempusi ir nerimastinga, kūnas supranta, kad tai nėra pats geriausias laikas auginti naują gyvybę. Todėl tokiomis aplinkybėmis Jūsų kūnas išjungia reprodukcines funkcijas. Labiausiai šį išjungimą įtakoja streso hormonas kortizolis. Jei kortizolio lygis padidėja kaip atsakas į didelį stresą, smegenų dalis, kuri dalyvauja reguliuojant Jūsų reprodukcinę sistemą, nustos siųsti tinkamus signalus Jūsų kiaušidėms. Kai šių signalų nėra, Jūsų ovuliacija arba bus atidėta arba neįvyks visiškai. Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas - sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų. Dėl nuolatinio nuovargio jausmo, susidomėjimo praradimo ir kitų depresiją lydinčių patyrimų atlikti visus įprastus įsipareigojimus tampa ypatingai sunku ar netgi neįmanoma. Vėluojate atlikti darbus laiku, nebeišlaikote egzaminų ar nebegalite įvykdyti kitų įsipareigojimų. Šiuo metu Jums tikrai svarbu sustoti, nebegraužti savęs dėl to, kas nepavyksta ir pasirūpinti savimi. Juk nebėgtumėte maratono su sulūžusia koja? Depresija - tokia pat reali liga, kuri labai sumažina darbingumą. Jaučiatės pavargęs, neturite energijos, o bendravimas su žmonėmis gali tapti labai sunkus ir nebeteikti malonumo. Galite pastebėti, kad žmonių vengiate, jie Jus pradeda erzinti, o kvietimus susitikti vis atidėliojate. Neverta savęs prievartauti, tačiau taip pat pasistenkite visiškai neatsiskirti nuo kitų.

tags: #mastymo #sutrikimai #depresijos