Menas, būdamas kūryba, žaidimu, grožiu, bendravimu ir intuicija, yra neatsiejama pilnaverčio ir prasmingo gyvenimo dalis. Menininkai per meną išreiškia savo emocijas, o žiūrovai ir skaitytojai leidžia šiam pasauliui rezonuoti per savo jausmingumą. Tikroji meno esmė yra juntama, jo prigimtis - įsivaizduojama. Menas gali būti suvokiamas kaip tiesioginės patirties, jausmų ir pojūčių atspindys, vaizdai ir simboliai - kaip emocijų bei jausmų nešėjai. Per jausmus menas gilina vidinį žmogaus pasaulį, įkvepia, daro humaniškesnius ir formuoja asmenybę. Būtent asmenybės kūrimo procese menas gali padėti spręsti pedagogines ir psichologines problemas, veikdamas kaip psichoterapinė priemonė sielai, psichologinio ir psichinio palengvėjimo šaltinis. Meno terapijos objektas yra žmogaus protas, emocinis pasaulis ir siela.
Meno terapijos esmė ir raida
Meno terapija yra psichoterapijos forma, integruojanti vaizduojamąjį meną į gydymo procesą. Nors menas kaip išraiškos, bendravimo ir gydymo būdas buvo naudojamas tūkstančius metų, meno terapija kaip oficiali disciplina pradėjo formuotis tik XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Tuomet psichologai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai ėmė suvokti meno vertę psichiatriniame gydyme. Dailės terapija yra veiksmingas gydymo metodas asmenims, turintiems raidos, medicininių, ugdymosi, socialinių ar psichologinių sutrikimų. Žodis „terapija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio „therapeia“, reiškiančio „būti dėmesingam“. Ši reikšmė atspindi du svarbius meno terapijos proceso aspektus: kvalifikuoto specialisto rūpestį asmeniu, kuriančiu meną, ir individo aktyvų dalyvavimą savo asmeniniame meno kūrimo procese, suteikiant jam prasmę.
Piešinys, kaip atskiras objektas, įgalina pacientą ir terapeutą lengviau atrasti tarpusavio santykį, abiem žvelgiant į piešinį. Tai gali būti mažiau bauginanti patirtis nei tiesioginė akistata su problemomis, padedanti geriau užmegzti tarpusavio ryšį. Taikant meno terapiją galima diagnozuoti ir gydyti psichinius bei psichologinius sutrikimus. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, suteikiant klientui alternatyvių perspektyvų į gyvenimą ir santykius su kitais. Taigi, meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Kiekvienas žmogus, patyręs sunkius išgyvenimus ar traumuojančius įvykius, dailės terapijos metu gali sau padėti juos priimdamas, įsisąmonindamas, pasinaudodamas vizualine kalba ir kūrybos procesu, taip išliedamas vaizdinius, kurie kankina ir dirgina atmintį bei kelia somatinius negalavimus.
Meno terapijos principai ir taikymo būdai
Meno terapija remiasi dviem pagrindiniais principais: tikėjimu kūrybinio meno kūrybos proceso prigimtine gydomąja galia ir idėja, kad menas yra simbolinės komunikacijos priemonė. Pirmasis požiūris, kartais vadinamas „menu kaip terapija“, teigia, kad pats meno kūrimo procesas yra terapinis. Antrasis požiūris, dažnai vadinamas „meno psichoterapija“, akcentuoja meno produktus - piešinius, paveikslus ir kitas meno išraiškas - kaip naudingus, susiduriant su problemomis, emocijomis ir konfliktais. Meno įvaizdis tampa reikšmingas stiprinant žodinį keitimąsi tarp žmogaus ir terapeuto, siekiant įžvalgos, sprendžiant konfliktus, sprendžiant problemas, formuojant naujus suvokimus, kurie savo ruožtu lemia teigiamus pokyčius, augimą ir gijimą.
Meno terapeutai mano, kad ir pats meno kūrimas gali būti gydomasis procesas, ir tai, kad pats kūrinys perduoda svarbią terapijai informaciją. Meno terapija yra procesas, kurio metu žmonės gali geriau suprasti save, tyrinėdami sudėtingas mintis. Pagal M. Liebmann, dailės terapija, nors ir priklauso nuo skirtingų aplinkybių, veikia teigiamai. Beveik visi žmonės vaikystėje kūrė vienokį ar kitokį meną. Kūryba gali būti panaudojama kaip neverbalinės komunikacijos priemonė, ypač svarbi tiems, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gerai nevaldo verbalinės komunikacijos. Tais atvejais, kai žodžių neužtenka, dailės terapija yra negrasinanti, neverbalinė, netiesioginė išraiškos priemonė, kuria žmogus gali tyrinėti sunkius jausmus ir problemas saugioje terapeuto suteiktoje nesmerkiamoje aplinkoje. Meno vaidmuo yra vertingas, ypač tiems, kurie negali lengvai išreikšti daugelio savo jausmų ir kuriems reikia terpės saugumo, kad galėtų visapusiškiau ir tiesiogiai išreikšti save. Tai suteikia alternatyvią išraiškos priemonę asmenims, kuriems sunku rasti žodžių išreikšti save. Meninė išraiška gali būti saviraiškos ir savęs pažinimo priemone. Piešinys dažnu atveju yra tikslesnė jausmų išraiška nei žodžiai. Piešiniai taip pat pasitarnauja apibūdinti tokias patirtis, kurias sunku apibūdinti žodžiais. Kartais, pavyzdžiui, demencijos atveju, „sunku atrasti žodžius“. Tai, kad piešinys yra erdvinis atvaizdas, įgalina vienu metu atspindėti keletą tos pačios patirties aspektų. Menas kartais padeda žmonėms išreikšti pyktį arba agresiją ir įgalina juos įvaldyti saugiais ir socialiai priimtinais būdais. Menas tokiems žmonėms gali padėti patiems pažvelgti į savo esamą situaciją ir pagalvoti apie galimus jos pokyčius. „Įrėminta patirtis“, panašiai kaip įrėmintas paveikslas, padeda sukurti kontekstą, kurio rėmuose galima įsivaizduoti kitokius ateities scenarijus. Kūryba gali paskatinti žaisti ir „atsijungti“. Dailės kūrinio konkretumas pasitarnauja kaip atsparos taškas diskusijoms. Piešiniai išlieka ir prie jų galima sugrįžti vėliau. Piešinio ar kito kūrinio aptarimas dažnu atveju gali padėti atskleisti svarbius patirties aspektus. Meno kūrinys nėra vienprasmiškas ir todėl sunkiai pasiduoda tiesmukiškoms „interpretacijoms“. Daug svarbiau kūrinio autoriui pačiam atrasti savąsias kūrinio prasmes. Grupinė psichoterapija siekia gydyti psichologines, elgesio, emocines ir tarpasmenines problemas grupės aplinkoje, o meno kūrimas reikalauja aktyvaus įsitraukimo. Tai padeda mobilizuoti pastangas žmonių, kurie gali būti pripratę būti labai pasyvūs. Grupėse kiekvienas gali įsitraukti tuo pačiu metu ir sau priimtinu būdu. Meno kūrimas grupėse gali teikti bendrai patiriamo malonumo jausmą.
Taip pat skaitykite: Meno terapijos nauda
Meno terapijos tikslai ir nauda
Meno terapijos tikslas yra toks pat, kaip ir bet kurio kito psichoterapinio būdo: pagerinti, atkurti arba palaikyti psichinę sveikatą, kliento funkcionavimą ir asmeninės gerovės jausmą. Dailės terapija apima naujų ryšių, santykių ir prasmių atradimą saugioje ir palaikančioje atmosferoje, o tai savo ruožtu suteikia klientui alternatyvias gyvenimo ir santykių su kitais perspektyvas. Taigi meno terapija gali veikti įvairiapusiškai, apimant visą žmogų, įskaitant jutiminius-motorinius, suvokimo, kognityvinius, emocinius, fizinius, socialinius ir dvasinius aspektus. Tobulėjimas per meną yra vertinamas kaip visos asmenybės tobulėjimas. Anot Malchiodi, „meno kūrimas yra suvokiamas kaip galimybė išreikšti savo vaizduotę, patirtis autentiškai ir spontaniškai, kuri laikui bėgant gali sukelti asmeninį pasitenkinimą, emocinį atlygį ir transformaciją.“
Meno terapeutas gali naudoti įvairius meno metodus, įskaitant piešimą, tapybą, skulptūrą ir koliažą su klientais nuo mažų vaikų iki pagyvenusių žmonių. Klientams, patyrusiems emocines traumas, fizinį smurtą, prievartą šeimoje, nerimą, depresiją ir kitas psichologines problemas, gali būti naudinga kūrybiškai išreikšti save. Ligoninės, privatūs psichikos sveikatos biurai, mokyklos ir bendruomenės organizacijos yra visos įmanomos vietos, kuriose gali būti teikiamos meno terapijos paslaugos. Meno terapeutai pasirenka medžiagas ir intervencijas, atitinkančias klientų poreikius, ir kuria sesijas, kad pasiektų terapinius tikslus ir uždavinius.
Malchiodi (2006) pateikia pavyzdį, ką apima meno terapijos seansas ir kuo jis skiriasi nuo dailės užsiėmimo. „Daugelyje meno terapijos seansų dėmesys sutelkiamas į jūsų vidinę patirtį - jūsų jausmus, suvokimą ir vaizduotę. Nors dailės terapija gali apimti mokymosi įgūdžius ar meno metodus, dažniausiai pirmiausia akcentuojamas vaizdų, kylančių iš žmogaus vidaus, kūrimas ir išreiškimas, o ne tuos, kuriuos jis ar ji mato išoriniame pasaulyje.“ Žmonės meną kuria tūkstančius metų, o pagrindinis meno terapijos principas yra tas, kad meno kūrimas iš prigimties suteikia galių, gydo ir sukelia katarsį. Menas gali būti naudojamas išreikšti įvairias emocijas, įskaitant tas, kurias pacientui kartais gali būti sunku išreikšti. Integruodamas meną į gydymo programą, meno terapeutas tikisi iš paciento gauti daugiau informacijos ir padėti pacientui tobulėti. Meno terapija naudojama daugelyje skirtingų klientų grupių.
Meno terapija Lietuvoje ir pasaulyje
Nemažai pasaulio dailės šedevrų sukurta psichikos ligomis sirgusių dailininkų, tokių kaip Vincentas van Gogas, Michailas Vrubelis, Edvardas Munchas, Konstantinas Mikalojus Čiurlionis ir Salvadoras Dali. Tai rodo, kad net ir susiduriant su psichikos sveikatos iššūkiais, kūryba gali būti galingu išraiškos ir saviraiškos įrankiu.
Lietuvoje susidomėjimas meno terapija prasidėjo XX a. 9 dešimtmetyje, kuomet psichologai ieškojo alternatyvių terapinio kontakto būdų su asmenų grupėmis, kurioms tradicinė, kalbėjimu paremta terapija netiko. Tai buvo vaikai, neįgalieji, psichinėmis bei priklausomybių ligomis sergantys asmenys. Keičiantis požiūriui į specialiųjų poreikių žmones, reabilitacinėse, klinikinėse, specialaus ugdymo įstaigose buvo įkurtos meno studijos, kurios suaktyvino dailės terapijos taikymą. Atsirado naujų jos taikymo sričių, į šį darbą įsitraukė dailininkai profesionalai, pedagogai, menotyrininkai, specialieji pedagogai, socialiniai darbuotojai ir kiti. 1997 m. buvo įsteigta Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacija (LDTTA, nuo 2017 Lietuvos dailės terapijos asociacija, LDTA), kurios tikslas yra suvienyti šioje srityje dirbančius žmones, siekti, kad Lietuvoje atsirastų dailės terapijos specialybė. 2013 m. rugsėjį Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vilniaus dailės akademijoje pradėtos vykdyti pirmosios tarpuniversitetinės dailės terapijos magistrantūros studijos.
Taip pat skaitykite: Vygotskis ir jo įtaka
Meno terapijos taikymas įvairioms depresijos formoms
Meno terapija, kaip psichoterapijos priemonė, yra efektyvi sergantiems įvairiomis depresijos formomis pacientams. Ekspresyvių menų terapijos (dailės, muzikos, judesio, dramos ir t. t.) suteikia galimybių patekti į kūrybinį procesą, kuris pats yra emocinės sveikatos ženklas ir savirealizacijos pasireiškimas. Dažniausiai depresija sergantys pacientai skundžiasi prislėgta nuotaika, vienišumu, liūdesiu, apatija, nuovargiu, beviltiškumu. Valia ir problemų sprendimai tarsi paralyžiuoti, troškimai, gebėjimai užgniaužti, mąstymas klampus, sulėtintas. Tam, kad įvyktų bent iš dalies kūrybinis procesas, kuris pamažu budintų ir suteiktų galimybių pasijusti tvirtesniam viduje, būtinos sąlygos ir tam tikra paciento valia. Iškyla uždavinys ją pažadinti, sudaryti psichologiškai saugias sąlygas. Pradžioje būtinas nors trumpalaikis atsipalaidavimas nuo sukausčiusių pacientą minčių, sumažinta vidinė kontrolė (dėl įgūdžių stokos, gyvenimo situacijos, charakterio ypatumų). Todėl nuteikimas, įvedimas į procesą tenka terapeutui.
Meno terapijos technikos ir metodikos taikomos atsižvelgiant pacietų savijautą ir pasiruošimą terapijai. Tiriama, kaip palaipsniui pradeda atrasti ir skleisti savo ženklų sistemą, vaizdavimo būdus, pripranta prie dailės technikos priemonių, pajunta vienos technikos ypatumus lyginant su kita. Jei pavyksta atsipalaiduoti, patikėti procesu, jau dirbdamas pacientas patiria psichofiziologinių pokyčių organizme: pajunta dažnesnį širdies plakimą, paaštrėja regėjimas, užsimiršta, atitrūksta nuo savo minčių, nepajunta laiko, užmiršta savo neigiamus įpročius ar padaryti pertrauką. Visa tai liudija apie parasimpatinės nervų sistemos (atsakingos už maitinimąsi, patogumus, ramybę…) funkcijos sulėtėjimą ir apie simpatinės sistemos aktyvizaciją. Organizmas mobilizuojasi aktyvumui, kovai. Tačiau kūrybiniame procese jis patiria ne baimę ar susijaudinimą, bet daugiau džiaugsmą. Pats kūrybinis procesas turi du polius. Vienas iš jų - tai atsipalaidavimo, laisvės pojūčio, vitališkasis, kitas - harmonijos, racionalios tvarkos. Pacientai, atėję į užsiėmimą, nusiteikę geriau praleisti laiką, papramogauti, nugrimzdę į kūrybinį procesą, atranda jame žymiai daugiau, nei tikėjosi. Pajunta savo gyvybingumą, vidinį pajėgumą, gimsta susidomėjimas nauja patirtim ir pačiu rezultatu. Procese pacientas susitinka pats su savimi ir aplinka, su pažeistais santykiais. Juos vaizduodamas, vis plačiau ir giliau atskleidžia savo vidinį pasaulį. Terapinis poveikis užsitvirtina, jei pacientas pasijunta išgirstas, priimtas. Jis jau tada mažina atsitraukimą, saviizoliaciją. Palaipsniui atsiranda galimybė sunkumus pamatyti kitaip, su kita emocija, be išankstinių nuostatų, transformuojant negatyvią energiją kūrybiškai.
Psichikos sveikatos priežiūra ir meno terapijos vaidmuo
Yra daugybė veiksnių, galinčių paveikti psichikos sveikatą, įskaitant genetiką, biologiją, aplinką ir psichologiją. Psichikos sveikatos priežiūra yra būtina, apimanti ne tik profesionalių specialistų pagalbą, bet ir priemones, kurias kiekvienas gali taikyti kasdieniame gyvenime. Kūryba ir menas yra galingi įrankiai, padedantys išreikšti jausmus ir apdoroti emocijas. Menas gali tapti terapine priemone, leidžiančia žmonėms pažvelgti į savo vidinį pasaulį, ypač susiduriant su psichinės sveikatos iššūkiais.
Visuomenėje vis labiau pripažįstama psichikos sveikatos svarba, o diskusijos apie stigmas, susijusias su psichikos sutrikimais, skatina atvirumą ir supratimą. Meninės išraiškos poveikis psichikai yra itin plati ir įdomi tema, turinti galios prisidėti prie emocinės gerovės, psichinės sveikatos gerinimo ir netgi terapinių procesų. Jis leidžia žmonėms išreikšti jausmus, mintis ir patirtis, kurių žodžiais dažnai sunku perteikti. Kūrybiniai procesai, tokie kaip tapyba, piešimas, rašymas, muzika ar šokiai, padeda sumažinti įtampą ir suteikia galimybę atsipalaiduoti. Tyrimai rodo, kad meninė veikla gali skatinti endorfinų, natūralių „laimės hormonų“, išsiskyrimą, kas padeda pagerinti nuotaiką. Menas taip pat gali tapti komunikacijos priemone tiems, kurie sunkiai randa žodžių savo jausmams išreikšti. Tai ypač aktualu vaikams ir paaugliams, kurie gali nesugebėti pasakyti, ką jaučia. Meno terapija, taikoma psichinės sveikatos srityje, apima įvairias technikas: dailės terapiją, muzikos terapiją, teatro terapiją ir šokio terapiją. Šios formos ne tik skatina kūrybiškumą, bet ir sukuria saugią aplinką, kurioje galima išreikšti jausmus. Socialinė sąveika taip pat yra svarbus aspektas, kalbant apie meno poveikį. Grupinės meno terapijos sesijos skatina bendradarbiavimą ir palaikymą, kas padeda sumažinti izoliacijos jausmą ir pagerinti socialinius įgūdžius. Galiausiai, meninė išraiška gali tapti savireguliacijos priemone kasdieniame gyvenime. Daugelis žmonių randa džiaugsmą ir ramybę užsiimdami menine veikla kaip hobiu. Tai puikus būdas atsipalaiduoti po ilgos darbo dienos, išlieti emocijas ar tiesiog pasinerti į kūrybos pasaulį.
Saviraiška ir asmenybės augimas per meną
Apskritai, meninė išraiška yra galinga psichinės sveikatos palaikymo priemonė. Kūryba dažnai tarnauja kaip terapijos priemonė, leidžianti žmonėms išreikšti savo jausmus ir mintis. Menas, muzika, šokis, rašymas - visos šios veiklos gali tapti puikiu būdu apdoroti emocijas ir spręsti sudėtingas situacijas. Kūrybos procesas skatina saviraišką ir savęs pažinimą. Pavyzdžiui, piešimas ar tapyba leidžia atskleisti vidinį pasaulį, net kai žodžiai nepakankami. Tai ypač svarbu tiems, kurie turi sunkumų bendraujant ar išreiškiant jausmus. Meno terapija, kaip specializuota sritis, dažnai taikoma psichologinėse konsultacijose. Terapeutai padeda pacientams pasirinkti tinkamą kūrybos formą, atitinkančią jų poreikius. Tačiau meno terapija neapsiriboja vizualiniu menu. Muzikos terapija apima tiek muzikos klausymą, tiek instrumentų grojimą, kas padeda atpalaiduoti ir sumažinti įtampą. Rašymas taip pat turi didelį potencialą. Dienoraščio rašymas ar poezijos kūrimas leidžia apmąstyti gyvenimo situacijas, išgryninti mintis ir jausmus. Kūrybinis rašymas gali būti ypač naudingas tiems, kurie nori išreikšti sudėtingus jausmus, tokius kaip liūdesys ar pyktis. Kūryba ne tik sprendžia psichologines problemas, bet ir skatina asmenybės augimą. Pasitelkdami meną, žmonės atranda naujas galimybes, gerina savivertę ir randa naują gyvenimo prasmę.
Taip pat skaitykite: Meno Suvokimas LRT