Skausmas širdies plote dažnai sukelia nerimą ir baimę, nes tai sritis, susijusi su vienu svarbiausių organų. Tačiau ne visi skausmai krūtinėje yra širdies kilmės. Apie trečdalį visų atvejų sudaro vadinamieji nervinės kilmės (psichogeniniai) širdies skausmai, kai simptomus sukelia ne širdies raumens pažeidimas, o nervų sistemos įtampa, stresas ar emocinis išsekimas. Šis skausmo tipas nėra pavojingas gyvybei, bet gali labai trikdyti gyvenimo kokybę. Jį atpažinti ir tinkamai gydyti svarbu, kad būtų išvengta bereikalingo nerimo ir perteklinių tyrimų.
Kas yra nervinės kilmės širdies skausmas?
Nervinės kilmės širdies skausmas (dar vadinamas neurogeniniu arba psichogeniniu kardialgijos sindromu) - tai skausmas širdies plote, kuris kyla ne dėl širdies raumens ar kraujotakos sutrikimų, o dėl nervų sistemos įtampos, streso ar emocinių veiksnių. Šis skausmas realiai jaučiamas, nors tyrimai dažnai nerodo jokių širdies patologijų - EKG būna normali, kraujospūdis stabilus, o kraujo rodikliai nesikeičia. Tokio tipo skausmas atsiranda, kai autonominė (vegetacinė) nervų sistema, atsakinga už širdies darbą, sutrinka dėl ilgalaikio streso. Organizmas išskiria streso hormonus - adrenaliną ir kortizolį, kurie sukelia širdies plakimo pojūtį, įtampos jausmą krūtinėje ar net dusulį.
Profesorius Andrew Steptoe, Londono universiteto psichologinės medicinos centro vadovas, pabrėžia: „Kardialgijos priežastis slypi ne širdyje, o ryšyje tarp emocijų ir fiziologijos. Kai emocinė įtampa tampa nuolatinė, kūnas ima elgtis taip, lyg širdis būtų serganti.“
Nervinės kilmės skausmas gali būti labai įvairus. Vieni žmonės jį apibūdina kaip maudimą ar suspaudimą, kiti - kaip aštrų dūrimą ar gniaužimą, tačiau dažniausiai šis skausmas:
- Trunka nuo kelių minučių iki kelių valandų.
- Nėra susijęs su fiziniu krūviu (gali pasireikšti net ramybėje).
- Nepalengvėja nuo nitroglicerino ar kitų širdies vaistų.
- Dažnai lydi nerimas, rankų drebėjimas, oro trūkumo pojūtis ar panikos simptomai.
Nors skausmas kyla „nerviniu“ pagrindu, jis gali būti toks stiprus, kad primena širdies priepuolį, todėl svarbu visada pasitikrinti pas gydytoją, kad būtų atmesta reali širdies patologija.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka pilvo skausmams
Pagrindinės nervinės kilmės širdies skausmo priežastys ir rizikos veiksniai
Nervinės kilmės širdies skausmas yra vienas iš dažniausių psichosomatinių simptomų - tai reiškia, kad jį sukelia psichologiniai ar emociniai veiksniai, kurie per nervų sistemą paveikia kūną. Šis skausmas dažniausiai atsiranda žmonėms, gyvenantiems nuolatinėje įtampoje, patiriantiems daug emocinio streso arba linkusiems viską „nešioti savyje“.
Kaip sako daktarė Jennifer Payne, Johns Hopkins universiteto psichiatrijos specialistė: „Kūnas kalba tada, kai protas pavargsta kalbėti. Širdies skausmas gali būti signalas, kad emocinis rezervuaras perpildytas.“
Nervinės kilmės skausmai nėra pavojingi, tačiau jie yra kūno išsekimo požymis - tarsi įspėjimas, kad sistema perdegė.
Pagrindinės priežastys:
- Lėtinis stresas: ilgas psichinis krūvis darbe, santykiuose ar dėl finansinių sunkumų išbalansuoja nervų sistemą.
- Nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai: širdis reaguoja į nerimo hormonų šuolius, sukeliančius plakimą ar spazminį skausmą.
- Depresija: sumažėjęs serotonino kiekis veikia nervų impulsus ir gali sukelti somatinius simptomus, tarp jų ir skausmą krūtinėje.
- Miego trūkumas: nepakankamas poilsis išsekina nervų sistemą, padidina jautrumą skausmui.
- Autonominės nervų sistemos disbalansas: sutrinka pusiausvyra tarp simpatinės („kovok arba bėk“) ir parasimpatinės („ilsėkis ir virškink“) sistemų.
- Hormoniniai svyravimai: ypač moterims - menopauzės ar menstruacijų metu, kai pasikeičia estrogenų ir kortizolio santykis.
- Emocinis pervargimas: nuolatinis įsipareigojimų, kaltės ar perfekcionizmo spaudimas lemia fiziologinius simptomus.
Šie veiksniai dažnai veikia kartu - pavyzdžiui, žmogus, patiriantis stresą ir miego trūkumą, tampa labiau pažeidžiamas emocijoms, o širdis tampa jautresnė nerviniams impulsams. Kadangi simptomai primena širdies ligas, daugelis pacientų kreipiasi į kardiologus, tačiau tyrimai būna normalūs. Tokiu atveju svarbus tarpdisciplininis požiūris - bendradarbiavimas tarp kardiologo, psichoterapeuto ir šeimos gydytojo.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti nerimą?
Kaip atskirti nervinės kilmės skausmą nuo širdies ligos
Vienas didžiausių iššūkių pacientams ir net gydytojams - atskirti nervinį skausmą nuo širdies kilmės skausmo (pvz., krūtinės anginos ar infarkto). Abu atvejai gali pasireikšti panašiai - spaudimu krūtinėje, oro trūkumu ar net baimės jausmu. Tačiau šių skausmų mechanizmas ir pobūdis visiškai skirtingi.
Kaip aiškina daktaras Steven Nissen, Klivlando klinikos kardiologas: „Širdies skausmas kyla iš širdies raumens, kuris kenčia nuo deguonies trūkumo, o nervinis - iš proto, kuris kenčia nuo per didelės įtampos. Abu jaučiami fiziškai, bet jų šaknys - skirtingose sistemose.“
Pirmiausia reikėtų atmesti galimą fizinį širdies pažeidimą, todėl visada svarbu kreiptis į gydytoją ir atlikti EKG, echokardiogramą ar kraujo tyrimus. Jei rezultatai normalūs, o simptomai pasireiškia streso ar emocijų metu - tikėtina, kad skausmo priežastis yra nervinė.
Pagrindiniai skirtumai tarp nervinio ir širdies kilmės skausmo
| Savybė | Nervinės kilmės skausmas | Širdies ligos skausmas |
|---|---|---|
| Atsiradimo priežastis | Stresas, emocijos, nerimas, miego trūkumas | Fizinis krūvis, arterijų susiaurėjimas, širdies deguonies trūkumas |
| Skausmo pobūdis | Dilgčiojantis, duriantis, spaudžiantis ar deginantis, dažnai migruojantis | Maudžiantis, veržiantis, plintantis į kairę ranką, kaklą ar žandikaulį |
| Trukmė | Kelios minutės ar net valandos, gali keistis intensyvumas | Trumpas (iki 20 min.), dažniausiai pastovus |
| Reakcija į nitrogliceriną | Nepagerėja | Skausmas palengvėja po nitroglicerino |
| Kiti simptomai | Nerimas, drebulys, prakaitavimas, oro trūkumas, silpnumas | Dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas, krūtinės sunkumas |
| Ryšys su krūviu | Dažniausiai atsiranda ramybėje ar emocinio streso metu | Dažniausiai fizinio krūvio metu arba po jo |
Jeigu skausmas kyla po stipraus emocinio išgyvenimo, o širdies tyrimai yra normalūs - tai greičiausiai nervinės kilmės skausmas. Visgi, bet kokio naujo ar stipraus skausmo atveju, pirmiausia būtina atmesti širdies ligas, nes net ir patyrę gydytojai gali suklysti remdamiesi tik simptomais.
Gydymo principai: kaip palengvinti nervinės kilmės širdies skausmus
Nervinės kilmės širdies skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet gali būti labai nemalonus ir trikdyti kasdienį gyvenimą. Pagrindinis tikslas gydant tokį skausmą - nuraminti nervų sistemą, atkurti emocinę pusiausvyrą ir išmokti valdyti stresą. Tai nėra gydymas vien tabletėmis - veiksmingiausi rezultatai pasiekiami taikant kompleksinį požiūrį, derinant medicininę, psichologinę ir gyvenimo būdo terapiją.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Profesorius Jonathan Davidson, Duke universiteto psichiatras, tyrinėjantis nerimo ir širdies ryšį, sako: „Nervinis širdies skausmas nėra įsivaizduojamas - tai fiziologinis atsakas į emocinį perdegimą. Kūnas kalba, kai protas pavargsta tylėti.“
Ši seka skirta nervinės kilmės skausmams širdies plote suvaldyti. Ji padeda saugiai atmesti pavojingas priežastis, nuraminti nervų sistemą ir įtvirtinti kasdienius įpročius, mažinančius simptomų pasikartojimą.
- Medicininis įvertinimas ir „raudonų vėliavų“ atmetimas: Pirmiausia kreipkitės į gydytoją: atlikite EKG, kraujo tyrimus ir (jei reikia) echoskopiją. Naujas, stiprus ar su fiziniu krūviu susijęs skausmas - priežastis skubiai tikrintis, kad būtų atmesta ūmi širdies liga.
- Kvėpavimo ir nervų sistemos nuskausminimo technikos: Naudokite lėtą diafragminį kvėpavimą (4-6 įkvėpimai per minutę, 5-10 min.), 4-7-8 metodą ar progresyvų raumenų atpalaidavimą. Tai mažina simpatinės sistemos aktyvumą ir skausmo intensyvumą.
- Trigerių žurnalas ir miego higiena: 7-14 dienų fiksuokite, kas provokuoja skausmą: stresas, kofeinas, miego stoka, ilgas sėdėjimas. Tikslo juosta - 7-8 val. miego, ribotas kofeinas po pietų, reguliarūs valgiai.
- Psichoterapija ir edukacija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) ar streso valdymo programos padeda pakeisti nerimą palaikančias mintis ir kūno reakcijas. Išmoktos strategijos mažina atkryčių tikimybę.
- Tikslingas medikamentinis palaikymas: Gydytojas gali skirti trumpalaikius raminamuosius ar SSRI/SSNRI, jei yra nerimo ar depresijos simptomų. Venkite savarankiško gydymosi; aptarkite vaistažolių (melisos, pasifloros, valerijono) vartojimą dėl galimų sąveikų.
- Fizinis aktyvumas ir atkryčių prevencija: Kasdien 20-30 min. vaikščiojimo ar lengvos mankštos, joga, tempimo ir krūtinės ląstos mobilumo pratimai. Sudarykite „krizių planą“: 5 minučių kvėpavimas + trumpas pasivaikščiojimas + situacijos perrėminimas.
Laikantis šių žingsnių, daugeliui žmonių skausmo epizodai tampa retesni ir lengvesni. Jei skausmas stiprėja, atsiranda dusulys, sąmonės aptemimas ar krūtinės spaudimas su pykinimu - nedelsdami kreipkitės į skubią pagalbą.
Gydymo nauda ir galimos rizikos
Nervinės kilmės skausmų valdymas dažniausiai duoda greitą atokvėpį, o ilgalaikėje perspektyvoje mažina atkryčių skaičių. Vis dėlto kiekviena intervencija - nuo psichoterapijos iki vaistų - turi ribas ir galimas nepageidaujamas reakcijas. Kaip akcentuoja profesorius Andrew Steptoe (UCL Psichologinės medicinos centras): „Efektyviausias yra daugiamatis gydymas: emocijų atpažinimas, elgesio pokyčiai, miegas ir judėjimas. Vieno „stebuklingo“ sprendimo nėra - veikia jų derinys.“
Privalumai:
- Mažėja skausmo dažnis ir intensyvumas, gerėja kasdienė savijauta.
- Psichoterapija ir kvėpavimo technikos didina atsparumą stresui.
- Reguliarus fizinis aktyvumas gerina miegą ir autonominės nervų sistemos balansą.
- Tikslingi vaistai (pvz., SSRI) gali sumažinti nerimą ir somatinius simptomus.
- Edukacija ir „krizių planas“ mažina vizitų į skubią pagalbą poreikį.
Trūkumai:
- Vaistai gali sukelti šalutinį poveikį (pykinimą, mieguistumą, libido pokyčius).
- Natūralūs preparatai sąveikauja su kitais vaistais (pvz., antikoaguliantais).
- Nenuoseklus režimas mažina terapijos efektyvumą ir didina atkryčių riziką.
- Perdideli krūviai ar miego stoka gali „anuliuoti“ terapinį progresą.
- Netinkamai interpretuoti simptomai gali uždelsti rimtos širdies patologijos atpažinimą.
Terapijos pasirinkimas turėtų būti suderintas su specialistu, ypač jei kartu vartojami kardiologiniai vaistai ar yra kitos lėtinės ligos. Svarbiausia - nuoseklumas ir realistiški lūkesčiai.
Prevencija: kaip sumažinti nervinės kilmės skausmų tikimybę
Prevencija prasideda nuo kasdienių, lengvai pritaikomų pasirinkimų. Šie įpročiai palaiko nervų sistemos pusiausvyrą, mažina įtampos „viršūnes“ ir padeda kūnui adekvačiai reaguoti į stresą. Prieš pradedant intensyvesnius pokyčius, verta trumpai įsivertinti savo miego, judėjimo ir kofeino įpročius.
- Miegas ir ritmas: 7-8 valandų nakties miegas, pastovus kėlimosi laikas, ekranų vengimas likus 60 min. iki miego.
- Kvėpavimas ir atsipalaidavimas: 5-10 minučių lėtas diafragminis kvėpavimas 1-2 kartus per dieną; prireikus - 4-7-8 metodas.
- Judėjimas: 150 min. vidutinio intensyvumo aktyvumo per savaitę; įtraukti jogą ar tempimo pratimus 2-3 k./sav.
- Streso higiena: „trijų pertraukų“ taisyklė dienai: trumpa pertrauka ryte, per pietus ir vakare, kai atjungiame el. paštą ir telefoną.
- Mityba ir kofeinas: subalansuoti valgiai kas 3-4 val., kofeino ribojimas po 14:00, alkoholio mažinimas.
- Edukacija ir planas: individualus „krizių planas“ staigiems epizodams, informuota šeima/partneris, kada padėti ir ko vengti.
Šių principų laikymasis nepanaikins streso iš pasaulio, bet padės kūnui reaguoti ramiau, o širdies plote juntami skausmai taps retesni ir lengvesni.
Gydytojų komentarai ir pacientų patirtys
Gydytojai pabrėžia, kad simptomai yra tikri, net jei širdies tyrimai normalūs. Tokia laikysena mažina stigmatizaciją ir skatina konstruktyvų gydymą. Daktaras Steven Nissen (Klivlando klinika) taikliai reziumuoja: „Pirmiausia atmetame pavojų, paskui gydome žmogų, o ne tik skausmą. Edukacija ir ramybės atkūrimas - pusė sėkmės.“
Pacientų pasakojimai dažnai sutampa: kai atsiranda žinojimas, kas vyksta, ir turimas aiškus veiksmų planas, panikos mažėja, o skausmo epizodai sutrumpėja.
- „Kai supratau, kad mano širdis sveika, o skausmą kursto stresas, epizodai tapo retesni. Kvėpavimo pratimai ir trumpi pasivaikščiojimai man - didžiausia pagalba.“ - Milda, 38 m.
- „KET sesijos padėjo „išjungti“ katastrofines mintis. Dabar, kai atsiranda spaudimas krūtinėje, pirmiausia kvėpuoju ir įvertinu situaciją.“ - Raimondas, 44 m.
Bendrai vertinant, tiek gydytojų įžvalgos, tiek žmonių patirtys sutaria dėl vieno: aiški diagnostika, edukacija ir nuoseklus planas sugrąžina kontrolės jausmą ir leidžia grįžti į įprastą gyvenimo ritmą.
Dažniausiai užduodami klausimai apie nervinės kilmės skausmus širdies plote
- Kaip žinoti, ar skausmas tikrai nervinės kilmės? Reikia atmesti širdies patologiją (EKG, kraujo tyrimai, echoskopija). Jei tyrimai normalūs, skausmas kyla ramybėje ar streso metu, nepagerėja nuo nitroglicerino - tikėtina nervinė kilmė.
- Ar toks skausmas pavojingas gyvybei? Pats nervinės kilmės skausmas paprastai nėra pavojingas, tačiau nauji, labai stiprūs simptomai ar dusulys reikalauja skubaus įvertinimo, kad būtų atmestas infarktas ar kita ūmi būklė.
- Kokie vaistai padeda esant nerviniam skausmui? Trumpalaikiai raminamieji ar antidepresantai gali būti skiriami gydytojo sprendimu. Svarbiausia yra psichoterapija, kvėpavimo technikos, miegas ir fizinis aktyvumas.
- Ar galiu sportuoti? Taip, vidutinio intensyvumo aktyvumas paprastai mažina simptomus. Jeigu atsiranda naujų simptomų sportuojant, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Kitos galimos krūtinės skausmo priežastys
Neretai ligoniai, sergantys plaučių ligomis, skundžiasi skausmais krūtinės plote. Dažniausiai tokiems pacientams diagnozuojamas pleuritas (krūtinplėvės (pleuros) uždegimas). Stiprūs skausmai kamuoja ir esant pneumotoraksui - oro susikaupimui pleuros ertmėje. Taip pat jie gali būti ir infekcinės plaučių ligos (tuberkuliozės) požymis. Neurologai teigia, kad sirgdami tarpšonkauline neuralgija žmonės skundžiasi nuolatiniais skausmais arba skausmo priepuoliais krūtinės srityje, kurie stiprėja čiaudint, giliai kvėpuojant, kosint. Stuburo ligos (spondilioze, skolioze ir kt.) kamuoja maždaug 60 proc. pagyvenusių žmonių. Dažniausiai jos taip pat pasireiškia skausmu krūtinės plote. Įgimtos skeleto anomalijos, traumos, sėdimas darbas, sunkumų kilnojimas turi įtakos stuburo konfigūracijos pasikeitimams.
Torokalgija
Tai yra klinikinė diagnozė, kuri įvardija, kad pacientas jaučia skausmą krūtininėje stuburo dalyje. Torokalgijai priskiriami šie simptomai:
- maudimas širdies plote, tai dažnai maišomas su širdies skausmu.
- skausmas krūtinės priekinėje dalyje, skausmas jaučiamas ties krūtinkauliu.
- kartais skausmas jaučiamas per šonkaulių lanką.
- dažnais atvejais torokalgija sukelia nuolatinį maudimą ar skausmą tarp menčių.
Neretai testavimo metu randami šonkaulio lankų pasislinkimai skausmo zonoje, kurie sukelia tarpšonkaulinių raumenų sutrupėjimus bei įtampas. Todėl gali būti tarpšonkaulinio nervo dirginimas ir sukelti skausmą plintanti šonkaulių lanku. Stuburo slankstelių hipomobilumas (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumas (padidėjęs mobilumas) yra kompensaciniai mechanizmai. Esant slankstelių hipomobilumui greta šių slankstelių esantys slanksteliai prisitaiko ir tampa hipermobilūs, kad žmogus neprarastų gebėjimo judėti. Aplink hipermobilius slankstelius esančiose raumenyse vyksta hipotoniniai procesai (raumuo silpsta), segmentuose vyksta uždegiminiai procesai žalojantys raumenis, raiščius, slankstelių sąnarines kapsules, nervų šakneles ir tarpslankstelinius diskus. Nors atvejų kada krūtininėje stuburo dalyje susiformuoja tarpslankstelinio disko išvarža yra maža, o kad tai keltų skausmus - dar mažiau, tačiau reikia paminėti ir šį sutrikimą. Tai susiformuoja, kai labai ilgą laiko tarpą yra padidinta netaisyklinga kompresija tarpslanksteliniui diskui. Nukritimai, sumušimai, sutrenkimai ar patempimai krūtininėje dalyje gali išprovokuoti slankstelių hipomobilumą (sumažėjęs mobilumas) ir hipermobilumą (padidėjęs mobilumas). Gijimo metu organizmas stengiasi kiek įmanoma sumažinti judesį traumuotoje vietoje, deja, būtent dėl to sumažėja ir judesys slanksteliuose bei šonkauliuose. Jei periodas ilgesnis dažniausiai susiformuoja hipomobilumas, o aplink hipermobilumas. Tai raumens skaidulų lokalus spazmas, kuris trikdo raumens veiklą, kraujotaką ir funkciją. Dėl ko, raumuo gali kelti skausmą, maudimą, nuolatinės įtampos pojūtį. Tai ilgalaikių statinių padėčių (stovėjimo, sėdėjimo) išprovokuotas raumeninis disbalansas. Sutrumpėja krūtinės, mentės keliantysis ir viršutinis trapecinis raumuo, išilgėja ir nusilpsta tarpmentiniai, dantytasis ir kaklo lenkiamieji raumenys. Tai stebint iš šono susirado X forma, todėl tai pavadinta viršutinių kryžminiu sindromu (ang. Upper cross syndrom).
Kada būtina kviesti greitąją pagalbą
Kai skauda, spaudžia krūtinę ar sunku kvėpuoti, svarbiausia - neignoruoti simptomų, net jei jie atrodo trumpalaikiai ar ne tokie intensyvūs. Yra situacijų, kai kiekviena minutė gali būti lemiama, todėl reikia žinoti, kada būtina nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112. Būtinai kvieskite greitąją, jei:
- Spaudžiantis, stiprus, plintantis skausmas krūtinėje trunka ilgiau nei 5 minutes ar nepraeina ramybės būsenoje.
- Skausmas plinta į kairę ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą.
- Atsiranda dusulys ar jausmas, kad negalite įkvėpti iki galo.
- Lydi prakaitavimas, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas ar alpimas.
- Pojūtis, kad vyksta kažkas labai blogo, kyla stiprus nerimas.
- Pulsas labai greitas, nereguliarus arba silpnas, kraujospūdis smarkiai nukritęs.
- Kvėpavimo pasunkėjimas atsirado staiga, be aiškios priežasties.
- Jaučiamas galvos svaigimas, orientacijos sutrikimas ar sąmonės praradimo būsena.
- Krūtinės skausmas atsiranda po fizinio krūvio, net jei praeina pailsėjus.
Tačiau atminkite, jog ne visi širdies ar plaučių pažeidimai sukelia labai stiprų skausmą. Kartais vienintelis simptomas būna dusulys ar keistas spaudimas krūtinėje.
Ką daryti, jei simptomai nėra ūmūs, bet kartojasi?
Ne visi krūtinės skausmai ar kvėpavimo sunkumai reikalauja skubios pagalbos. Tačiau jei skauda ar spaudžia krūtinę, sunku kvėpuoti ir tai kartojasi - net jei simptomai būna lengvi ar praeina savaime, tai vis tiek yra rimtas signalas, kad organizmas bando kažką jums pasakyti. Todėl jei simptomai kartojasi - kreipkitės į šeimos gydytoją ar kitą specialistą. Pasikartojančius simptomus būtina ištirti. Gydytojas įvertins situaciją ir paskirs būtinus tyrimus. Tai gali būti:
- EKG (elektrokardiograma) - širdies elektrinės veiklos įvertinimui.
- Kraujo tyrimai - širdies fermentams, uždegiminiams rodikliams, vitaminų ir mineralų balansui nustatyti.
- Rentgeno ar kompiuterinės tomografijos tyrimai - jei įtariami kvėpavimo sutrikimai ar stuburo problemos.
- Virškinimo sistemos tyrimai - jei įtariamas refliuksas, opaligė ar kitos virškinimo sistemos problemos.
Labai svarbu stebėti simptomų pobūdį ir dažnį. Naudinga pildyti simptomų dienoraštį, kuriame užsirašytumėte kada atsiranda skausmas ar spaudimas (ramybės būsenoje, po valgio, streso metu)? Kiek trunka? Ar skausmas lydimas dusulio, galvos svaigimo, nuovargio? Ką valgėte prieš tai? Ką veikėte? Tokie įrašai labai naudingi gydytojui diagnozuojant problemos šaltinį.
Kaip atpažinti širdies skausmus?
Ūmaus miokardo infarkto metu be skausmo krūtinėje dažnai jaučiamas kairės, rečiau - dešinės rankos skausmas, kuris gali plisti į apatinį žandikaulį, tapti skausmo viršutinėje pilvo dalyje priežastimi. Taip atsitinka todėl, kad skausmas iš širdies plinta į tam tikras zonas nugaros smegenyse, į kurias patenka skausmas ir iš kitų regionų. Be to dažnai mūsų smegenys širdies patologijos sukelto skausmo nesugeba atpažinti, ypač jeigu su tokiu skausmu susiduria pirmą kartą.
Skausmo trukmė įvairi - jeigu tai stabili krūtinės angina, skausmas netrunka ilgiau nei 5 min. (išskirtiniais atvejais gali tęstis ir iki 15-20 min.), o miokardo infarkto atveju skausmo trukmė būna ilgesnė nei 20 min. Tipinė skausmo lokalizacija - už krūtinkaulio, bet ne kokiame nors konkrečiame taške, nes skausmas gali plisti ir į rankas, kaklą ar žandikaulį. Skausmus provokuoja fizinis krūvis, kiek rečiau - stresas, todėl paprastai jie praeina savaime nutraukus fizinį krūvį arba išgėrus nitroglicerino. Rečiau skausmo krūtinėje priežastis būna dėl širdį dengiančių dangalų uždegimo - perikardito. Jam būdingas nuolatinis skausmas už krūtinkaulio, kurį stiprina gilus kvėpavimas, kosulys, rijimas, sumažina sėdėjimas palinkus į priekį.