Maldos tema yra aktuali ir svarbi kiekvienam tikinčiajam, nepriklausomai nuo jo religinės patirties. Tai yra pokalbis su Dievu, kvietimas Jam lydėti, saugoti ir laiminti gyvenimo kelyje. Tačiau kas iš tikrųjų yra malda? Ar tai tik prašymų sąrašas, ar kažkas gilesnio? Šiame straipsnyje panagrinėsime maldą iš įvairių perspektyvų - nuo asmeninių poreikių iki visuotinės Dievo karalystės siekio.
Malda kaip prašymas ir poreikis
Žmogus, kreipdamasis į Dievą malda, dažnai prašo pagalbos, apsaugos, reikalingų dalykų, kurie padėtų pasiekti tikslus ir suteiktų laimę. Susikaupus prie kasdienių sunkumų ir siekių, malda gali tapti labiau daiktiška, orientuota į smulkius kasdienius dalykus, kuriuose norime, kad mus lydėtų Dievas. Tokiu atveju kyla klausimas, ar malda netampa per daug „žemiška“.
Kunigas Vytautas Brilius teigia, kad malda yra pokalbis su Dievu, kvietimas, kad Jis lydėtų, saugotų ir laimintų gyvenimo kelyje. Tai tarsi pagalbos šauksmas, kai žmogus prašo Dievo būti su juo, saugoti, suteikti tai, kas jam tuo momentu reikalinga, padėti pasiekti tikslus ir suteikti laimę.
Viešpaties malda kaip kelrodis
Viešpaties malda ("Tėve mūsų") nušviečia tikrąjį žmogaus kelią, kuriuo jis pašauktas eiti, lydimas Dievo. Ši malda pirmiausia primena, kad žmogus yra iš Dievo, o Dievas yra jo Tėvas. Tai pakelia ir įpareigoja. Žmogus yra Dievo paveikslas, todėl savo gyvenimu turėtų apreikšti Dievą taip, kad būtų galima suvokti, jog Dievas yra šventas. To nori Dievas, o ir tikintysis, todėl meldžia, kad jo ir Dievo valia sutaptų. Dievo valia yra, kad žmogus kurtų žemėje meilės ir tiesos karalystę, kurią skelbia Jėzus, todėl meldžiama, kad tai būtų ir žmogaus valia. Tam su pasitikėjimu prašoma duonos, taikos su Dievu ir artimu.
Malda kaip grumtynės ir vidinis sustiprėjimas
Apaštalas Paulius Laiške efeziečiams meldžia, kad Kristus gyventų mūsų širdyse, kad mes pažintume Kristaus meilę ir būtume pripildyti visos Dievo pilnatvės. Tai atrodo keista, nes Paulius jau rašo, kad visus šiuos dalykus mes jau turime. Tačiau jis meldžia, kad mes suvoktume, ką Dievas yra mums davęs, vartodamas žodį, kuris gali reikšti „grumtis su kuo nors“, „užgrobti ar apiplėšti“ kokią vietą ar ką nors „užvaldyti“. Paulius ragina mus grumtis su savimi, su savo siela, su savo kūnu ar vidiniu žmogumi. Jis meldžia, kad Dievas savo jėga per Dvasią sustiprintų mūsų vidinį žmogų, kad Kristus per tikėjimą gyventų mūsų širdyse.
Taip pat skaitykite: Psichikos Sutrikimai ir Realybė
Jautrumas Šventajai Dvasiai yra esminis skirtumas, skiriantis karštą, ugningą krikščionį nuo šalto, viskuo patenkinto. Dvasia mums apreiškia Dievą ir Jo žodį, įgalina mus gyventi taip, kaip gyvena Kristus, atgaivina mus prisikėlimo jėga, keičia mus iš šlovės į šlovę, kad būtume panašūs į Kristų.
Kaip patirti Dievo meilę per maldą?
Paulius aprašo tobulą derinį, kaip pažinti ir patirti Kristaus meilę:
- Neskubėkime, stabtelėkime ir atraskime laiko. Apmąstykime Žodį, gilinkimės į Jį. Skubėjimas yra vienas iš dalykų, kurie labiausiai apsunkina mūsų gyvenimą. Netgi kai sustojame ir skiriame laiko Dievui, vis tiek tenka kovoti su visur lakstančiomis mintimis.
- Melskime, kad Dievas savo jėga per Dvasią sustiprintų mūsų vidinį žmogų. Paulius meldžia, kad mes išmoktume skaityti Bibliją, melstis ir įtvirtintume Dievo tiesas savo širdyje. Džordžas Miuleris rašo, jog suprato vieną svarbų dalyką: „Supratau, jog svarbiausia kiekvieną dieną pasirūpinti, kad mano siela būtų laiminga Viešpatyje. Visų pirma man turi rūpėti ne tai, kiek aš galiu tarnauti Viešpačiui ar kaip galėčiau Jį pašlovinti, bet kaip pasiekti, kad mano siela būtų laiminga, kad mano vidinis žmogus būtų pamaitintas. Kas yra vidinio žmogaus maistas? Tai apmąstyti Žodį, melstis, pasirūpinti, kad mano širdis būtų atsidavusi Viešpačiui, ir ieškoti, kad mano protas būtų nuolat maitinamas Šventojo Rašto tiesomis.“
- Melskime, kad mes suvoktume Kristaus meilę, ne tik Dievo meilę apskritai. Kodėl Paulius taip pabrėžia Jėzaus meilę mums? Jis meldžia, jog mes įgautume Šventosios Dvasios jėgos tam, kad patirtume Dievą, kad suvoktume, koks yra Kristaus meilės plotis, ilgis, gylis ir aukštis. Kokia plati Kristaus meilė? Pakankamai plati, kad priimtų mus tokius, kokie esame. Kiek ilgai ji tęsis? „Per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20), - pasakė Jėzus. Kokia ji aukšta? Kaip dangūs, kuriuose Jis viešpatauja. Kokia ji gili? Ji siekia giliau nei kapas ar net pats pragaras. Nėra geresnio būdo įsitvirtinti Jo meilėje, kaip žvelgti į Kristaus kryžių.
Malda ir realybė: retų ligų gydymo iššūkiai
Nors malda yra dvasinė praktika, ji glaudžiai susijusi su realiu gyvenimu ir jo iššūkiais. Šią sąsają iliustruoja situacija Lietuvoje dėl retų ligų gydymo. Nors Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad viskas gražiai reglamentuota ir veikia, gydytojai pasakoja kitokią realybę. Vaikų neurologų asociacijos pirmininkės, Kauno klinikų vaikų neurologės Mildos Dambrauskienės pastebėjimu, būtinas didesnis sistemos lankstumas.
Gydytoja pasakojo per pastaruosius tris mėnesius susidūrusi su dviem skaudžiais atvejais, kai komisija neturi jokios atsakomybės už sprendimus. Komisijos sekretoriatas gali nuspręsti, kokie atvejai yra skubūs, kokie - ne, geriau nei gydytojų konsiliumas žino, ar mažą vaiką reikia pradėti gydyti dabar nustačius ligą, ar po mėnesio ir dar ilgiau, jei užtrunka procesas. Sprendimai yra labai nelankstūs, komisija gali nuspręsti nesikreipti į gamintojus, nes vaistas yra per brangus. Tada nei gydymo įstaiga, nei šeima neturi jokių kitų galimybių.
Milanos istorija, sergančią sunkia genetine liga - spinaline raumenų atrofija, yra gyvas pavyzdys. Gydymas buvo pradėtas po trijų savaičių - vaikui, kurio motoneuronai žūsta kiekvieną dieną. Šeima ieško savo sprendimų, renka milijonus, kad gautų reikiamą gydymą.
Taip pat skaitykite: Suvokimo ugdymas: visapusiškas metodas
Ši situacija kelia klausimus apie lygybę ir teisingumą. Ar civilizuota šalis turėtų leisti, kad šeimos tokiu būdu ieškotų sprendimų? Ar valstybė, priėmusi naujagimių patikrą, prisiima atsakomybę tiems pacientams užtikrinti ir patogenezinį gydymą?
Lietuvos retų plaučių ligų draugijos pirmininkė, Kauno klinikų vaikų pulmonologė Valdonė Misevičienė konstatavo, kad realybė dėl cistinės fibrozės gydymo yra kiek kita, nei pristato ministerija. Ilgus metus šiai ligai buvo skiriama labai nedaug dėmesio. Nors naujieji efektyvūs vaistai cistinei fibrozei gydyti atsirado dar prieš 10 metų, Lietuva turi trumpiausią šių pacientų išgyvenamumą ir sveikatos rodiklius. Pacientai 10 metų kaltina gydytojus, kad jie nieko nedaro, kad jų vaikai gyventų ilgiau ir kokybiškiau.
Šios problemos yra girdimos, tačiau viskas vėluoja dėl objektyvių priežasčių. Paraiškos dėl vaistų cistinei fibrozei gydyti yra pateiktos sveikatos technologijų vertinimui ir yra šiek tiek toliau eilėje. Vis tik procesas yra ilgas, o priimant galutinį sprendimą reikės atsiremti ir į finansines šalies galimybes.
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė pažymėjo, kad tai yra vienas sunkiausių klausimų sveikatos politikoje tiek finansine, tiek moraline, etine prasme. Kai pradedama galvoti, kad tokių didelių investicijų reikia vos 300 žmonių, pasveriama, kad tiek pat lėšų paskiriama visoms šalyje vykdomoms prevencinėms programoms. Tai visada tenka sverti.
Malda ir veiksmas
Šios realios situacijos rodo, kad malda neturėtų būti atsietas nuo veiksmų. Meldžiant Dievo pagalbos, taip pat svarbu patiems imtis iniciatyvos, siekti pokyčių ir prisidėti prie teisingesnės ir humaniškesnės visuomenės kūrimo. Tai reiškia, kad turime būti atidūs kitų žmonių poreikiams, ypač tų, kurie yra pažeidžiami ir kenčia. Turime būti pasirengę padėti, paremti ir kovoti už jų teises.
Taip pat skaitykite: Apie jutimą ir suvokimą