Šiame straipsnyje nagrinėjami medienos ribinio ilgio klausimai Lietuvoje, apimant reglamentavimo aspektus, taikomus kirtimams, bei poveikį aplinkosaugai. Aptariami triukšmo lygio stebėsenos duomenys, susiję su medienos apdirbimo veikla, bei higienos normų taikymas. Taip pat nagrinėjami medienos kokybės vertinimo ir apskaitos metodai, siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą.
Miškų kirtimų reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje miškų kirtimai yra griežtai reglamentuojami siekiant užtikrinti tvarų miškų naudojimą ir biologinės įvairovės išsaugojimą. Pagrindiniai kirtimų tipai yra plyni kirtimai, neplyni kirtimai, retinimo kirtimai, einamieji kirtimai ir atvejiniai kirtimai. Kiekvienam kirtimų tipui taikomi skirtingi reikalavimai, susiję su biržių atrėžimu, medžių ženklinimu ir tūrio nustatymu.
Biržių atribojimas ir apmatavimas
Privačiuose miškuose biržes privaloma atriboti ir apmatuoti pagrindiniams kirtimams. Kitiems kirtimams biržes atriboti ir apmatuoti nebūtina, jei miško savininkas turi individualų miškotvarkos projektą ar bendrojo miškotvarkos projekto dalies jo valdai kopiją. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais, kuriuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės.
Plyno kirtimo biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6-12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus - 0,5-0,8 m.
Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000). Plotas apskaičiuojamas ir užrašomas 0,1 ha tikslumu.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie medienos eksportą
Medžių kokybės vertinimas ir ženklinimas
Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis. Kokybės ženklų dažais formą nustato miškų valdytojai ar savininkai.
Spaudais ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2-1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, kai atrėžiamos biržės neplyniems kirtimams ir mediena parduodama nenukirstu mišku, išskyrus šviesinimus ir valymus. Privačiuose miškuose spaudais (asmeniniais žymekliais) ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2 -1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, atrėžiant biržes neplyniems kirtimams, išskyrus atvejus, kai leidimų miškui kirsti nereikia. Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami, 1,2-1,5 m aukštyje aplink stiebą apskutant žievę (žiauberį) arba nudažant ryškiais dažais ne siauresnę kaip 5 cm pločio juostą.
Tūrio nustatymo metodai
Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Miškų valdytojai, vadovaudamiesi Nenukirsto valstybinio miško pardavimo taisyklėmis, gali vėjalaužas, vėjavartas ar snieglaužas parduoti nenukirstu mišku ir kai jų tūris prieš kirtimą nustatytas pagal miškotvarkos medžiagą (kertant plynai) ar vizualiniu metodu (kertant neplynai).
Instrumentiniai atrankiniai (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas - atrėžiant biržes plyniems kirtimams.
Jei atrėžiant biržes šviesinimams, valymams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, prakertant spindžius. Bareliuose kirstini medžiai atrenkami, iškertami ir išmatuojamas jų tūris.
Taip pat skaitykite: Suprasti ribinį dažnį
Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote - pagal atskirus kvartalus. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių.
Nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Taikant ištisinio apmatavimo arba instrumentinius atrankinius metodus, leidžiama tūrio paklaida yra + 10%. Kontrolinis matavimas, tikrinant tūrio nustatymo kokybę, atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Jei paklaida neviršija leistino dydžio, priimami pirminio matavimo duomenys, jei paklaida viršija leistiną dydį - kontrolinio matavimo duomenys. Tikrinant tūrio nustatymo tikslumą, galima naudoti tikslesnį tūrio matavimo metodą, nei buvo naudotas pirminio matavimo metu.
Dokumentacija
Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai, biržių brėžiniai, medžių matavimo ar kirstinų medžių numeravimo lapai, biržių taksavimo lapai, tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius, tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3; 9 priedų formos).
Triukšmo lygio stebėsena medienos apdirbimo įmonėse
Triukšmo lygio stebėsena gyvenamojoje aplinkoje yra svarbi siekiant užtikrinti gyventojų gerovę ir sveikatą. Ypač aktuali ši stebėsena tampa vykdant pramoninę veiklą, tokią kaip medienos apdirbimas.
Triukšmo lygio matavimai Pagirių kaime
Tęsiant triukšmo lygio gyvenamojoje aplinkoje stebėseną, triukšmo lygis buvo išmatuotas vykdant testinę medžio plaušo plokščių gamybą - pilnai veikiant visiems technologiniams įrenginiams, teritorijoje manevruojant sunkiasvorei technikai, vykstant medienos smulkinimo darbams. Triukšmo lygis matuotas visais paros periodais - dienos, vakaro ir nakties metu. Matavimai atlikti šiose vietose: Kunigiškių g., Vingių g. 24, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Lauko g. 1, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Lauko g. 15, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Pagirių g. 12, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Pagirių g. 1 D, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Vokės g. 20A, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Pagirių g. 1J, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Šiltnamių g. 22, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Kadagių g. 6, Pagirių k., Vilniaus r. sav., Valkų g., Pagirių g. 2, Pagirių k., Vilniaus r. sav.
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie ribinį naudingumą
Gauti triukšmo lygio matavimo rezultatai rodo, kad artimiausioje gyvenamojoje ir visuomeninės paskirties aplinkoje triukšmo lygis visais paros periodais neviršija HN 33:2011 nurodytų didžiausių leistinų ribinių verčių.
Reagavimas į gyventojų nuogąstavimus
Reaguojant į gyventojų nuogąstavimus dėl kompleksinių bandymų metu girdimo garso, bendrovė suorganizavo papildomus triukšmo lygio gyvenamojoje aplinkoje matavimus. Siekiant visapusiškai objektyvaus situacijos vertinimo, triukšmo lygis matuotas visais paros periodais - dienos, vakaro ir nakties metu. Triukšmo lygio matavimo metu veikė gamyklos pastatuose sumontuota šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistema, vyko garo gamyba, medienos smulkinimo darbai (dienos metu), medienos plaušo plokščių gamyba (dienos metu), teritorijoje manevravo sunkiasvorė technika (dienos metu).
Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija nustato chemininių medžiagų profesinio poveikio ribinius dydžius (RD), siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Šie ribiniai dydžiai yra nustatyti Lietuvos higienos normoje HN 23:2011 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai“.
Pagrindiniai terminai ir apibrėžimai
- Dinaminis svertinis vidurkis (DSV): cheminės medžiagos koncentracijos darbo aplinkos ore vidutinę reikšmę per 8 val.
- Trumpalaikio poveikio ribinis dydis (TPRD): didžiausia leistina cheminės medžiagos koncentracija ore, kurios poveikis neturi pakenkti darbuotojo sveikatai per trumpą laiką (paprastai 15 minučių).
- CAS numeris: cheminių medžiagų santrumpų tarnybos numeris.
- ppm: promilės pagal tūrį ore (ml/m3, cm3/m3) arba milijoninė tūrio dalis.
Bendrieji reikalavimai
Darbdaviai privalo užtikrinti, kad darbuotojai nebūtų veikiami cheminių medžiagų, kurių koncentracija viršija nustatytus ribinius dydžius. Jei cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkos ore mažesnė nei ribinis jos dydis, tai dar nereiškia, kad nebus jokio poveikio pavienių darbuotojų sveikatai ar išsivystyti profesinė liga. Kai kurie darbuotojai gali būti jautresni cheminėms medžiagoms ir neįprastai reaguoti į naudojamas chemines medžiagas.
Ribinių dydžių taikymas
Higienos norma nustato ilgalaikio ir trumpalaikio poveikio ribinius dydžius. Trumpalaikio poveikio ribinis dydis nėra atskiras ribinis dydis, bet yra papildomas kriterijus, skirtas apsaugoti darbuotojus nuo ūmaus poveikio.
Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimas atliekamas matuojant cheminių medžiagų koncentraciją darbo aplinkos ore. Matavimai turi būti atliekami reguliariai, atsižvelgiant į darbo pobūdį ir naudojamų cheminių medžiagų savybes.
Bendrieji principai
- Cheminės medžiagos koncentracija darbo aplinkoje turi būti kuo mažesnė.
- Darbuotojai turi būti informuoti apie galimą cheminių medžiagų poveikį sveikatai.
- Turi būti naudojamos individualios apsaugos priemonės.
- Darbo vietos turi būti tinkamai vėdinamos.