Asmenybė - tai unikalus kiekvienam žmogui būdingas mąstymo, jausmų ir elgesio derinys. Tačiau kai šie bruožai tampa neadaptyvūs ir sukelia nuolatinių sunkumų, gali būti diagnozuojamas asmenybės sutrikimas. Asmenybės sutrikimai pasižymi ilgalaikiais vidinio išgyvenimo ir elgesio modeliais, kurie labai skiriasi nuo visuomenės normų ir pasireiškia tokiose srityse kaip pažinimas, nuotaikos, impulsų valdymas ir tarpasmeniniai santykiai. Šie sutrikimai yra pastovūs, ilgalaikiai ir dažnai pasireiškia paauglystėje arba jaunystėje. Šiame straipsnyje išsamiai aptariamas priklausomo tipo asmenybės sutrikimas, jo ypatybės, priežastys, diagnostika ir gydymo galimybės.
Kas yra priklausomo tipo asmenybės sutrikimas?
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (PTS) - tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdingas ilgalaikis poreikis, kad kiti žmonės rūpintųsi asmeniu, ir didelė baimė būti apleistam ar atskirtam nuo svarbių žmonių. Dėl šios baimės žmonės, turintys PTS, dažnai elgiasi priklausomai ir nuolankiai, taip išprovokuodami kitus jais rūpintis. Šis sutrikimas dažniau pasitaiko moterims.
Pagrindiniai priklausomo tipo asmenybės sutrikimo bruožai
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas pasireiškia per įvairius elgesio ir mąstymo modelius. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai jaučia didelį diskomfortą ar bejėgiškumą būdami vieni dėl baimės nesugebėti savimi pasirūpinti. Jie nuolat ieško patarimų ir patvirtinimo iš kitų, prieš priimdami bet kokį sprendimą, net ir kasdienį.
Kiti būdingi bruožai:
- Savarankiškumo stoka: Leidžia ir skatina kitiems žmonėms už juos priimti didžiąją dalį svarbiausių individo gyvenimo sprendimų. Suaugę žmonės su PTS dažnai jaučiasi priklausomi nuo savo tėvų ar partnerio ir tikisi, kad jie nuspręs, kur asmuo turėtų gyventi, ką dirbti (ar nedirbti), su kuo bendrauti.
- Baimė būti paliktiems: Stipri baimė būti paliktiems rūpintis pačiais savimi, asmenų, su kuriais yra užmegztas artimas ryšys. Santykiams nutrūkus, jie dažnai bando juos susigrąžinti įvairiais būdais arba ieško naujų, kad tik gautų paramą.
- Sunku nesutikti su kitais: Dėl baimės prarasti paramą ar pritarimą, asmenys, turintys PTS, sunkiai išsako savo nuomonę, kuri skirtųsi nuo kitų žmonių nuomonės.
- Poreikis nuolatiniam patikinimui: Jiems nuolat reikia kitų žmonių patikinimo ir pritarimo, kad jie yra vertingi ir kompetentingi.
- Sunku pradėti projektus savarankiškai: Dėl pasitikėjimo savimi stokos ir baimės suklysti, jiems sunku pradėti naujus projektus ar užduotis be kitų pagalbos.
- Perdėtas nuolankumas: Santykiuose bando būti pasyvūs ir paklusnūs, bet, pajutę grėsmę autonomijai, gali imti priešintis ir net kilti į kovą prieš autoritetus.
- Polinkis į savęs nuvertinimą: Dėl įsitikinimo, kad vieni yra nepajėgūs adekvačiai funkcionuoti, yra linkę save stipriai nuvertinti, pateikti kaip kvailus, nesugebančius, reikalaujančius nuolatinės priežiūros.
- Finansinė priklausomybė: PAS turintys žmonės dažnai pasižymi vaikiška finansų perspektyva, stokoja realistiško supratimo apie tai, kaip veikia pinigai. Dažnai mano, kad jiems ir nebūtina to žinoti, nes jais vis tiek kažkas pasirūpins.
- Kito stipraus žmogaus paieška: Labai laikosi įsikibę į asmenis, kuriuos suvokia, kaip stiprius, savimi pasitikinčius gelbėtojus.
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo įtaka gyvenimui
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimas gali turėti didelės įtakos įvairioms gyvenimo sritims:
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
- Santykiai: Santykiuose dažnai patiria nelygiavertiškumą, nes yra linkę dažnai sutikti su dalykais, kurie yra neteisingi, nesąžiningi jų atžvilgiu, gali kęsti netgi smurtą dėl baimės prarasti svarbaus asmens paramą, rūpestį, taip pat dėl įsitikinimo apie nesugebėjimą pasirūpinti savimi.
- Darbas: Sutrikimas gali paveikti ir darbinę veiklą, jei jos metu neapsieinama be savarankiškos iniciatyvos. Sutrikimą turintys asmenys neretai vengia atsakingų postų, o sprendimų priėmimas sukelia nerimą.
- Emocinė būklė: Asmenims, turintiems priklausomo tipo asmenybės sutrikimą, dažnai būdingas pesimizmas ir abejojimas savimi, jie linkę menkinti savo gabumus, tai, ką turi vertingo, save dažnai pavadina „kvailais“. Kritiką ir nepritarimą jie priima kaip savo nepilnavertiškumo įrodymą, tai dar labiau sumenkina jų tikėjimą savimi. Jei šalia nėra asmens, į kurį gali įsikibti, dažnai trūksta pasitikėjimo savo jėgomis, motyvacijos, ambicijų ar netgi vilties.
- Sprendimų priėmimas: Poreikis perkelti atsakomybę kitiems svarbiausiose savo gyvenimo srityse.
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo priežastys
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia priklausomo tipo asmenybės sutrikimą. Tačiau esama daug teorijų dėl galimų priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialinio priežastingumo modeliu - tai, yra, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai:
- Biologiniai veiksniai: Genetinis polinkis, smegenų struktūros ir funkcijos ypatumai.
- Psichologiniai veiksniai: Žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu. Neigiami vaikystės išgyvenimai, tokie kaip nepriežiūra, prievarta ar atskyrimas nuo tėvų.
- Socialiniai veiksniai: Kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais. Kultūriniai veiksniai, skatinantys priklausomybę ir paklusnumą.
Tai reikštų, kad nėra vieno faktoriaus, kuris būtų lemiamas - svarbesnis visų trijų faktorių derinys ir mišrus jų pobūdis.
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo diagnostika
Asmenybės sutrikimus, tokius kaip priklausomo tipo asmenybės sutrikimas, paprastai diagnozuoja psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Šeimos terapeutai ir bendrosios praktikos gydytojai paprastai nėra apmokyti ir neturi reikiamų priemonių atlikti tokio tipo psichologinės diagnozės. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo problemą, tačiau jie privalo jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kuris ištirtų ir paskirtų gydymą. Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos profesionalas, palygindamas jūsų simptomus ir gyvenimo istoriją su diagnostikos kriterijais.
Svarbu pažymėti, kad „asmenybės tipas“ nėra lygus „asmenybės sutrikimui“ kaip ir vienas kuris tipas nėra geresnis ar blogesnis už kitą.
Gydymo galimybės
Priklausomo tipo asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
- Psichoterapija: Individuali psichoterapija padeda asmeniui suprasti savo elgesio modelius, įsitikinimus ir emocijas, susijusias su priklausomybe. Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda atpažinti ir pakeisti neadaptyvius mąstymo ir elgesio modelius. Grupinė terapija suteikia galimybę bendrauti su kitais, turinčiais panašių sunkumų, ir mokytis naujų įgūdžių.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai paprastai nėra naudojami priklausomo tipo asmenybės sutrikimui gydyti, tačiau jie gali būti skiriami esant gretutiniams sutrikimams, tokiems kaip depresija ar nerimas.
Terapijos tikslai
Pagrindiniai terapijos tikslai yra:
- Skatinti savarankiškumą ir pasitikėjimą savimi.
- Mokyti asmenį priimti sprendimus savarankiškai.
- Gerinti tarpasmeninius santykius.
- Sukurti sveikus ribas santykiuose.
- Mokyti įveikos strategijų, padedančių susidoroti su stresu ir nerimu.
Kiti asmenybės sutrikimai
Svarbu atskirti priklausomo tipo asmenybės sutrikimą nuo kitų asmenybės sutrikimų, kurie gali pasireikšti panašiais simptomais. Toliau pateikiamas trumpas kitų asmenybės sutrikimų aprašymas:
- Paranoidinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, sergantys šiuo sutrikimu, yra labai nepasitikintys ir įtariai žiūri į kitus žmones, ilgai laiko nuoskaudas.
- Šizoidinis asmenybės sutrikimas: Pasižymi palyginti mažu noru formuoti artimus santykius su kitais ar dalyvauti socialinėje veikloje, sunkiai supranta kitų žmonių užuominas, todėl gali atrodyti kaip emociškai šalti.
- Šizotipinis asmenybės sutrikimas: Mano, kad gali su savo mintimis paveikti kitus žmones ar įvykius. Dažnai blogai interpretuoja kitų žmonių veiksmus, kas sukelia netinkamas emocines reakcijas.
- Antisocialus asmenybės sutrikimas: Dažnai manipuliuoja kitais, elgiasi atšiauriai, meluoja, vagia, vartoja svaiginančias medžiagas, nejaučia kaltės jausmo.
- Ribinis asmenybės sutrikimas: Neretai jaučia tuštumos jausmą, kad yra palikti likimo valiai, nemylimi, nepriklausomai nuo to, ar turi šeimos ir draugų palaikymą, ar ne. Sunkiai tvarkosi su stresą keliančiomis situacijomis, dažnai elgiasi rizikingai ir impulsyviai, gali patirti paranojos epizodus.
- Histrioninis asmenybės sutrikimas: Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai dramatišku ir provokuojančiu elgesiu siekia gauti daugiau dėmesio. Jie yra lengvai paveikiami kitų žmonių, labai jautrūs kritikai ir nepritarimui.
- Narcisistinis asmenybės sutrikimas: Asmenys, turintys šį sutrikimą, mano, kad yra svarbesni už kitus, dažnai stipriai pagražina savo pasiekimus, yra linkę girtis savo patrauklumu ir sėkme.
- Vengiančiojo tipo asmenybės sutrikimas: Šį sutrikimą turintys asmenys dažnai jaučia nepilnavertiškumo, neadekvatumo jausmą, mano, kad yra nepatrauklūs. Ilgai atsimena kritiką, vengia naujų ir nepažįstamų veiklų ar žmonių.
- Obsesinis kompulsinis asmenybės sutrikimas: Turi nuolatinį tam tikros tvarkos poreikį, tvirtai laikosi taisyklių, jaučiasi itin nemaloniai, kai nepasiekia nustatyto tobulumo.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp D ir K asmenybių
tags: #priklausomo #tipo #asmenybe #viki