Žodis "psichologas" vis dar apipintas mitais ir stereotipais, kurie trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir siekti geresnės emocinės savijautos. Šiame straipsnyje panagrinėsime dažniausiai pasitaikančius sveikatos psichologijos mitus ir atskleisime realybę, kuri slypi už jų.
Kodėl mitai vis dar gyvi?
Mitai apie psichologiją atsiranda dėl įvairių priežasčių. Viena iš jų - žodžių „psichas“, „psichiatrinė“, „psichologas“ panašumas, kuris gali sukelti painiavą. Taip pat, ilgą laiką formavosi nuostata į psichinę ligą kaip į nuosprendį, o psichologinės paslaugos Lietuvoje nėra tokios paplitusios kaip Vakarų Europoje. Visa tai lemia, kad apie psichologiją sklando įvairūs gandai ir prasimanymai.
Tokie stereotipai užkerta kelią žmonėms siekti laimingesnio ir pilnatviškesnio gyvenimo, įveikiant sunkumus. Neretai sunkumai tampa panašūs į susipynusį siūlų kamuoliuką, kai sunku rasti išeitį.
Mitai ir realybė
Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančius mitus apie psichologiją ir atskleiskime, kokia yra realybė:
1 mitas: psichologas diagnozuoja, skiria vaistus, skaito mintis ir vertina išvaizdą
Realybė: Diagnozuoja ir gydymą skiria psichiatras (gydytojas). Psichologas to nedaro. Psichologas yra specialistas, padedantis žmogui (turinčiam arba neturinčiam psichikos sutrikimų) pokalbiu ir tam tikromis nemedikamentinėmis metodikomis jaustis geriau. Minčių skaitymą palikime mistikams, psichologo profesija remiasi mokslu. Žmogaus veidas, kūno kalba psichologui suteikia informacijos, tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, ir jei tik ja remtumėmės, galime padaryti klaidingas išvadas apie žmogaus išgyvenimus. Tai iš esmės sutrikdytų konsultavimosi procesą, nes neleistų pamatyti žmogaus kaip visumos. O žmogus yra labai gilus ir platus. Konsultavimo procesas paremtas pasitikėjimu, pagarba, priėmimu ir lygiaverčiu santykiu. Taigi, psichologas nediagnozuoja, neskiria vaistų, nevertina tik išvaizdos ir neskaito minčių.
Taip pat skaitykite: Sveikatos psichologija pasaulyje
2 mitas: psichologo nereikia, jei turiu draugų
Realybė: Kartais pokalbis su artimuoju gali padėti išspręsti sunkumus. Tačiau psichologo konsultacija skiriasi nuo pokalbio su draugu. Draugai turi suformuotą nuomonę, kuri trukdo būti objektyviu jūsų atžvilgiu. Kartais net ir artimiausi žmonės negali padėti, nes tiesiog neturi įgūdžių įsigilinti į žmogaus vidų, duodami patarimai ne visada būna tai, ko jums iš tiesų reikia ir pan. Tuo tarpu specialistas turi specifinių žinių apie psichologiją, yra objektyvus ir nešališkas kliento atžvilgiu. Mokslas ir praktika rodo, jog psichologo konsultacijos padeda, tad greta pokalbio su draugu pravartu pasitarti ir su psichologu.
3 mitas: psichologas mano problemų neišspręs
Realybė: Tai iš esmės neteisingas teiginys, slepiantis nerealistiškus lūkesčius. Už problemą atsakingas jos turėtojas - neįmanoma gyventi gyvenimo už kitą žmogų. Psichologo funkcija padėti žmogui visapusiškai suprasti kylančius sunkumus, jų priežastis, kartu ieškoti sprendimo būtų. Įprasminti patirtį, padėti iš situacijos išeiti stipresniam. Psichologas lyg ginklanešys kovoje būna kartu, pateikia sprendimui reikalingus įrankius ir padeda jaustis saugiau, drąsiau įveikiant sunkumus.
4 mitas: jei kreipsiuosi į psichologą, tai man pakenks ateityje (negalėsiu turėti teisių, dirbti valstybės tarnyboje ar pan.)
Realybė: Jonavos visuomenės sveikatos biure (VSB) psichologo konsultacijos teikiamos konfidencialiai ir anonimiškai. Klienų apsilankymai nėra niekaip fiksuojami, jog galėtų turėti įtakos žmogaus veiklai. Gydytojo siuntimo konsultacijoms taip pat nereikia. Konsultacijos nemokamos (finansuojamos valstybės).
5 mitas: kreipiasi tik tam tikro amžiaus, išsilavinimo, finansinės ar socialinės padėties žmonės
Realybė: Tai netiesa. Visiems tam tikrais gyvenimo etapais naudinga psichologiškai save pastiprinti. Jonavos VSB konsultacijos teikiamos Jonavos miesto ir rajono gyventojams nuo 14 metų.
6 mitas: kreiptis pagalbos į psichologą yra silpnumo ženklas
Realybė: Pažvelkime kitu kampu: ar žmogus, siekiantis gyventi laimingą gyvenimą, yra silpnas? Turbūt ne. Nėra lengva pažvelgti problemai tiesiai į akis, ją spręsti ir laiku suprasti, kad pagalbos reikia. Prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, ieškoti būdų spręsti iškilusius sunkumus yra brandos ir drąsos ženklas.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
7 mitas: į psichologą naudinga kreiptis tik tada, jei turi rimtų sunkumų
Realybė: Psichologija apima ne tik „blogų dalykų taisymą“, bet ir geriausios gyvenimo kokybės siekimą. Psichologo paslaugos gali veikti ir prevenciškai stiprinant psichologinį atsparumą (pvz., mokantis valdyti stresą, nerimą ir pan.). Psichologinis atsparumas veikia lyg imunitetas. Stiprus kūno imunitetas padeda atsilaikyti prieš virusus ar lengviau persirgti susirgus. Taip pat veikia ir psichologinis atsparumas - tampame sunkiau paveikiami stresorių, o susidūrę su sudėtingomis situacijomis lengviau jas įveikiame ir net sustiprėjame. Asmeninio augimo temos individualioms konsultacijoms ar grupiniams užsiėmimas gali būti įvairios, pavyzdžiui: noriu stiprinti savivertę, noriu išsikelti asmeninio tobulėjimo tikslus, noriu priimti visapusiškai apgalvotą sprendimą (pvz. renkuosi tarp darbo pasiūlymų/studijų), noriu išmokti naujų būdų kaip pasirūpinti savo psichikos sveikata, noriu rasti balansą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, noriu sąmoningumo savo gyvenime - suprasti ką jaučiu, ką galvoju ir kaip tai mane veikia, noriu tapti geresniu draugu/partneriu/mama ir t.t. Taigi, Jonavos VSB psichologo konsultacijos gali būti naudingos tiek sprendžiant sunkumus, tiek keliant asmeninio tobulėjimo tikslus.
Psichoterapijos mitai ir realybė
Psichoterapija Lietuvoje vis dar yra apipinta mitais, kurie neleidžia į šią profesinę praktiką pažiūrėti dalykišku ir realybę atitinkančiu žvilgsniu. Nuo to, žinoma, nukenčia patys žmonės, kurie dėl šių gajų mitų nesikreipia pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą, nors šioji jiems galėtų būti labai naudinga. Psichoterapija yra skirta žmonėms, kurie turi įvairiausių nusiskundimų. Bet lygiai taip pat psichoterapija gali būti skirta žmonėms, kurie turi daug mažesnių problemų. Kitaip tariant, psichoterapija yra skirta visiems, kurie jaučia bet kokį psichologinį diskomfortą. Toli gražu ne kiekvienas psichoterapiją lankantis žmogus turi rimtą psichinę ligą ar sutrikimą. Galiausiai, psichoterapija gali būti skirta ir žmonėms, kurie neturi jokių apčiuopiamų psichologinių problemų, bet tiesiog nori geriau save pažinti.
Psichoterapija skirta tik turintiems rimtų psichikos sutrikimų
Realybė: Psichoterapija gali būti naudinga bet kam, kas susiduria su gyvenimo iššūkiais, nori pagerinti savo emocinę sveikatą ar tiesiog nori pažinti save geriau.
Psichoterapija yra nebaigtinis procesas
Realybė: Terapijos trukmė yra labai individuali. Kai kurie žmonės pasiekia savo tikslus per kelias sesijas, kitiems gali prireikti ir ne vienerių metų. Psichoterapija neturi iš anksto numatyto termino, kada ji privalo baigtis. Tai priklauso nuo daug aplinkybių: nuo turimos problemos ir jos dydžio, nuo sesijų dažnumo, nuo psichoterapeuto kompetencijos ir kt. Tačiau viskas priklauso nuo pačio kliento: jis psichoterapiją gali nutraukti bet kuriuo metu ir dėl bet kokios priežasties. Tiesa, apie abejones dėl psichoterapijos eigos ar net jos nutraukimo visada rekomenduojama pasikalbėti su pačiu psichoterapeutu. Be to, šiuos klausimus taip pat rekomenduojama aptarti su pirmo apsilankymo metu. Galbūt tikslių atsakymų specialistas jums pateikti negalės, bet kartu galėsite išsikelti konkrečius tikslus ir nusibrėžti tam tikras proceso gaires, kurios leis geriau orientuotis psichoterapijos eigoje.
Terapeutas pasako, kaip išspręsti problemas
Realybė: Terapeutas veikia kaip asmuo, padedantis atrasti asmenines jėgas ir resursus, kad galėtumėte patys spręsti iškilusias problemas. Jis tik bandys pasufleruoti tam tikrus galimus atsakymus, bandys pasidalinti kitokiu požiūrio kampu į jūsų gyvenimą ir problemas.
Taip pat skaitykite: Apie VPSC nuostatus
Psichoterapija yra brangi
Realybė: Galima susirasti brangių specialistų, galima susirasti mažiau brangių, galima konsultuotis nemokamai prie poliklinikų esančiuose Psichikos sveikatos centruose. Brangu ar pigu - subjektyvaus konteksto vertinimo klausimas. Didmiesčiuose, pvz. Vilniuje ar Kaune, vienos sesijos kaina gali svyruoti nuo 30 iki 60 eurų. Turbūt įprastinė, vidutinė vienos sesijos kaina būtų apie 40 eurų. Bet labiausiai psichoterapeuto įkainius įtakoja specialisto patirtis ir kvalifikacija. Pradedantieji psichologai ir psichoterapeutai turės mažesnius įkainius, o ilgą patirtį sukaupę ir užsitarnavę gerą vardą - didesnius.
Psichoterapija yra tik kalbėjimas
Realybė: Psichoterapija siūlo saugią erdvę, kurioje galima tyrinėti savo mintis, jausmus ir elgesį. Ji gali padėti atpažinti ir įveikti emocinius sunkumus, stiprinti santykius ir gerinti savęs vertinimą. Pati psichoterapija taip pat yra grindžiama ilgus metus vystyta ir tobulinta teorija, o taip pat ir naujausiais empiriniais tyrimais ir jų duomenimis. Jei jūsų pažintis su psichoterapija apsiriboja filmais ir serialais, tai turbūt ją įsivaizduojate taip: jūs gulite ant sofos, žiūrite į lubas ir tiesiog dalinatės savo mintimis, kurias psichoterapeutas nebyliai užsirašo į sąsiuvinį. Kitos psichoterapijos formos, kaip ir psichologinis konsultavimas apskritai, atrodo kiek kitaip. Čia klientas sėdi priešais psichologą ar psichoterapeutą ir su juo kalbasi. Psichoterapija yra grįsta ne monologu, bet dialogu.
Psichoterapeutas teis
Realybė: Mes bijome atvirauti kitiems žmonėms, nes nuogąstaujame, kad būsime teisiami, jausime gėdą ir nesulauksime palaikymo. Nuo visų kitų pokalbių su žmonėmis psichoterapija skiriasi tuo, kad joje galima atsiverti ir nejausti šių baimių. Psichoterapeutas, būdamas profesionalas, niekada neteis jūsų dėl to, kuo su juo dalinatės. Jis puikiai supranta žmonių problemas ir silpnybes bei su jomis susiduria kiekvieną dieną, o taip pat supranta, kad klientų moralinis vertinimas nebus produktyvus. Taip pat psichoterapeutas tikrai nebandys jums primesti savo pasaulėvokos ir neaiškins jums, kaip iš tikrųjų reikia gyventi ir elgtis.
Kaip žinoti, kad psichoterapija veikia?
Sėkmės psichoterapijoje raktas yra atvirumas, kantrybė ir įsipareigojimas procesui. Svarbu suprasti, kad pokyčiai reikalauja laiko ir pastangų, o sėkminga terapija yra bendradarbiavimo tarp kliento ir terapeuto rezultatas.
Pirmoji konsultacija: ko tikėtis?
Visų pirma, tikėtis bent šiek tiek nerimauti, jaudintis - tai normali reakcija. Konsultavimo procese nerimo ir įtampos palaipsniui mažėja. Pirminė konsultacija vadinama įvadine. Joje žmogus susipažįsta su tvarka, su psichologu. Aptariamas sunkumas/tema, konsultavimosi tikslas, lūkesčiai. Būna, jog vienos konsultacijos neužtenka tikslui išsikelti, jei problema kompleksinė, paini. Tuomet gali prireikti daugiau konsultacijų tikslo išsigryninimui. Bet kuriuo atveju, konsultacijos gale apibendrinama ir nusprendžiama, kas bus daroma toliau - konsultavimas tęsiamas ar žmogus nukreipiamas kitam specialistui.
Ką dar svarbu žinoti kreipiantis į psichologą?
Neretai žmonės atsineša sąrašą problemų ir viliasi, kad po vieno pokalbio jų gyvenimas pasikeis. Deja, fiziškai neįmanoma per vieną pokalbį visko aptarti. Taip pat neįmanoma per porą susitikimų pakeisti to, kas buvo auginta, formuota mėnesius, metus ar dešimtmečius. Kad procesas būtų sklandesnis, svarbi besikreipiančio motyvacija, atsakomybė, atvirumas sau ir psichologui (o tinkamo ryšio užmezgimui taip pat reikia laiko). Taigi, kreipiantis į psichologą svarbu sau suteikti tiek laiko, kiek pokyčiui reikės. Jei konsultavimo procese jaučiama, kad „kažkas ne taip“ - labai svarbu tai atvirai aptarti su psichologu. Nepasitarus su psichologu nutraukti konsultavimo procesą ne visada geriausia išeitis. Neretai įvardinus konsultavimo barjerus terapinis ryšys tik sustiprėja ir konsultavimo efektyvumas padidėja.
Psichologinės pagalbos prieinamumas
Didėjant supratimui apie galimą psichoterapijos ar psichologinio konsultavimo naudą, auga ir paslaugų poreikis. Dėl to tampa sunku patekti pas specialistus, susidaro eilės. Paslaugų ypač trūksta vaikams, paaugliams, šeimoms. Siūlant žmonėms kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, turime turėti mintyje, kad egzistuoja labai praktiniai barjerai tokią pagalbą gauti.
Privačiame sektoriuje dirbančių psichologų ir psichoterapeutų paslaugų kainos yra pakankamai didelės, tad yra prieinamos tik daugiau uždirbantiems gyventojams. Tai - didelė mūsų visuomenės bėda, nes koduoja socialinę nelygybę ir į užribį ypatingai stumia pažeidžiamas grupes, ekonominių sunkumų patiriančius asmenis ir šeimas. Skurdas, ekonominiai sunkumai taip pat prisideda prie psichikos sveikatos sunkumų atsiradimo ir tęstinio patyrimo.
Kaip alternatyvas gauti nemokamą psichologinę pagalbą, kai kurias paslaugas galima gauti psichikos sveikatos centruose, esančiuose prie poliklinikų. Jei žmonės yra ten registruoti, jie gali be siuntimo registruotis pas psichologą arba psichiatrą, tačiau gali tekti palaukti eilėje. Lietuvoje paslaugų spektras didėja plėtojant dienos stacionarus, kuriuose yra teikiama labiau intensyvi programa, kuri trunka iki 6 savaičių. Visada reikia prisiminti, kad yra psichiatrijos stacionarai, kurie vis dar stipriau stigmatizuojami, tačiau tikrai teikia labai svarbią ir reikalingą pagalbą patiriant įvairias psichikos sveikatos krizes.
Kur ieškoti pagalbos?
Jei artimasis susidūrė su psichologiniais sunkumais, visų pirma reikia žmogų padrąsinti ir palaikyti, o jeigu reikia - padėti surasti specialistą. Labai geras išteklius apie galimą gauti pagalbą yra LR sveikatos ministerijos sukurtas puslapis pagalbasau.lt, - čia sudėta informacija apie visas valstybines įstaigas, teikiančias paslaugas, ir visas psichikos sveikatos paslaugų rūšis.
Svarstant apie privatų sektorių - pravartu pasirinkti profesionalius srities specialistus. Privačiai konsultuojantys psichologai būtinai turi turėti magistro mokslinį laipsnį šioje srityje. Psichoterapeutai - kurios nors krypties psichoterapijos studijų diplomą. Toks sąrašas yra prieinamas Lietuvos psichoterapijos asociacijos svetainėje psichoterapijosasociacija.lt.
Nėra neteisingo kelio ir, jei pirmasis bandymas yra nesėkmingas, arba specialisto paslaugos pasirodė netinkamos, tikrai verta ieškoti toliau, mat kiekvieno žmogaus kelias į geresnę psichologinę savijautą yra labai individualus.
Situacija regionuose vis dar sudėtinga
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose, ypač tarp jaunimo ir išsilavinusių žmonių, požiūris į psichikos sveikatą keičiasi - stigma mažėja, o psichoterapija tampa vis dažnesne ir atviriau aptariama tema. Tai susiję su švietimu, socialinių tinklų ir viešų diskusijų įtaka, taip pat miestuose didesnis paslaugų prieinamumas, miestų gyventojai neretai gali turėti geresnes ekonomines sąlygas.
Tačiau situacija regionuose išlieka sudėtinga. Pagrindinės problemos - informacijos, paslaugų prieinamumo ir socialinio palaikymo trūkumas. Taip pat mažuose miestuose susiduriama su problema, kad dirbantys specialistai yra asmeniškai pažįstami. Bijoma, kad apie kreipimosi faktą sužinos kaimynai ar kolegos. Dėl visų šių veiksnių paslaugų prieinamumas dar labiau mažėja. Nors progresas didžiuosiuose miestuose džiugina, siekdami psichikos sveikatos prieinamumo visoje Lietuvoje, turime skirti dėmesio regionų gyventojams ir mažinti netolygumus bei socialinę atskirtį. Tik tuomet galėsime kalbėti apie pažangą psichikos sveikatos paslaugų srityje.
tags: #sveikatos #psichologijos #mitai