Vaistai nuo nerimo: kaip pasirinkti tinkamus ir atgauti vidinę ramybę

Šiandieniniame pasaulyje, kupiname iššūkių ir galimybių, nuolatinis skubėjimas ir įtampa gali tapti kasdienybe. Karjera, šeima, pomėgiai, socialinis gyvenimas - viską suderinti tampa vis sunkiau, o tai neišvengiamai sukelia stresą ir nerimą. Laimei, egzistuoja įvairių priemonių, padedančių atgauti vidinę pusiausvyrą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaistai nuo nerimo, kaip jie veikia, kokie yra populiariausi pasirinkimai ir kaip teisingai juos pasirinkti, atsižvelgiant į individualius poreikius.

Kas yra papildai nuo streso?

Papildai nuo streso - tai natūralios arba sintetinės kilmės medžiagos, skirtos palaikyti nervų sistemos veiklą, mažinti streso, nerimo ir įtampos simptomus bei pagerinti bendrą savijautą. Jie dažniausiai gaminami iš augalinių ekstraktų, vitaminų, mineralų bei amino rūgščių. Tokie papildai ne tik mažina streso poveikį kasdienybėje, bet ir padeda atsipalaiduoti po įtemptos dienos, gerina miego kokybę ir padeda greičiau užmigti, palaiko gerą nuotaiką ir kognityvinę funkciją, bei stiprina imuninę sistemą, nes ilgalaikis stresas silpnina organizmo atsparumą. Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad papildai nuo streso nėra stebuklinga priemonė - jie veikia geriausiai kartu su sveika gyvensena, tinkamu poilsiu, fiziniu aktyvumu ir, be abejo, subalansuota mityba.

Kaip veikia stresą mažinantys papildai?

Stresą mažinantys papildai veikia kompleksiškai, palaikydami organizmo atsparumą stresui, reguliuodami nervų sistemos veiklą ir gerindami emocinę būklę. Jų veikimo principas priklauso nuo sudėties. Adaptogenai padeda organizmui prisitaikyti prie įvairių stresinių situacijų, mažina streso hormono kortizolio lygį bei gali pagerinti energijos lygį, ištvermę ir koncentraciją. Vitaminai ir mineralai, kaip pavyzdžiui magnis, atpalaiduoja raumenis, gerina nervų impulsų perdavimą ir mažina įtampą. O B grupės vitaminai palaiko nervų sistemos darbą, mažina nuovargį ir padeda gerinti nuotaiką. Tuo tarpu vitaminas D ir cinkas stiprina imuninę sistemą, kuri nusilpsta dėl streso poveikio. L-teaninas skatina atsipalaidavimą neprarandant budrumo, o GABA (gama-amino sviesto rūgštis) slopina per didelį nervų sistemos aktyvumą ir padeda atsipalaiduoti. O pavyzdžiui, L-triptofanas ir 5-HTP prisideda prie serotonino gamybos, pagerindami nuotaiką ir miego kokybę. Reguliarus tokių papildų vartojimas gali padėti sumažinti nuolatinį nerimą, įtampą, pagerinti miego kokybę bei palaikyti emocinį balansą. Jie veikia palaipsniui, o geriausi rezultatai dažniausiai pasiekiami po kelių savaičių nuoseklaus vartojimo.

Populiariausi papildai nuo streso

Šiais laikais nerimas tapo viena dažniausių problemų, todėl rinkoje galima rasti daugybę įvairių papildų, skirtų jam mažinti. Toliau aptarsime populiariausius ir efektyviausius iš jų:

Magnis

Magnis yra vienas iš svarbiausių mineralų nervų sistemos veiklai. Jis padeda mažinti raumenų įtampą, reguliuoti nervų impulsus ir gerinti miego kokybę. Be to, magnis gali efektyviai sumažinti stresą ir nerimą, papildydamas organizmą savo atsargomis.

Taip pat skaitykite: Gyvenimo kokybės gerinimas masažu

L-teaninas

Ši amino rūgštis, natūraliai randama žaliojoje arbatoje, o taip pat ir kai kuriuose grybuose, žinoma dėl savo raminamųjų savybių. L-teaninas padeda sumažinti nervingumą ir įtampą, neprarandant budrumo. Jis taip pat gali pagerinti koncentraciją ir kognityvines funkcijas.

Adaptogenai

Tai augalinės kilmės medžiagos, padedančios organizmui prisitaikyti prie streso. Populiariausi adaptogenai - ženšenis, rausvoji radiolė, jonažolė ir kt. Jie padeda palaikyti energijos lygį, mažina nuovargį ir gerina bendrą savijautą.

Ašvaganda (Ashwagandha)

Ašvaganda yra vienas žinomiausių adaptogenų, naudojamas streso ir nerimo mažinimui. Ji gali padėti subalansuoti kortizolio - streso hormono - lygį, pagerinti miego kokybę bei bendrą emocinę savijautą. Reguliarus ashwagandha vartojimas taip pat gali padidinti atsparumą kasdieniniam psichologiniam ir fiziniam stresui.

GABA

Gama-amino sviesto rūgštis (GABA) yra natūralus slopinantis neuromediatorius, atsakingas už nervų sistemos slopinimą ir atsipalaidavimą. Papildai su GABA gali padėti sumažinti nerimą, skatinti ramybę bei pagerinti miegą. Ji dažnai naudojama kaip priemonė nervinei įtampai mažinti ir atsipalaidavimui prieš miegą.

Vitaminai B grupės

Šie vitaminai yra būtini nervų sistemos funkcijai. Jie padeda mažinti stresą, nuovargį ir pagerina nuotaiką. Be to, B grupės vitaminai taip pat palaiko energijos gamybą organizme.

Taip pat skaitykite: Savijautos gerinimas aminorūgštimis

Melatoninas

Melatoninas yra hormonas, reguliuojantis miego ciklą. Papildai su melatoninu padeda reguliuoti miegą, ypač esant miego sutrikimams, kurie dažnai lydimi streso ir nerimo. Melatonino trūkumas gali turėti neigiamos įtakos jūsų ramiam ir kokybiškam miegui.

Nereceptiniai vaistai nuo nerimo ir baimės

Be natūralių papildų, rinkoje galima rasti ir įvairių nereceptinių vaistų nuo nerimo ir baimės. Tokie vaistai dažniausiai yra skirti švelniems ar vidutinio stiprumo nerimo simptomams mažinti, trumpalaikei įtampai ar nemigai įveikti. Jie gali padėti atsipalaiduoti, pagerinti miegą ir sumažinti nuolatinį vidinį nerimą. Tokie vaistai dažniausiai tinkami trumpalaikiam naudojimui, pavyzdžiui, po įtemptos dienos ar esant laikinam miego sutrikimui. Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad jie nėra skirti ilgalaikiam gydymui ar sudėtingoms nerimo būklėms. Jei simptomai stiprėja arba išlieka ilgą laiką, būtina pasikonsultuoti su gydytoju, kuris gali įvertinti būklę ir paskirti tinkamą gydymą.

Kaip pasirinkti tinkamus papildus?

Renkantis papildus nuo streso, svarbu atsižvelgti į kelis veiksnius. Pirma, reikia įvertinti savo sveikatos būklę ir galimus vitaminų ar mineralų trūkumus. Jei nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad trūksta magnio ar B grupės vitaminų. Jei stresas pasireiškia miego sutrikimais ar nerimu vakare, gali padėti melatoninas ar GABA. Jei stresas labiau susijęs su energijos trūkumu ir nuovargiu, verta rinktis adaptogenus, tokius kaip ašvaganda ar rausvoji radiolė. Antra, būtina perskaityti gamintojo instrukcijas ir laikytis rekomenduojamų dozių. Galiausiai, svarbu atkreipti dėmesį į galimus šalutinius poveikius ir sąveiką su kitais vaistais, kadangi kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais nuo kraujospūdžio, antidepresantais ar raminamaisiais vaistais. Todėl jei turite lėtinių ligų ar vartojate kitus vaistus, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Ir žinoma, stebėkite savo savijautą pirmosiomis vartojimo savaitėmis - tai padės įvertinti, ar pasirinktas papildas jums tinka.

Receptiniai vaistai nervų sistemai

Receptiniai vaistai nervų sistemai apima platų spektrą medikamentų, skirtų įvairioms neurologinėms ir psichiatrinėms būklėms gydyti. Šie vaistai naudojami smegenų kraujotakai gerinti, galvos svaigimui mažinti, pažinimo sutrikimams šalinti, psichikos ligoms gydyti bei nervų sistemos skausmams malšinti.

Dažniausiai gydytojo skiriami receptiniai vaistai nervų sistemai:

Taip pat skaitykite: Dainavimas kaip terapija

  • Betaserc (betahistinas) dažnai skiriamas esant galvos svaigimui, spengimui ausyse ir gydant Menjero ligą. Jis veikia gerindamas vidinės ausies kraujotaką, taip mažindamas svaigimo epizodų kiekį ir kitus su vestibuliariniais sutrikimais susijusius simptomus.
  • Tiapridal (tiapridas) yra antipsichozinis vaistas, naudojamas gydant elgesio sutrikimus, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, ir esant judėjimo sutrikimams, tokiems kaip chorėja ar tikai. Tai raminantis vaistas, kuris gali padėti efektyviai valdyti agresiją ir nerimą.
  • Pramistar (pramiracetamas) yra nootropinis vaistas, skirtas gerinti pažinimo funkcijas ir atmintį. Jis dažnai skiriamas senyvo amžiaus žmonėms, turintiems atminties sutrikimų, arba po insulto, siekiant padėti smegenims greičiau atsistatyti.
  • Skudexa (deksketoprofenas ir tramadolio hidrochloridas) yra analgetikas, skirtas stipriam nervų sistemos skausmui malšinti. Jis veikia kombinuojant dvi veikliąsias medžiagas, kurios kartu užtikrina greitą ir veiksmingą skausmo kontrolę, ypač esant neuropatiniam skausmui.
  • Phezam (piracetamas ir cinarizinas) skiriamas siekiant pagerinti smegenų kraujotaką ir pažinimo funkcijas. Jis dažnai naudojamas smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, padeda gerinti atmintį ir mažinti galvos svaigimą.
  • Cavinton Forte (vinpocetinas) skiriamas psichikos ar nervų sistemos sutrikimo simptomų, atsiradusių dėl smegenų kraujotakos nepakankamumo, mažinimui. Šis vaistas gali padėti mažinti simptomus, susijusius su smegenų kraujotakos sutrikimais, pvz., atminties praradimą ar koncentracijos sunkumus.
  • Nervų sistemą atpalaiduojantys vaistai, tokie kaip benzodiazepinai (pvz., diazepamas), dažnai skiriami esant padidėjusiam nerimui, stresui ar miego sutrikimams. Jie veikia mažindami centrinės nervų sistemos aktyvumą ir gali suteikti raminantį poveikį.

Įsivaizduokite, kad valtimi plaukiate upe. Staigesniuose posūkiuose, keičiantis upės tėkmei ar susidūrus su netikėtomis kliūtimis, valtis gali prarasti stabilumą ir pradėti pavojingai siūbuoti. Tuomet valtyje jaučamės nesaugiai, nerimaujame. Psichika - tarsi vairininkas, atstatantis pusiausvyrą ir išlyginantis valtį, kad ši galėtų toliau tęsti kelionę. Žmogaus nervų sistemai sąveikaujant su aplinka, kyla psichiniai procesai, kuriuos atspindi mūsų emocijos, mąstymas, atmintis, gebėjimas mokytis, užsiimti veikla, įveikti kylančius sunkumus, taip pat atsipalaiduoti, ilsėtis. Smegenyse, kaip ir kituose žmogaus kūno organuose, nuolatos vyksta medžiagų apykaitos procesai, nuo kurių pusiausvyros prikauso sklandi psichikos veikla. Vaistų skyrimas - tik vienas iš psichikos sutrikimų gydymo būdų. Šiuos vaistus vaistus paskiria gydytojas. Net jei jaučiatės panašiai ar taip pat, kaip kitas žmogus, nereikėtų vartoti jam, o ne Jums skirtų vaistų. Prieš patekdami į vaistines, vaistai ne vienerius metus yra kruopščiai tiriami, nustatomas jų veiksmingumas ir saugumas. Šiuo metu nustatyta kelios dešimtys smegenyse veikiančių cheminių medžiagų - neuromediatorių, kurių apykaitą reguliuoja vaistai. Kartais žmonės baiminasi, kad šie vaistai “atbukina” ar “pakeičia asmenybę”. Paplitusi klaidinga nuomonė, kad psichiką veikiantys vaistai sukelia priklausomybę ir tenka juos vartoti visą gyvenimą. Iš tikrųjų, neteisingai vartojant kai kuriuos vaistus, gali kilti pripratimo pavojus. Pasitaiko nuomonių, jog psichiką veikantys vaistai tėra tik placebas, t.y. jog savijautą pagerina ne vaistai, o žmogaus psichologinis įsitikinimas. Iš tiesų su placebo efektu medicina susiduria kasdien, jis yra bet kokio gydymo dalis. Sakoma, kad vaistus vartoja tik silpni žmonės, o stiprūs apseina be pagalbos. Deja, smegenų veiklos sutrikimas gali ištikti bet kurį žmogų, lygiai taip pat, kaip plaučių uždegimas ar apendicitas. Nesuteikus pagalbos, problema gali tapti lėtine.

Raminantys vaistai

Dar vadinami trankviliantais. Šie vaistai mažina nerimą, kai kurie jų taip pat atpalaiduoja raumenis, gerina miegą. Raminantys vaistai pradeda veikti netrukus po jų pavartojimo (kartais- net po kelių minučių) ir veikia vidutiniškai keletą valandų. Šie vaistai skiriami trumpalaikiam nerimo, emocinės įtampos, panikos būsenų palengvinimui. Prisiminkime srovės nešamą, siūbuojančią valtį. Raminantys vaistai - tarsi stabdis, kuriam laikui sulėtinantis valties greitį, tuomet siūbavimas liaujasi ir valtį tampa lengviau vairuoti. Raminantys vaistai paprastai skiriami ne ilgiau, nei keletą savaičių, vartojant juos kasdien, arba gali būti naudojami situacijose, kai prireikia numalšinti stiprų nerimą. Pagrindiniai benzodiazepinų atstovai - alprazolamas (Xanax), bromazepamas (Lexotanil), oksazepamas (Tazepam), diazepamas (Relanium), klonazepamas. Veikia neuromediatoriaus gama aminosviesto rūgšties aktyvumą. Jų poveikio stiprumas priklauso nuo dozės, tačiau skiriasi veikimo trukmė, papildomi poveikio ypatumai.

Vaistai nuo depresijos

Šie vaistai skiriami gydyti depresinėms būsenoms, kai užtrunka prislėgta nuotaika, nuolat trūksta energijos, gali varginti dirglumas, sutrikti miegas, tampa sunku mokytis, dirbti. Taip pat šie vaistai skiriami užsitęsusioms ilgalaikio nerimo, įkyrių minčių ar panikos būsenoms gydyti. Vaistai nuo depresijos palaipsniui atstato smegenyse cheminių medžiagų pusiausvyrą. Antidepresantai pradeda veikti maždaug po 1-2 vartojimo savaičių, pilnas jų poveikis pasireiškia maždaug po 1-2 mėnesių. Svarbu žinoti, jog pagerėjus savijautai, reikia tęsti antidepresantų vartojimą dar keletą mėnesių ar tiek, kiek paskiria gydytojas. Dauguma antidepresantų yra gana saugūs, nesukeliantys pripratimo. Dažniausiai vartojami antidepresantai veikia serotonino apykaitą - sertralinas, paroksetinas, escitalopramas, fluoksetinas, taip pat senesnės kartos atstovai - amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas. Visų antidepresantų veiksmingumas yra panašus, tačiau jie parenkami atsižvelgiant į tai, kokie nusiskundimai dominuoja - prislėgtumas ar nerimas, nemiga ar mieguistumas, energijos stoka. Antidepresantų šalutiniai poveikiai palyginti nedažni, nestiprūs, įprastai praeinantys per pirmąją vartojimo savaitę. Svarbu žinoti, jog gydymo pradžioje kartais būna trumpalaikis savijautos pablogėjimas. Vartojimo trukmė - nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

  • Tricikliai - seniausiai vartojami antidepresantai. Atstovai - amitriptilinas, klomipraminas, nortriptilinas, imipraminas.
  • Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI ) - šiuo metu dažniausiai skiriami antidepresantai. Atstovai - sertralinas (Zoloft), paroksetinas (Seroxat), citalopramas, escitaloprama (Cipralex), fluoksetinas (Prozac), fluvoksaminas.
  • Kiti antidepresantai - veikia ne tik serotonino, bet ir noradrenalino ar dopamino nervų sistemos medžiagų aktyvumą. Atstovai- mirtazapinas, duloksetinas, venlafaksinas ir kiti. Galimi šalutiniai poveikiai - mieguistumas, svorio pokyčiai, prakaitavimas, pykinimas, kraujospūdžio svyravimai.

Vaistai nuo psichozės

Dar vadinami antipsichotikais, neuroleptikais. Skirti gydyti būsenoms, kai pakinta aplinkos suvokimas, gali kilti stipraus sujaudinimas, atitrūkimas nuo realybės, stipriai sutrinka elgesys. Vaistai nuo psichozės daugiausiai veikia neuromediatoriaus dopamino apykaitą. Pagrindiniai atstovai - haloperidolis, melperonas (Buronil), chlorprotiksenas (Truxal), flupentiksolis (Fluanxol), kvetiapinas, olanzapinas, risperidonas. Galimi šalutiniai poveikiai - slopinimas, regėjimo, kūno svorio, judesių pokyčiai. Nedidelėmis dozėmis gali būti naudojami nemigos, dirglumo gydymui, antidepresantų poveikio sustiprinimui. Sukurtos ilgai veikiančios šių vaistų formos.

Nuotaikos stabilizatoriai

Dar vadinami normotimikais. Skiriami gydyti išreikštiems nuotaikos svyravimams, kai stipriai sutrinka žmogaus veikla, pakinta elgesys. Nuotaikos stabilizatoriams priklauso valproatai (Depakine), karbamazepinas (Finlepsin), ličio druskos, lamotriginas. Mažina padidėjusį neuronų aktyvumą, todėl dauguma šių vaistų taip pat skiriami epilepsijos gydymui. Vartojami esant bipoliniam nuotaikos sutrikimui, manijai - padidėjusio aktyvumo būsenai, derpesijos, dirglumo mažinimui. Skiriant kai kuriuos jų, periodiškai gali būti tirama vaisto koncentracija kraujyje, kad nebūtų viršyta saugi dozė.

Miego vaistai

Pagrindiniai hipnotikai - zolpidemas (Stilnox, Hypnogen), zopiklonas (Somnols, Imovane). Tai naujos kartos vaistai, sukurti užmigimui palengvinti. Taisyklingai vartojami, yra saugūs ir efektyvūs, nesukelia slopinimo.

Vaistažolių preparatai

Šie, yra vieninteliai, įsigyjami be recepto. Gaminami dažniausiai iš vaistingųjų augalų, pavyzdžiui valerijonų, melisų, sukatžolės ir kitų. Šie preparatai gali turėtu švelnų raminamąjį poveikį.

Apibendrinant galima teigti, jog pagal gydytojo paskyrimus vartojami vaistai padeda pasveikti ir yra pakankamai saugūs. Padėti atgauti pusiausvyrą gali ir psichoterapija, gyvenimo būdo keitimas.

Kiti būdai, kaip suvaldyti nerimą

Nors vaistai nuo nerimo gali būti veiksmingi, svarbu nepamiršti ir kitų būdų, padedančių suvaldyti nerimą ir pagerinti emocinę būklę. Štai keletas patarimų:

  • Sveika gyvensena: subalansuota mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas yra būtini gerai savijautai.
  • Streso valdymas: išmokite įveikti stresą jums tinkamais būdais, pavyzdžiui, medituodami, užsiimdami joga ar tiesiog leisdami laiką gamtoje.
  • Socialinė parama: bendravimas su artimaisiais ir draugais gali padėti sumažinti vienišumo jausmą ir suteikti emocinę paramą.
  • Psichoterapija: konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu gali padėti išsiaiškinti nerimo priežastis ir išmokti veiksmingų streso įveikimo strategijų.
  • Neurexan®: natūralus vaistas, padedantis jums atgauti vidinę pusiausvyrą, mažinant streso lygį, nerimastingumą ir su jais susijusius miego sutrikimus.

tags: #mazina #nerima #vaistai